Per šešias kontrpuolimo dienas Ukrainos pajėgos visiškai likvidavo Iziumo iškyšulį virš Charkivo ir Donbaso ir išstūmė Rusijos dalinius į rytus už Oskilo upės krantų ir į šiaurę už valstybinės sienos. „Ukrainai išvadavus Iziumą, Rusija nebeturi galimybių pasiekti savo užsibrėžtų tikslų Donecko regione“, – mano ISW.
„Dabartinis kontrpuolimas neužbaigs karo. Anksčiau ar vėliau tai baigsis, ir Rusija galės sustyguoti gynybą – ir galbūt net pradėti vietines kontratakas. Tikėtina, kad karas tęsis iki 2023 m. Tačiau Ukraina pakeitė konflikto eigą ir perėmė iniciatyvą. Dabar Kyjivas gali primesti Maskvai mūšių vietas ir pobūdį“, – teigiama instituto kasdienėje ataskaitoje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Stulbinančiam Ukrainos kontrpuolimui vadovavo Kyjivo gynybą organizavęs generolas: kas jis?
Kaip viskas prasidėjo?
Nuo pavasario iki šiol Rusijos pajėgos šturmuoja stiprius įtvirtinimus Donbase. Daugiausia dėmesio buvo skiriama dideliam kiekybiniam artilerijos pranašumui ir finansiškai motyvuotų privačių karinių bendrovių profesionalų veiksmams. Tačiau ši taktika taip pat žlugo.
Paskutinė didelė rusų pajėgų sėkmė buvo Sjevjerodonecko ir Lysyčansko užėmimas birželio pabaigoje ir liepos pradžioje. Nuo to laiko Rusijai nepavyko smarkiai pasistūmėti į priekį Donbase.
Pranešimų apie artėjantį didelį Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą šalies pietuose pasirodė dar vasarą. Daugelis karo analitikų atkreipė dėmesį į pažeidžiamą rusų grupuotės padėtį Chersone ir dešiniajame Dnipro upės krante, į galimybę nutraukti tiekimo kelius, o vėliau grupuotę apsupti ir sunaikinti.
Ukrainos vadovybės veiksmai pietiniame fronte puikiai atitiko šį vaizdą. Ukrainos kariuomenė pritraukė pastiprinimą, surengė keletą vietinių kontrpuolimų, užėmė prietiltį kairiajame Inhuleco upės krante ir pradėjo metodiškai naikinti tiltus per Dniprą neseniai gautais amerikietiškais „Himars“. Rusijos pajėgų užnugaryje esantys kariniai objektai buvo nuolat apšaudomi, o nuo rugpjūčio vidurio galingi sprogimai prasidėjo ir aneksuotame Kryme.
Rusų vadovybė pietuose veikė atsargiai. Nors didelė dalis pajėgų iš Donbaso ir naujai suformuotų dalinių buvo perkelta į šį regioną, ji neskubėjo jų perkelti į dešinįjį Dnipro krantą.
Viena vertus, ukrainiečių kontrpuolimą būtų galima atremti turimomis pajėgomis. Kita vertus, staiga suintensyvėjus karo veiksmams, tiekimo problema tik dar labiau paaštrėtų.
Apie tai, kad pagrindinis smūgis gali būti surengtas ne pietuose, o šiaurėje, prorusiški tinklaraštininkai užsiminė likus mažiausiai savaitei iki Ukrainos puolimo pradžios. Jie nurodė, kad Charkivo srityje susitelkė gana dideli Ukrainos pajėgų būriai, nors nebuvo minima jokia didžiulė grupuotė.
Kaip klostėsi įvykiai prie Charkivo?
Rugsėjo 6 d. rytą Ukrainos pajėgos smogė smarkų smūgį netoli Balaklijos miesto į pietryčius nuo Charkivo. Išpuoliai vyko trimis kryptimis – vienas iš pietų nuo Balaklijos ir du iš šiaurės. Gynyba buvo greitai pralaužta, Ukrainos pajėgos apsupo miestą puslankiu, atkirto pagrindinius kelius ir sparčiai judėjo į rytus, negaišdama laiko miesto šturmui.
Pietinė prasiveržimo grupė užėmė pozicijas į pietryčius nuo Balaklijos ir sustojo, kad atremtų galimą kontrataką; šiaurinė grupė pasistūmėjo šiek tiek toliau, o šiauriausia grupė nuskubėjo greitkeliu Ševčenkovės ir Kupjansko link.
