Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, mažiausiai 1 mln. uigūrų ir kitų musulmonų mažumų narių kalinami stovyklose šiame šiaurės vakarų regione, kur Kinija taip pat kaltinama priverstine moterų sterilizacija ir priverstinio darbo naudojimu.
Kanados Bendruomenių Rūmai vienbalsiai priėmė deklaraciją, skelbiančią, kad „Kinijos uigūrai buvo ir yra genocido aukos“, o ministrai paragino premjerą Justiną Trudeau pradėti oficialiai vartoti šį terminą.
Deklaracijos autoriai taip pat raginta perkelti 2022 metų Pekino žiemos olimpines žaidynes, jei „genocidas“ tęsis.
Jungtinės Valstijos jau yra vartojusios šį terminą, o buvusio prezidento Donaldo Trumpo administracija sausį pasmerkė Kiniją dėl „sistemingo mėginimo sunaikinti uigūrus“.
J.Trudeau penktadienį pareiškė, kad esama daug pranešimų apie Sindziange galimai daromus žmogaus teisių pažeidimus. Po Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo jis sakė, kad Kanada tariasi su savo tarptautiniais sąjungininkais dėl termino „genocidas“ vartojimo apibūdinant Pekino elgesį su uigūrais.
Pekinas antradienį atkirto pareiškimu, kad priimant deklaraciją „nebuvo atsižvelgta į faktus bei sveiką protą“ ir buvo siekiama „sąmoningai apjuodinti Kiniją“.
„Kinija griežtai smerkia ir tvirtai tam priešinasi, taip pat išsakė griežtų pareiškimų Kanados atžvilgiu“, – pranešime spaudai pabrėžė užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
Jis apkaltino Kanados politikus „sporto politizavimu [ir] visišku Olimpinės chartijos dvasios nepaisymu“.
Kinijos ambasada Otavoje ankstesniame pareiškime nurodė, kad minėta deklaracija yra „gėdingas aktas“ ir „piktavališką provokacija 1,4 milijardo kinų atžvilgiu“.
Prastėjantys santykiai
Raginimai imtis veiksmų Kanadoje vis garsiau skambėjo, netylant skundams dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje ir kitose Vakarų valstybėse, įskaitant Jungtines Valstijas, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui siekiant atgaivinti tarptautinius aljansus, kurie galėtų spausti Pekiną.
Naujasis prezidentas jau yra kritikavęs Pekiną dėl žmogaus teisių padėties, ypač dėl pažeidimų Sindziange. Savo susirūpinimą jis išsakė ir per dviejų valandų trukmės pokalbį telefonu su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
Kinija, iš pradžių neigusi, kad perauklėjimo stovyklos apskritai egzistuoja Sindzinage, vėliau ėmė tvirtinti kad jos iš tikrųjų yra profesinio mokymo centrai, skirti atgrasyti nuo polinkio į islamistų ekstremizmą.
Pekinas pirmadienį pareiškė, kad jo elgesys su etninėmis mažumomis Sindziange ir Tibete „išsiskiria kaip ryškus Kinijos pažangos žmogaus teisių srityje pavyzdys“.
Vėliau užsienio reikalų ministras Wang Yi per vaizdo konferenciją su JT Žmogaus teisių taryba pareiškė, jog „Sindziange niekada nebuvo vadinamojo genocido, priverstinio darbo ar religinės priespaudos“.
Pastaraisiais metais Kinijos ir Kanados santykiai prastėja.
Ryšiai pašlijo 2018 metų pabaigoje dėl kinų telekomunikacijų milžinės „Huawei“ finansų direktorės Meng Wanzhou arešto pagal JAV išduotą orderį. Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir Kinijos sprendimas suimti du kanadiečius – buvusį diplomatą Michaelą Kovrigą ir verslininką Michaelą Spavorą. Otava šį žingsnį laiko Pekino kerštu.
Abiem suimtiesiems neleidžiama palaikyti beveik jokio kontakto su išoriniu pasauliu, kadangi jiems pareikšti kaltinimai dėl šnipinėjimo.
