Įkurta bendru nutarimu
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – tai specializuota Jungtinių Tautų (JT) institucija, didžiausia tarptautinė sveikatos organizacija. Jos pagrindinis tikslas – siekti aukščiausio sveikatos priežiūros lygio visose pasaulio valstybėse.
Atskiros sveikatos agentūros idėja kilo iškart po Antrojo pasaulinio karo, Jungtinių Tautų konferencijos dėl tarptautinio bendradarbiavimo (UNICO) metu.
1946 m. 61 valstybė Niujorke pasirašė PSO konstituciją, kuri įsigaliojo 1948 m. balandžio 7-ąją – nuo tada ši diena minima kaip Pasaulio sveikatos diena.
Organizacijos pagrindinė būstinė yra Šveicarijos mieste Ženevoje.
Pagal PSO konstituciją ši organizacija vadovauja ir koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą sveikatos apsaugos srityje, skatina valstybių narių techninį bendradarbiavimą, siekia suvienodinti ir nustatyti bendrus sveikatos apsaugos standartus, bendradarbiauti su vyriausybėmis, stiprinant nacionalines sveikatos sistemas, plėtoti ir suteikti valstybėms tinkamas sveikatos apsaugos technologijas, informaciją ir standartus.
Stebi epidemiologinę padėtį
Priešingai nei tvirtinama „Facebook“ tinkle išplatintame įraše, PSO rekomendacijos niekada nebuvo ir nėra privalomojo pobūdžio.
Galimybė paskelbti tarptautinės svarbos ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją yra pats didžiausias PSO ginklas.
Ši priemonė leidžia perskirstyti papildomus finansinius ir kitus išteklius, reikalingus suformuoti reikiamas pozicijas bei priemones valstybėms narėms, kaip karantinas ar kelionių draudimai.
Specialus kritinių atvejų komitetas, sudarytas iš sveikatos ekspertų, virusologų ir kitų mokslininkų, nuolatos koreguoja organizacijos atsaką situacijai kintant.
Rekomendacijos neprivalomos
PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis, 15min paprašytas paaiškinti, kokio pobūdžio yra organizacijos teikiamos rekomendacijos, akcentavo, kad įstatuose nėra numatyta šalims narėms teikti privalomuosius įpareigojimus.
„PSO, taip pat ir jos Europos regiono biuras, negali duoti jokių įsakymų, nes to net nėra nei mūsų statute, nei kompetencijose“, – pabrėžė V.P.Andriukaitis.
Jis paaiškino, kad PSO yra atsakinga už epidemiologinių duomenų rinkimą ir analizę.
„Tai reikalinga tam, kad būtų galima įvertinti situaciją tinkamai, paskelbti, kada kyla epidemijos ar pandemijos“, – paaiškino politikas.
Pasak V.P.Andriukaičio, dar yra kelios, ne mažiau svarbios PSO užduotys.
„PSO buria mokslinius kolektyvus tam, kad šie teiktų mokslu pagrįstas rekomendacijas. Daugybė darbo grupių nagrinėja įvairias infekcijas, teikia išvadas, pasiūlymus. Tačiau jokiais būdais ne aiškina, kaip kiekviena šalis privalo elgtis.
PSO taip pat stebi įvairių pasaulio šalių imunizacijos lygius – kaip vykdomos programos, teikia rekomendacijas dėl vakcinavimo apimčių ir grupių, kurios turėtų būti vakcinuotos pirmiausiai.
PSO ekspertai aiškinasi, kokios vakcinos yra saugios ir galimos vartoti, tačiau norėčiau akcentuoti, kad pati organizacija, be šalių medicinos agentūrų leidimo, negali patvirtinti vakcinų ar preparatų, taip pat negali liepti naudoti šalims konkrečius preparatus“, – aiškino mediko išsilavinimą turintis politikas.
PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui akcentavo, kad organizacija neturi jokių vykdomųjų galių ir niekada jų neturėjo – tik teikia konsultacijas valstybėms narėms, jei šios to pageidauja.
Finansuoja valstybės ir privatūs fondai
„Facebook“ platinamoje žinutėje taip pat deklaruojama, kad „užteks klausytis „kompiuteristo“ nurodymų kaip ir nuo ko gydytis“.
Greičiausiai turimas omenyje vienas didžiausių PSO rėmėjų – filantropas ir milijardierius Billas Gatesas. Tačiau čia reikėtų paaiškinti keletą dalykų.
PSO finansuojama iš dviejų pagrindinių šaltinių: valstybės narės moka šalių narystės mokesčius, teikia savanorišką finansavimą tiksliniams projektams, nemažą dalį sudaro nepriklausomų partnerių parama.
Paprastai tikimasi, kad stipresnės ekonomikos šalys skirs daugiau lėšų PSO.
Nereikėtų stebėtis, kad daugiausiai lėšų Pasaulio sveikatos organizacijai skiria Jungtinės Amerikos Valstijos.
Tikimasi, kad naujausio biudžeto ciklo metu Jungtinės Valstijos PSO skirs apie 220 mln. JAV dolerių (apie 205 mln. eurų).
Be to, tikimasi, kad Kinija skirs apie 115 mln. dolerių (107 mln. eurų).
Nors bėgant metams bendras PSO biudžetas keitėsi, „Bill and Melinda Gates Foundation“ nuolat išliko tarp daugiausiai lėšų skiriančiųjų.
2018-2019 m. Jungtinės Amerikos Valstijos buvo didžiausias donoras – 893 mln. dolerių, o tai sudarė apie 15 proc. viso PSO biudžeto. Milijardieriaus ir filantropo Billo Gateso fondas buvo tik antroje vietoje – 531 mln. dolerių.
D.Trumpo valdymo metais finansavimas PSO buvo apkarpytas, todėl 2020-2021 m. Vokietija trumpam aplenkė JAV ir tapo didžiausia paramos tiekėja.
Kiti didžiausi donorai yra Jungtinė Karalystė ir Europos Komisija.
Kiekvienais metais maždaug 10 proc. PSO lėšų gaunama iš filantropinių fondų, daugiausia iš Billo ir Melindos Geitsų fondo.
PSO paskelbtose audituotose finansinėse ataskaitose nurodoma, kad 2022 m. Bilo ir Melindos Geitsų fondas PSO skyrė apie 390 mln. dolerių, o 2021 m. – 375 mln. dolerių.
2020 metais „Bill and Melinda Gates Foundation“ skyrė 591 mln. dolerių, tai gerokai mažiau nei didžiausias rėmėjas – 1,07 mlrd. dolerių organizacijai skyrusi Vokietija, tačiau daugiau nei dėl D.Trumpo politikos asignacijas apkarpiusi ir 445,4 mln. dolerių skyrusi JAV.
Nepaisant dosnių aukų, PSO įstatuose nėra numatyta, kad B.Gatesas galėtų kažkaip dalyvauti organizacijos valdyme, ar „nurodinėti“ šalims narėms, nuo ko šios turėtų gydyti ar vakcinuoti savo piliečius.
Vienintelė įtaka, kurią visiškai legaliai gali daryti fondas – tiksliniai aukojimai. Tai reiškia, kad „Bill and Melinda Gates Foundation“ skiria lėšas tam tikroms programoms ar tyrimams, taigi PSO negali jų paskirstyti niekur kitur.
15min verdiktas: melas. PSO neturi neturi jokių vykdomųjų galių ir niekada jų neturėjo. Organizacijos rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
