D.Metsavas 2007 metų vasarą lankė giminaičius Rusijoje. Su pusbroliu jis užėjo į vieną Smolensko naktinį klubą, kur ėmė šnekučiuotis su patrauklia nepažįstamąja.
Pokalbis nusisekė – jie ilgai kartu šoko, o paryčiais patraukė į pirtį. Jei tiksliau, ne į tikrą pirtį, o į nedidelį viešnamį, kur su moterimi permiegojo.
D.Metsavas jautėsi keistai – jis puikiai suvokė, kad patyrė trumpą vienos nakties nuotykį. Estas nuėjo nupirkti moteriai gėlių, o vėliau teigė: „Negalėjau palikti jai pinigų, juk ji – ne prostitutė.“
Puokštę jis padėjo prie lovos, o tada grįžo į giminaičių namus, kad bent kelias valandas nusnaustų. Taip prasidėjo ilga ir keista istorija.
Priminė apie save po metų
Iš sovietinės okupacijos prieš beveik tris dešimtmečius išsilaisvinusi Estija šiandien priklauso ES ir NATO, o nepriklausomybės prarasti nė negalvoja. Taline Rusijos nebijoma, bet agresyvios Maskvos ambicijos čia puikiai suprantamos.
Tiesa, ryšiai tarp estų ir rusų ne tokie priešiški. Antai D.Metsavas jau seniai buvo prisijungęs prie Estijos kariuomenės, bet reguliariai vykdavo į Rusiją, kur lankydavo savo motinos šeimą.
Jis, aišku, puikiai kalbėjo ne tik estiškai, bet ir rusiškai, o Smolenske jautėsi savas. Tą kartą, 2007-aisiais, jis planavo po audringos nakties trumpam nuvykti į centrą ir apsipirkti.
Bet už namo durų jį pasitiko du vyrai, kurie prisistatė: policija. Jie D.Metsavui parodė pareiškimą, kuriame ta pati moteris, su kurią estas praleido naktį, teigia, kad jis ją išprievartavo.
D.Metsavas suprato pakliuvęs į spąstus, kurių jaukas buvo būtent žavinga nepažįstamoji – tokios operacijos būdingos Rusijos specialiosioms tarnyboms.
Nekviesti svečiai D.Metsavą įspėjo, kad įrodžius jo kaltę jam grėstų 15 metų Rusijos kalėjime. Tada paragino: sekite paskui mus, einame į policijos nuovadą.
Jau ten vienas pareigūnų iš krepšio išsitraukė nedidelę skaitmeninę kamerą, kurios ekrane D.Metsavas pamatė save – lovoje su moterimi.
Vyras iki tol neturėjo progos pagalvoti, kas vyksta. Bet pamatęs vaizdo įrašą jis suprato pakliuvęs į spąstus, kurių jaukas buvo būtent žavinga nepažįstamoji – tokios operacijos būdingos Rusijos specialiosioms tarnyboms.
„Jie pasakė, kad išspręs šitą mano problemą, jei aš bendradarbiausiu“, – dabar sako D.Metsavas, kuris pasirašė kelis dokumentus, kurių turinio jau neatsimena.
Tiesa, estas teigia, kad rusai jo neklausinėjo apie Estijos kariuomenę ir jo tarnybą joje, o po kelių valandų netgi buvo paleistas. Jam nebuvo įsakyta neišvykti iš Smolensko, sugrįžti apklausai, jis nebuvo surakintas antrankiais, nesulaukė teisinės pagalbos.
D.Metsavas pirmą kartą viešėjo policijos nuovadoje, ir dar svetimoje šalyje, tad jis tenorėjo kuo greičiau iš ten išsinešdinti. Apie skambutį Estijos ambasadai vyras nepagalvojo – net jei kaltinimai išgalvoti, karjera kariuomenėje, jo manymu, būtų pasibaigusi greitai.
Šiandien D.Metsavas sako buvęs arogantiškas – jis esą klydo tikėdamas, kad susitvarkys pats. Juk jis – karys. Niekam taip ir nepasakęs apie incidentą Smolenske, jis grįžo namo į Estiją.
