Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaip tikrinama lakūnų psichinė būklė?

Juodosios dėžės iš Alpėse sudužusio „Germanwings“ lėktuvo duomenys rodo, kad antrasis pilotas Andreasas Lubitzas orlaivį sąmoningai nukreipė žemyn į uolas. Pagrindinė versija – lakūno savižudybė. Ši aviakatastrofa iškėlė klausimą – kaip tikrinama lakūnų psichinė būklė? Ir dar svarbiau – ar medikai išvis pajėgūs nustatyti, kad pilotas susidūrė su sunkiomis psichologinėmis problemomis?
Lakūnai
Lakūnai / 123rf.com nuotr.

Jeigu tolimesnis tyrimas patvirtins, kad vienas iš pagrindinių veiksnių buvo A.Lubitzo psichinė būklė, tai nebus precendentas. 2014 m. paskelbtose medicinos mokslininkų atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad nuo 1993 iki 2012 m. 24 kartus iš 7244 atvejų lakūnai sąmoningai sukėlė avariją.

„Labai norėčiau, kad mes labiau galvotume apie šį dalyką, nes jis yra vienas iš sudėtingiausių aviacijos medicinoje“, – „Time“ sakė vienas iš tyrimo autorių Alpo Vuorio, Mehiläinen oro uosto sveikatos centro medicinos aviacijos specialistas. Jis tiria komercinių oro linijų lakūnų ir įgulos narių sveikatą – įskaitant ir psichinę. Su komercinių skrydžių lakūnais jis susitinka kartą per metus.

Psichinės būklės įvertinimas – tai ne kraujo tyrimas

Vyresnis nei 40 metų lakūnai kas 6 mėnesius turi atlikti fizinės ir psichologinės sveikatos patikrinimą, jaunesni nei 40 – kartą per metus. Skraidyti jiems leidžiama tik jeigu po patikrinimo specialistai leidžia tai daryti. Tačiau daugiau dėmesio yra skiriama fizinei sveikatai – psichinę būklę įvertinti yra žymiai sudėtingiau.

„Kažkaip mėgini pamatyti, ar lakūnui viskas gerai, ir tai nėra lengviausias dalykas“, – pasakoja A.Vuorio. Pilotai atsakinėja į „taip“ ir „ne“ klausimus apie savo psichinę būklę. Pavyzdžiui, ar kada mėginote žudytis, ar esate lankęsi pas psichiatrą. „Tu sakai taip arba ne, bet tik nuo tavęs priklauso, ar sakai tiesą“, – aiškina A.Vuorio. 

Lakūnai, kaip ir medikai bei policininkai, dirba darbą, kuris sukelia itin didelį stresą. Jie paprastai sugeba nustumti į užmarštį bet kokią sudėtingą ar neigiamai jaudinančią patirtį – tik taip jie gali kasdien efektyviai dirbti.

Tuo tarpu medicinos specialistai, kurie tikrina jų sveikatos būklę, ne visada išmano, kaip tinkamai įvertinti lakūnų psichologinę sveikatą – tad jie paprasčiausiai gali neatpažinti subtilių ženklų, kad lakūnas galbūt kenčia nuo depresijos ar alkoholizmo.

Aeronautikos universiteto Preskote mokslininkė Erin Bowen taip pat pripažįsta, kad lakūnų psichinės būklės įvertinimas – tik labai paviršutiniškas. „Gydytojai paklausia apie stresą, kaip jie jaučiasi. Bet tokios apklausos nėra pakankamos, kad medikai galėtų tvirtai nuspręsti, jog kažkuris negali skristi“, – „USA Today“ sakė ji.

Gydytojas atsiduria tarp teisinės atsakomybės ir tarp moralinės – juk turi kažkam pasakyti, kad jis nebegali dirbti savo darbo, nes tau atrodo, kad testas parodė, jog kažkas galbūt ne taip.

