Jis tuo metu pats veikė Kryme ir sutiko papasakoti žurnalistams apie savo vis dar puoselėjamą svajonę dėl „Novorosijos“.
„Galimybę sukurti „Novorosiją“ Maskva prarado 2014 metų liepos 17-ąją, kai buvo numuštas keleivinis lėktuvas. Tada „Novorosijos“ idėja buvo numarinta“, – teigė Aleksandras.
Maskvietis į Krymo sostinę Simferopolį atvyko dirbti Sergejui Aksionovui, kuris po aneksijos tapo prie Rusijos prijungto regiono de facto gubernatoriumi. Tiesa, ten praleistus mėnesius atsimena su kartėliu.
Krymas laukė sprendimo Maskvoje
Į Krymą atvykusiam Aleksandrui buvo patikėta organizuoti Krymo „liaudies savigynos būrius“. Savo ruožtu pastarieji turėjo įsiterpti tarp Ukrainos kariškių ir „žaliųjų žmogeliukų“ – be skiriamųjų ženklų Kryme veikusių Rusijos specialiųjų pajėgų karių.
Maskvietis dabar sako, kad iš pradžių nebuvo pinigų nei ginklams, nei aprangai. Bet 2014 metų kovo 3-ąją diversantai jėga užėmė kelių Ukrainos bankų skyrius: „O tada pinigai ėmė plūsti maišais“.
Kai Rusijos agentai užėmė svarbiausius pusiasalio valdžios pastatus, Ukrainos policijos pareigūnai staiga ištirpo.
Greitai Aleksandras „savanoriams“ galėjo pasiūlyti iki 800 rublių (apie 20 eurų) per dieną, ir jų skaičius žaibiškai išaugo.
O kai Rusijos agentai užėmė svarbiausius pusiasalio valdžios pastatus, Ukrainos policijos pareigūnai staiga ištirpo ir juos suskubo pakeisti naujieji entuziastai.
Rusas atsimena, kad pirmoji kovo savaitė buvo itin įtempta – prorusiški krymiečiai įsitempę laukė kokio nors ženklo iš Maskvos.
„Iki kovo 6-osios mums buvo uždrausta kalbėti apie prisijungimą prie Rusijos ir kelti Rusijos vėliavas. Visi laukė sprendimo Maskvoje. O Kremlius, manau, norėjo įsitikinti, kad Ukrainos pajėgos nestos į kovą“, – teigė Aleksandras.
Referendumo nereikėjo klastoti
Kai galiausiai paaiškėjo, kad Kijevas nepasiruošęs karinei konfrontacijai, Maskva uždegė žalią šviesą tolesniems veiksmams.
Krymo miestuose suplevėsavo Rusijos vėliavos, kurių čia buvo atgabenta tonomis, ir paskelbta apie būsimą referendumą dėl nepriklausomybės. Tuo tarpu Aleksandro „savanoriai“ ginklavosi iš ukrainiečių atimtais ginklais.
Į Krymą pradėjo vykti vis daugiau „Maskvos atstovų“. Vienas jų esą pasirodė Aleksandro kabinete ir pareiškė: „Labas, aš – Saša, ryšių su visuomene specialistas iš Maskvos“.
Referendumas dėl Krymo statuso buvo surengtas okupacijos sąlygomis kovo 16-ąją. Aleksandras pripažįsta, kad balsavimas buvo nelegalus.
„Vėliau sužinojau, kad jo pavardė buvo Borodajus. Jis tapo Donecko liaudies respublikos premjeru, – pasakojo Aleksandras. – Nežinau, ką jis veikė Kryme. Iš Maskvos vyko tiek daug keistų žmonių, kad sunku visus juos prisiminti“.
Referendumas dėl Krymo statuso buvo surengtas okupacijos sąlygomis kovo 16-ąją. Aleksandras pripažįsta, kad balsavimas buvo nelegalus, bet sako, jog referendumo rezultatai atspindėjo tuometes nuotaikas regione.
„Tai buvo vienas tų referendumų, kai nieko nereikėjo klastoti. Tuo metu absoliuti dauguma Krymo gyventojų palaikė prisijungimą prie Rusijos. Tiesa dabar nuotaikos kitokios“, – pastebėjo maskvietis.
Pradėjo dalintis postus
O ir tada entuziazmo banga gana greitai nuslūgo. Anot Aleksandro, iškart po referendumo politikai pradėjo dalintis postus, o „daugelis korumpuotų pareigūnų iš Janukovyčiaus Regionų partijos išsaugojo pareigas“.
„Apskritai visas Regionų partijos Krymo skyrius sulindo į „Vieningąją Rusiją“, nors žmonės iš rusų tikėjosi kitokio požiūrio. Jie norėjo kitų, naujų žmonių“, – atsiminė maskvietis.
Ypač jam įstrigo „Kremliaus emisaras Igoris“ – vėliau paaiškėjo, kad šis atvykėlis buvo Igoris Girkinas, kuris vėliau pasiskelbė Donecko liaudies respublikos gynybos ministru.
Aleksandro teigimu, I.Girkinui Maskva buvo įsakiusi paspartinti Krymo „liaudies savigynos pajėgų“ permetimą į Donbasą, kur jau buvo įplieksti neramumai.
Rusija ginklus ir įrangą į Donbasą iš pradžių siuntė tik iš Krymo. Bet netrukus pamatė, kad ukrainiečiai iš esmės bejėgiai, ir pasinaudojo skylėtu pasieniu Ukrainos rytuose.
Svajonė buvo sutrinta į dulkes
„Tačiau kovotojai Donbase greitai virto gaujomis, kurioms rūpėjo tik smurtas ir plėšikavimas. Jie ėmė žmones įkaitais ir reikalavo išpirkų, jie pešėsi tarpusavyje dėl įtakos.
„Novorosijos“ projektas galutinai žlugo, kai virš Donbaso buvo numuštas „Malaysia Airlines“ keleivinis lėktuvas.
Kad situacija beviltiška, supratau sužinojęs, kad mūsiškiai apšaudė sunkvežimį, kuriuo iš Donecko oro uosto buvo gabenami mūsų pačių sužeistieji. Tada žuvo geras mano draugas ir suvokiau, kad viskas baigta, kad žmonės buvo apgauti ir pasiųsti mirti“, – pasakojo Aleksandras.
Pasak jo, užimtose Donbaso teritorijoje ginklai buvo išdalinti tiesiog nusikaltėliams ir narkomanams, kurie grobė žmones, plėšė namus, automobilius, atiminėjo verslą.
„Virš „Rusų pasaulio“ projekto pakvipo katastrofa. O tas romantikas Girkinas nebegalėjo susitvarkyti su jį apgaubusia anarchija“, – teigė maskvietis.
Visas „Novorosijos“ projektas galutinai žlugo, kai virš Donbaso buvo numuštas „Malaysia Airlines“ keleivinis lėktuvas, o visi 298 juo skridę žmonės žuvo. Kaip teigė Aleksandras, Kremlius tuomet pats palaidojo „Novorosijos“ idėją.
Maskvietis kurį laiką dar darbavosi Kryme, nors netrukus įsitikino, kad čia ir toliau šeimininkauja korupcija. Pusiasalį jis paliko sulaukęs grasinimų iš Federalinės saugumo tarnybos „stogą“ turinčių asmenų.
„Mano išsvajotas „Rusų pasaulis“, kuriuo tikėjo Krymo žmonės, ir Donbase vėliau žuvę savanoriai, mano paties akyse virto dulkėmis“, – šiandien gailisi Aleksandras.