Rabinas Michaelis Schudrichas sakė, kad jaučiasi įžeistas Lenkijos veteranų reikalų biuro kvietimo į ceremoniją „Šventojo Kryžiaus brigados“ („Swietokrzyska Brigade“) įkūrimo 75-osioms metinėms paminėti.
Renginį globoja Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
„Šių ceremonijų organizavimu įžeidžiamas visų Lenkijos piliečių, žuvusių kovoje su Vokietija, atminimas“, – sakoma M.Schudricho laiške Veteranų reikalų biuro vadovui Janui Kasprzykui.
„Kvietimą dalyvauti jose laikau asmeniniu įžeidimu“, – rašė rabinas, kurio laišką citavo lenkų žiniasklaida.
Opozicijos politikai kritikavo prezidentą A.Dudą dėl sutikimo paremti prieštaringai vertinamas ceremonijas.
J.Kasprzykas trečiadienį kategoriškai paneigė, kad minimi kovotojai kada nors bendradarbiavo su naciais, ir lenkų visuomeniniam transliuotojui TVP sakė, kad „Šventojo Kryžiaus brigada“ niekada nekolaboravo su vokiečiais“.
„Šventojo Kryžiaus brigada“ buvo dalis Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NSZ) – Antrojo pasaulinio karo metais pogrindyje veikusios lenkų ultranacionalistų ir antikomunistų grupuotės, kuri kovojo su naciais, Raudonąja armija ir lenkų komunistų antinacistiniu pasipriešinimu.
„Šventojo Kryžiaus brigada“, kurią sudarė maždaug 850–1400 kovotojų, buvo kaltinama kolaboravimu su naciais kovoje su sovietais, kai Raudonoji armija karo pabaigoje žygiavo iš rytų per Lenkijos teritoriją.
Brigada nesutarė su Armija Krajova (Armia Krajowa, AK) – Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone pavaldžia didžiausia pogrindine pasipriešinimo naciams organizacija – ir atsisakė prie jos prisidėti.
„Šie (NSZ) antikomunistai – jie žudė vokiečius, rusus ir jie žudė žydus“, kurie buvo Lenkijos piliečiai, naujienų agentūrai AFP sakė M.Schudrichas.
„Yra tiek daug kitų lenkų didvyrių, ir mums nereikia pasirinkti tų, kas iš tiesų žudė kitus lenkus ir, šiuo atveju, daugelį žydų religijos [lenkų]“, – sakė M.Schudrichas. Minimas ceremonijas jis pavadino pavojingu istoriniu revizionizmu.
2018 metų vasarį Lenkijos dešiniųjų premjeras Mateuszas Morawieckis, kuris yra griežtas antikomunistas, išprovokavo kritikos audrą Lenkijoje ir Izraelyje, kai pirmasis iš Lenkijos pareigūnų viešai pripažino „Šventojo Kryžiaus brigadą“, padėdamas gėlių ant jos narių kapų netoli Miuncheno.
Tuo metu Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) lyderė antradienį paskelbė, kad laikinai uždaroma Vilniaus sinagoga ir bendruomenės pastatas, vykstant itin emocingiems debatams dėl Lietuvos karo metų pareigūnų, kurie, LŽB teigimu, dalyvavo Holokauste, pagerbimo.