„Kas nutiko Kapitolijuje po Donaldo Trumpo pralaimėjimo, yra blogas ženklas populistams. Jis sufleruoja du dalykus: jei juos išrinksi, jie nebūtinai lengvai pasitrauks iš valdžios, ir, jeigu juos išrinksi, pažiūrėk, ką jie gali padaryti kurstydami visuomenės pyktį“, – „The Washington Post“ sakė Dominique Moïsi, analitikas iš Paryžiuje įsikūrusio Montaigne instituto.
Riaušės, smurtas ir mirtys D.Trumpo rėmėjams šturmuojant Kapitolijų įspėjo tokias šalis kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai ir Lenkija dėl nepakankamai įvertintos populistų pykčio jėgos ir sąmokslo teorijų, nukreiptų prieš demokratines vyriausybes.
Europos populistų atsakas į neramumus Kapitolijuje buvo iškalbingas: vienas po kito jie atsiribojo nuo riaušių arba tylėjo.
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ lyderė Marine Le Pen ketina mesti iššūkį Emmanueliui Macronui 2022-ųjų prezidento rinkimuose. Ji buvo aktyvi D.Trumpo rėmėja, jo pergalę ir „Brexit“ laikė įžanga į populistų sėkmę Prancūzijoje. M.Le Pen kartojo D.Trumpo tvirtinimus, esą JAV prezidento rinkimai nebuvo sąžiningi.
Tačiau M.Le Pen po Kapitolijaus šturmo teigė esanti „labai šokiruota“ ir pasmerkė „bet kokį veiksmą, skirtą sutrikdyti demokratinį procesą“.
Italijos populistinės partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini pareiškė, kad „smurtas niekada nėra išeitis“. Nyderlanduose kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas taip pat kritikavo Kapitolijaus apsiaustį.
„Demokratiškų rinkimų rezultatai visada turi būti gerbiami, nesvarbu, laimi ar pralaimi“, – G.Wildersas rašė tviteryje.
Tradicinių politikų nerimas
Nors populistų lyderius sukrėtė įvykiai Vašingtone, nerimas tvyro ir tarp tradicinių politikų. Jie nerimauja dėl antielitistinių, antivyriausybinių politinių judėjimų Europoje, ypač koronaviruso pandemijos metu, rašo „The Washington Post“.
Europos politikos centrų Briuselyje studijų direktorius Janis A.Emmanouilidis sako, kad nėra vieno Europos populizmo apibrėžimo. Įvairūs judėjimai skirtingose šalyse turi skirtingus bruožus, o išorės įvykiai yra vienintelis faktorius, nulemiantis jų kintantį populiarumą.
„Dabar svarbiausias klausimas yra COVID-19, tačiau neaišku, kaip atrodys politika po pandemijos. Tačiau blogiausio baimė padeda išvengti blogiausio“, – sakė jis „The Washington Post“.
Pasak jo, didžiulė visuomenės poliarizacija ir smurtas Vašingtone „kitose visuomenėse sukuria atgrasymą“.
„Mes matome, kur tai veda, norime to išvengti, tačiau suprantame, kad ir patys galime ten atsidurti, kad situacija gali eskaluotis“, – pridūrė J.Emmanouilidis.
Jei ekonomikos silps, o populistai įgaus valdžią, „Dieve padėk, kai Europa atsidurs kitoje krizėje“, sako jis. Šis susirūpinimas, omeny turint 2022-ųjų rinkimus, gali iš dalies paaiškinti tai, kodėl Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo tokia susirūpinusi Prancūzija ir E.Macrono reikalavimais.
Lenkijos vyriausybė labai palaikė D.Trumpą, nacionalinis transliuotojas nepripažino jo pralaimėjimo tol, kol to nepadarė jis pats, sakė buvęs Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministras Radoslawas Sikorskis.
„Trumpui pralaimėjus, buvo girdimas populistinės dešinės Vidurio Europoje nusivylimas. Jiems pasaulis taps vienišesne vieta“, – laikraščiui teigė jis.
Prezidentas Andrzejus Duda, su D.Trumpu Vašingtone susitikęs dar liepą, pavadino Kapitolijaus šturmą JAV vidaus reikalu. „Lenkija tiki Amerikos demokratijos galia“, – sakė jis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ar ideologiniai J.Bideno ir Lenkijos valdančiųjų skirtumai nulems krizę šalių santykiuose?
„Trumpas Europos populistų lyderių griaunančiam požiūriui ir būdui suteikė patikimumo. Todėl tai, kad nebėra Trumpo, jiems yra didelė problema“, – mano Enrico Letta, buvęs Italijos premjeras, dabar dėstantis Sciences Po universitete Prancūzijoje.
Pasak jo, riaušės visiškai pakeitė situaciją.
Esą dabar M.Le Pen, Italijos populistų lyderiai „jaučia privalantys atsiriboti nuo kai kurių ekstremizmo formų“. „Jie prarado galimybę išlaikyti dviprasmiškumą dėl jų ryšių su ekstremistais paraštėse“, – laikraščiui teigė E.Letta.
Pasak jo, D.Trumpo pralaimėjimas ir smurtinis atsakas sudavė stiprų smūgį Europos populizmui. Jau koronavirusas buvo „kompetencijos ir mokslinio metodo kerštas“ tamsybei bei antielitistiniam populizmui. E.Letta pridūrė, kad tokį smūgį sudavė ir sunkumai, lydėję „Brexit“.
„Mes net pradedame galvoti, kad „Brexit“ yra kažkas teigiamo Europai, kažkas, kas leidžia pradėti iš naujo. Niekas nepasekė Britanijos pavyzdžiu, o dabar matome Trumpo žlugimą“, – tikino jis.
