Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaip palydovai padeda atskleisti žmogaus teisių pažeidimus

Nuo įkalinimo stovyklų Šiaurės Korėjoje iki masinių kapaviečių Burundyje – palydovinės nuotraukos tapo galingu įrankiu stebint konfliktus ir žmogaus teisių pažeidimus, „The Guardian“ rašo Naomi Larsson.
Nigerijos kaimas prieš „Boko Haram“ išpuolį
Nigerijos kaimas prieš „Boko Haram“ išpuolį / „Scanpix“/AP nuotr.

Būtent palydovinės nuotraukos, kuriose – neseniai judinta žemė, suteikė galutinį patvirtinimą. Vis daugėjo įrodymų, kad Burundžio valdžia praėjusiais metais iškasė masines kapavietes, kuriose palaidojo nuo policininkų rankų žuvusias aukas. Buvo ir liudininkų pareiškimų, „Amnesty International“ gautų vaizdo medžiagų. Tačiau palydovinių nuotraukų palyginimas, kuris atskleidė, kad buvo judintas didelis plotas žemės, buvo paskutinės įrodymų detalės, po kurių buvo paviešintas kraupus nusikaltimas.

Suprasti akimirksniu

  • Palydovinės nuotraukos „prieš“ ir „po“ padeda nustatyti žmogaus teisių pažeidimus
  • Tokia galimybė atsirado, kai palydovines nuotraukas jau galėjo pirkti ne tik vyriausybės
  • Geriausi pavyzdžiai – iš Nigerijos, Šiaurės Korėjos, Burundžio

Jau daugiau nei dešimtmetį naudojamos vadinamosios geografinės technologijos, kuriomis analizuojami Žemės vaizdai, ir kurios padeda atskleisti melus ir žmogaus teisių pažeidimus. Per šį laiką analitikai rado vizualinių įrodymų apie „Boko Haram“ įvykdytas atakas šiaurės rytų Nigerijoje, Šiaurės Korėjos darbo stovyklas, prievartinius žmonių perkėlimus Kongo Demokratinėje Respublikoje, stebėjo didėjančią krizę Darfūre, Vakarų Sudane.

Svarbiausias šios technologijos aspektas – ji suteikia žmogaus teisių organizacijoms, tokioms kaip „Amnesty International“, tarsi galimybę patekti į bet kurią vietą. Vietovės, į kurias neįmanoma patekti sausuma dėl saugumo priežasčių, arba šalys su apribotu atvykimu, tokios kaip Šiaurės Korėja, dabar gali būti pasiekiamos per palydovines nuotraukas, dronų filmuotą medžiagą.

Šių technologijų panaudojimas vardan žmogaus teisių – XXI a. fenomenas. Praėjusiame amžiuje palydovinės nuotraukos buvo prieinamos išimtinai tik valstybių valdžioms. Tačiau dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ėmus privatizuoti šią rinką atsirado galimybė ir nevyriausybiniams ekspertams pradėti pirkti palydovais darytus vaizdus iš tokių tiekėjų kaip „DigitalGlobe“. Dabar bet kas gali įsigyti palydovinę nuotrauką (tiesa, iš tikrųjų nenusiperki vaizdą, o didelį kiekį duomenų – o jų apdorojimui reikia ypatingų žinių ir įgūdžių).

Tai suteikia žmogaus teisių organizacijoms tarsi galimybę patekti į bet kurią vietą.

Vis daugiau žmogaus teisių organizacijų kuria specialias komandas, kurios stebėtų konfliktus pasaulyje, pasinaudodami šiomis technologijomis. „Amnesty International“ yra ypatingai inovatyvūs naudodamiesi palydovais ir dronais – tai tapo ir gyvybiškai būtina žmogaus teisių tyrimo dalimi, ir raktas, kaip šią žinią paskleisti platesnei auditorijai. Kuo daugiau įrodymų surenkama, tuo geriau pristatomas atvejis, ir tuo didesnė tikimybė, kad šis darbas padarys globalų poveikį.

Pavyzdžiui, 2015 m. sausio mėnesį teroristinė organizacija „Boko Haram“ užpuolė Doro Baga kaimą Nigerijos šiaurės rytuose. Iš tų, kuriems pavyko išsigelbėti, pasakojimų, darėsi aišku, kad tai yra viena didžiausių „Boko Haram“ atakų. Tačiau nei žurnalistai, nei tyrėjai negalėjo pasiekti kaimo, o pasaulio dėmesys pirmiausiai buvo nukreiptas į žudynes „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje.