Praėjo metai. Ir tada, 2008-ųjų rudenį, Taline prie D.Metsavo priėjo vyras ir užkalbino jį rusiškai. „Jis paklausė, ar prisimenu, kas nutiko Smolenske, ir priminė man mano pažadą bendradarbiauti“, – atsimena D.Metsavas.
Rusijos agentų darbo metodai
Žurnalistas M.Weissas D.Metsavą aplankė šių metų kovą. Jie susitiko Estijos vidaus saugumo tarnybos (KAPO) būstinėje.
Šios tarnybos direktoriaus pavaduotojas ir pagrindiniu šnipų gaudytoju Estijoje laikomas Aleksanderis Tootsas svečią įspėjo: „Kai jis ateis, nespauskite jam rankos. Mes čia manome, kad nedera spausti rankos išdavikui.“
D.Metsavas, pamatęs M.Weissą, sudrebėjo – jam kalėjime, kur vyras buvo praleidęs pusmetį, šalta. Kita vertus, buvęs karys atrodė stiprus ir sveikas.
Susitikti su žurnalistu kalinys buvo atvestas į pagrindinį KAPO apklausų kambarį – čia tardomi visi įtariami šnipai. Ir D.Metsavas šiame kambaryje šimtus valandų buvo klausinėjamas, kokią informaciją yra perdavęs Rusijai.
D.Metsavo atvejis parodo, kokie pragmatiški, ciniški, bet labai gudrūs gali būti Vladimiro Putino režimo operatyvininkai, kai reikia kautis šaltajame kare prieš Vakarus – kare, kuris, Estijos pareigūnų manymu, net ne prasidėjo iš naujo, o niekada nesibaigė.
Kaltę jis jau buvo pripažinęs – kaip ir nuteistas 15 su puse metų kalėti. D.Metsavas sutiko bendradarbiauti su Estijos kontržvalgyba, kurios pareigūnams papasakojo, kaip Maskva jį užverbavo, kaip vykdavo pokalbiai su vadinamuoju „prižiūrėtoju“, kokius duomenis perdavė Rusijos pusei.
Dabar jau aišku, kad D.Metsavas Rusijai perduodavo būtent su Estijos nacionaliniu saugumu susijusią įslaptintą informaciją – Talino sąjungininkai šiuo atveju nukentėjo mažiau.
Interviu taisyklės buvo nustatytos iš anksto: M.Weissas galėjo užduoti kokius tik nori klausimus, bet D.Metsavui KAPO prieš tai buvo pasakę nesakyti nieko, kas galėtų pakenkti tarnybos vykdomiems kontržvalgybiniams tyrimams ar išduoti rusams, ką estai žino apie jų darbo metodus.
Pačiai KAPO interviu irgi tapo proga pasireklamuoti – tarnyba Vakaruose itin gerbiama už sugebėjimą pagauti daug rusų šnipų ar Rusijai dirbančių estų.
O D.Metsavas tikėjosi atsiprašyti dėl savo nusikaltimų – kentėjo, žinoma, Estija, jo draugai kariuomenėje, artimieji. Kalinys žurnalistą net patikino, kad KAPO nevertė jo bendrauti su žiniasklaida – esą interviu buvo jo idėja.
M.Weissas rašo, kad D.Metsavo atvejis parodo, kokie pragmatiški, ciniški, bet labai gudrūs gali būti Vladimiro Putino režimo operatyvininkai, kai reikia kautis šaltajame kare prieš Vakarus – kare, kuris, Estijos pareigūnų manymu, net ne prasidėjo iš naujo, o niekada nesibaigė.
Neslepia, kad suėmė šnipus
Estija – neabejotina sėkmės istorija. Šalis dar 2004 metais įstojo į ES ir NATO, 2011-aisiais kroną iškeitė į eurą, yra technologiškai pažangi bei, o tai turbūt svarbiausia, turi viziją, kokia nori būti ateityje.
