Anksčiau Ministrų kabineto sekretoriato Saugumo ir gynybos ekspertizės departamentui vadovavęs I.Aparšynas yra dirbęs su tokiais aukščiausiais Ukrainos politikais kaip Mykola Azarovas, Julija Tymošenko ir Arsenijus Jaceniukas.
Prisaikdintas Ukrainos prezidentu V.Zelenskis tapo ir vyriausiuoju šalies ginkluotųjų karinių pajėgų vadu.
NATO standartai Ukrainoje
J.Aparšynas „Hromadske“ teigė, kad naujoji vadovybė „nekeis Ukrainos prisijungimo prie NATO kurso“, tačiau sakė, „kad jie nekalbėjo apie (tikslią prisijungimo) datą“. V.Zelenskio patarėjas, panašu, karo Donbase atžvilgiu laikosi tokio pat požiūrio kaip buvęs prezidentas Petro Porošenka.
„Nekeisime krypties kare su Rusijos Federacija, tai – karas. Tikime, kad Ukrainos kariuomenė turi būti profesionali, ją turi sustiprinti nuolatinis rezervas. Nekeisime naujos modernios teritorinės gynybos sistemos kurso. Ir toliau sakysime, kad korupcija kariuomenėje yra nepriimtina. Tai – esminiai principai, apie kuriuos kalbėjome“, – sakė J.Aparšynas.
Pasak jo, atlyginimų kariams mokėjimo sistemoje reikėtų įdiegti NATO standartus.
„Norime pasiūlyti NATO standartus. Ten nėra oficialių atlyginimų. Nėra karinių rangų ar tarnybos metų, visiškai kitokia procedūra. Tam, kad kariai turėtų paskaitą augti, yra devynios kategorijos. Kiekvienoje kategorijoje mokama daugiau pinigų“, – tikino jis.
Karo Donbase pabaiga
I.Aparšynas portalui „Hromadske“ sakė, kad egzistuoja karinis būdas užbaigti karą Donbase, tačiau pridūrė, kad to kaina būtų per didelė.
„Bet kokio klausimo išsprendimo visada yra karinis būdas. Tačiau kyla kitas klausimas – kiek vykdant šią operaciją būtų prarasta žmonių?“, – klausė jis.
Jis, panašu, pasiryžęs padaryti viską, kas įmanoma, jog „net Rusijai, turinčiai pranašumą personalo ir karinės įrangos srityje, bet koks tolesnis žengimas į Ukrainos teritoriją turėtų rimtų pasekmių“. I.Aparšynas nepatikslino, ar tai turėtų būti politiniai žingsniai.
I.Aparšynas atkreipė dėmesį į tai, kad, kalbant apie Donbasą, bus labai sunku atskirti tuos, kurie palaikė Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje, nuo tų, kurie jai priešinosi.
„Manau, kad tai pati sudėtingiausia procedūrinė pozicija... Kaip atskirti žmones, kurie iš tiesų vykdė nusikaltimus prieš Ukrainą, nuo tų, kurie padarė klaidą manydami, kad gina savo interesus?“, – retoriškai klausė I.Aparšynas.
„Ar žmonės sutiktų tiesiog visiems atleisti? Manau, kad tai padaryti sutiktų ne visi. 13 tūkst. šeimų, praradusių vaikus, nesutiks“, – pridūrė jis.
Nuo 2014-ųjų vykstančio konflikto metu žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, dar daugiau nei 30 tūkst. buvo sužeisti.
Formato keisti neketina
O ką I.Aparšynas mano apie taip vadinamą „Jungtinių pajėgų operaciją“ – oficialų pavadinimą, apibūdinantį karinius veiksmus prieš Rusijos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje?
„Šis formatas yra geras. Ginkluotosios Ukrainos pajėgos yra naudojamos tokiame formate, kuris joms buvo paskirtas“, – teigė jis.
Apskritai V.Zelenskis rinkimų kampanijos metu pateikė nedaug konkrečių pasiūlymų ir vizijų, todėl vis dar nėra aišku, ko galima tikėtis iš naujojo prezidento.
Tiesa, vos laimėjęs rinkimus V.Zelenskis pareiškė ketinąs pakeisti šalies ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovybę. „Kalbant apie Generalinį štabą, turime labai rimtų žmonių, turinčių autoritetą kariuomenėje. Tai pareigas einantys generolai – jūs neabejotinai juos pamatysite. Dabar neturiu teisės jų įvardyti – su jais yra susitarta, tai labai rimtas reikalas“, – rinkimų štabe kalbėjo jis.
Praeityje V.Zelenskis žadėjo ir daugiau skaidrumo kariuomenės pirkimų srityje.
Pirmadienį inauguruotas naujasis prezidentas pareiškė, kad vienas pagrindinių jo prioritetų – karo Donbase užbaigimas.
