Kas vyksta „Azovstal“ gamykloje?
Aktyvūs karo veiksmai plieno gamykloje „Azovstal“ prasidėjo 2022 m. kovo 18 d. Kovo pradžioje Rusijos kariai apsupo patį Mariupolį. Gausesnių priešo pajėgų spaudžiami gynėjai pamažu traukėsi, kol įsitvirtino prie jūros esančioje didžiulėje plieno gamyklos „Azovstal“ teritorijoje. Okupantų pajėgos užėmė visą per kovas ir negailestingus bombardavimus smarkiai sugriautą Mariupolį, tačiau didžiulė „Azovstal“ teritorija ir toliau buvo kontroliuojama Ukrainos, nes gamykloje ir jos požemiuose prieglobstį rado ukrainiečių kariškiai, įskaitant ir Mariupolį gynusio pulko „Azov“ karius.
Kremlius „Azov“ pulką vadina „neonacių“ formuote – vienu iš radikalaus antirusiško nacionalizmo arba, rusų terminologija, „nacizmo“ pavyzdžių, nuo kurio rusakalbius Ukrainoje turėjo išgelbėti „specialioji operacija“. Ekspertai aiškina, kad „Azov“ pulkas jau seniai nebėra savanorių batalionas „Azov“, kurio pagrindą 2014 m. iš tiesų sudarė radikalūs nacionalistai. „Azov“ pulkas tapo Ukrainos kariuomenės dalimi.
Be to, kartu su „Azov“ kariais Mariupolį taip pat gynė Ukrainos jūrų pėstininkai ir pasieniečiai, policijos pareigūnai, teritorinės gynybos nariai.
Rusijos kariai nuolat apšaudė ir bombardavo „Azovstal“ gamyklą, bandydami ją šturmuoti, tačiau nesėkmingai: didžiulis plieno kompleksas turi sudėtingą giliai po žeme įrengtų slėptuvių ir komunikacijų sistemą ir faktiškai virto tvirtove, kurioje slėpėsi ne tik kariškiai, bet ir civiliai gyventojai.
Balandžio 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „prieš kameras“ per inscenizuotą televizijos pokalbį su gynybos ministru Sergejumi Šoigu atšaukė įsakymą šturmuoti „Azovstal“ ir nurodė kariškiams blokuoti gamyklos teritoriją. Vis dėlto, pasak Ukrainos pusės, bombardavimas ir bandymai šturmuoti gamyklą nesiliovė.
„Azovstal“ likę kariškiai ir civiliai atsisakė pasiduoti ir buvo faktiškai užblokuoti: jie beveik neturėjo vandens, maisto, vaistų ir amunicijos.
Gamykloje užblokuoti kariškiai ir civiliai ne kartą kreipėsi pagalbos į tarptautinę bendruomenę, siūlė įvairius evakuacijos variantus. Kyjivas ne kartą pripažino, jog kariniu būdu išgelbėti užblokuotus karius ir civilius nėra jokių galimybių, tad ieškojo diplomatinių būdų.
Vienas realiausių buvo siūlymas kariškius išgabenti į Rusijos kontroliuojamą Berdiansko uostą, o vėliau laivu išgabenti į Turkiją, kur jie būtų likę iki karo pabaigos. Turkija siūlėsi įvykdyti šią operaciją, bet Rusija nedavė sutikimo.
Galiausiai padedant Raudonajam Kryžiui ir Jungtinėms Tautoms (JT), Ukrainos ir Rusijos valdžios institucijoms pavyko susitarti dėl humanitarinių koridorių civiliams atidarymo.
JT duomenimis, iš gamyklos išvežta 500 civilių. Gamyklos požemiuose liko keli šimtai karių, įskaitant sužeistuosius. Kadangi gamykloje trūko sterilių tvarsliavos priemonių, medicininių instrumentų ir antibiotikų, kaip teigė Ukrainos pusė, daugelis sunkių sužeidimų patyrusių karių buvo pasmerkti sužeistų galūnių amputacijai arba mirčiai nuo sepsio.
