Šaltinių teigimu, Paryžius nori gauti garantijas, kad 2 mlrd. eurų vertės bendras ginklų pirkimo susitarimas bus naudingas tik ES įsikūrusioms įmonėms.
Šis reikalavimas buvo pareikštas per derybas dėl naujos Briuselio vadovaujamos schemos, pagal kurią ketinama nupirkti milijoną 155 mm artilerijos sviedinių, kad būtų sustiprintas amunicijos tiekimas Kyjivui ir papildyti išsekę nacionaliniai arsenalai.
Pagal šią schemą valstybės narės gaus piniginių paskatų centralizuoti ir koordinuoti pirkimus tarpusavyje, tikėdamosi pateikti pakankamai didelius užsakymus, kad įtikintų ginklų gamintojus padidinti gamybą.
Prancūzijos pareigūnai teigia, kad tik ES įsikūrusios gynybos bendrovės turėtų turėti galimybę sudaryti naujas pelningas sutartis, pažymėjo „The Telegraph“.
Prancūzijos reikalavimų kritikai įspėjo, kad tai gali sulėtinti paramos Ukrainai teikimą, nes gamybos įrengimai gali būti lengvai prieinami už ES ribų.
„Daugelis ES valstybių narių išreiškė kitokią nuomonę nei Prancūzija“, – „The Telegraph“ sakė vienas ES diplomatas.
O.Reznikovo teigimu, Ukrainai reikia bent 100 tūkst. 155 mm sviedinių per mėnesį, kad sumažintų savo deficitą mūšio lauke.
„Jei norime veikti nedelsiant, o mums to reikia, labai svarbu leisti prie schemos prisijungti ne ES bendrovėms“, – pridūrė jis.
„Paryžius aiškiai teikia pirmenybę išlaidoms savo pramonei, o ne paramai Ukrainai“, – pridūrė kitas su leidiniu kalbėjęs šaltinis.
Iki šiol ES šalys suteikė Ukrainai tik 350 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių, kurių Kyjivui reikia kur kas daugiau, kad galėtų išlaikyti gynybos liniją ir pradėti numatomą pavasario kontrpuolimą.
Iki šiol Briuselis savo valstybėms narėms už šią pagalbą kompensavo 450 mln. eurų, o vieno tokio sviedinio kaina – 1285 eurai.
Vakarų žvalgybos duomenimis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos kasdien iššaudo maždaug 6 tūkst. artilerijos sviedinių, o Rusija – apie 20 tūkst. per dieną, t. y. tiek pat, kiek per vieną mėnesį pagamina Europos gynybos bendrovės.
Nors Ukraina pritarė ES planams bendrai įsigyti milijoną sviedinių, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas praėjusią savaitę įspėjo, kad to nepakaks kovai su Rusijos invazija.
ES gynybos ministrų susitikime O.Reznikovas sakė, kad Ukrainai reikia bent 100 tūkst. 155 mm sviedinių per mėnesį, kad sumažintų savo deficitą mūšio lauke.
Trečiadienį Ramšteino formato susitikimo metu ES šalių lyderiai vis dar ginčijosi dėl galutinio susitarimo, pagal kurį Ukrainai būtų užtikrintas pakankamas kiekis sviedinių.
Prancūzija atsisakė nusileisti, motyvuodama tuo, kad nori didesnės ES „strateginės autonomijos“.
Pirminiame pasiūlyme buvo numatyta iš ES biudžeto skirti 1 mlrd. eurų kompensaciją valstybėms narėms, galinčioms nedelsiant perduoti šaudmenis iš savo atsargų Ukrainai.
Kitas 1 mlrd. eurų iš bloko finansinės kasos būtų panaudotas bendram naujų šaudmenų pirkimui atviroje rinkoje, tikintis, kad didesni užsakymai lems mažesnę vieno šovinio kainą.
Jungtinė Karalystė ir kitos ES nepriklausančios NATO sąjungininkės privačiai išreiškė susirūpinimą, kad centralizuotas ginklų pirkimas Briuselyje gali sukurti biurokratines kliūtis Aljanse ir kelti grėsmę sąveikai.
Panašūs nuogąstavimai buvo išsakyti per ES derybas dėl bendrų viešųjų pirkimų, tačiau teigiama, kad Prancūzija atsisakė nusileisti, motyvuodama tuo, kad nori didesnės ES „strateginės autonomijos“.
Pasak šaltinio, Graikija ir Kipras parėmė Prancūzijos pasiūlymą neįtraukti ES nepriklausančių bendrovių į viešųjų pirkimų schemą, kad Turkijos įmonės negalėtų dalyvauti konkursuose dėl sutarčių.
Norvegija gali būti vienintelė ES nepriklausanti šalis, kuriai leidžiama gaminti šaudmenis pagal šią schemą, nes ji yra Europos gynybos agentūros, kuri koordinuos viešuosius pirkimus, narė.
Galutinis susitarimas turėtų būti pasirašytas vėliau šį mėnesį Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.
Kaip pranešama, ES gali pasinaudoti trumpalaike bendro ginklų pirkimo priemone, kurios biudžetas – 500 mln. eurų, kad paspartintų Ukrainai reikalingos 155 mm amunicijos pramoninę gamybą.
