Pasak N.Horbačiovo, iki vasario 24 dienos, kai Rusija įvykdė plataus masto karinę invaziją, Ukraina buvo pasiekusi grūdų eksporto rekordą.
„Iš viso pernai eksportavome šiek tiek daugiau nei 50 mln. tonų grūdų. Didžioji jų dalis – apie 12 mln. tonų – buvo išsiųsta į Kiniją.
Įprastai 30 proc. visų gaminių tiekiame į ES šalis, 30 proc. – į Šiaurės Afriką ir dar 30 proc. – į Aziją. Praėjusiais metais matėme paklaidą. Dėl didėjančios Kinijos paklausos Ukraina 40 proc. grūdų eksportavo į Aziją. Mes parduodame šiai šaliai kukurūzus ir miežius“, – sakė N.Horbačiovas.
Pasak jo, iki vasario 24 dienos Ukraina buvo pasiekusi rekordinį 43 mln. tonų eksportą. Tikėtasi, kad skaičiuojant laikotarpį nuo praėjusių metų birželio iki šių metų liepos 1 dienos, eksportas sieks net 70 mln. tonų. Deja, karas rodiklius pakoregavo.
„Per Juodosios jūros uostus galėtume eksportuoti apie 6 mln. tonų per mėnesį. Dabar per geležinkelio pervažas ir Dunojaus upę eksportuojame šiek tiek daugiau nei 1 mln. tonų. Kitaip tariant, eksportas sumažėjo šešis kartus“, – paskaičiavo N.Horbačiovas.
Gali kilti didžiausias badas
Kaip skelbia UNIAN, balandžio pradžioje JT Maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad pasaulinės maisto kainos pasiekė visų laikų rekordą. Tokią dinamiką lėmė neramumai rinkose dėl karo Ukrainoje.
Kovą, palyginti su praėjusiais metais, pasaulinės maisto kainos padidėjo 33,6 proc.
Gegužės 4 dieną rusai iš okupuotos Ukrainos teritorijos išvežė ketvirtadalį grūdų atsargų.
Gegužės 8 dieną Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministrė Svenja Schulze pareiškė, kad pasaulyje gali kilti didžiausias badas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Indija uždraudė kviečių eksportą
Kai dėl Rusijos invazijos nukentėjo Ukrainos galimybės išvežti derlių iš šalies, Indija – viena iš kitų didžiųjų pasaulio tiekėjų – ėmėsi veiksmų ir pareiškė, kad šiais metais ketina pasiekti rekordinį kviečių eksportą.
Tačiau dabar ji staiga pakeitė kursą, sakydama, kad pirmiausia turi užtikrinti savo apsirūpinimą maistu.
Gegužės 14 dieną BBC pranešė, kad Indija staiga uždraudė visą kviečių eksportą, nes baiminasi jų trūkumo, nors anksčiau žadėjo jį padidinti ir padėti išmaitinti likusį pasaulį.
Indija staiga uždraudė visą kviečių eksportą.
Ekspertai teigia, kad šį žingsnį lėmė infliacija, dėl kurios išaugo vidaus kainos, taip pat staigi karščio banga, dėl kurios baiminamasi mažo derliaus.
Tai gali tapti didele problema likusiam pasauliui. Indijai ir Ukrainai tenka maždaug trečdalis pasaulinio metinio kviečių pardavimo.
Delio sprendimą aštriai sukritikavo Vokietijoje susirinkusių Didžiojo septyneto (G-7) šalių žemės ūkio ministrai, perspėję, kad tokios priemonės tik pagilins krizę, prasidėjusią dėl kylančių žaliavų kainų.
„Jei visi pradės taikyti eksporto apribojimus arba uždarys rinkas, krizė dar labiau pagilės“, – per spaudos konferenciją Štutgarte sakė vokiečių žemės ūkio ministras Cemas Ozdemiras.
A.Baerbock: badas gali grėsti iki 50 mln. žmonių
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo, kad dėl karo Ukrainoje dešimtims milijonų žmonių gresia badas, skelbia „Sky News“.
Kalbėdama po G-7 aukščiausiojo lygio susitikimo Vokietijoje, A.Baerbock sakė, kad per ateinančius kelis mėnesius su badu susidurs iki 50 mln. žmonių, ypač Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse.
G-7 užsienio reikalų ministrų grupės pareiškime sakoma: „Rusijos agresyvus karas sukėlė vieną didžiausių maisto ir energijos krizių naujausioje istorijoje, kuri dabar gresia labiausiai pažeidžiamiems žmonėms visame pasaulyje.
Esame pasiryžę paspartinti koordinuotą daugiašalį atsaką, kad išsaugotume pasaulinį aprūpinimo maistu saugumą, ir šiuo atžvilgiu palaikome savo pažeidžiamiausius partnerius.“
Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly sakė, kad yra pasirengusi siųsti laivus į Europos uostus gabenti grūdų, jei Ukrainos atsargos būtų atlaisvintos.
„Turime užtikrinti, kad šie grūdai būtų išsiųsti į pasaulį, – sakė ji žurnalistams. – Priešingu atveju milijonams žmonių gresia badas“.