„Tai ne kraujo tyrimas, kuris parodo, ar sergi, – aiškino ji. – Tai labai nevienareikšmiška. Gydytojas atsiduria tarp teisinės atsakomybės ir tarp moralinės – juk turi kažkam pasakyti, kad jis nebegali dirbti savo darbo, nes tau atrodo, kad testas parodė, jog kažkas galbūt ne taip.“

Beje, lakūnai šiuos patikrinimus gali atlikti keliose skirtingose vietose, ir jeigu jie tai daro ne namuose, ankstesnių tyrimų rezultatų specialistas nemato. O patys lakūnai nėra linkę atskleisti kokių nors psichologinių problemų – pavyzdžiui, depresijos ženklų. Jie žino – jeigu taip padarys, nebegalės skristi.

Patys retai prabyla

Daktaras Williamas Seldge'as, Jeilio psichiatrijos ligoninės direktorius, vertinęs lakūnų sveikatos būkles, teigia, kad apie 40 proc. iš jų turėjo su alkoholiu susijusių problemų. Trečdalis – su depresija. Tačiau mažiau nei pusė pastarųjų apie šias problemas prabildavo patys. 

„Fotolia“ nuotr./Pagirios
„Fotolia“ nuotr./Depresija

„Problema ta, kad nėra jokios priežasties jiems patiems pranešti apie psichinės sveikatos problemas, – teigia jis. – Jie žino, kad jeigu patys apie tai informuos, tai visam laikui jų biografijoje paliks juodą žymę.“

JAV Federalinės aviacijos administracija išplatintame pranešime spaudai teigia, kad jeigu lakūnai nuslepia esančias fizines ar psichologines problemas ar tai, kokius medikamentus vartoja, jiems gresia baudos iki 250 tūkst. JAV dolerių.

Lakūnai žino, kad jeigu patys informuos apie psichologines problemas, tai visam laikui jų biografijoje paliks juodą žymę.

Jeigu lakūnas yra gydomas dėl psichologinių problemų arba jis naudoja antidepresantus, jis tuo metu nebeskraido. Iki 2010 m. antidepresantus pradėjusiems vartoti lakūnams visam laikui būdavo uždraudžiama pilotuoti lėktuvą.

Problema – ir visuomenės požiūris

Net ir ekspertams įvertinti lakūno polinkį į savižudybę yra viena sudėtingiausių užduočių. „Mūsų visuomenėje mes taip greitai mėginame į tai numoti ranka, pasakyti, kad viskas praeis, kad tiesiog susiimk, – sako psichologė Barbara Van Dahlen. – Mes neklausome nei savęs, nei kitų.“

Ji pažymi, kad lakūnai ir kitų sričių darbuotojai, kurie kasdien patiria didelį spaudimą, susiduria su ypatingais iššūkiais. Jiems tenka dirbti fizinės ištvermės reikalaujantį darbą ir jie būna atsakingi už kitų žmonių gyvybes.

„Daugelyje vadovaujamųjų pareigų šie žmonės privalo su viskuo susitvarkyti ir viską sukontroliuoti, – aiškina ji. – Jie neturi daug žmonių, su kuriais galėtų pasikalbėti, pasidalinti savo išgyvenimais, jie sau neleidžia būti kuo nors mažiau nei tobulybe. Tai prideda tik dar daugiau streso.“ 

PAGALBA TELEFONU
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Vilties linija
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
116 123
visą parą
Jaunimo linija
Emocinę paramą teikia: savanoriai
8 800 28888
visą parą
Vaikų linija
Emocinę paramą teikia: savanoriai
116 111
kasdien (11:00–21:00)
Pagalbos moterims linija
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
8 800 66366
kasdien (10:00–21:00)
Linija doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai
8 800 77277
I–V (16.00–20.00)
Krizių įveikimo centras Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Olandų g. 19-2, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt).
*Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
8 640 51555
I, III, V (16.00–20.00)

Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

PAGALBA INTERNETU
Vilties linija
pagalba teikiama suaugusiems
Rašyti svetainėje: paklausk.kpsc.lt/contact.php
arba rašyti el. paštu: vilties.linija@gmail.com
atsako per 3 darbo dienas
Jaunimo linija
Emocinė parama teikiama jaunimui
Registruotis ir rašyti: www.jaunimolinija.lt/laiskai
atsako per 2 darbo dienas
Vaikų linija
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Registruotis ir rašyti:
www.vaikulinija.lt
atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalbos moterims linija
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Rašyti el. paštu:
pagalba@moteriai.lt
atsako per 3 darbo dienas

Papildoma informacija - www.klausau.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų