Australijos atsargos generolas M.Ryanas yra tarp autoritetingiausių ir dažniausiai tarptautinėje žiniasklaidoje cituojamų analitikų. Pateikiame visą jo viešai paskelbtą komentarą:
„Praėjo beveik 6 mėnesiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Šiandien nagrinėju galimą Ukrainos kontrpuolimą pietuose ir tokio masto kampanijos planavimo bei vykdymo aplinkybes.
Pirmiausia šiek tiek istorijos. 2002-2003 metais dalyvavau JAV Jūrų pėstininkų Pažangiosios karybos mokykloje. Joje daugiausia dėmesio buvo skiriama kampanijoms ir jų planavimui. Šiems įgūdžiams ugdyti naudojome istoriją, įskaitant kampanijos, skirtos sėkmingai 1812 m. Napoleono invazijai į Rusiją, projektavimą!
Taigi kampanijų projektavimas yra tai, ką labai mėgstu studijuoti, o šiek tiek ties juo esu dirbęs ir užsienyje. Kodėl tai svarbu? Nagrinėdamas Rusijos ir Ukrainos kampanijas šiame kare, remiuosi savo patirtimi, išsilavinimu ir dviejų dešimtmečių studijomis.
Tai man padeda įsigilinti į kampanijų planuotojų ir vadų mintis. Neapsimetinėju, kad galiu nuspėti rezultatus.
Taigi, aptarkime pietų kampaniją nuo pradžios – tai svarbus kontekstas. Rusija šiame kare padarė daug klaidų. Ji pradėjo nuo blogos strategijos, paremtos klaidingomis prielaidomis.
Dėl to atsirado daugybė karinių spragų. Dėl prastos taktikos ir logistikos Rusija iššvaistė daug gyvosios jėgos ir ginkluotės nesėkmingai žygiuodama į Kyjivą ir Charkivą. Dėl to ir sutrikusios pastiprinimo sistemos nuo to laiko jos puolamasis pajėgumas yra ribotas.
Todėl, norėdami kažkur pasistūmėti, rusai turėjo sutelkti didelę dalį savo puolamųjų pajėgumų (ne visas pajėgas) rytuose, kad pasiektų V.Putino deklaruotus rezultatus Donbase. Dėl to rusai liko pažeidžiami kitur.
Ir nuo invazijos pradžios Ukraina veikė gerai, nors ir neturėdama pranašumo. Tai šalis, kuri savo dydžiu, gyventojų skaičiumi, ekonomika ir karinėmis pajėgomis yra mažesnė už Rusiją. Šiame kare Rusija turi masę, bet Ukraina – smegenis ir širdį.
Nors kurį laiką Donbase ukrainiečiai buvo įtraukti į sekinančią kovą, HIMARS įvedimas leido jiems tam tikru atžvilgiu „nutraukti kontaktą“ ir grįžti prie taikymosi į Rusijos operacinius pažeidžiamumus rytuose ir pietuose.
Nors ukrainiečių vis dar laukia sunki gynybinė kampanija rytuose, jiems pavyko vykdyti operacijas, kad atsiimtų teritoriją pietuose, kur yra bene svarbiausias ir lemiamas kovos veiksmų teatras.
Taigi, šiuo metu daugelis laukia didelio Ukrainos puolimo pietuose. Pastaruosius du mėnesius ukrainiečiai tam kūrė tinkamą aplinką, įskaitant smūgius gilumoje. Kokios galėtų būti svarbios tokio puolimo aplinkybės?
Politika. Ukrainos vyriausybė tikriausiai jaučia spaudimą pradėti puolimą prieš žiemą, kad išlaikytų Vakarų paramą. Ukrainos prezidentas sieks pusiausvyros tarp Ukrainos teritorijos susigrąžinimo ir Vakarų paramos išlaikymo. Šis tikslas kelia įtampą dėl karinių pajėgumų (tai normalu kare).
Atminkite, kad karas yra skirtas politiniams tikslams pasiekti. Ukraina negali sau leisti, kad statiškos fronto linijos būtų normalizuotos. Laukiama Rusijos aneksijos.
Operacinis sumanymas. Operacinis sumanymas yra svarbi karinio profesionalumo sudedamoji dalis. Gerai suplanavę operaciją, vadai ir jų štabai nustato taktinių tikslų ir veiksmų eiliškumą ir organizuoja juos taip, kad būtų pasiekti strateginiai ir politiniai tikslai.
Ukrainos atveju jų tikslas bus pasiekti operacinį rezultatą pietuose. Tai gali būti į priešą orientuotas tikslas, pavyzdžiui, „sunaikinti visas Rusijos pajėgas į vakarus nuo Dniepro“. Arba tai gali būti jų izoliavimas, siekiant priversti juos pasitraukti.
Arba tai gali būti geografinis tikslas, kurio centre – vėl užimta žemė ar atkovoti miestai. Tačiau bet kuris iš šių tikslų taip pat apims Rusijos moralės smukdymą. Ir bus siekiama paveikti rusų pasitikėjimą tęsti šį karą.
Svarbus Ukrainos kampanijos planavimo aspektas bus pajėgų paskirstymo, logistikos, žvalgybos, transporto ir tarpžinybinio bendradarbiavimo prioritetų nustatymas. Tam reikia numatyti, kiek atakų atlikti vienu metu ir kokia seka bus vykdoma kiekviena puolimo kryptis.
Laikas. Karo metu laikrodis visada tiksi. Gebėjimas išnaudoti laiką yra vienas svarbiausių veiksnių planuojant ir vykdant karines kampanijas. Colinas Gray'us rašo, kad „kiekvienas karinis planas visais karo lygmenimis yra valdomas laikrodžio“.
Ukrainiečiai karinėse pratybose tikrins, kada geriausia vykdyti puolimą. Tai reikšmingesnė veikla, nei dauguma vertina. Tam reikės puikios žvalgybos apie Rusijos rezervus, kovinį potencialą ir logistiką, ypač turint omenyje pastarojo meto Rusijos pastiprinimą.
Laiko nustatymas turės politinį aspektą. Net jei kariuomenė nėra visiškai pasirengusi puolimui (tam gali būti kelios priežastys), politiniai imperatyvai gali priversti paspartinti laiko pasirinkimą.
Svarbu tai, kad laiką lems Ukrainos gebėjimas sutelkti ir koordinuoti pajėgas, reikalingas artimai kovai, inžinerinei paramai, artilerijai, oro paramai, ryšiams, logistikai, psichologinėms operacijoms. Tai tikrai sunku!
Puolamosiose operacijose brangiai kainuoja žvalgybos priemonės (priešui surasti, nustatyti ir sunaikinti), artilerija, tolimojo smūgio priemonės, šarvuočiai ir mobilumo parama, inžinieriai. Reikės daugybės kiekvieno iš jų, sujungtų į brigadas ir divizijas. Visa tai pastatyta ant mokymų ir pratybų.
Galiausiai reikės ir strateginės paramos. Ukrainos pramonė ir Vakarų pagalbos teikėjai turės teikti ginklus, šaudmenis, žvalgybą ir kitą paramą puolimui. Puolamosios operacijos yra nepaprastai brangios karinių priemonių ir amunicijos požiūriu.
Buvo daug spekuliacinių straipsnių apie tai, kada gali įvykti Ukrainos puolimas pietuose. Mano tikslas – ne aptarti tikslius terminus ar rezultatus, bet aptarti, kaip Ukrainos kampanijos planuotojai galėtų galvoti apie būsimą kovą“.