Palydovinės Nigerijos gyvenviečių nuotraukos, indikuojančios augmenijos pokyčius
Palydovinės Nigerijos gyvenviečių nuotraukos, indikuojančios augmenijos pokyčius

„Amnesty International“ atsisuko į palydovines technologijas ir nustatė, kad 50-70 proc. dviejų kaimų buvo sudeginta iki pamatų. Tuomet apie tai pranešė žiniasklaida visame pasaulyje.

„Palydovinių vaizdų naudojimas mums leido atkreipti dėmesį į dalyką, kuris iki tol buvo visiškai pražiūrimas, apie tai tiesiog nebuvo prieinamos informacijos. Ataskaita rėmėsi beveik vien tik palydovine medžiaga – ir tik iš dalies liudininkų pasakojimais. Tai buvo labai svarbu, tai labai galingas įrankis“, – sako Christophas Koettlas iš „Amnesty International“.

Kitas atvejis – Šiaurės Korėjos žmogaus teisių komitetas pasinaudojo palydovinėmis nuotraukomis, kad atskleistų darbo stovyklų buvimą šalyje, kurių egzistavimą Pchenjanas neigė. Žmogaus teisių organizacijos stebėjo kalėjimų mastą ir augimą per palydovus, ir taip pateko į pasaulio žiniasklaidos pirmuosius puslapius.

Tuomet buvo sukurta speciali komisija, kuri paskelbė ataskaitą, kurioje esminę dalį užėmė palydovais gauta informacija. 2014 m. Šiaurės Korėja pripažino, kad šalyje yra šios darbo stovyklos.

Palydovinėse nuotraukose – darbo stovyklos Šiaurės Korėjoje
Palydovinėse nuotraukose – darbo stovyklos Šiaurės Korėjoje

Tačiau šių palydovais gautų duomenų tyrimų didelė įtaka ir sėkmė priklauso ir nuo to, kaip efektyviai tai derinama su kitais tyrimų metodais, pažymi Ch.Koettlas. Kai įmanoma, „Amnesty International“ atlieka interviu, užsiima kitais tyrimais, tuomet žiūri į palydovines nuotraukas, ar duomenys sutampa, ar juos galima papildyti.

Pavyzdžiui, „Amnesty International“ kalbėjo su liudininkais, kurie teigė, kad Burundyje buvo masinės kapavietės. Analizuodami palydovines nuotraukas analitikai galėjo nustatyti, kada maždaug jos atsirado – lapkričio mėnesio nuotraukose žemė nebuvo paliesta, o 2015 m. gruodį ji akivaizdžiai buvo kasta.

„Scanpix“/AP nuotr./Palydovinėse nuotraukose – masinės kapavietės Burundyje
„Scanpix“/AP nuotr./Palydovinėse nuotraukose – masinės kapavietės Burundyje

Ch.Koettlas aiškina, kad kai kuriais atvejais paprastą analizę jie atlieka patys – pavyzdžiui, lygindami, kaip išaugo kokio nors kalėjimo plotas. Sudėtingesniais atvejais kreipiamasi į išorinius konsultantus.

Įmonės pradeda siųsti mažesnius ir pigesnius palydovus (mikropalydovus) į kosmosą – jie yra vos batų dėžės dydžio.

Nors palydovų naudojimas padarė didelę įtaką žmogaus teisių organizacijų darbui, tai vis tiek yra ribotas įrankis. Kai kuriais atvejais nuotraukos gali būti nepakankamai ryškios – pavyzdžiui, dangus virš Kongo Demokratinės Respublikos labai dažnai yra debesuotas. O daugeliu atveju palydovinės tos vietos nuotraukos paprasčiausiai neegzistuoja arba yra per senos. Pavyzdžiui, miestai – tokie kaip Londonas – fotografuojami kas kelias dienas, tačiau ieškodami kokios nors kaimo vietovės vaizdo naujausią fotografiją galite rasti tik darytą prieš metus ar net daugiau.

Tačiau ir tai gali ateityje keistis. Anot Ch.Koettlo, šioje srityje vyksta įdomių pokyčių – įmonės pradeda siųsti mažesnius ir pigesnius palydovus (mikropalydovus) į kosmosą. „Jie yra vos batų dėžės dydžio. Ir mintis ta – vietoj to, kad turėtų du palydovus komose, kodėl neturėjus 24 mažų, ir tuomet būtų galima realiu laiku stebėti Žemę?“, – sako Ch.Koettlas.

„Žmogaus teisių stebėjimui tai reikštų, kad vietoj to, jog turėtume nuotrauką tai šen, tai ten, judėtume prie to, kad reguliariai būtų galima daryti Žemės nuotraukas, tad būtų žymiai didesnis archyvas ir būtų galima atlikti detalesnius tyrimus“, – įsitikinęs jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais