I.Murašovas, buvęs Zaporižios atominės elektrinės generalinis direktorius, nežinojo, kiek dar streso bus pajėgūs ištverti ten dirbantys darbuotojai, skubantys spręsti virtinę krizių, kad išvengtų branduolinės katastrofos.
Jis stebėjo, kaip netoliese esančioje policijos nuovadoje personalo nariai būdavo nutempiami į vietą, kurią jie vadino „duobe“, ir grįždavo sumušti – jei apskritai grįždavo.
Jis matė, kaip pirmosiomis karo dienomis besiveržiantys rusų kareiviai pradėjo šaudyti į objektą ir buvo apimtas baimės, kai jie užminavo aplinkines teritorijas. Jis išvydo, kaip rusai naudoja branduolinio reaktoriaus patalpas karinei įrangai paslėpti, rizikuodami sukelti avarija.
46 metų I.Murašovas dabar jau nebe Zaporižioje – spalį jis buvo ištremtas iš šios Rusijos okupuotos teritorijos. Anot Ukrainos pareigūnų ir tarptautinių stebėtojų, per kelis mėnesius padėtis objekte tik dar labiau paaštrėjo.
