„Nusprendėme sukurti Europos gynybos fondą, leisiantį šalims narėms leisti gynybai skiriamus pinigus efektyviau“, – teigė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.
Europos Komisija tikisi, kad iš ES biudžeto skiriamos lėšos padės efektyviau investuoti į bendrus įsigijimus, o tai padės standartizuoti Bendrijos šalių ginkluotę.
Komisijos duomenimis, kasmet vykdydamos įsigijimus atskirai ES narės bendrai praranda 25-100 mlrd. eurų.
Ginčai dėl ES iniciatyvų gynybos srityje ir dėl to, ar jos nesikerta su NATO funkcijomis, tęsiasi jau seniai. Skeptikų nemažai. Ar planams lemta tapti realybe? Juos remia ir Vilnius.
Siekia didesnio efektyvumo
Jei nauji ES planai dėl gynybos būtų įgyvendinti, tai būtų pirmas kartas, kai Bendrijos biudžetas būtų naudojamas karinės įrangos įsigijimui ir bendrų gynybinių pajėgumų didinimui.
Komisijos duomenimis, kasmet vykdydamos įsigijimus atskirai ES narės bendrai praranda 25-100 mlrd. eurų.
Ar tai susiję su D.Trumpo reiškiama kritika dėl nepakankamo gynybos finansavimo? Ar galbūt net konkrečiau – su keistu JAV prezidento atsisakymu per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje pareikšti paramą Aljanso sutarties 5-ajam straipsniui dėl savitarpio pagalbos?
Vokietijos kanclerė Angela Merkel po Aljanso viršūnių susitikimo kaip tik pareiškė, kad „Europa privalo imti likimą į savo rankas“. Ir pridūrė, kad tuo įsitikino „per kelias pastarąsias dienas“ – per pokalbius su D.Trumpu.
Europos gynybos fondo architektės, ES komisarės Elžbietos Bienkowskos, kuri atsakinga už Bendrąją rinką, pramonę ir verslumą, atsakymas aptakus.
Esą planai kontūrus įgavo dar prieš D.Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose, o tikslas – ne „nepriklausomybė“ nuo Vašingtono, o labiau „strateginė autonomija“.
„Stipresnė Europos Sąjunga gynybos prasme galiausiai reiškia stipresnę NATO“, – tikino lenkė komisarė E.Bienkowska.
Planuojama nuo 2020 metų iš ES biudžeto karinių technologijų tyrimams ir vystymui skirti po 0,5 mlrd. eurų. Dar po milijardą – bendriems aukštųjų technologijų, pavyzdžiui, bepiločių orlavių, įsigijimams. Taigi iš viso – po 1,5 mlrd. eurų.
Tikimasi konsoliduoti gana pakrikusią ES šalių gynybos pramonę – Bendrijoje šiuo metu naudojamasi 178 ginklų sistemomis, o, pavyzdžiui, JAV – 30.
Tikimasi konsoliduoti gana pakrikusią ES šalių gynybos pramonę – Bendrijoje šiuo metu naudojamasi 178 ginklų sistemomis, o, pavyzdžiui, JAV – 30.
Europoje – 17 skirtingų tipų koviniai tankai, o JAV – tik vieno. Senajame žemyne daugiau sraigtasparnių gamintojų nei juos įsigyti galinčių valstybių.
Viliamasi, kad programa nacionalinio finansavimo efektyvumą sustiprins penkis kartus ir po 2020 metų kasmet atneš iš viso 5 mlrd. eurų investicijų į gynybos pajėgumų plėtojimą.
Kita stadija – paraginti ES šalių vyriausybes kartu – per bendrus viešuosius pirkimus – įsigyti karinę įrangą, nes drauge lengviau finansuoti pirkinius. Anot komisarės, D.Trumpo priekaištai lengvina užduotį įtikinti Bendrijos nares pereiti prie šios „sudėtingesnės planų dalies“.
„Be abejo, galiu spėti, kad politiniai pokyčiai ir Amerikos prezidento pasisakymai „Twitter“ gali padaryti įtaką mūsų darbams ateityje“, – teigė E.Bienkowska.
Ambicijas matuosime pagal gynybą
Pranešimas apie Europos gynybos fondą – dalis Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio dar pernai rugsėjį paskelbtos vizijos dėl Europos gynybos veiksmų plano.
„Jei Europa pati nesirūpins savo saugumu, niekas kitas už mus to nepadarys“, – tada pareiškė J.C.Junckeris.