Kaip kariai paliko gamyklos teritoriją?
Gegužės 16 d. rytą telegram kanale pasirodė vieno iš apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos dalinių vado Aleksandro Chodakovskio įrašas: „Pirmieji dešimt kariškių su baltomis vėliavomis išėjo iš „mūsų“ tunelio“, – rašė jis. Jis kalbėjo apie „Azovstal“ užblokuotus Ukrainos karius.
Po kelių valandų Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad su Ukrainos kariuomenės atstovais, užblokuotais „Azovstal“ Mariupolyje, susitarta dėl sužeistųjų išvežimo, įvestas tylos režimas ir atidarytas humanitarinis koridorius sužeistiems Ukrainos kariams nugabenti į ligoninę Novoazovske, kuris yra Rusijos okupuotoje teritorijoje.
Gegužės 16 d. vėlai vakare tai patvirtino ir Ukrainos valdžios institucijos.
Pasak Ukrainos gynybos ministerijos vadovo pavaduotojos Anos Maliar, iš gamyklos išvyko 264 žmonės: 53 sunkiai sužeisti žmonės buvo nugabenti į Novoazovską, o dar 211 žmonių humanitariniu koridoriumi nugabenti į Olenivką. Šios gyvenvietės yra Rusijos pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje.
A.Maliar teigimu, gelbėjimo operacija tęsiasi, viceministrė negalėjo prognozuoti, kiek ji užtruks, tačiau sakė turinti vilties, kad pavyks išgelbėti ir gamykloje likusius nesužeistus Ukrainos karius.
Gegužės 17 d., antradienį, Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, iš „Azovstal“ išvyko 265 kariai, iš jų 51 sunkiai sužeistas.
Rusijos gynybos ministerija antradienį paskelbė vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriose matyti, kaip Ukrainos kariai išneša ant neštuvų gulinčius sunkiai sužeistuosius. Sutartoje vietoje jie padeda neštuvus ant žemės ir yra apieškomi Rusijos kontroliuojamų pajėgų.
Antradienį popiet pasirodė pranešimų, kad iš „Azovstal“ išvažiavo mažiausiai septyni autobusai, vežantys daugiau ukrainiečių kovotojų.
Naujienų agentūrai „Reuters“ liudininkas, kuris stebėjo autobusus, pranešė, jog neatrodo, kad kovotojai, kuriuos lydėjo prorusiškos pajėgos, būtų sužeisti. „Reuters“ paskelbtose nuotraukose matyti autobusuose sėdintys iš pažiūros nesužeisti kariai. Autobusų kolonos priekyje važiavo Rusijos pajėgų šarvuota mašina.
Kaip operacija vadinama Rusijoje ir Ukrainoje?
Abiejų šalių oficialiosios pusės, kalbėdamos apie Ukrainos karių išvedimą iš „Azovstal“, naudoja labai skirtingą retoriką.
„Vakar prasidėjo „Azov“ nacionalistų būrio kovotojų ir Ukrainos kariškių, užblokuotų „Azovstal“ gamykloje Mariupolyje, pasidavimas“, – taip įvykius gamykloje apibūdino Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas.
Rusijos žiniasklaida ir kiti pareigūnai taip pat vartoja žodžius „pasiduoti“ ir frazę, kad Ukrainos kariuomenė „sudėjo ginklus“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai vadina „humanitarine operacija, skirta gyvybėms gelbėti“, o tuos, kurie išėjo iš „Azovstal“, – didvyriais.
„Ukrainos kariuomenės, žvalgybos tarnybos, taip pat Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ir Jungtinių Tautų organizacijos derybų grupės veiksmų dėka yra vilties, kad pavyks išgelbėti mūsų vaikinų gyvybes. Noriu pabrėžti: Ukrainai reikia gyvų ukrainiečių didvyrių. Toks yra mūsų principas. Manau, kad kiekvienas adekvatus žmogus supras šiuos žodžius“, – sakė V.Zelenskis savo pirmadienio vakaro kreipimesi į ukrainiečius.
