Tai tik keletas Šiaurės Korėjos kalėjimuose ir kitose įkalinimo įstaigose paplitusių piktnaudžiavimo atvejų, kaip teigia buvę kaliniai, kurių liudijimais grindžiama šią savaitę paskelbta nauja žmogaus teisių priežiūros organizacijos ataskaita, rašo CNN.
Remdamasi pokalbiais su šimtais išgyvenusių liudininkų ir iš šalies pabėgusių prievartą patyrusių asmenų, taip pat oficialiais dokumentais, palydovinėmis nuotraukomis, architektūrine analize ir skaitmeniniu įkalinimo įstaigų modeliu, pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija „Korėjos ateitis“ sudarė, jos teigimu, išsamiausią iki šiol gyvenimo slaptoje šalies įkalinimo sistemoje vaizdą.
„Mūsų ataskaitos tikslas iš esmės yra atskleisti Šiaurės Korėjos bausmių vykdymo sistemose vykstančius žmogaus teisių pažeidimus. Joje nustatyta, kad net praėjus 10 metų po JT tyrimo komisijos įsteigimo vis dar sistemingai ir plačiai paplitę žmogaus teisių pažeidimai“, – sakė „Korėjos ateitis“, turinčios biurus Londone, Seule ir Hagoje ir daugiausia dėmesio skiriančios žmogaus teisių klausimams Šiaurės Korėjoje, tyrėjas Kim Jiwonas.
Grupė ne tik sukūrė kai kurių sulaikymo vietų 3D modelius, bet ir užfiksavo, jos manymu, daugiau kaip 1 000 kankinimo ir žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio atvejų, šimtus išprievartavimo ir kitokio seksualinio smurto atvejų ir daugiau kaip 100 atvejų, kai buvo paneigta teisė į gyvybę.
„Palyginti su sovietiniu Gulagu, Šiaurės Korėjos baudžiamoji sistema nėra skirta saugiose ir humaniškose patalpose laikyti ir reabilituoti teismų nuteistus asmenis. Jos tikslas taip pat nėra mažinti recidyvinį nusikalstamumą ir didinti visuomenės saugumą, – teigiama ataskaitoje. – Ji skirta izoliuoti nuo visuomenės asmenis, kurių elgesys prieštarauja aukščiausiojo lyderio Kim Jong Uno išskirtinės valdžios palaikymui.“
Ataskaitoje teigiama, kad nustatyta šimtai aktyvių dalyvių, kurie, kaip įtariama, dalyvavo smurto veiksmuose, ir raginama atlikti tyrimus bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą. Organizacija „Korėjos ateitis“, remdamasi liudytojų parodymais ir palydovinėmis nuotraukomis, sudarė 206 sulaikymo įstaigų visose Šiaurės Korėjos provincijose žemėlapį ir teigia, kad piktnaudžiavimus asmeniškai vykdo tokie aukšto rango pareigūnai kaip generolai majorai.
Ataskaitoje aprašomi atvejai, kai trys žmonės buvo įkalinti už bandymą kirsti sieną, o tai šioje šalyje yra baudžiamas nusikaltimas. Teigiama, kad viena moteris buvo priversta pasidaryti abortą, kai buvo septintą ar aštuntą mėnesį nėščia; kitas asmuo buvo maitinamas vos 80 g kukurūzų per dieną, t. y. jam buvo taikoma badavimo dieta, dėl kurios jo svoris per mėnesį nukrito nuo 60 kg iki 37 kg, o mitybą jis buvo priverstas papildyti tarakonais ir graužikais.
Kiti išgyvenusieji, kalbėję su CNN, pasakojo, kad išgyveno tik maitindamiesi gyvulių pašaru ir tapo liesi it skeletai, tapo prievartavimų liudininkais ir buvo žiauriai mušami.
Organizacija „Korėjos ateitis“ tikisi, kad kitos šalys apsvarstys galimybę iškelti vidaus teismuose bylas prieš Šiaurės Korėjos agentus ir kad kai kurios jos išvados gali būti panaudotos kaip įrodymai. Taip pat tikisi, kad Vakarų šalys taikys tikslines sankcijas kai kuriems ataskaitoje nurodytiems kaltinamiesiems.
CNN pabrėžia, kad dėl Šiaurės Korėjos saviizoliacijos, kuri tapo dar griežtesnė po to, kai 2020 m. šalis, reaguodama į COVID-19, uždarė savo sienas, CNN negali nepriklausomai patikrinti šių pasakojimų.
Tačiau ataskaitoje nurodytos sąlygos atitinka neseniai Jungtinių Tautų atliktų tyrimų išvadas, įskaitant šią savaitę JT Žmogaus teisių tarybai pateiktą specialiosios pranešėjos Elizabeth Salmón ataskaitą, kurioje teigiama, kad politinių kalėjimų stovyklose laikomos moterys „buvo kankinamos, su jomis buvo netinkamai elgiamasi, jos buvo verčiamos dirbti priverstinį darbą ir patyrė su lytimi susijusį smurtą, įskaitant valstybės pareigūnų seksualinį smurtą“.
