Keturi vyrai ir keturios moterys, pretenduojantys į aukščiausią diplomatinį postą pasaulyje, po vieną stos prieš JT Generalinę Asamblėją ir per dvi valandas truksiančius klausymus pristatys savo viziją bei atsakys į valstybių narių ir pilietinės visuomenės atstovų klausymus.
Precedento neturintys klausymai yra dalis platesnių pastangų užtikrinti didesnį skaidrumą renkant asmenį, kuris 2017 metų sausio 1-ąją pakeis dabartinį JT vadovą Ban Ki-mooną.
„Kolektyviai nusprendėme padaryti varžybas atviras“, – sakė Prancūzijos ambasadorius prie JT Francois Delattre'as apie naują rinkimų procesą.
Klausymai yra „svarbūs ir nauji, ir aš ketinu dalyvauti bei išklausyti kiekvieną kandidatą“, sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Daug dešimtmečių JT vadovo išrinkimas buvo penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių – Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kinijos, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų – prerogatyva, o šis procesas dažniausiai vykdavo už uždarų durų.
Tačiau Generalinė Asamblėja rugsėjį nubalsavo už tai, kad šis procesas taptų mažiau slaptas, paprašiusi kandidatų atsiųsti oficialius paraiškos laiškus, pristatyti savo programos reziumė ir dalyvauti klausymuose.
Tarp kandidatų, oficialiai paskelbusių apie savo ketinimus siekti generalinio sekretoriaus posto, yra JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) vadovė Irina Bokova iš Bulgarijos, buvusi Naujosios Zelandijos premjerė, JT vystymo programos vadovė Helen Clark ir buvęs JT pabėgėlių reikalų komisaras Antonio Guterresas iš Portugalijos.
Galimybė suspindėti
Likus nedaug laiko iki to meto, kai Saugumo Taryba pradės balsavimus kandidatui išrinkti, diplomatai sako, kad varžybų baigtis toli gražu nėra aiški.
Rinkimų procesas prasidės liepą ir iki rugsėjo bus surengti keli balsavimo raundai, po kurių 15-os narių Saugumo Taryba pateiks vieną kandidatūrą Generalinei Asamblėjai, kuri turėtų pritarti to asmens paskyrimui generaliniu sekretoriumi.
Jungtinės Karalystės ambasadorius prie JT Matthew Rycroftas sakė, kad klausymai bus pirmasis išbandymas kandidatams.
„Jei jie neturės įtikinamos vizijos, nesugebės veiksmingai bendrauti ar pademonstruoti savo lyderystės bei kitų asmeninių savybių, Saugumo Tarybai bus sunkiau juos paskatinti“, – sakė britų ambasadorius.
Vienas Saugumo Tarybos diplomatas, pageidavęs likti neįvardytas, sakė, jog „gali būti tam tikrų siurprizų“.
„Tai šiek tiek panašu į rinkimų debatus televizijoje. Gali būti, kad kažkas netikėtai sužibės, o kitas, kuriam pradžioje seksis, staiga susikirs“, – sakė jis.
Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas sakė, kad kandidatų pasirodymas šįkart gali turėti įtakos Saugumo Tarybos pasirinkimui.
„Mums svarbu, kad būsimas generalinis sekretorius turėtų kiek įmanoma platesnį Jungtinių Tautų narių palaikymą“, – sakė jis.
Atėjo metas moteriai?
Saugumo Tarybos narės raginamos po aštuonerių generalinių sekretorių vyrų pirmą kartą į šį postą paskirti moterį, geriausia – iš Rytų Europos, vienintelio regiono, kuris dar nėra turėjęs savo atstovo šiose svarbiose pareigose.
Rusija yra sakiusi, kad kitas JT vadovas turėtų būti iš to regiono, o šešios šalys iš Rytų Europos yra pasiūliusios savo kandidatus.
Be I.Bokovos, tarp tų kandidatų yra buvęs Slovėnijos prezidentas Danilo Turkas, buvę užsienio reikalų ministrai: kroatė Vesna Pusič, moldavė Natalia Gherman, makedonas Srdžanas Kerimas, taip pat Juodkalnijos diplomatijos vadovas Igoris Lukšičius.
Rusija yra sakiusi, kad kitas JT vadovas turėtų būti iš Rytų Europos, o šešios šalys iš šio regiono yra pasiūliusios savo kandidatus.
Laukiama, jog apie savo ketinimus siekti generalinio sekretoriaus posto paskelbs ir daugiau kandidatų, tarp jų dvi moterys, galinčios smarkiai paveikti varžybų eigą: Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgijeva iš Bulgarijos, atsakinga už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, bei Argentinos užsienio reikalų ministrė Susana Malcorra.
Iš viso 56 valstybės, tarp jų Japonija ir Vokietija, pasirašė Kolumbijos iniciatyvą, raginančią rimtai apsvarstyti galimybę į JT vadovo postą šįkart paskirti moterį.
Iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių tik Jungtinė Karalystė yra viešai pareiškusi, jog atėjo laikas prie JT vairo stoti moteriai. Kitos keturios narės tam nepritarė, nurodžiusios, jog išrinks „tinkamiausią asmenį“ į tą postą.
Ban Ki-moono įpėdinio paieškos pradedamos pasaulio arenoje tvyrant nerimui dėl rimčiausios pabėgėlių krizės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje vykstančių konfliktų.
Šios pasaulinės organizacijos reputacijai skaudų smūgį sudavė JT taikdarius užgriuvusi kaltinimų banga dėl seksualinės prievartos.
Pažangiai mąstančio, iškalbaus ir energingo generalinio sekretoriaus paskyrimas galėtų padėti pagerinti JT reputaciją.
Kaip pareiškė vienas diplomatas, „mums labiau reikia ne sekretoriaus, o generolo“.