Tiesa, tuo pat metu ši maža valstybė pažeidžiama – jos ryšiai su Rusija geriausiu atveju įtempti. 2007 metais šalį masiškai atakavo programišiai iš Rusijos, o ekspertai netrukus šią kibernetinę ataką pavadino skaitmenine invazija.
Rusija – visai šalia, o etniniai rusai sudaro ketvirtadalį visų Estijos gyventojų, o tai reiškia, kad etniniai ir kalbiniai ryšiai yra glaudūs – net jei, pavyzdžiui, jų baidomasi. Tai taip pat reiškia, kad rusų šnipams Estijoje veikti niekada nebuvo sunku.
Be to, atgavusi nepriklausomybę Estija teisėsaugos struktūras turėjo kurti nuo nulio, o profesionalių ir patyrusių pareigūnų trūko, tad teko remtis sovietinių institucijų veteranais. Tarp pastarųjų neišvengiamai buvo ir Maskvos agentų.
A.Tootsas: „Apie Rusijos tarnybas kuriama daug mitų – kad jos nesusekamos, kad negalima joms pasipriešinti. Mes atsisakome su tuo susitaikyti. Estija rusų agentams turi būti atšiauri, nepatogi teritorija.“
Daugelis šalių, išvarydamos šnipus, stengiasi juos išmainyti į jų pačių sučiuptus žvalgybos pareigūnus – siekiama kuo mažiau viešumo.
Estija – reta išimtis. Talinas dažniausiai viešina žinias apie užsienio šalių žvalgybininkų areštus ir nuosprendžius jiems.
„Apie Rusijos tarnybas kuriama daug mitų – kad jos nesusekamos, kad negalima joms pasipriešinti. Mes atsisakome su tuo susitaikyti. Estija rusų agentams turi būti atšiauri, nepatogi teritorija“, – teigė A.Tootsas.
KAPO skelbia, kad nuo 2008-ųjų, kai šnipus pradėjo gaudyti būtent A.Tootsas, Estijos teismai nuteisė šešis valstybės išdavimu kaltintus asmenis. Dar 12 atsidūrė kalėjime už kolaboravimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Penki jų veikė kartu su Rusijos karine žvalgybos tarnyba GRU. O D.Metsavas buvo penktasis.
Ruošia Rusiją karui su Vakarais
D.Metsavas pasakoja, kad pirmasis jo susitikimas su GRU atstovais buvo „labai, labai paprastas“. 2008 metų gruodį jis nuvyko į Sankt Peterburgą, kur vyras, vardu Antonas, nuvežė jį į slėptuvę ir apklausė.
Domėtasi jo asmeniniu gyvenimu, jo karjeros pradžia, buvo paprastų klausimų apie Estijos kariuomenę – pavyzdžiui, kiek haubicų turi estai? Esto buvo prašoma ir parodyti atskirus karinius pastatus žemėlapyje.
„Maniau, kad jie elgiasi kaip mėgėjai. Visus tuos dalykus galima lengvai surasti internete“, – prisimena estas, kuris tąkart priėmė nedidelę sumą pinigų ir grįžo namo.
D.Metsavas pripažįsta, kad tada buvo susitarta dėl kito susitikimo po metų, bet sako nesijautęs kaip šnipas. Bet, kaip sakoma, stalas jau buvo padengtas – juk jis priėmė pinigus už informaciją. Tai buvo pirmasis žingsnis.
Antonas per pirmąjį susitikimą dar ir klausinėjo esto apie jo šeimą: apie jo motinos gėlininkystės verslą, apie jo tėvo sveikatą. „Jie aiškiai taip ir nepasakė, kad kažkas nutiks mano tėvams, jei nebendradarbiausiu. Bet aš supratau užuominą“, – sako D.Metsavas.