Šiaurės Korėja žinoma kaip viena uždariausių ir represyviausių pasaulio valstybių. CNN paprašė Šiaurės Korėjos nuolatinės misijos prie Jungtinių Tautų Niujorke komentarų, tačiau jų negavo.
Šalis dažnai neigia įtarimus dėl žmogaus teisių pažeidimų savo kalėjimuose ar kitur, dažnai tvirtindama, kad jie yra JAV organizuojamos kampanijos prieš ją dalis. Šią savaitę, netrukus po JT susitikimo dėl žmogaus teisių padėties šalyje, Šiaurės Korėja išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad „ryžtingai smerkia ir atmeta“ tai, ką apibūdino kaip „JAV vykdomą spaudimo kampaniją žmogaus teisių srityje“.
„Nesijaučiau žmogumi“
Tyrėjai iš organizacijos „Korėjos ateitis“ ir JT teigia, kad daugelis kalinių dėl prievartos yra taip stipriai paveikiami, kad pradeda manyti, jog kažkokiu būdu to nusipelnė. Be to, daugelis jų paprasčiausiai neturi žmogaus teisių sampratos, kuria galėtų pagrįsti savo patirtį.
Viena buvusi kalinė, kuri teigia, kad nuo 2015 m., pasiskundusi valdžios institucijoms dėl savo gyvenamosios vietos, buvo sulaikyta kiek daugiau nei metus, pasakojo, kad su ja buvo elgiamasi lyg su gyvuliu.
„Kai auginame triušius, laikome juos aptvaruose ir duodame jiems maisto. Kalėjime mes buvome tarsi triušiai, laikomi kameroje ir gaunantys maistą iš už grotų... Su mumis elgėsi ne kaip su žmonėmis, o kaip su kažkokiais gyvuliais“, – sakė išgyvenusi moteris, kurios vardą CNN sutiko saugoti, nes Šiaurės Korėjoje perbėgėlių šeimoms gali grėsti kerštas.
Vienu metu jos kamera buvo maždaug dviejų kvadratinių metrų ploto, „ir tai žinau, nes miegojome zigzagais ir kažkieno kojos lietė mano pečius.
Kameroje buvo neleidžiama judėti, turėjome tiesiog sėdėti sudėtomis rankomis ant šonų, buvo neleidžiama žiūrėti į viršų, tad turėjome žiūrėti tik žemyn. Buvo neleidžiama net kalbėti, todėl viskas, ką girdėjai, tebuvo žmonių kvėpavimo garsai“, – pasakojo moteris.
Ji papasakojo, kad buvo maitinama tik kukurūzais, sumaišytais su ryžių sėlenomis – dažniau naudojamais kaip pašaras gyvuliams:
„Kaip to gali pakakti? Pavalgai pusryčius, bet tik padedi šaukštą – ir jau esi alkanas. Tai vien tik žolė ir jokių maistinių medžiagų, todėl nuolat jautiesi alkanas, nes skrandyje net nejauti maisto. Galiausiai išėjus iš kalėjimo atrodai kaip skeletas prieš pat mirtį“.
Moteris buvo išleista į laisvę po kiek daugiau nei metų, praleistų kalėjime: „Nesijaučiau esanti žmogus. Visą laiką, kol sėdėjau tame kalėjime. galvojau, kad jau geriau mirčiau“.
Ataskaitoje atsakomybė dėl kalėjimuose taikomų žiaurumų tenka Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui.
„Šiaurės Korėjos baudžiamosios sistemos tikslas – izoliuoti nuo visuomenės asmenis, kurių elgesys prieštarauja aukščiausiojo lyderio Kim Jong Uno autoritetui, – teigiama ataskaitoje. – Sulaikytieji perauklėjami priverstiniu darbu, ideologiniais pamokymais ir žiauriomis bausmėmis, siekiant priversti juos neabejotinai paklusti ir būti lojaliais Aukščiausiajam lyderiui.“
Kim Jiwonas, „Korėjos ateitis“ tyrėjas, kuris apklausė daugelį nukentėjusiųjų, gyrė jų drąsą kalbėti ir pridūrė, kad jam buvo „labai, labai sunku išgirsti jų istorijas“.
„Net negaliu suvokti, kaip jie jautėsi ir ką jiems teko išgyventi“, – sakė jis.
Per apklausas jį nustebino tai, kad elgesys su nukentėjusiaisiais buvo toks nežmoniškas, kad daugelis „tiesiog nerado žodžių jam apibūdinti“.
„Įkalinimo įstaigos, pataisos įstaigos pareigūnai jiems nuolat sakydavo, kad jie padarė kažką blogo. Taigi jie tiesiog manė, kad yra blogi žmonės ir dėl šios priežasties yra baudžiami. Tai buvo labai stipriai įsišakniję jų mąstysenoje. Jie net nesuvokė, kad yra kankinami“, – sakė Kim Jiwonas.
