Proeuropietiškų pažiūrų E.Macronas ir jo priešininkė kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen per intensyvią rinkimų kampaniją kalbėjo apie itin skirtingas savo šalies vizijas. Ši priešrinkiminė kova sulaukė daug dėmesio Europoje bei kitose pasaulio vietose.
Visgi paskutinėmis kampanijos dienomis konkurencija tarp kandidatų dar smarkiau išaugo, vėliau buvo surengti įtempti televizijos debatai, o E.Macronas netgi kreipėsi į teisėsaugą dėl paskleistų gandų, neva jis turi ofšorinę sąskaitą.
Penktadienį, paskutinę dieną prieš rinkimus, kai leidžiama politinė agitacija, abu kandidatai planuoja dalyvauti televizijos laidose, o rinkėjų apklausos rodo, kad 39 metų E.Macronas 20 procentinių punktų pirmauja prieš savo oponentę M.Le Pen.
Ketvirtadienį per savo paskutinį mitingą šiauriniame Enmeno kaime M.Le Pen savo šalininkams žadėjo grąžinti raktus nuo Eliziejaus rūmų.
„Prancūzija nebegali laukti dar penkerius metus, kad vėl aukštai iškeltų galvą“, – sakė ji.
Ankstesnėje jos kampanijos stotelėje, vakariniame Bretanės Dolio mieste, protestuotojai apsvaidė jos palydą kiaušiniais, pati M.Le Pen nenukentėjo.
Tuo tarpu E.Macronas per savo paskutinį mitingą pietvakariniame Albi mieste džiūgaujantiems savo šalininkams sakė: „Iki galo laikysimės pažado imtis pokyčių.“
Buvęs ekonomikos ministras vis dėlto sulaukė kritikos iš kelių dešimčių profesinių sąjungų aktyvistų, kurie reikalavo panaikinti prieštaringai vertinamas pernai priimtas darbo teisės reformas.
„Melagingos naujienos“
Centristų kandidatas nusprendė kreiptis į teismą, nes per trečiadienio debatus, kurie buvo transliuojami per televiziją, M.Le Pen pakartojo gandus, kad jos oponentas neva turi ofšorinę sąskaitą. Konkurentai per debatus kalbėjo apie terorizmą, ekonomiką ir Europą, jų kovą stebėjo 16,5 mln. žmonių.
„Tikiuosi, nesužinosime, kad turite ofšorinę sąskaitą Bahamose“, – pareiškė M.Le Pen per debatus. Rinkėjų apklausose atsiliekančiai M.Le Pen šie debatai, ko gera, buvo paskutinė galimybė pakeisti rinkimų kovos eigą iki sekmadienį vyksiančio antrojo rinkimų turo.
E.Macronas savo oponentės užuominą pavadino šmeižtu ir teisėsaugai pateikė skundą. Prancūzijos prokurorai savo ruožtu ketvirtadienį pradėjo tyrimą, aiškinasi, kas paskleidė šiuos gandus.
Centristų kandidato kampanijos atstovai pavadino šią situaciją „vadovėliniu „melagingų naujienų“ atveju“ ir pareiškė, kad tokios kalbos pasklido iš socialinio tinklo „Twitter“ paskyrų, siejamų su prorusiškais naujienų portalais, tokiais kaip „Sputnik“ ir RT bei JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkais.
M.Le Pen savo ruožtu penktadienį vienam prancūzų radijui sakė, kad ji visiškai nefigūruoja oponento ieškinyje, o jos vadovaujamas ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN) su tais gandais neturi nieko bendra.
Partijos FN atstovai pranešė, kad ne kartą buvo bandyta įsilaužti į M.Le Pen kampanijos tinklapį. Pasak jų, kaltininkas, siejamas su kraštutiniais kairiaisiais, buvo suimtas praėjusią savaitę.
Kanalo BFM užsakymu viešosios nuomonės tyrimų instituto „Elabe“ iškart po debatų atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai žiūrovų mano, jog įtikinamiau kalbėjo E.Macronas.
Atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai žiūrovų mano, jog įtikinamiau kalbėjo E.Macronas.
Šie skaičiai gana patikimai atspindi prognozes prieš sekmadienio balsavimą.
Per pirmą rinkimų turą balandžio 23 dieną M.Le Pen užėmė antrą vietą surinkusi 21,3 proc. balsų. Per pastaruosius šešerius metus jai pavyko sušvelninti FN įvaizdį, tačiau visiškai išstumti abejonių dėl esminių partijos įsitikinimų ji nesugebėjo.
Aplinkosaugos grupės „Greenpeace“ aktyvistai, norintys pademonstruoti, kad ultradešiniųjų kandidatės siunčiama žinutė potencialiai kursto nesantaiką, išskleidė ant Eifelio bokšto didžiulį plakatą su Prancūzijos šūkiu „Liberte, Egalite, Fraternite“ (Laisvė, lygybė, brolybė).
M.Le Pen mėgino pavaizduoti E.Macroną kaip pernelyg švelniai reaguojantį į islamistų fundamentalizmą. Ši problema daugeliui kelia nerimą dėl ištisos virtinės Prancūzijoje įvykdytų atakų, taigi kandidatė galėjo pasinaudoti savo rinkėjų būgštavimais.
Savo iškilimą ji laiko populiarėjančio dešiniojo sparno nacionalizmo ir pasipriešinimo globalizacijai rezultatu. Šios idėjos pastebimos JAV, kur prezidentu pernai buvo išrinktas Donaldas Trumpas, ir Didžiojoje Britanijoje, kuri nusprendė palikti ES.
Tuo tarpu E.Macronas sulaukė palaikymo iš buvusio JAV prezidento Baracko Obamos, kuris vaizdo įraše pareiškė, kad centristas „kreipiasi į žmonių viltis, o ne į jų baimes“.
B.Obama sakė, kad E.Macronas „iškėlė viziją apie svarbų Prancūzijos vaidmenį Europoje ir pasaulyje“.
„Vive la France! (Tegyvuoja Prancūzija!)“, – pridūrė jis.
Jau pasirinko premjerą
Prancūzijos prezidento rinkimų favoritas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė, kad jau pasirinko savo būsimą premjerą, tačiau apie tai dar nebuvo informuotas nė pats aptariamas asmuo.
„Taip, šis pasirinkimas padarytas in petto“, – sakė jis radijui „Europe 1“, pavartodamas itališką posakį, reiškiantį „mano širdyje“.
„Jei būsiu išrinktas, kitą savaitę stengsiuosi užbaigti formuoti savo vyriausybę“, – sakė jis.
39 metų centristą jo varžovė Marine Le Pen prieš antrąjį rinkimų ratą, kuris vyks šį sekmadienį, spaudė atskleisti savo ketinimus.
39 metų centristą jo varžovė Marine Le Pen prieš antrąjį rinkimų ratą, kuris vyks šį sekmadienį, spaudė atskleisti savo ketinimus.
Kraštutinių dešiniųjų kandidatė M.Le Pen yra sakiusi, kad savo premjeru paskirtų euroskeptišką sąjungininką Nicolas Dupont'ą-Aignaną – buvusį kandidatą, iškritusį pirmajame rinkimų rate.
E.Macronas sakė, kad savo pasirinkto premjero vardą paskelbs perėmęs pareigas iš prezidento Francois Hollande'o, jei laimės rinkimus.
Anksčiau E.Macronas sakė, kad svarsto įvairias kandidatūras vadovauti vyriausybei, kuri, pasak jo, nebus nei dešiniųjų, nei kairiųjų.
Praeityje jis yra sakęs, kad labiau norėtų premjero poste matyti moterį.
Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad E.Macronas prieš antrąjį rinkimų ratą M.Le Pen lenkia 20 procentinių punktų.
