Pasak britų generolo, Vakarų politika buvo nesėkminga dėl to, kad Ukraina negavo pakankamai ginklų, jog galėtų užkirsti kelią plataus masto agresijai po 2014 m. Rusijos invazijos į Krymą.
„Vakarų karinė pagalba vėlavo“, – teigia R.Burronsas.
„Labai sudėtingas etapas“
Tačiau, jo teigimu, nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarai pradėjo veikti ryžtingai ir greitai, tiekdami savo ginklų ir šaudmenų atsargas Ukrainos kariuomenei.
Tačiau Vakarų sąjungininkai Ukrainos pajėgoms pagalbą teikia „vis augančia progresija“. Tai lemia Vakarų siekis bet kokia kaina neleisti karui išplisti ir peraugti į Rusijos ir NATO susidūrimą.
„To įrodymas yra, kiek laiko užtruko, kol Ukrainai buvo pradėtos tiekti raketinės sistemos ir sparnuotosios raketos, – sakė BBC generolas. – Todėl dabar turime tokią situaciją – Ukraina turi pakankamai įrangos, amunicijos, mokymų ir pinigų, kad sustabdytų tolesnę Rusijos okupaciją. Atrodo, kad ji pasiekė aukščiausią tašką, o Ukrainos pajėgos mūšio lauke pasiekia nedidelių taktinių pergalių.“
Tačiau net jei iki žiemos jie pasieks didelės sėkmės mūšio lauke, to nepakaks išstumti Rusiją iš Ukrainos.
Visai įmanoma, kad Ukrainos pajėgos pasieks lemiamą proveržį dabartinio kontrpuolimo metu, prognozuoja ekspertas.
„Tačiau net jei iki žiemos jie pasieks didelės sėkmės mūšio lauke, to nepakaks išstumti Rusiją iš Ukrainos. Tai reiškia, kad dabartinių pajėgumų pakanka, kad nebūtų pralaimėta, pakanka, kad situacija nepablogėtų, bet nepakanka, kad būtų laimėta.“
Dabar, pažymi R.Burronsas, atėjo laikas trečiajam Vakarų karinės pagalbos etapui. Tai „pasirinkimo etapas“: padės Vakarai Ukrainai tiek, kiek jai reikia – suteiks ginklų, mokymų, pinigų ir paramos – ar ne?
„Mano nuomone, tai mažiausiai dvejų metų klausimas – suteikti Ukrainai galimybę nugalėti Rusiją mūšio lauke ir išlaisvinti visą savo teritoriją. Tai labai didelis klausimas, ir neturėtume pamiršti, kad Rusija galvoja apie tą patį, bet visiškai priešingai. Ar nevertėtų jai padaryti pertraukos, kad persiginkluotų, ir grįžti, kad smogtų dar stipriau? Taigi šis karas dabar pasiekė labai sudėtingą etapą“.
Ukrainos pajėgų privalumai ir trūkumai
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos gynyboje pasirodė fantastiškai“, – sako generolas R.Burronsas.
„Jos nustebino daugelį žmonių – net Ukrainoje. Tačiau pirmojo karo etapo sėkmę daugiausia lėmė sisteminės Rusijos ginkluotųjų pajėgų, kurios buvo daug didesnės, bet anaiptol ne geresnės, klaidos ir nekompetencija. O dabar esame kitame etape, kai jau Ukraina turi iniciatyvą mūšio lauke“, – teigia generolas.
Ukrainos kariuomenė žengia į priekį iš dalies dėl NATO įrangos ir mokymų. Tačiau dar prieš šešis mėnesius šie Ukrainos kariai nebuvo profesionalūs kariai.
„O dabar iš jų reikalaujama atlikti sunkiausią iš visų dalykų – pulti gerai įtvirtintas, gerai paruoštas ir ginamas priešo pozicijas. Ir jie tai daro su gerai parengtomis, bet dozuojamomis pajėgomis – ne su milžiniškomis proveržio pajėgomis, kokias visi įsivaizdavome pavasarį“, – dėsto R.Burronsas.
Jis mano, kad jei Ukrainos kariuomenei suteiksime „daugiau laiko, daugiau įrangos, daugiau pinigų, daugiau amunicijos“, ji bus pajėgi įveikti rusus mūšio lauke.
Britų karininkas atkreipė dėmesį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išradingumą, būtent į tai, kaip jos sugebėjo koviniams tikslams pritaikyti komercinius bepiločius orlaivius ir kaip naudoja internetą bei dirbtinį intelektą.
Rusijos kariuomenės privalumai ir trūkumai
R.Burronsas įsitikinęs, kad po siaubingos karo pradžios Rusijos kariuomenės vadai padarė išvadas.
„Jie išnaudojo daug resursų, pražudė daug jaunų karių gyvybių, bet kažko išmoko“, – teigia atsargos generolas.
