Valstybės ministras Gurgenas Nersisianas paragino Rusiją, kuri padėjo tarpininkauti sudarant naujausias paliaubas tarp abiejų šalių, įsikišti.
„Prašome užtikrinti netrukdomą judėjimą, žmonių ir krovinių gabenimą koridoriumi, jungiančiu Arcachą su Armėnija“, – sakė G.Nersisianas, pavartodamas armėnišką regiono pavadinimą.
Šešias savaites trukusios kovos 2020 metų rudenį baigėsi Rusijos remiamomis paliaubomis, po kurių Armėnija atsisakė dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.
Pagal susitarimą penkių kilometrų pločio Lačino koridoriuje turėjo budėti Rusijos taikdariai, turintys užtikrinti laisvą judėjimą tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho.
„Negrįžtamos pasekmės“
Azerbaidžanui uždarius koridorių, susirūpinta dėl humanitarinės krizės neramiame anklave, kuriame, anot separatistų pareigūnų, trūksta maisto ir vietos gyventojai negali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
„Padėtis baisi, po kelių dienų turėsime negrįžtamų pasekmių“, – sakė G.Nersisianas.
Šią savaitę naujienų agentūra AFP kalbėjosi su vietos gyventojais pagrindiniame sukilėlių regiono mieste Stepanakerte, kurie teigė, kad trūksta maisto ir labai sunku gauti medicinos paslaugų.
G.Nersisianas paragino gyventojus penktadienį 9 val. ryto (8 val. Lietuvos laiku) susirinkti Stepanakerto Renesanso aikštėje ir „pradėti taikią kovą už mūsų egzistenciją“.
Tūkstančiai žmonių mitingavo reikalaudami, kad Baku vėl atidarytų vienintelę anklavo sausumos jungtį su Armėnija, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.
Maždaug 6 000 žmonių susirinko į centrinę pagrindinio Kalnų Karabacho miesto Stepanakerto aikštę po to, kai Baku uždarė gyvybiškai svarbų kelią į Armėniją ir sukėlė susirūpinimą dėl humanitarinės krizės regione.
Armėnija, kuri nuo 1991 metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga, naudojasi Rusijos karine ir ekonomine parama, kaltina Maskvą nevykdant taikos palaikymo vaidmens Kalnų Karabache.
Rusijai įstrigus Ukrainoje ir nenorint apsunkinti santykių su pagrindine Azerbaidžano sąjungininke Turkija, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga siekia atkurti Kaukazo priešų ryšius.
Per vyriausybės posėdį N.Pašinianas paskelbė, kad kitas taikos derybų su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu ratas įvyks šeštadienį Briuselyje, tarpininkaujant Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui.
ES derybos
„Patvirtinau, kad dalyvausiu susitikime, ir tikiuosi, kad pasieksime pažangos mūsų derybose dėl taikos sutarties“, – sakė N.Pašinianas.
ES pareigūnas sakė, kad trišaliame susitikime – šeštajame per beveik dvejus metus – bus aptarti humanitariniai klausimai, sienų nustatymas, taikos sutartis, Kalnų Karabacho armėnų teisės ir saugumas bei susisiekimas.
„Manome, kad vadovų dalyvavimas yra labai svarbus, siekiant skatinti taikų sprendimą ir užkirsti kelią eskalacijai“, – sakė pareigūnas Briuselyje, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
N.Pašinianas taip pat pasmerkė neteisėtą anklavo blokadą ir sakė, kad tai prieštarauja Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) nutarimui.
Vasarį aukščiausia Jungtinių Tautų teisminė institucija nurodė Azerbaidžanui užtikrinti laisvą judėjimą Lačino koridoriumi – vienintele Kalnų Karabacho sausumos jungtimi su Armėnija..
„Kalbant apie neteisėtą Lačino koridoriaus blokadą ir gilėjančią humanitarinę krizę, privalomas TTT sprendimas suteikia galimybę labiau konsoliduoti tarptautinę bendruomenę, kad būtų užkirstas kelias Azerbaidžano vykdomai etninio valymo politikai Kalnų Karabache“, – sakė N.Pašinianas.
