Gruodžio 9-ąją Paryžiuje vyksiančiame viršūnių susitikime, per kurį bus surengtos pirmosios V. Zelenskio tiesioginės derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Aš šiomis derybomis netikiu. Geriausiu atveju jos baigsis niekuo, o blogiausioje situacijoje Zelenskiui teks atsisakyti Ukrainos interesų, bet to ukrainiečiai jam neatleis“, – sakė O.Sencovas, antradienio rytą prieš Sacharovo premijos įteikimą Strasbūre susitikęs su kai kuriais europarlamentarais.
Praėjus metams po to, kai laimėjo Sacharovo premiją – svarbiausią Europos žmogaus teisių apdovanojimą – O.Sencovas galiausiai ją atsiėmė, nes per apsikeitimą kaliniais rugsėjo mėnesį buvo paleistas iš Rusijos kalėjimo už poliarinio rato, kur praleido penkerius metus.
Pasak O.Sencovo, viršūnių susitikimas „Normandijos formatu“ bus „spąstai Zelenskiui, todėl, kad savo taikinga retorika [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas veda jį į situaciją, iš kurios jam nėra geros išeities“.
O.Sencovas taip pat mano, kad Europos lyderiai, „pavargę nuo šio konflikto, džiaugsis šiuo [Ukrainos ir Rusijos] susitaikymu“.
„Tačiau tai neįmanoma, kol Donbase ir okupuotame Kryme yra rusų karių“, – pabrėžė režisierius ir nurodė, kad net jeigu Donbase būtų surengti rinkimai, jie vyktų kontroliuojant rusams, o po jų Donbasas „oficialiai bus Ukraina, bet iš tikrųjų niekas nepasikeis“.
O.Sencovas 2014 metais Kryme buvo sulaikytas ir apkaltintas teroristinės grupės įsteigimu šiame pusiasalyje, bet visus kaltinimus neigė. 2015 metų rugpjūtį Rusijos teismas nuteisė jį 20 metų kalėti griežto režimo kolonijoje.
Jis buvo vienas iš garsiausiai kalbėjusių jo gimtojo Krymo aneksijos oponentų ir surengė 144 dienas trukusį bado streiką, kuriuo protestavo prieš dešimčių ukrainiečių kalinimą Rusijoje. Bado streiką jis nutraukė iškilus prievartinio maitinimo perspektyvai.
Šių metų rugsėjo 7 dieną O.Sencovas ir dar 34 ukrainiečiai per apsikeitimą kaliniais su Rusija grįžo į Kijevą.
