„Prieš šūvius balandį buvo protestai vasarį ir kovą. Prieš ginkluotą konfliktą buvo palyginti taikūs protestai. Prieš karą Donbase buvo „Rusų pavasaris“, – taip apie 2014-ųjų įvykius Rytų Ukrainoje rašo apžvalgininkas Brianas Whitmore'as.
Ekspertai jau neabejoja, kad Rusija aktyviai dalyvauja ir kursto konfliktą Rytų Ukrainoje – Donecko ir Luhansko srityse. Mūšiai tarp prorusiškų separatistų, prie kurių prisijungė Rusijos pajėgos, ir ukrainiečių čia prasidėjo 2014 metų balandį.
Daugiausia rusakalbių gyvenamuose miestuose prieš tai kelis mėnesius vyko ir protestai prieš centrinę valdžią Kijeve. O štai dėl šių demonstracijų spontaniškumo dabar galima abejoti kur kas drąsiau nei anksčiau.
Žinoma, po Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo per Maidano protestus buvo visiškai įmanoma, kad „Rusų pavasaris“ sužydėjo natūraliai, o Kremlius protestuotojais tiesiog pasinaudojo. Bet yra naujų įrodymų, kad atsitiko priešingai, – viską sukurstė Rusija.
Būdas pateisinti invaziją
Ukrainos generalinė prokuratūra šią savaitę paskelbė, pareigūnų teigimu, perimtų telefoninių pokalbių tarp įtakingo Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjo Sergejaus Glazjevo ir Kremliaus parankinių Ukrainoje garso įrašus.
Juose girdėti, kaip S.Glazjevas esą dar 2014 metų vasarį vardijo tikslias instrukcijas, kaip sukelti sąmyšį Donecko, Charkovo, Zaporožės ir Odesos miestuose. Rusija dar nebuvo aneksavusi Krymo.
Perimtų pokalbių turinys leidžia manyti, kad Kremlius ne tik sukurstė „Rusų pavasario“ aktyvistus ir finansavo jų veiklą, bet ir buvo iš anksto suplanavęs užimti ar bent nuo Ukrainos atskelti dideles Donbaso teritorijas.
„Visam tam reikėjo masinio vietos žmonių sukilimo, – „Facebook“ rašė Vienoje dirbantis analitikas Antonas Šechovcovas. – Maskvai nebuvo svarbu, ar tie vietiniai mobilizuoti ideologine prasme, ar nupirkti. Rusai siekė parodyti, kad žmonės neva nepatenkinti, ir taip pateisinti karinę invaziją.“
Pyko dėl tylos Zaporožėje
Dabar jau aišku, kad pakankamai neramumų Rusija sugebėjo sukurstyti tik Donecke ir Luhanske. Charkove, Odesoje, Zaporožėje ir kitur Kremliui bei jo parankiniams nepasisekė, nors ir buvo stengtasi.
Antai viename pokalbių, esą įvykusiame 2014 metų vasario 28 dieną, S.Glazjevas aptaria „sukilimų“ Charkove ir Odesoje finansavimą su Konstantinu Zatulinu – buvusiu Rusijos Valstybės Dūmos nariu, kuris dabar dirba aneksuotame Kryme.
Kitame, tų pačių metų kovo 1-osios pokalbyje, S.Glazjevas negaili priekaištų Anatolijui Petrovičiui (kas jis toks, nežinoma, – red.) dėl to, kad Zaporožėje niekas neina į gatves.
„Kodėl Zaporožė tyli? Aš turiu tiesioginius nurodymus iš viršaus pasirūpinti, kad žmonės atsidurtų Ukrainos gatvėse“, – klausia S.Glazjevas, kuris priduria, kad reikia užimti srities administracijos pastatą.
Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija karine jėga protestuotojams padės tik jei demonstracijos bus didelės: „Jei nebus žmonių, kokia gali būti pagalba? Jei jų bus, Rusija gali įsikišti – kaip Kryme.“
Galiausiai S.Glazjevas nurodė odesiečiui Denisui užtikrinti, kad demonstrantai užims srities administracijos pastatą, paskelbs valdžią Kijeve neteisėta ir paprašys pagalbos iš V.Putino. Jis leido suprasti, kad Rusija yra pasiruošusi atsiųsti karius.
Nurodymai – iš K.Malofejevo atmintinės
Ir S.Glazjevas, ir K.Zatulinas teigia, kad įrašai yra suklastoti. Bet jų turinys iš esmės atitinka Kremliuje anksčiau sukurpto strateginio dokumento, praėjusiais metais nutekinto nepriklausomam laikraščiui „Novaja gazeta“, eilutes.
Tą dokumentą, kaip skelbiama, surašė separatistus Ukrainoje finansuojančio ir Kremliaus remiamo oligarcho Konstantino Malofejevo komanda, o atmintinę 2014-ųjų vasarį – pačiame Maidano sukilimo įkarštyje – aptarė aukščiausi Kremliaus pareigūnai.
K.Malofejevo atmintinėje raginama prisijungti prie Rusijos Krymą ir dalį Rytų Ukrainos. Ypatingas dėmesys skiriamas Charkovo sričiai.
Atmintinėje raginama prisijungti prie Rusijos Krymą ir dalį Rytų Ukrainos. Ypatingas dėmesys skiriamas Charkovo sričiai.
„Rusijos dalyvavimas itin tikėtinoje Ukrainos valstybės dezintegracijoje taps nauju postūmiu Kremliaus projektams, bet ir leis mūsų šaliai išlaikyti dujų transportavimo sistemos Ukrainoje kontrolę, – rašoma dokumente. – Tuo pačiu metu pasikeis Vidurio ir Rytų Europos geopolitinė atmosfera – Rusijai vėl teks vienas pagrindinių vaidmenų.“
„Viena vertus, paviešintų telefoninių pokalbių turinys tik paliudija tai, kas jau buvo įtariama anksčiau. Tačiau pridėjus K.Malofejevo atmintinę tampa įmanoma atsekti karo Donbase užuomazgas“, – teigia B.Whitmore'as.
„Įrašai rodo, kad Rusija ne tik įplieskė vadinamąjį „pilietinį karą“ Ukrainoje, – priduria Euroatlantinio bendradarbiavimo instituto Kijeve atstovas Andreasas Umlandas. – Maskva sudirigavo ir visam tam socialiniam konfliktui, kuris vyko prieš tai.“