Šis 62 metų politikas priėmė raudoną Komunistų partijos nario knygelę 1980 metais ir, kaip daugelis čekų, grąžino ją per Aksominę revoliuciją, nuvertusią komunistinį režimą buvusioje Čekoslovakijoje 1989 metais.
Politikoje pasukęs į dešinę, jis tvirtina „tebesigailintis“ dėl savo komunistinės praeities.
„Man nėra kuo didžiuotis“, – neseniai sakė buvęs premjeras.
Daugeliui jo potencialių rinkėjų vis dar įtariai žvelgiant į buvusius komunistus, J.Fischeris per prezidento rinkimų kampaniją sutelkė dėmesį į skaidrumą ir siekė ieškoti konsensuso.
„Jeigu tapčiau prezidentu, likčiau realistu, o Prahos pilis būtų centras aktyviems debatams, nuo kurių nebūtų atribotas nei vienas, turintis kitokią nuomonę, ir vieta skaidriems susitarimams“, – teigė J.Fischeris.
Likus kelioms dienoms iki pirmųjų tiesioginių Čekijos prezidento rinkimų, apklausų rezultatai rodė, kad J.Fischeris pagal populiarumą atsilieka nuo kairiųjų pažiūrų Milošo Zemano, taip pat buvusio premjero, kurį palaiko apie 25 proc. potencialių rinkėjų.
Apklausos rodo, kad abu kandidatai toli lenkia kitus septynis savo varžovus.
1951 metų sausio 2-ąją Prahos žydų matematikų ir statistikos specialistų šeimoje gimęs J.Fischeris vadovavo laikinajai technokratų vyriausybei 2009-2010 metais, pakeitusiai ministrų kabinetą, subyrėjusį Čekijos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) viduryje.
Prieš tapdamas premjeru J.Fischeris buvo paskyręs savo gyvenimą statistikai, sakydamas, kad šis sritis yra „įdomus nuotykis“.
Jis pradėjo dirbti Čekijos statistikos biure baigęs universitetą 1974 metais 1990-aisiais jis tapo jo pirmininko pavaduotoju, o 2003-aisais – pirmininku ir dirbo ten beveik visą savo karjerą, prieš įžengdamas į politiką.
2001 metais J.Fischeris priklausė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijai, kuri nagrinėjo galimybes įsteigti statistikos biurą Rytų Timore.
Baigęs darbą premjero poste, J.Fischeris tapo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko viceprezidentu, tačiau sustabdė šį darbą, pradėjęs rinkimų kampaniją.
Sklandžiai kalbantis angliškai ir rusiškai, taip pat suprantantis vokiečių ir prancūzų kalbas, J.Fischeris gyvena su savo antrąja žmona, buvusia sekretore ir asistente. Jis turi du sūnus ir dukrą.
Buvęs prisiekęs rūkalius, tačiau atsikratęs šio įpročio, J.Fischeris yra sakęs, kad miegas jam yra geriausias būdas atsipalaiduoti.
„Nesu blaivininkas, bet negeriu daug. Taip pat nesu mergišius. Tačiau mėgstu kavines – iš tikrųjų“, – prisipažino jis.