Jokio darbo pažymėjimo Antonas neparodė, o A.Tootsas teigia, kad tai normalu: „Tokia yra GRU metodologija – niekas niekada neišsitraukia ženklelio. Metsavas nežinojo tikrosios savo prižiūrėtojų tapatybės.“
Tiesą sakant, D.Metsavas nė nežinojo, kurios Rusijos žvalgybos tarnybos naudai šnipinėja. Tai jam pasakė tik KAPO atstovai – jau po arešto.
GRU – toli gražu nepanaši į KGB ir dabartinę Rusijos federalinę saugumo tarnybą. Į KGB buvo verbuojami sovietų inteligentai, o tipiškas GRU pareigūnas greičiausiai augęs gatvėje ir grūdinęsis per muštynes.
Daugelį GRU agentų verbuotojai atrenka iš kariuomenės. Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vertinimu, naujokams nuo pat pradžių kartojama, kad jų užduotis – „paruošti Rusiją karui su Vakarais“.
Šaltojo karo metais GRU pasiuntiniai Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje slėptuvėse palikdavo ginklų ir šaudmenų – tam atvejui, jei kiltų karas tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų.
GRU agentai nuolat siekia nukniaukti karines paslaptis iš Rusijos geopolitinių priešininkių, stengiasi kuo daugiau sužinoti apie jų stiprybes ir silpnybes, infrastruktūrą, telekomunikacines sistemas.
Šiandien žinoma, kad Šaltojo karo metais GRU pasiuntiniai Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje slėptuvėse palikdavo ginklų ir šaudmenų – tam atvejui, jei kiltų karas tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų.
Būtent GRU parengė ir įvykdė Krymo aneksijos planą, o Ukraina apskritai laikoma Rusijos karinės doktrinos tvarumo laboratorija. GRU agentai Donbase tampo už virvučių gangsterius, smogikus ir kitus Rusijos remiamų separatistų vadeivas.
Reikia pavyzdžių iš Vakarų? JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris nustatė, kad du skirtingi GRU skyriai buvo įsilaužę į Demokratų partijos serverius prieš 2016-ųjų prezidento rinkimus. Rusai pavogtus duomenis vėliau paviešino ir taip padėjo Donaldui Trumpui nugalėti Hillary Clinton.
Galiausiai pernai Anglijoje buvusį dvigubą rusų agentą Sergejų Skripalį bandė nunuodyti dar du GRU smogikai – Solsberiu grožėjęsi „turistai“ Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas, iš Maskvos ten atsivežę net cheminį ginklą – nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“.
Domėjosi Estijos sąjungininkais
D.Metsavas užaugo skurdžiame ir daugiausia rusakalbių gyvenamame Talino Lasnamajės mikrorajone. Jo tėvas Piotras Volinas sovietinės okupacijos metais dirbo pasieniečiu, o Rusijoje gimusi jo motina į Estiją imigravo po vestuvių.
Deniso vaikystė sukosi tarp rusų. Tai nenuostabu: pats Lasnamajės rajonas praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje iškilo ruošiantis priimti statybininkus iš Rusijos. Jis lankė rusišką pradinę mokyklą, o estų kalbos pradėjo mokytis tik sulaukęs 6-7 metų.
„Tai buvo du skirtingi pasauliai. Lasnamajėje man visiškai nereikėjo kalbėti estiškai, žinoti ką nors apie estų kultūrą. Aš buvau rusas“, – tvirtino D.Metsavas.
Vis dėlto baigdamas mokyklą jis pakankamai gerai kalbėjo ir estiškai, ir angliškai, bei pasiprašė į kariuomenę. Ten D.Metsavas buvo priskirtas prezidentinei sargybai, o po dešimtmečio jau buvo pakilęs iki artilerijos specialistų.
D.Metsavas: „Antonas norėjo sužinoti apie JAV veiksmus už Estijos ribų. Labiausiai jis domėjosi būtent Jungtinėmis Valstijomis.“
Vėliau jo vertė – žinoma, Rusijai – tik kilo, tad lengvi, švelnūs tardymai virto rimtomis, ilgomis, smulkmeniškomis apklausomis. GRU D.Metsavo klausinėjo apie JAV ir britų karius, ginkluotę, laikomą būtent Estijoje.
