M.Rutte centro dešinės Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (VVD) lieka didžiausia partija naujame šalies parlamente. Kraštutinės dešinės Geertas Wildersas nesugebėjo pasiekti populistinio „hetriko“ po „Brexit“ ir Donaldo Trumpo pergalės. Jo Laisvės partija (PVV) varžėsi dėl antros vietos su dar dviem partijom. Kraštutiniai dešinieji pelnė šiek tiek daugiau balsų nei 2012-ųjų rinkimuose, tačiau gerokai mažiau nei prieš dvejus metus.
1. Turkijos drama tikriausiai padėjo M.Rutte
Šie rinkimai pritraukė dar daugiau pasaulio dėmesio, kai į juos įsikišo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Nepaisydamas Nyderlandų vyriausybės, jis mėgino pasiųsti savo užsienio reikalų ministrą Mevlutą Cavusoglu į Roterdamą, kad šis kreiptųsi į mitingo dalyvius ir paragintų Nyderlandų turkų bendruomenę per balandžio referendumą suteikti R.T.Erdoganui daugiau galių.
Kai Nyderlandai užkirto tam kelią, buvo pasiųsta ministrė Fatma Betul Sayan Kaya, kuriai Nyderlandus teko palikti automobiliu, lydint policijai. Policija įsikišo, kai ji atvyko prie konsulato Roterdame, kilo protestas, kurio nuotraukos bemat išplito Turkijos žiniasklaidoje. Turkijos prezidentas olandus išvadino „nacių liekanomis“.
Taip ganėtinai nuobodūs rinkimai Nyderlanduose prikaustė dėmesį. Ir taip M.Rutte galėjo sudominti rinkėjus, kurie gundėsi balsuoti už populistų kandidatus.
„Jis išvijo moterį su hidžabu, tai šlapias rinkimų sapnas. Tu to negalėtum suplanuoti“, – sakė politologas iš Laisvojo universiteto Amsterdame André Krouwelis.
Galiausiai žodžiai „kaip ministras pirmininkas“, kuriuos rinkimų kampanijos metu kartojo M.Rutte, norėdamas pabrėžti savo patirtį, iš tikrųjų rinkėjams įgavo prasmę.
M.Rutte tikėjosi 24-28 vietų parlamente. Už visas papildomas jis turėtų būti dėkingas ir R.T.Erdoganui.
Turėdami tokį platų pasirinkimą (net 28 partijas rinkimų biuletenyje), dauguma olandų realiai rinkose tarp dviejų ar trijų – stebėdami kampaniją ir rinkdamiesi tą, kuri tądien atrodė stipresnė.
M.Rutte tikėjosi 24-28 vietų parlamente. Už visas papildomas (preliminariais duomenimis jo partija turėtų gauti bent 31) jis turėtų būti dėkingas ir R.T.Erdoganui.
2. Tikroji kova prasideda dabar
Rinkimų rezultatai – išmėtyti. Rinkėjai bėgo nuo tradicinių didžiųjų partijų į visas puses. M.Rutte partija, didžiausia parlamente, turės vos 31-32 vietas – labai toli iki daugumos (76 vietų).
Beveik neabejotinai M.Rutte pradės kalbėtis su savo artimiausiais politiniais kaimynais partija „Krikščionių demokratų kreipimasis“ ir liberalais Demokratų partija (D66). Jos abi turėtų gauti maždaug po 19 vietų.
Tačiau net ir visos trys kartu jos dar nesudarys daugumos. Kuri nors kairioji partija gali būti pritraukta tam, kad užkaišytų spragas. Tai gali būti Žalieji arba Darbo partija, kuriai labai nepasisekė.
3. Darbo partija buvo sumindyta
Darbo partija – sena Nyderlandų politikos titanė, kuri kadaise turėjo didelį palaikymą. Praėjusiuose rinkimuose jie buvo gavę 38 vietas, šiemet šis skaičius susitrauks iki vos 9. Transliuotojas NOS teigia, kad tai didžiausias partijos pralaimėjimas Nyderlandų politinėje istorijoje.
Transliuotojas NOS teigia, kad tai didžiausias partijos pralaimėjimas Nyderlandų politinėje istorijoje.
Nusisukę rinkėjai tikriausiai savo partiją baudė už jos sprendimą 2012 m. prisijungti prie M.Rutte koalicijos.
Kartu Darbo partijos pralaimėjimas atspinsi ir tradicinių kairiųjų partijų problemas Europoje: jeigu jie linksta į centrą, juos apleidžia įprasti rėmėjai; jeigu juda į kairę, nuo nuosaikieji jais tuomet nesižavi.
4. Proeuropietiškų partijų pergalės
Kitose valstybėse į rinkimus Nyderlanduose buvo žiūrima kaip į referendumą dėl Europos Sąjungos. Tai, žinoma, pernelyg supaprastintas požiūris, bet kad ir kokias išvadas galima daryti iš rinkimų rezultatų, tai tikrai nebuvo vidurinis pirštas ES.
Dvi partijos turėtų gauti gerokai daugiau vietų nei turėjo anksčiau – žalieji „GreenLeft“ ir liberalai D66. Ir jos abi per rinkimų kampaniją atvirai deklaravo esančios už ES. Bent viena iš jų tikriausiai net bus būsimos vyriausybės dalis.
Tai reiškia, kad Briuselis turės rimtą sąjungininką, kai artės diskusijos dėl „Brexit“.
5. Žaliesiems – nauja dilema
Žalieji pasiekė istorinį rezultatą – jie tikriausiai paketurgubins turėtų vietų skaičių nuo 4 iki 16. Visgi tiek vietų nepakaks, kad jie taptų rimtų žaidėju parlamente.
Nors 30-metis jos lyderis Jesse Klaveras dabar yra Nyderlandų kairės lyderis (tokių savo ambicijų jis niekada neslėpė), šalies kairė nėra geros būklės.
J.Klavero komanda savo rinkėjus tikino, kad Nyderlandų parlamente įmanoma kairiojo sparno koalicija. Tačiau rezultatai tokių pažadų niekaip nepagrindžia.
Šiandien žalieji dar švęs, tačiau rytoj J.Klaveras turės spręsti dilemą – ar panaudoti savo gautą gyventojų paramą tam, kad padėtų centro dešinės premjerui. J.Klaveras nori valdžios, tačiau Darbo partijos patirtis rodo, kad jo rinkėjai jam gali to nedovanoti.