Antradienį Ukrainos gynybos ministras Oleksandras Reznikovas pareiškė, kad aukščiausioji karinė vadovybė Mariupolio gynėjų vadams davė įsakymą išsaugoti jų vadovaujamų karių gyvybes, nes jie atliko savo kovinę užduotį.
Kas toliau laukia „Azovstal“ gynėjų?
Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk sakė, kad vietos valdžios institucijos rengia kitus ukrainiečių karių evakuacijos iš plieno gamyklos „Azovstal“ operacijos etapus. Tiksliai nežinoma, kiek karių liko gamykloje, tačiau anksčiau buvo pranešta, kad iš viso gamykloje gali būti nuo 600 iki 1 000 žmonių. Anksčiau taip pat buvo pranešimų apie du tūkstančius.
Gynybos viceministrė Anna Maliar antradienį pareiškė, kad nėra kito karių išgelbėjimo varianto nei tas, kuris vykdomas šiuo metu.
„Deja, šioje situacijoje karinė deblokada neįmanoma. Tai buvo vienintelė išeitis“, – pabrėžė A.Maliar. Ji taip pat sakė, kad Ukrainos valdžios institucijos žino tikslų gamykloje likusių žmonių skaičių, tačiau jo neįvardijo.
Svarbiausias klausimas lieka dėl tų, kurie jau išvyko ir dar išvyks iš gamyklos, likimo.
Kyjivas tikisi, kad iš „Azovstal“ išvykusieji bus grąžinti į jo kontroliuojamą teritoriją, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
O I.Vereščuk sakė, kad tikisi sužeistus ukrainiečių karius, kai jų sveikatos būklė bus stabilizuota, iškeisti į rusų karo belaisvius.
Kokie yra Kremliaus planai, neaišku. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad su Ukrainos kariškiais bus elgiamasi pagal tarptautinę teisę, tačiau atsisakė atsakyti į klausimą, ar pasidavusieji iš „Azovstal“ bus laikomi karo belaisviais ar karo nusikaltėliais, ir peradresavo šį klausimą kariškiams.
-
Kyjivas: iš „Azovstal“ evakuoti „visi vaikai, moterys ir pagyvenę žmonės“
-
„Azov“ karininkas apie Mariupolyje įstrigusius gynėjus: „Kova prieš tankus su peiliais rankose“
-
Iš „Azovstal“ evakuoti civiliai pasiekė Zaporižią
-
„Azov“ paviešintose nuotraukose – suluošintų, bet nepalaužtų Mariupolio gynėjų portretai
-
Ukrainos kovotojas apie žiaurias sužeistųjų sąlygas „Azovstal“ gamykloje: „Beveik neįmanoma jų išgelbėti“
-
Gamykloje „Azovstal“ įstrigusių Ukrainos karių artimieji prašo Kinijos pagalbos
-
„Azovstal“ yra apie 600 sužeistų kovotojų, 40 yra labai sunkios būklės, mūšiai verda gamyklos teritorijoje
-
Plinta jautrus įrašas: „Azovstal“ gynėjas atliko „Euroviziją“ laimėjusią dainą
-
Ukraina stengiasi išgelbėti paskutiniuosius Mariupolio gynėjus
Antradienį Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad „nacių nusikaltėliai“, kaip Dūma pavadino Ukrainos „Azov“ pulko narius, neturėtų būti iškeisti į rusų karo belaisvius. Jis pareikalavo, kad parlamento nariai parengtų atitinkamą rezoliuciją.
Laikinai einantis Rusijos liberalų demokratų partijos parlamentinės frakcijos vadovo pareigas Leonidas Sluckis pareiškė, kad „Azovstal“ gynėjai turi būti teisiami ir pasiūlė padaryti jiems išimtį iš Rusijoje galiojančio mirties bausmės moratoriumo.
Rusijos Generalinė prokuratūra antradienį kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą su prašymu pripažinti „Azov“ teroristine organizacija ir uždrausti jos veiklą Rusijoje. Apie tai pranešė Rusijos Teisingumo ministerija. Teismas surengs posėdį gegužės 26 d.