„Antonas norėjo sužinoti apie JAV veiksmus už Estijos ribų. Labiausiai jis domėjosi būtent Jungtinėmis Valstijomis“, – trumpai paaiškino D.Metsavas.
KAPO direktoriaus pavaduotojas A.Tootsas prieš tai buvo pasvarstęs, kad GRU operatyvininkui išties labiau rūpėjo ne pačių estų gebėjimas apsiginti, o tai, ką šalis gauna iš galingesnių sąjungininkų.
Ištraukė tėvo kortą
2012 metais D.Metsavas išvyko į Afganistaną, kur dirbo Helmando provincijoje, o grįžęs namo buvo paskirtas į Estijos kariuomenės būstinę Taline. Jis pradėjo tarnybą artilerijos inspektorate, iš dalies atsakingame už nacionalinės gynybos strategijos rengimą.
Karys turėjo tik ribotą prieigą prie įslaptintų žvalgybinių duomenų, bet tikrai galėjo prisiliesti prie jautrių dokumentų.
Vis dėlto D.Metsavo elgesys pasikeitė. Jis Afganistane iš arti pamatė karą ir su kitais Estijos kariais rizikavo savo gyvybe. Vyras taip pat skaičiavo, jog tuoj turės užtektinai pinigų, kad galėtų palikti kariuomenę, o tuo pačiu – ir šnipinėjimą Rusijai.
Jis susisiekė su Antonu ir susitarė dėl susitikimo Sankt Peterburge 2013-ųjų vasarą. D.Matsavas planavo pasakyti jam, kad nutraukia bendradarbiavimą.
Estas taip ir padarė. Jis Antonui pareiškė, kad nustos perdavinėti informaciją Maskvai, nes turi užtektinai lėšų, o rizikuoti karjera nebenori. „Bet tada jis prabilo apie mano tėvą“, – prisimena D.Metsavas.
Pasirodo, kad tuo metu, kai D.Metsavas buvo Afganistane, GRU agentai nuvyko į Rusų salą netoli Vladivostoko ir aplankė jo tėvą. P.Volinas anksčiau iš Estijos buvo išvykęs į Londoną, bet tuomet iškeliavo į Tolimuosius Rytus.
P.Volinas, anot A.Tootso, homo sovieticus iki pašaknų, iškart sutiko padėti GRU mainais į finansinę pagalbą sunkiai sergančiai jo naujajai žmonai. D.Metsavas vėliau atskleidė pamanęs, kad rusai tobulai panaudojo jo tėvo kortą.
Kol P.Volinas toliau gyveno prie Vladivostoko, jo paslaugų GRU dažnai nereikėjo: nebent kad parodytų sūnui, jog daug būdų „atsikabinti“ nuo šnipinėjimo nėra. D.Metsavas toliau vogė dokumentus Taline, o Antonas ir jo viršininkai Maskvoje juos skaitė.
Tai greitai pasikeitė. Rusija buvo ką tik aneksavusi Krymą, kai GRU smogikai Estijos teritorijoje pagrobė KAPO kontržvalgybos pareigūną. Estonas Kohveras metus praleido Maskvos Lefortovo kalėjime ir tada buvo iškeistas į dar vieną KAPO agentą, kuris buvo pagautas šnipinėjant Maskvai.
Estijos vyriausybė tada paskelbė oficialią rekomendaciją visiems valstybės tarnautojams ir kariškiams: nevykite į Rusiją.
Nuvežė vaiką į darželį ir buvo suimtas
Ką tai reiškė? Kad D.Metsavo viršininkas nuo šiol turėjo patvirtinti visas jo keliones į rytinę kaimynę – Rusiją.
Jei tokią rekomendaciją Talinas būtų paskelbęs keleriais metais anksčiau, karys būtų puolęs džiaugtis – jam nebūtų reikėję vykti į susitikimus su Antonu. De facto bendradarbiavimas su GRU būtų pasibaigęs.