Išgyvenęs vyriškis, kurio liudijimas buvo panaudotas „Korėjos ateitis“ ataskaitoje, CNN pasakojo, kad buvo sulaikytas kelis kartus už perbėgimą, įskaitant 2000 m. ir 2017 m., kai perėjo sieną su Kinija ieškodamas darbo.
Nors jis pasakojo matęs, kaip kalėjimo prižiūrėtojai prievartauja sulaikytas moteris, kaip buvo mušamas ir verčiamas vaikščioti palenkęs kūną stačiu kampu, jis teigė, kad, palyginti su pirmąja patirtimi, sąlygos pagerėjo.
„Anksčiau judėdami turėjome šliaužti abiem rankomis ir keliais, o 2017 m. galėjome atsistoti ir vaikščioti. Viskas, ką reikėjo daryti, tai judant lenkti nugarą į priekį 90 laipsnių kampu“, – sakė jis.
Jis pasakojo, kad net penki žmonės būdavo laikomi viename 6,6 kv. m kambaryje, kuris nebuvo šildomas, tačiau 2017 m. jiems bent jau buvo duodamos antklodės – žiemą Šiaurės Korėjoje temperatūra gali nukristi iki minus 23 laipsnių pagal Celsijų – kitaip nei tada, kai jis buvo įkalintas 2000 m., kai jiems nieko nebuvo duodama.
Nusikaltimas žmogiškumui
JT žmogaus teisių biuro Seule atstovas Jamesas Heenanas teigė, kad daugelis pabėgėlių paprasčiausiai neturėjo supratimo apie žmogaus teises; vienas iš pirmųjų žingsnių, siekiant jiems padėti, buvo juos šviesti, kad jie galėtų pripažinti, jog tai, kas jiems atsitiko, buvo prievarta.
„Paprastai jie mums pasakoja neapdorotą, nesumeluotą versiją apie tai, kas jiems nutiko, ir kartais jie tai vertina kaip blogą dalyką. Bet kartais, manau, kad taip tiesiog veikia sistema, jie galvoja: „Mane sumušė, nes aš to nusipelniau.“ Taigi žmogaus teisių išmanymo klausimas yra labai svarbus“, – teigė jis.
J.Heenanas sakė, kad prievartą galima suskirstyti į keturias pagrindines kategorijas.
Pirma, žmonės buvo sulaikomi savavališkai ir jiems nebuvo suteikiamas teismo procesas arba buvo suteikiamas parodomasis teismo procesas be advokato, kuris galėjo trukti vos 10 minučių, sakė jis.
Antra, žmonės buvo kankinami ir su jais buvo netinkamai elgiamasi kitais būdais, susijusiais su sveikata, maistu ir sanitarinėmis sąlygomis, kurie gali būti „prilyginti kankinimui, jei tai daroma tam tikru būdu“, sakė jis.
Trečia, „mes taip pat matome neteisminių egzekucijų kalėjimuose problemą, žmonėms, kuriems tiesiog įvykdoma mirties bausmė.
Ir paskutinis dalykas, kurį matome, yra priverstinis darbas. Žmonės kalėjimuose, areštinėse yra verčiami dirbti nežmogiškomis sąlygomis be jokio užmokesčio, kad valstybė gautų pelno. Tai vienas iš labiausiai paplitusių pažeidimų, kuriuos matome“, – sakė jis.
Po to, kai dėl COVID-19 protrūkio Šiaurės Korėja nutraukė kelis likusius ryšius su išoriniu pasauliu, tapo sunkiau sužinoti, kas vyksta sulaikymo centruose, pridūrė J.Heenanas.
„Pavyzdžiui, daug žmonių pagal sąrašus siunčiami į politinių kalėjimų stovyklas, iš kurių mažai kas išeina – jie ten lieka visam gyvenimui, kol miršta. Taigi daugumos šių centrų patirtį iš pirmų lūpų visada buvo sunku gauti“, – sakė jis.
Tačiau, pasak jo, teisių gynimo grupės gali būti tikros, kad tokie piktnaudžiavimai tebevyksta ir kad padėtis „vis dar yra labai baisi“, nes išgyvenusiųjų liudijimai buvo kryžmiškai tikrinami, siekiant nustatyti jų nuoseklumą, ne tik su kitais išgyvenusiaisiais, bet ir su medicininiais įrodymais apie jų sužalojimus.
„Šie asmenys pasakoja nuoseklias istorijas... Šiose bylose įrodymų ir liudijimų svarba yra labai, labai didelė. Padėtis sulaikymo įstaigose buvo vienas iš šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos matome Šiaurės Korėjoje, pavyzdžių“, – pridūrė J.Heenanas.
„JT komisija (ir dauguma kitų) priėjo prie išvados, kad kankinimai, žiaurus elgesys ir kiti dalykai, vykstantys tose įstaigose, pasiekia nusikaltimo žmogiškumui lygį“, – sakė jis.