Tai matyti, pirmiausia, iš to, kaip jie – beveik „pagal vadovėlį“ – statė gynybines linijas – išilgai daugiau nei tūkstančio kilometrų fronto linijos.
Čia įrengti gilūs minų laukai, trys juostos tranšėjų, kai kuriose vietovėse organizuotos gerai koordinuotos kontratakos. Rusijos artilerija taip pat išmoko nebūti, kaip anksčiau, stacionariu taikiniu Ukrainos pajėgų tolimiems tiksliams smūgiams. Kremlius taip pat mobilizavo gynybos pramonę.
„Todėl Rusija, kaip Ukrainos priešas, susiduria su dilema: arba sukąsti dantis ir išlaikyti kuo didesnę užgrobtos Ukrainos dalį, tuo pat metu atstatant jėgas būsimam puolimui, o tai labai nemalonus, bet tikėtinas scenarijus, – sako R.Burronsas. – Arba Rusijai pritrūks valios kovoti toliau“.
„Mano vertinimu, Rusija, turiu omenyje Rusijos vadovybę, toli gražu nėra pasirengusi baigti šį karą. Būtent tai turi įvertinti ne tik Ukraina, bet ir ją remiantys Vakarai“, – teigia jis.
Karo užbaigimo variantai
Generolas R.Burronsas mato tris alternatyvius variantus užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą. Jis pabrėžė, kad Ukrainos žmonės nuspręs, kuriuo keliu eiti.
Pirmasis variantas – Ukrainos atsisakymas toliau kariauti. Priežastis gali būti netikėjimas, kad įmanoma išstumti rusus iš visos okupuotos teritorijos, arba tai kainuotų per daug pastangų, gyvybių ir pinigų.
„Mano nuomone, tai būtų tiesiog siaubingas sprendimas, ir nemanau, kad Ukraina jo imtųsi“, – sako jis.
Kitas variantas – sustabdyti kovos veiksmus dabar. Skelbti ne paliaubas, o laikiną ugnies nutraukimą, pripažįstant, kad nėra karinio būdo nugalėti mūšio lauke.
„Tai ne pralaimėjimo ar praradimų pripažinimas, bet status quo pripažinimas ir ginkluoto konflikto sustabdymas. Deja, abi pusės pasinaudos pertrauka, kad sukauptų jėgų ir persiginkluotų, ir karas bus atnaujintas ateityje su dar daugiau žūčių ir sunaikinimų, o iki tol visi gyvens nežinomybėje“, – prognozuoja R.Burronsas.
Trečiasis kelias susideda iš kelių žingsnių, kurių pagrindinis – nustoti reikalauti, kad Ukraina laikytųsi aiškių tvarkaraščių. T. y. nustoti reikalauti, kad ji pasiektų greitų rezultatų mūšio lauke, grasinant nutraukti Vakarų paramą.
„Bandymo laimėti, kai tam nėra jėgų, kaina yra ta, kad Ukraina gali prarasti tai, ką jau įgijo, išeikvodama savo jėgas bandydama šturmuoti stiprią Rusijos gynybą“, – įspėja R.Burronsas.
Jei toks spaudimas bus pašalintas, trečiasis būdas yra „sustoti ir susimąstyti“. Kitaip tariant, Ukrainos kariuomenė turi išlaikyti nuolatinį spaudimą rusams fronto linijoje, toliau lėtai sekinti jų pajėgas, net ir žiemą.
Tuo pat metu su Vakarų parama būtina didinti Ukrainos karinę galią, jei norima pasiekti įtikinamą pergalę mūšio lauke kitais ar dar kitais metais.
„Nes jei sukaupsite didesnius pajėgumus, sukursite pranašesnes pajėgas, pergalė bus greitesnė, o aukų bus mažiau“, – teigia jis.
"O kol tai vyks, – sako R.Burronsas, – reikia dar labiau susilpninti Rusijos ryžtą ir kovinius pajėgumus, puldinėjant jos Juodosios jūros laivyną, darant įtaką Rusijos viešajai nuomonei, todėl tolesni bepiločių lėktuvų smūgiai Maskvoje turės didelę simbolinę, jei ne karinę, reikšmę“.
Šio scenarijaus ypatybė ta, kad pagal jį Ukrainos žmonės turi būti pasirengę ilgam ir sunkiam karui. Taip pat reikia stabilios Vakarų paramos.
Generolas R.Burronsas sako, kad tai yra apie 100 mlrd. dolerių per metus – „Vakarų ekonomikoms pakeliama suma“.
R.Burronsas prognozuoja, kad karas greitai nesibaigs. Jis nemato tam jokių sąlygų.
„Vienintelis dalykas, kuris dabar aiškus, yra tai, kad šis karas toli nuo pabaigos. Abi pusės yra pasiryžusios kovoti toliau, o Vakarai pažadėjo remti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sako jis.