Žinoma, dėl gynybos planų Europoje dar daug skepsio – ES sunku geriau integruoti narių gynybos programas ir individualių šalių pajėgumus.
Tačiau glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje rėmėjai Europos gynybos fondo įkūrimą vadina svarbiu pirmuoju žingsniu.
„Faktas, kad Komisija kartu su šalimis narėmis yra pasiruošusi judėti į priekį, turėti tikrų pinigų ir išteklių, yra sveikintinas, – teigė Urmas Paetas, buvęs Estijos diplomatijos vadovas, dabar dirbantis Europos Parlamente. – Žinoma, tai konkretus signalas.“
Tiesa, U.Paetas pripažino, kad Europoje vis dar užtinkama priešinimosi dosnesniam gynybos finansavimui.
Urmas Paetas: „Faktas, kad Komisija kartu su šalimis narėmis yra pasiruošusi judėti į priekį, turėti tikrų pinigų ir išteklių, yra sveikintinas.“
Bet dar vienas ES diplomatas pareiškė, kad Bendrijos ambicijos ateityje bus matuojamos būtent pagal sugebėjimą koordinuoti saugumo ir gynybos politiką, o ne pagal, pavyzdžiui, sugebėjimą reformuoti euro zoną.
„Tikrasis testas bus gynyba, o ne euras“, – teigė diplomatas, kuris pridūrė, kad jei, sakykime, kiltų konfliktas Balkanuose, ES turėtų būti pakankamai pajėgi pati į jį įsikišti, nelaukdama iniciatyvų iš Vašingtono ar Londono.
Būtent tokia žinią projektuoja Europos Komisija, Europos gynybos fondo kūrimą vadinanti atsaku į „rimčiausius saugumo iššūkius per pastaruosius 60 metų“ – Rusijos revanšizmą ir nestabilumą Vidurio Rytų regione.
Aišku, ES galimybė dislokuoti Bendrijos karius priklausys nuo sprendimų dėl jau egzistuojančių ES kovinių – bloko greitojo reagavimo pajėgų – finansavimo.
Šios kovinės grupės, kurias sudaro po 1,5 tūkst. karių, dar niekada nebuvo kur nors aktyvuotos, bet dalyvauja bendrose pratybose ir budėjimuose.
Europoje bendradarbiavimas gynybos srityje vyksta daugiausia dvišaliu ar regioniniu pagrindu. 2015 metų pradžioje tokių projektų buvo beveik 400.
Tarp jau veikiančių partnerystės programų – bendras Estijos, Latvijos, Lietuvos, Čekijos ir Lenkijos projektas dėl prieštankinės amunicijos įsigijimo. Bet ambicijos didesnės.
Padėtų per hibridinę ataką
Antai Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų taryba drąsiai svarsto apie bendras ginkluotąsias pajėgas. Nors euroskeptikai jas vadina „ES armija“, Briuselyje pabrėžiama, kad tokios pajėgos „vykdytų operacijas prieš teroristines grupuotes, kibernetinės gynybos užduotis, jūrines misijas“.
F.Mogherini pabrėžė, kad ES narės, kurios priklauso ir NATO, ir toliau remtųsi Aljansu, kalbant apie teritorinę gynybą.
Bet ES užsienio politikos vadovė užsiminė ir apie ES sutarties 42-ojo straipsnio 7 dalį, kurioje teigiama, kad užpuolimo ar panašios krizės atveju „kitos ES narės privalo padėti taip, kaip gali“.
Antai Prancūzija šią sutarties straipsnio dalį jau buvo aktyvavusi po teroristinių išpuolių Paryžiuje 2015-ųjų lapkritį, o tai, anot F.Mogherini, nulėmė „konkrečius veiksmus“ dalinimosi žvalgybiniais duomenimis srityje.
Buvęs Suomijos premjeras Jyrki Katainenas, dabar einantis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, taip pat pabrėžė, kad konsoliduoti ES gynybos planai itin praverstų hibridinio karo atveju.
„Per hibridinę ataką neveiktų žiniasklaida, dingtų elektra, sutriktų bankų darbas. Visa tai nutiktų kartu ir galbūt taip pat būtų žalių ar pilkų vyrų ar moterų“, – kalbėjo J.Katainenas.
Gynybos pramonė mato pokyčius
Briuselyje pastebima, kad ES planus dėl gynybos vis aktyviau remia didžiosios šalys – Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija. Postūmį tam tikra prasme suteikė ir prasidėjęs „Brexit“ procesas – Jungtinė Karalystė tradiciškai priešindavosi tariamai konkurencijai NATO.
