Tuo metu policija pranešė sulaikiusi 11 asmenų su šaunamaisiais ginklais, blokavusių sienos su Jungtinėmis Valstijomis kirtimo punktą.
Tai yra tik antras kartas per Kanados istoriją, kai taikos metu įvedami tokie įgaliojimai. Šis sprendimas buvo priimtas šimtams sunkvežimių vis dar užkimšus sostinės Otavos gatves bei du sienos kirtimo punktus.
„Federalinė vyriausybė pasitelkė Ekstremaliųjų situacijų įstatymą provincijų ir teritorijų pajėgumams padidinti siekiant nutraukti blokadas ir užėmimus“, – sakė J.Trudeau per spaudos konferenciją.
Pasak premjero, kol kas kariai nebus dislokuoti, bet pareigūnams bus suteikta daugiau galių sulaikyti protestuotojus ir jų sunkvežimius, blokuojančius kelius. Taip pat įsigalios draudimas finansuoti protestus.
„Mes negalime leisti ir neleisime tęstis pavojingai veiklai“, – sakė J.Trudeau.
„Kalbama apie kanadiečių saugumą, žmonių darbo vietų apsaugą ir pasitikėjimo mūsų institucijomis atkūrimą“, – pridūrė vyriausybės vadovas.
Jis pažymėjo, kad priemonės bus ribotos trukmės ir „geografiškai orientuotos“, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Tebetvyrant smurto grėsmei federalinė policija pranešė, kad pasienyje tarp Kutso Albertos provincijoje ir Svit Graso JAV Montanos valstijoje sulaikė 11 protestuotojų su šautuvais, pistoletais, neperšaunamomis liemenėmis ir šaudmenimis. Diena anksčiau buvo atlaisvintas kitas svarbus JAV ir Kanados sienos kirtimo punktas Ontarijuje.
„Ši grupė buvo nusiteikusi panaudoti jėgą prie policiją, jei būtų bandoma nutraukti blokadą“, – išplatintame pranešime nurodė Kanados karališkoji raitoji policija.
Kanados sunkvežimių vairuotojų ir jų šalininkų, nepatenkintų privalomais skiepais nuo koronavirusinės infekcijos ir apskritai isteblišmento politika, protestai paskatino panašius judėjimus įvairiose šalyse, pradedant Prancūzija ir baigiant Naująja Zelandija.
Spaudžiamas imtis veiksmų J.Trudeau sekmadienį sušaukė specialią federalinę reagavimo grupę siekiant nutraukti protestus Otavoje ir tebesitęsiančias ekonomiškai žalingas sienos kirtimo punktų Albertoje bei Manitoboje blokadas.
Ekstremaliųjų situacijų įstatymas pirmą kartą buvo panaudotas per 1970-ųjų spalio krizę, kai premjero poste dirbo dabartinio vyriausybės vadovo tėvas Pierre'as Trudeau.
Tąsyk kariai buvo pasiųsti į Kvebeką atkurti tvarkos po to, kai separatistai pagrobė britų prekybos atašė ir Kvebeko ministrą Pierre'ą Laporte'ą. Pastarasis vėliau buvo rastas pasmaugtas automobilio bagažinėje.
Protestai plečiasi
Judėjimas „Laisvės vilkstinė“ (angl. „Freedom Convoy“) prasidėjo nuo vilkikų vairuotojų protestų prieš reikalavimą būti pasiskiepijus nuo COVID-19 norint kirsti Kanados sieną su JAV.
Tačiau dabar protestuotojai jau reikalauja atšaukti visas dėl COVID-19 taikomas priemones. Daugelis protestuotojų taip pat ragina nuversti vos prieš penkis mėnesius premjeru perrinkto J. Trudeau liberalų vyriausybę.
Vilkikų vairuotojus palaiko daug konservatyvių pažiūrų žmonių ir privalomų skiepų priešininkų visame pasaulyje, nors daugelyje šalių jau atšaukiamos dėl COVID-19 pandemijos taikytos priemonės.
Praėjusį savaitgalį Paryžiuje policija panaudojo ašarines dujas ir skyrė šimtus baudų, siekdama išsklaidyti iš įvairių Prancūzijos vietovių suvažiavusių vilkikų vilkstines.
Kanados vilkikų vairuotojų protestai įkvėpė panašius judėjimus ir Nyderlanduose, Šveicarijoje bei Austrijoje. Belgijos pareigūnai pirmadienį pranešė sulaikę 30 mašinų, policijai bandant sustabdyti vilkikų vilkstinę.
Vilkikų vairuotojai nesitraukia
Kanados policija praėjusį savaitgalį nutraukė nutraukti strateginio Ambasadoriaus tilto, jungiančio Vindsorą Kanadoje su JAV miestu Detroitu Mičigano valstijoje, blokadą.
Ambasadoriaus tiltu kasdien naudojasi daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, taip pat važiuoja vilkikai, vidutiniškai gabenantys prekių už 323 mln. JAV dolerių (285 mln. eurų). Tai yra maždaug ketvirtadalis visos Kanados ir JAV prekybos apimties.
Tačiau pirmadienį ryte Otavoje spiginant šalčiui protestuotojai tęsė savo akciją, nepaisydami grėsmės atsidurti už grotų ar gauti 100 tūkst. Kanados dolerių (69 tūkst. eurų) siekiančią baudą.
„Atsitraukimo mano planuose nėra“, – naujienų agentūrai AFP sakė vilkiko vairuotojas Philas Rioux.
„Tik išlaikydami spaudimą turėsime daugiau šansų pasiekti mūsų tikslą“, – sakė 29 metų vyras.
„Yra kitų blokuotų muitinės postų, dar daugiau jų bus blokuota kitose vietose“, – pridūrė jis.
Protestų organizatorė Tamara Lich spaudos konferencijoje taip pat sakė: „Mes nebijome... Nesitrauksime.“
Kiek anksčiau Ontarijo premjeras Dougas Fordas paskelbė, kad ši daugiausiai gyventojų turinti Kanados provincija paseks Albertos ir Saskačevano pavyzdžiu ir iki kovo 1-osios panaikins reikalavimą turėti skiepų pasą.
Tuo metu sostinės gyventojai vis labiau piktinasi protestais, tvirtindami, kad dėl jų jie įkalinti savo namuose.
Dauguma įmonių miesto centre taip pat uždarytos arba tuščios, pareigūnams įspėjus gyventojus kol kas čia nevykti.
„Dabar čia kiek ramiau, mažiau spaudžiamų mašinų garso signalų triukšmo, tačiau tai erzina.., (nes) į darbą galima nuvykti tik pėsčiomis“, – sakė jauna moteris, prisistačiusi Haley vardu.
Ji, kaip ir tūkstančiai kitų protestų priešininkų, kurie praėjusį savaitgalį blokavo gatves, kad į miesto centrą neatvažiuotų daugiau vilkikų, viliasi, kad ministras pirmininkas greitai užbaigs šią krizę.