Puolimo metu Ukrainos pajėgos veikė pagal klasikinę schemą: mobilios šturmo grupės pralaužė gynybą, paskui jas sekė pagrindiniai šarvuočių daliniai, kurie perėmė kontrolę ir išplėtė išlaisvintą zoną, o priekyje buvo paleistos diversinės ir žvalgybinės grupės. Sulaukusios pasipriešinimo, jos atsitraukė, bet tuoj pat į mūšį vėl stojo proveržio grupės.
Ukrainos pajėgos bandė apeiti rusų įtvirtintus rajonus, palikdami juos apsuptus. Rusų pajėgos buvo sutrikusios, vienas po kito formavosi nedideli katilai, o trauktis nebebuvo kur.
Nurodymų iš Kremliaus ir Vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadavietės, kuri tą dieną stebėjo pratybas Tolimuosiuose Rytuose nebuvo, o prorusiški tinklaraštininkai, karo korespondentai ir žiniasklaida reagavo į tai, kas vyko, kaip sugebėjo. „Balaklijoje yra pragaras!“ – panikavo vieni. „Jokios panikos“, – ramino kiti.
Tuo metu situacija aplink Balakliją nebeturėjo jokios reikšmės. Į šiaurę nuo miesto esantys ukrainiečių daliniai sparčiai žengė į priekį, per vieną dieną užblokavo Ševčenkovę, svarbią gyvenvietę kelių kryžkelėje, o rugsėjo 8 d. jau stovėjo Kupjansko prieigose.
Šio miesto praradimas reiškė, kad rusų grupuotė prie Iziumo liko be tiekimo linijų iš Belgorodo per Vovčanską ir iš Rosošės per Valuikas.
Toliau situacija sparčiai keitėsi. Rusijos karo korespondentai pranešė, kad į Kupjanską ir Iziumą skubiai perkeliami rezervai, kad priešas negalėtų prasiveržti. O ukrainiečių daliniai sugriovė Kupjansko tiltą, jungiantį vakarinę ir rytinę miesto dalis, užblokavo miestą ir pasuko į pietus, palei Oskilo užtvanką, link Iziumo. Netoli Senkovo kaimo vienas tiltas per upę buvo užimtas, o kitas sugriautas.
Kita Ukrainos pajėgų šturmo grupė pasuko į šiaurę ir taip pat pradėjo greitai judėti greitkeliu link Dvurečnoje kaimo. Tapo aišku, kad Rusijos pajėgų tiekimo linijų išlaikyti nepavyks.
Tuo pačiu metu prasidėjo Ukrainos kariuomenės puolimas iš pietų į Limano miestą. Jei Rusijos kariuomenė būtų praradusi ir jį, Iziumo grupuotė būtų buvusi visiškai apsupta.
Spėjama, kad sprendimas atitraukti Iziumo grupuotę buvo priimtas jau rugsėjo 10-osios naktį. Ji pradėjo trauktis Luhansko srities kryptimi, palikusi sugedusią įrangą ir amuniciją. Sprendžiant iš to, kad prieš išvykstant niekas nebuvo susprogdinta, teko labai greitai trauktis.
Kas vyksta dabar?
Ukrainos kariai Charkivo srityje pasiekė valstybinę sieną su Rusija. Rusijos kariuomenei nebeliko prasmės bandyti išlaikyti užgrobtas teritorijas Charkivo srities šiaurėje.
Virš išlaisvintų gyvenviečių buvo iškeltos Ukrainos vėliavos. Vietomis tęsiasi teritorijos valymas, kai kur jau dirba Ukrainos tyrėjai ir karo policija. Naujoji fronto linija driekiasi palei Oskilo upę.
Aprūpinti Luhansko grupuotę dabar teks kitu keliu (palei fronto liniją gilumoje). Rusijos kariuomenės personalo, įrangos ir ginkluotės praradimo mastai dar neįvertinti. Akivaizdu, kad ne visiems pavyko ištrūkti po Ukrainos kariuomenės smūgių.
Dabar dėmesio centras persikėlė prie Chersono ir Donbase, kur pranešama, kad Ukrainos pajėgos taip pat stumiasi į priekį.