Tačiau ES komisarė E.Bienkowska teigia, kad Londonas ir taip liovėsi kritikuoti Bendrijos iniciatyvas dėl gynybos.
Jungtinė Karalystė tradiciškai priešindavosi tariamai konkurencijai NATO.
Manoma, kad Jungtinė Karalystė nenori, jog šalies gynybos kompanijos netektų prieigos prie būsimų sutarčių.
Eurokratai nusiteikę optimistiškai, nors planams dar turi pritarti šalys narės ir Europos Parlamentas.
Planams viešai jau pritarė Prancūzija, juos pasveikino ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Komisija užsitikrino palaikymą pagrindinėse Europos Parlamento (EP) frakcijose.
„Po euro įvedimo tai yra antrasis pagal dydį europinis įvykis. Tikiu, kad bendra gynybos politika yra būtinybė“, – sakė didžiausios EP Europos liaudies partijos frakcijos pirmininkas Manfredas Weberis.
Ir nors rezultatų, anot E.Bienkowskos, galima tikėtis „galbūt po 10 metų“, poslinkius teigia jaučiantys ir Europos gynybos pramonės atstovai.
„Didžiausias skirtumas lyginant su praeitimi – tai, kad ES lėšos dabar bus leidžiamos gynybai“, – teigė Oro erdvės ir gynybos pramonės asociacijos Europoje, vienijančius „didžiuosius žaidėjus“ rinkoje, atstovas Burkardas Schmittas.
Idėją remia Vokietija ir Prancūzija
„Iš tiesų tai nėra visiškai nauja idėja – apie Gynybos fondą buvo kalbama jau anksčiau. Bet šalys narės, kalbant apie gynybą ir saugumą, neleisdavo naudoti ES biudžeto pinigų“, – priminė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertė docentė Margarita Šešelgytė.
Ji 15min teigė, kad dėl tokių nesutarimų kildavo labai nemažai problemų, pavyzdžiui, dėl misijų finansavimo: „Jos būdavo finansuojamos pagal panašų į NATO principą: išlaidos tenka misijoje dalyvaujančiai šaliai.
Karių niekas per daug ir taip nenori siųsti, o jei dar susimokėti už išlaikymą? Tai skatino nenorą dalyvauti misijose. Jau nuo senų laikų buvo svajonė turėti tam tikras finansavimo galimybes.“
Bendros gynybos sąjungos atgaivinimas buvo, pasak M.Šešelgytės, Europos Komisijos pirmininko J.C.Junckerio idėja.
M.Šešelgytė: „Juk 70 proc. NATO pajėgumų sudaro amerikiečiai, nors pagal ekonomiką ar gyventojų skaičių balansas turėtų būti kitoks.“
„Junckeris dėl to buvo kritikuojamas skeptiškų šalių, bet tos valstybės, kurios idėją remia, dirba, ir dirba daug. Turiu omenyje Vokietiją ir Prancūziją. Šiose šalyse manoma, kad ES turi stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir sugebėti pati pasirūpinti savo saugumu“, – aiškino M.Šešelgytė.
Analitikė atkreipė dėmesį, kad europiečiai dėl nepakankamo gynybos ir konkrečiai kariuomenių finansavimo yra labai priklausomi nuo JAV: „Juk 70 proc. NATO pajėgumų sudaro amerikiečiai, nors pagal ekonomiką ar gyventojų skaičių balansas turėtų būti kitoks.“
M.Šešelgytė mano, kad ES į karinių mokslinių tyrimų ir plėtros projektus investuoti nusprendė, nes labai smarkiai atsilieka nuo amerikiečių ar britų.
„O kadangi padidinti gynybos biudžetus gana sudėtinga ir dėl ekonominės krizės, be to, tai Europoje apskritai nepopuliaru, gimė idėja „susimesti“ pinigų tokiam dalykui kaip tyrimai ir taip paskatinti bendradarbiavimo iniciatyvas“, – tvirtino politologė.
„Europos šalys turi imtis lyderystės“
Kodėl apie ES planus gynybos ir saugumo srityje skelbiama būtent dabar? M.Šešelgytė kalbėdama su 15min neatmetė galimybės, kad tai paskatino D.Trumpo pozicija.
„Situacija tokia, kad neaiškumų labai daug, o saugumo grėsmių ir iššūkių netrūksta. Europos šalys turi imtis lyderystės, nes padėtis regione gali pablogėti“, – teigė ekspertė.