D.Metsavas neslėpė: sužinojęs, jog jo partnerė nėščia, jis suvokė, kad kelio atgal nėra. Kad jis nebegalės pats pasiduoti Estijos teisėsaugai.
Tačiau jo tėvas P.Volinas jau gyveno Taline, o tai labai palengvino gyvenimą GRU. Itin prokremliškų pažiūrų vyras tapo pasiuntiniu, per sieną gabenusiu jo sūnaus pavogtą informaciją (P.Volinas irgi buvo nuteistas kalėti – 6 metus).
Buvo ir dar vienas svarbus pokytis – 2015 metais D.Metsavas sužinojo, kad taps tėvu. Netrukus jam ir vienai jo pažįstamai – iš pradžių jie buvo tik draugai, bet vėliau įsimylėjo – gimė sūnus. 2016-aisiais jie susituokė.
D.Metsavas neslėpė: sužinojęs, jog jo partnerė nėščia, jis suvokė, kad kelio atgal nėra. Kad jis nebegalės pats pasiduoti Estijos teisėsaugai, nors tai gana keista – juk jis galėjo pasisiūlyti estų žvalgybai perduoti GRU klaidingą, „skystą“ informaciją.
Paradoksalu, bet Estijos kariškių vadovybės žvilgsniai jau buvo nukrypę į D.Metsavą – bet visai dėl kitos priežasties.
Mat po Krymo aneksijos Talinas, susirūpinęs ne tiek pačios rusakalbių bendruomenės patikimumu, kiek prastu jos įvaizdžiu, ėmė ieškoti tinkamų pavyzdžių parodyti, kad jokiomis etninėmis įtampomis šalyje nekvepia.
O D.Metsavas šiam vaidmeniui puikiai tiko. Tuo metu jis kariuomenėje buvo praleidęs jau 15 metų, buvo išsiųstas į Afganistaną – kitaip tariant, buvo idealus, Estijos rusakalbių „atstovas spaudai“.
Vyras net tapo savotiška garsenybe – jis vis keliavo į rusiškas televizijų laidas, dalino interviu, mokyklose kalbėjo apie patriotizmą ir demokratiją, žarstė įspėjimus netikėti rusiška propaganda. Suprask, jis buvo toks, kokia nori būti Estija – liberalus, tolerantiškas, kosmopolitiškas.
Gyvenimas taip ir tęsėsi. Bet tada, 2018-aisiais, D.Metsavas sėdo į automobilį ir nuvežė savo sūnų į darželį – tai buvo pirmoji berniuko diena.
Vaikas nenorėjo paleisti tėčio rankos ir paklus tik išgirdęs pažadą, kad gaus ledų. Denisas pasielgė taip, kaip daro daug tėvų, – jis tiesiog įlipo į mašiną ir, paskambinęs žmonai, pradėjo važiuoti į darbą.
Nuriedėjo D.Metsavas vos 180 metų – kelią jam pastojo visa grupė automobilių. Iš vieno jų išlipęs A.Tootsas pareiškė: „Jūs suimamas.“ Paslaptis išaiškėjo.
„Aš kažkaip buvau pasiruošęs sulaukti arešto dienos. Apie tai galvojau tūkstančius kartų. Tik nežinojau, kada, kur ir būsiu sulaikytas“, – M.Weissui prisipažino D.Metsavas, kuris į laisvę turėtų būti paleistas jau po 50-ojo gimtadienio.
Dėl to, kas jam nutiko, vyras nieko nekaltina – pavyzdžiui, Antonas esą dirbo savo darbą. Kaip ir A.Tootsas: „Jei nusiperki viskio butelį ir tampi alkoholiku, ne viskis dėl to kaltas.“
Kaip paaiškėjo jo paslaptis, nėra aišku iki šiol, nors svarstoma, kad prasitarti galėjo S.Skripalis, prieš apnuodijimą aktyviai konsultuodavęs Vakarų šalių, tarp jų ir Estijos, žvalgybos tarnybas dėl Rusijos žvalgybininkų darbo metodų.
