Ukrainos sostinės Kijevo Podilo mikrorajone įsikūrusioje 14-ojoje vidurinėje mokykloje Jurijus Petrenka atidžiai stebėjo, ką veikia rinkimų apylinkės vadovė Iryna Podlesna.
O ji, 20 val. pasibaigus balsavimui, atrakino seifą, ištraukė pluoštą balsavimo biuletenių ir perdavė juos kolegei.
J.Petrenka atrodo kaip bet kuris kitas rinkimų stebėtojas. Rankose – rašiklis ir užrašų knygelė, kurioje prireikus fiksuojami įtartini veiksmai. Ant krūtinės – rinkimų stebėtojų pažymėjimas.
Tačiau J.Petrenka – ne šiaip stebėtojas. Jis – Ukrainos kraštutinių dešiniųjų organizacijos „Nacionalinė milicija“, grupės, mėgstančios puldinėti LGBT aktyvistus, romų stovyklas ir kovotojus už moterų teises, atstovas.
Prisiėmė pareigūnų atsakomybę
Dėl tokių Nacionalinės milicijos išpuolių JAV Valstybės departamentas vadina šią organizaciją ir politinį jos sparną – Nacionalinį korpusą – „nacionalistinėmis neapykantą kurstančiomis grupuotėmis“.
Abi grupuotės pastaraisiais mėnesiais aktyviai dalyvavo protestuose prieš prezidentą Petro Porošenką, kurio sąjungininkai kaltinami nusiurbę milijonus dolerių iš fondų, kuriais turėtų būti padedama Ukrainos kariuomenei.
Kai kurios demonstracijos buvo tokios aršios, kad dešinieji radikalai su policijos pareigūnais grūmėsi prie pat prezidento administracijos pastato. Per vieną susirėmimų daugiau nei 20 policininkų buvo sužeisti.
J.Petrenka, bendražygių vadinamas „Raketa“, yra vienas sukarintos Nacionalinės milicijos vadovų. Tiesa, sekmadienį jis kartu su dar 362 kolegomis iš šios grupuotės ėjo ne į gatves ar, kaip sako pats J.Petrenka, „įvesti ukrainietiškos tvarkos“.
„Mes – garantija, kad balsai nebus klastojami. Visi mes elgsimės ramiai kaip visada“, – nusišypsojo vyras.
Tiesa, jis buvo pasiruošęs „imtis veiksmų“ – jei tik kiltų įtarimų apie kokius nors nešvarius darbelius: „Užfiksavę sukčiavimą konfiskuosime urną ir uždarysime rinkimų apylinkę.“
J.Petrenka: „Mes – garantija, kad balsai nebus klastojami. Visi mes elgsimės ramiai kaip visada.“
Tuomet, anot J.Petrenkos, aktyvistai-stebėtojai iškviestų teisėsaugą ir palauktų pareigūnų prieš imdamiesi tolesnių veiksmų. Jis atsisakė atskleisti, kokie šie veiksmai galėtų būti.
Vakarų diplomatų susirūpinimas
Neatskleidė, bet užtat jau anksčiau pasisakė visos Nacionalinės milicijos lyderis Ihoris Michailenka. Jis tinkle „Telegram“ parašė: „Esame pasiruošę smūgiuoti kam nors į veidą teisingumo vardan – be jokių dvejonių.“
Šalyse, kuriose laikomasi teisės viršenybės principų, jėgos monopolis priklauso vien teisėsaugos struktūroms. Todėl tokie pareiškimai ir smurtiniai veiksmai per protestus jau sulaukė tarptautinės kritikos.
Praėjusią savaitę Didžiojo septyneto (G-7) ambasadoriai nusiuntė laišką Ukrainos vidaus reikalų ministrui Arsenui Avakovui ir paragino jį sutramdyti „ekstremistinius politinius judėjimus“.
L.Jonavičius: „Valstybė efektyviai veikia tada, kai turi galios monopolį. O Ukrainoje, nors ir kalbama, kad viskas po kariuomenės stogu, Ihoris Kolomoiskis ir Arsenas Avakovas gali manipuliuoti jėgos resursais siekdami naudos sau.“
„Jie baugina Ukrainos piliečius, stengiasi perimti Nacionalinės policijos vaidmenį saugant rinkimus ir daro žalą Ukrainos vyriausybės reputacijai namuose bei svetur“, – parašė Prancūzijos ambasadorė Kijeve Isabelle Dumont.
Nacionalinė milicija siejama su ekstremistinio savanorių batalionu „Azov“. Aktyvistai patruliuoja Kijevo gatvėse pasipuošę kamufliažinėmis uniformomis ir žygiuoja su deglais.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Laurynas Jonavičius 15min anksčiau teigė, kad rinkimų kampanija buvo „labai ukrainietiška“, ir pridūrė, jog „Ukrainoje šiaip nėra daug normalių dalykų“.
„Tas pats „Azov“, kiti batalionai... Valstybė efektyviai veikia tada, kai turi galios monopolį. O Ukrainoje, nors ir kalbama, kad viskas po kariuomenės stogu, Ihoris Kolomoiskis ir Arsenas Avakovas gali manipuliuoti jėgos resursais siekdami naudos sau.
Problema tikrai išlieka. Vidinės valstybės veikimo struktūros problemų yra daug, ir jos panaudojamos realpolitik paremtoje kovoje dėl galios“, – tvirtino L.Jonavičius.
Legitimizavo teisėsauga ir kariuomenė
Negana to, į „Azov“ ir panašius ekstremistinius judėjimus valdžios pareigūnai, regis, ilgai nekreipė dėmesio.
Kalbama, kad nacionalistinius judėjimus pasibalnojęs pats A.Avakovas, esą juos pabandęs nuraminti tik kai radikalai pradėjo taikytis į patį P.Porošenką. Tiesa, yra kalbų, kad A.Avakovas, atvirkščiai, konkuruoja su prezidentu.
Pats A.Avakovas prieš kovo 31-osios balsavimą stebėtojus iš užsienio ramino, esą formaliai jam pavaldžios struktūros yra pasirengusios numalšinti bet kokį smurtą, jei rinkimų dieną imtų siautėti kraštutiniai dešinieji.
„Nėra jokios radikalių grupių grėsmės per rinkimus ar po jų. Net jei kas nors nutiks kokioje nors rinkimų apylinkėje, greitai susitvarkysime“, – žadėjo A.Avakovas, o vėliau paaiškėjo, kad jokių neramumų nebuvo užfiksuota.
Kraštutiniai dešinieji Ukrainoje nėra populiarūs kaip politinė jėga – sekmadienį tokių pažiūrų kandidatai kartu sudėjus tesurinko 1,5 proc. balsų. Vis dėlto analitikai įžvelgia, kad problema – ne populiarumas, o nebaudžiamumas.
„Sėkmės rinkimuose Ukrainos radikali dešinė niekada ir negalėjo tikėtis.
Bėda tai, kad radikalus jaukino ir verbavo policija, saugumo tarnybos bei kariuomenė“, – pastebėjo Londono karališkojo koledžo Europos studijų ekspertas Alexanderis Clarksonas.