Kaip Ukrainos operacija prie Kursko pakeitė mūšio lauką: atskleidė lemtingas spragas ir sukėlė pavojų

Iki trečiadienio, rugpjūčio 14 d., Ukrainos kariuomenė perėmė daugiau kaip 1000 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos kontrolės, įskaitant daugiau kaip 70 gyvenviečių, ir paėmė į nelaisvę šimtus rusų karo belaisvių.

Tačiau praėjus daugiau nei savaitei nuo operacijos pradžios vis dar neaiškus bendras jos tikslas: ar Ukraina išsilaikys užkariautoje teritorijoje, ar žengs toliau į Rusijos teritoriją, ar atsitrauks?

VIDEO: Pamatykite patys: pirmosios Ukrainos įsiveržimo į Kursko sritį valandos

Pamatykite patys: pirmosios Ukrainos įsiveržimo į Kursko sritį valandos

Ukrainos gynybos ministerijos oro desantininkų pajėgos/ „Telegram“

„Aišku tik tiek, kad ataka pakeitė mūšio lauką. Ukrainos žaibiško puolimo sukeltas šokas atskleidė spragas galingo priešo šarvuose. Puolimas taip pat sukėlė pavojų, kad bus pagilintos pačios Ukrainos silpnosios vietos, nes išplėtė fronto liniją ir pritraukė naujų karių tuo metu, kai kariuomenės vadovams trūksta žmogiškųjų išteklių“, – rašoma straipsnyje.

Kursko operacijai vykdyti Kyjivas dislokavo batalionus iš kelių brigadų. Dalis jų buvo perkelta iš karščiausių fronto sektorių, kur nesustoja Rusijos veržimasis į priekį. Kol kas bendras Maskvos strateginis pranašumas išlieka nepakitęs.

„Mūsų fronto linijos ištempimas reiškia ir priešo fronto linijos ištempimą. Šiai operacijai išsamiai ruošėmės tik mes. Rusai šiai operacijai iš viso nebuvo pasiruošę“, – sakė pradiniame puolimo etape dalyvavusio 14-ojo bepiločių sistemų pulko vadas. Jis kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, naudodamas tik šaukinį „Charlie“.

Vaizdai iš mūšio lauko, kuriuose matyti sunaikintos rusų technikos kolonos, primena sėkmingus Ukrainos kontrpuolimus 2022 m. Chersono ir Charkivo regionuose. Tačiau kai kurie analitikai nedrįsta spręsti, ar Kursko regionas yra tinkamas tramplinas puolimui pradėti. Įvairiais skaičiavimais, ten veikiančių karių skaičius svyruoja nuo 5 000 iki 12 000.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių į nelaisvę paimti rusų karo belaisviai Kursko srityje

Politiniu požiūriu ši invazija pakeitė karo su Rusija eigą ir iš naujo nustatė konflikto sąlygas, nes atrodė, kad Ukraina pasmerkta sutikti su nepalankiais paliaubų įsipareigojimais. Šis smūgis taip pat buvo galingas Ukrainos ryžto pavyzdys ir žinia Vakarų sąjungininkėms, kurios dvejojo, ar leisti naudoti suteiktus ginklus gilesniems smūgiams Rusijos teritorijoje.

Šis įsiveržimas parodė, kad baimė peržengti Rusijos „raudonąsias linijas“, galinčias lemti branduolinių ginklų eskalaciją, „yra mitas, o mūšiuose užgrūdinta Ukrainos kariuomenė išlieka grėsminga jėga“, – rašė Tarasas Kuzio, Kyjivo nacionalinio universiteto ir Mohylos akademijos politikos mokslų profesorius.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas užsiminė, kad šis išpuolis taip pat gali sustiprinti Kyjivo pozicijas būsimose derybose su Rusija. Dalies Rusijos teritorijos užgrobimas bet kokių derybų dėl paliaubų išvakarėse galėtų suteikti Ukrainai tam tikrų svertų.

Nepaisant to, kad kovos tęsiasi, teritorija, kurią dabar kontroliuoja Ukraina, pati savaime neturi didelės ekonominės ar strateginės vertės. Pagrindinės karinės bazės yra toli nuo dabartinės karo zonos, ir tikimasi, kad, Rusijai ten dislokavus daugiau pajėgų, Ukrainos karių judėjimas į priekį sulėtės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kurskas

Ukrainos pareigūnai teigė neketinantys užimti Kursko srities, tačiau gali bandyti sukurti buferinę zoną, kad apsaugotų pasienio Sumų regiono gyvenvietes nuo nuolatinio Rusijos artilerijos apšaudymo ir atkirstų tiekimo kelius į šiaurės rytus.

Priversti Rusiją dislokuoti rezervus, skirtus kitoms 1000 kilometrų ilgio fronto linijos dalims, yra minimalus tikslas, pažymėjo karys „Charlie“. Tačiau kol kas Rusijos dėmesys Donecko regionui nepasikeitė.

Dalis Ukrainos karių buvo atitraukta būtent iš tų fronto sektorių, kuriuose personalo trūkumas buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs teritorinius nuostolius šiais metais. Strategiškai svarbiame Pokrovsko rajone, į kurį nukreiptos pagrindinės Rusijos puolimo pastangos, kariai nepastebėjo didelių pokyčių į gerąją pusę nuo Kursko srities puolimo.

„Niekas nepasikeitė. Jei pasikeitė, tuomet matau, kad Rusijos puolamųjų veiksmų daugėja“, – sakė kovotojas šaukiniu „Kyivlyanin“.

Tačiau Kursko operacija „parodė, kad jie negali apginti savo teritorijos“, – pabrėžė jis.

„Mes visi čia esame įkvėpti. Daugelis mūsų karių norėjo nuvykti į Kurską ir mesti juos atgal tiesiai į Kremlių“, – prisipažino kariškis.

Rusija iš fronto Ukrainoje išvedė tam tikrą skaičių karių. Tuo pat metu Kursko operacija nukreipė dėmesį nuo rytinio fronto, kur Ukrainos kariuomenė bando lopyti savo gynybos spragas.

„Rusija jokiu būdu nesustabdys savo veiksmų tuose fronto ruožuose, kuriuose jai pavyko pasiekti taktinės sėkmės. Ten jie spaus ir spaus iki galo, kad ir kas nutiktų“, – pabrėžė karo ekspertas Konstantinas Mašovecas.

Tačiau Kursko puolimas gali priversti Kremlių perkelti rezervus „iš antraeilių fronto sektorių“.