Tačiau M.Šešelgytė taip pat atkreipė dėmesį į faktą, kad Prancūzijos prezidentu buvo išrinktas Emmanuelis Macronas, kuris yra labai proeuropietiškas, o per rinkimų kampaniją ne kartą aiškino stiprinsiantis gynybą, bet „per Europos Sąjungą“. Aišku, prancūzai visada daugiau dėmesio skyrė ES, o ne NATO.
„Vokietijoje rudenį greičiausiai nugalės Angela Merkel, ir jau matyti noras kartu bendradarbiaujant su Macronu kažką padaryti dėl Europos. O gynybos stiprinimas bus vienas būsimų ES reformų aspektų.
Šie planai juk pribrendo – dėl Trumpo, dėl „Brexit“. Pagrindinė kliūtis bendradarbiavimui ir būdavo britai, kurie visada vetuodavo įvairiausias iniciatyvas. Prie jų prisijungdavo mažesnės, proanglosaksiškos šalys – Baltijos šalys, Skandinavija.
M.Šešelgytė: „Šiandieninės grėsmės yra daugiasluoksnės – kalbu apie hibridiką, informaciją, kibernetiką, ekonomiką, energetiką. NATO tam neturi pajėgumų, o ES turi.“
Nelikus britų, o dėl amerikiečių situacijai virtus neaiškia, tampa akivaizdu, kad mažosios šalys turės ieškoti būdų, kaip bendradarbiauti su pagrindinėmis narėmis. Bus nusileidžiama ir dalyvaujama. Jei Lietuva remia Komisijos planus, tai yra protinga ir natūralu“, – 15min teigė M.Šešelgytė.
Jai atrodo keista, kad britai nuolat priešindavo NATO ir ES: „Juk didžioji dalis narių yra tos pačios, tad šios organizacijos tiesiog negali būti viena kitai prieštaraujančios.“
„Klausimas yra tai, kad europiečiai turėtų padidinti savo pajėgumus, o ES juk suteikia tam daug geresnes galimybes.
Viena vertus, tai finansavimo galimybė, ko neturi NATO, nes yra suneštinis balius. Antra, šiandieninės grėsmės yra daugiasluoksnės – kalbu apie hibridiką, informaciją, kibernetiką, ekonomiką, energetiką. NATO tam neturi pajėgumų, o ES turi. Aišku, labiausiai žaidimo taisykles dabar keičia Trumpas“, – sakė ekspertė.
Lietuva sveikina planus
Vilniuje Europos Komisijos planai dėl gynybos, regis, iš tikrųjų sveikinami. Krašto apsaugos ministerija 15min ketvirtadienį patvirtino, kad Lietuva „remia ES iniciatyvas saugumo ir gynybos srityje, kurios prisidės prie realių pajėgumų Europoje stiprinimo ir kūrimo.“
„ES pastangas matome kaip papildančias NATO, stiprinančias transatlantinį ryšį ir naštos pasidalijimą.
Tai yra pirmas kartas, kai komisija kalba apie ES biudžeto naudojimą gynybos reikmėms, tačiau, fondo atsiradimas nepakeičia būtinybės valstybėms ir toliau investuoti į gynybą. Įsipareigojimas skirti 2 proc. BVP gynybai ir toliau išlieka svarbiu tikslu.
KAM: „Fondas ženkliai prisidės prie realių Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo per bendrus tyrimus bei įsigijimus. Fondas turėtų katalizuoti visos Europos gynybos pramonės atsinaujinimą.“
Europos Komisijos skiriamos lėšos matoma kaip papildoma parama Europos pajėgumų stiprinimui. Europos gynybos fondas yra viena iš iniciatyvų, kuri sukuria realią pridėtinę vertę skatinant glaudesnį ES valstybinių bendradarbiavimą.
Fondas ženkliai prisidės prie realių Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo per bendrus tyrimus bei įsigijimus. Fondas turėtų katalizuoti visos Europos gynybos pramonės atsinaujinimą.
Pastarajai reikalingos inovacijos, todėl tyrimai yra svarbi Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo strategijos dalis.
NATO išlieka saugumo Europoje garantu, tačiau sveikiname ES pastangas prisidėti prie ES saugumo stiprinimo, ypač tokiose srityse kaip atsakas į hibridines ir kibernetines grėsmes.
Svarbiausia, kad NATO ir ES vienodai matytų saugumo grėsmes – tai užtikrintų nesidubliavimą, taip pat sustiprintų NATO ir ES instrumentų sinergiją, kur NATO užtikrina Europos gynybą, o ES prisideda prie saugumo stiprinimo“, – į portalo klausimus taip atsakė ministerija.
