Tačiau penktadienio rytą, paklausta apie karalienės Elžbietos II mirtį, M.Barty atsiduso ir susiraukė. Jai prisimenant, kaip 2018 metais susitiko su karaliene Sandraugos jaunųjų lyderių programoje, atrodė, lyg jos akyse tyvuliuotų šaltas sudėtingų emocijų šaltinis.
„Aš myliu Jos Didenybę, – tarė ji, gurkšnodama kavą vienoje iš Saliamono salų, Gvadalkanale, kuri yra Ramiajame vandenyne, už daugybės tūkstančių kilometrų nuo Bekingemo rūmų. – Žinia tikrai liūdna.“
vienas iš esminių Didžiosios Britanijos poimperinės įtakos klausimų, kaip suderinti iš pažiūros geranoriškos karalienės įvaizdį su dažnai žiauriu Britanijos imperijos palikimu.
Didžiosios Britanijos karališkoji šeima valdė daugiau teritorijų ir tautų nei bet kuri kita monarchija pasaulio istorijoje. Taip pat šalyse, kurios niekada iki galo nebuvo atsietos nuo karūnos, Elžbietos II mirtis paspartino pastangas visapusiškiau spręsti iš praeities likusius klausimus ir šalinti kolonializmo likučius.
„Ar monarchija miršta kartu su karaliene? – retoriškai klausė Jamaikoje užaugusi ir neseniai Kanadoje doktorantūrą baigusi Michele Lemonius, daugiausia dėmesio skirianti jaunimo smurtui buvusiose vergų kolonijose. – Laikas dialogui. Laikas pokalbiui.“
