Kaliningrado gubernatorius Kremliui pasiūlė, kokių priemonių imtis prieš Lietuvą

Lietuva sankcijų sąraše esančių rusiškų prekių vežimą per šalį apribojo praėjusį mėnesį. Vyriausybės atstovai teigia, kad tokių priemonių ėmėsi, sulaukę Europos Komisijos išaiškinimo, kad pagal sankcijų reglamentą sankcionuotos prekės negali kirsti šalies.

Sankcijas Europos Sąjunga įvedė dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.

Rusija tokius žingsnius pavadino blokada ir perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių.

15min iliustracija/Tranzito geležinkeliu iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą trasa

Europos Komisija netrukus po to Lietuvai pateikė naują preliminarų išaiškinimą, pagal kurį tranzito tikslais prekės galėtų važiuoti per šalį, bet Lietuvos valdžios atstovai Briuseliui išsakė savo pastabas.

15min žiniomis, iki sekmadienio vakaro naujo išaiškinimo iš Briuselio Lietuva nesulaukė.

Mano, kad ekonominis atsakas būtų skaudus

A.Alichanovas interviu „Vedomosti“ išsakė lūkestį, kad po diplomatinių derybų tranzitas per Lietuvą bus atnaujintas, o ankstesnės tranzito draudimo interpretacijos bus atšauktos.

Jo teigimu, tranzito ribojimai daro didelę įtaką Kaliningrado srities gyvenimui.

„Dabar taip pat sakoma, kad tai nėra regiono blokada. Galbūt tai nėra blokada tikrąja to žodžio prasme, bet kai draudžiama importuoti statybines medžiagas, o jų atvežimas jūra dėl to labai pabrangsta, tai, žinoma, yra blokada. Taip, draudimas netaikomas maisto produktams, tačiau be cemento negalime statyti mokyklų ar ligoninių. Taigi tai yra daugiau nei milijono žmonių normalaus gyvenimo ir mūsų regiono ekonomikos klausimas. Todėl, be abejo, tai yra labai nedraugiški žingsniai ir artimiausiu metu šios problemos turi būti pašalintos“, – kalbėjo gubernatorius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antonas Alichanovas

Paklaustas, kokių prekių tranzito draudimas daro didžiausią poveikį, A.Alichanovas įvardijo cementą ir metalus.

Jis sakė, kad dėl prekių atgabenimo jūra tikisi centrinės Rusijos valdžios subsidijų.

„Pertvarkėme logistiką. Tačiau yra problema, susijusi su krovinių vežimo jūra tarifais. Praėjusią savaitę susitikome su pirmuoju ministro pirmininko pavaduotoju Andrejumi Belousovu ir aptarėme keltų linijos subsidijavimo klausimą, nes toks transportas yra brangesnis. Iš tikrųjų norime, kad jūrų transporto tarifas būtų lygus geležinkelių transporto tarifui“, – teigė jis.

Paklaustas apie tolesnius veiksmus, jis įvardijo lūkestį, kad diplomatinėmis priemonėmis apribojimus pavyks panaikinti, taip pat pabrėžė, kad svarbu „paleisti naujus laivus į liniją, jungiančią Kaliningrado sritį su pagrindine Rusijos teritorija, taip pat subsidijuoti jūrų tarifą, kad produktai nebrangtų“.

Anot gubernatoriaus, trečiasis aspektas yra atsakomosios priemonės.

„Parengiau atsakomųjų priemonių projektą ir pateikiau jį Vyriausybei ir Prezidento administracijai. Tai skirtingo pobūdžio priemonės, bet aptarsime jas tuomet, jei jų reikės 100 proc. Bet pasikartosiu: turime kuo atsakyti ekonomiškai, ir gana kritiškai Lietuvai“, – teigė jis.

Gubernatorius neišsakė paramos kai kurių rusų politikų ir propagandistų kalboms apie galimus karinius veiksmus ir tikino, kad veiksmingiausias būtų ekonominis atsakas.

„Mano nuomone, Rusijos ekonominis atsakas Baltijos šalims yra daug veiksmingesnė priemonė, be to, itin destruktyvi, prilygstanti neutroniniam ginklui. Rusija gali padaryti taip, kad pusės Lietuvos ekonomikos nebeliks. Tiesiog jaučiasi, kad Lietuva nesupranta, jog Kaliningrado sritis yra Rusijos dalis, ir yra kas nors, kas mus užstos, kad mes nesame vieni su problema“, – kalbėjo jis.

Lietuvos valdžios atstovai teigia, kad Rusija turi ribotas galimybes keršyti Lietuvai – Maskva nėra pajėgi imtis karinių veiksmų prieš NATO, o energetiškai Lietuva yra gana nepriklausoma nuo rusiškų šaltinių.

Anot gubernatoriaus, rusai taip pat yra pasirengę galimam dujų tranzito per Lietuvą nutraukimui.

„Net jei Lietuva nutrauktų dujų tranzitą, tai nebūtų problema, nes turime redujinimo stotį ir požeminę saugyklą, prie krantinės stovi didžiulis dujovežis, kuris prireikus užtikrins reikiamo kiekio mėlynojo kuro pristatymą. Turime nepriklausomą dujų tiekimą. Taigi, energetinis saugumas yra užtikrintas, o transporto klausimą sprendžiame dabar“, – kalbėjo gubernatorius.

V.Putino atstovas – santūrus, nes tikisi sprendimo

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį išreiškė viltį, kad ši situacija bus išspręsta.

„Tačiau, žinoma, galvojame apie įvairius scenarijus blogiausio scenarijaus atveju. Kol kas nenorime sakyti daugiau, tikimės, kad sveikas protas nugalės“, – spaudos konferencijoje sakė D.Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Ekonomistas: taikinys gali būti elektros sistema

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas 15min teigė vienu realiausių Rusijos svertų matantis galimą Lietuvos atjungimą nuo BRELL sistemos.

Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

„Visi aiškiai šitą riziką žino. Jeigu Kaliningradas yra pasiruošęs irgi būti be BRELL, tai yra viena didžiausių rizikų. Tai yra technologijos ir ne ekonomistams ar verslo žmonėms sakyti, kad viskas bus gerai, tai „Litgrid“ klausimas“, – kalbėjo jis.

SEB banko nuotr./Tadas Povilauskas

Anot jo, tiesioginis užsienio prekybos iš Rusijos ribojimas galėtų būti problema patiems rusų verslininkams, kurie ieško kelių, kaip tą produkciją parduoti Lietuvai, Baltijos šalims ir Vakarų Europai. Nors pagal oficialius duomenis Lietuvos importas iš Rusijos kovo–balandžio mėnesiais buvo didelis, nes šalies įmonės mėgino apsirūpinti atsargomis, pereinamieji laikotarpiai ES sankcionuotai produkcijai iš Rusijos baigiasi, todėl papildomos įtakos prekybai šioje vietoje Rusija padaryti negalės.

„Manau, kad tikrai yra tų prekių ir paslaugų, kurios yra labai jautrios tam tikruose sektoriuose ir apie kuriuos garsiai nešnekama, bet jos nesukuria sisteminės rizikos“, – kalbėjo T.Povilauskas.

Kita rizika ekspertai anksčiau įvardijo Rusijos įtaką vidurinės Azijos valstybių prekybai su Europa. Vienas didžiausių šio regiono Lietuvos partnerių yra Kazachstanas. Pernai prekių apyvarta tarp Lietuvos ir Kazachstano išaugo beveik dukart ir siekė apie 1,5 mlrd. eurų, šių metų birželį abi valstybės susitarė prekybą dar spartinti.

„Čia yra geležinkelių ir kelių transporto klausimas. Jeigu neduosi geležinkelių pajėgumų, jeigu apribosi tranzitą per tas šalis, bus problemų eksportuojant ir importuojant prekes iš Kazachstano, Uzbekistano, ta pati Tadžikija, Turkmėnija. Tai nėra didelės sumos, bet čia situacija pasunkėtų“, – kalbėjo T.Povilauskas.

Nuo liepos 10-osios – ribojimai cementui ir alkoholiui

Birželio 17-ąją įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.

Muitinės departamento duomenimis, liepos 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10-ąją – anglis ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą.