Izraelis patvirtino, kad „Hamas“ paleido dvi amerikietes įkaites

„Hamas“ penktadienį po dviejų amerikiečių paleidimo pareiškė, jog bendradarbiauja su Kataro ir Egipto tarpininkais, kad būtų paleisti „civiliai“ įkaitai, paimti grupuotės kovotojų per spalio 7-ąją surengtus išpuolius prieš Izraelį.

Gazos Ruožą valdantys islamistai sakė, jog „bendradarbiauja su visais tarpininkais, kad įgyvendintų judėjimo sprendimą uždaryti civilių (įkaitų) bylą, jei tai leidžia atitinkamos saugumo sąlygos“.

Grupuotė pridūrė, kad amerikietės Judith Tai Raanan ir jos dukra Natalie Shoshana Raanan buvo išlaisvintos Kataro ir Egipto pastangomis.

 

Dvi „Hamas“ pagrobtos amerikiečių įkaitės buvo paleistos ir yra Izraelyje, penktadienį pranešė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras po to, kai kovotojų grupuotė paskelbė, kad paleido amerikietes.

Premjero biuras paskelbė paleistų moterų vardus ir nurodė, kad Judith Tai Raanan ir Natalie Shoshana Raanan buvo pagrobtos iš Nahal Ozo kibuco per islamistų spalio 7 dieną Izraelio teritorijoje surengtus sukrečiančius išpuolius ir nuvežtos į šalia esantį Gazos Ruožą.

Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, jog nudžiugo sužinojęs apie „Hamas“ pagrobtų dviejų amerikiečių įkaičių paleidimą.

„Šiandien pasiekėme, kad būtų paleistos dvi amerikietės, kurias „Hamas“ paėmė įkaitais per siaubingą teroristų išpuolį prieš Izraelį spalio 7 dieną“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

„Mūsų tautietės per pastarąsias 14 dienų patyrė siaubingą išbandymą, ir aš labai džiaugiuosi, kad jos netrukus sugrįš į savo šeimą, kuri buvo sukaustyta baimės.“

via REUTERS-Scanpix nuotr.

J. Bidenas padėkojo Katarui – Persijos įlankos valstybei, kurioje įsikūręs „Hamas“ politinis biuras ir kuri anksčiau tarpininkavo sudarant šios grupuotės ir Izraelio susitarimus, – ir Izraelio vyriausybei "už partnerystę šiame darbe".

JAV prezidentas pažadėjo, kad bus tęsiamas darbas siekiant išlaisvinti kitus amerikiečius, kuriuos „Hamas“ laiko įkaitais po išpuolio. Su kai kurių iš jų šeimomis jis kalbėjosi praėjusią savaitę.

„Mes nesustosime, kol jų artimieji grįš namo. Kaip prezidentas neturiu didesnio prioriteto už visame pasaulyje įkaitais laikomų amerikiečių saugumą“, – pabrėžė J. Bidenas.

Savo ruožtu Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas penktadienį pareiškė prisidėjęs prie pastangų išlaisvinti dvi Jungtinių Valstijų pilietes, kurias „Hamas“ laikė įkaitais Gazos Ruože.

„Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) padėjo palengvinti šį išlaisvinimą, nuvežęs įkaites iš Gazos Ruožo į Izraelį ir taip pabrėžęs mūsų, kaip neutralaus veikėjo tarp kariaujančių pusių, vaidmens realų poveikį“, – sakoma organizacijos pareiškime.

„Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas ir toliau ragina nedelsiant paleisti visus įkaitus. Esame pasirengę aplankyti likusius įkaitus ir ateityje, šalims pasiekus susitarimą, padėti juos išlaisvinti.“ 

„Kol įkaitai laikomi nelaisvėje, jiems turi būti leista gauti humanitarinę pagalbą ir medicininę priežiūrą.“

Gazos Ruožą valdanti grupuotė „Hamas“ kiek anksčiau penktadienį pranešė, kad jos ginkluotasis sparnas paleido dvi amerikietes įkaites, kurios, kaip ir dar maždaug 200 žmonių, buvo pagrobtos per šios kovotojų grupuotės išpuolius Izraelyje spalio 7 dieną.

„Reaguodamos į Kataro pastangas, [Ezzedine'o] al Qassamo brigados dėl humanitarinių priežasčių paleido dvi Amerikos pilietes (motiną ir jos dukrą)“, – rašoma „Hamas“ pareiškime, paskelbtame platformoje „Telegram“.

Islamistų grupuotė nepateikė išsamesnės informacijos apie tai, kaip ir kada įkaitės buvo paleistos.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasiuntė vienybės žinią dėl Izraelio ir „Hamas“ bei Ukrainos karų, nepaisant nerimo, kad politinis paralyžius Vašingtone gali sutrukdyti JAV teikti pagalbą sąjungininkams.

„Šie konfliktai rodo, kad demokratijos turi laikytis išvien“, – pareiškė žurnalistams Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu atvykusi susitikti su J. Bidenu Baltuosiuose rūmuose.

ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas vyksta pasaulinių krizių fone: Ukraina kovoja su Rusijos invazija, o Izraelis ruošiasi invazijai į Gazos Ruožą po „Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai surengto išpuolio.

Amerikos ir Europos vadovai norėjo pademonstruoti vieningą frontą, siekdami sustiprinti savo strateginę partnerystę.

J. Bidenas, kuris ketvirtadienį, ragindamas amerikiečius paremti 106 mlrd. JAV dolerių (100 mlrd. eurų) pagalbos paketą, įskaitant karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui, tiesiogiai susiejo šiuos du konfliktus, sakė, kad ES ir JAV „laikosi išvien“.

„Mes susivienijome, kad palaikytume drąsius Ukrainos žmones, susidūrusius su [Vladimiro] Putino agresija, – sakė J. Bidenas. – Dabar esame kartu, kad paremtume Izraelį po siaubingo „Hamas“ teroristinio išpuolio.“

Ch. Michelis sakė, kad ES ir JAV „formuoja vieningą frontą“.

„Šiandien pasaulis susiduria su didžiuliais iššūkiais. Ir šiandien pasauliui labiau nei bet kada anksčiau reikia stipraus ES ir JAV aljanso šiems iššūkiams įveikti“, – pridūrė jis.

Tačiau ES vadovai taip pat sieks patikinimo, kad JAV ir toliau rems Ukrainą, kuri toliau kovoja siekdama atremti 2022 metų vasarį prezidento Vladimiro Putino pradėtą Rusijos invaziją.

JAV yra bene didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja.

Ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais Ch. Michelis sakė esąs „tvirtai įsitikinęs“, kad JAV prezidentas padarys viską, ką gali, kad užtikrintų pagalbą Ukrainai.

Paskutinis ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko Briuselyje 2021 metų birželį.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu kanceliarijos duomenimis, „Hamas“ paleido JAV pilietes Judith Tai Raanan ir jos 17-metę dukterį Natali Raanan, kurios buvo pagrobtos pirmosios atakos prieš Izraelį metu.

Jos buvo perduotos pasienyje, o paskui nuvyko į Izraelio karinę bazę, kur jas turėjo pasitikti šeima, teigiama pranešime.

Šiuo metu jos yra Izraelio gynybos pajėgų globoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė manąs, kad pirmieji sunkvežimiai, gabenantys pagalbą Gazos Ruožui, Rafos sienos perėjimo punktą iš Egipto pusės kirs per artimiausias dvi dienas.

„Manau, kad per artimiausias 24–48 valandas pirmieji 20 sunkvežimių kirs sieną“, – pareiškė J. Bidenas, Baltuosiuose rūmuose susitikęs su Europos Sąjungos vadovais.

Pasak JAV lyderio, Izraelis ir Egipto prezidentas įsipareigojo praleisti pagalbą, tačiau „reikėjo sutvarkyti kelią, kuris buvo labai blogos būklės“.

Vokietijos policija užregistravo daugiau kaip 1,1 tūkst. nusikaltimų, susijusių su Izraelio ir Gazos Ruožo konfliktu, nuo tada, kai „Hamas“ anksčiau šį mėnesį surengė mirtiną išpuolį prieš Izraelį, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

„Tai preliminarūs skaičiai... ir visur vyksta tyrimai“, – pareiškė N. Faeser žurnalistams per spaudos konferenciją Federalinėje kriminalinės policijos tarnyboje (BKA) Vysbadene.

Pasak Izraelio pareigūnų, „Hamas“ kovotojai spalio 7 dieną įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo ir nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, kurie buvo nušauti, suluošinti arba sudeginti pirmąją reido dieną.

„Hamas“ sveikatos apsaugos ministerijos Gazos Ruože pateiktais naujausiais duomenimis, per nesiliaujančius Izraelio bombardavimus, kuriais keršijama už palestiniečių islamistų kovotojų grupuotės išpuolius, visame Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 4,1 tūkst. palestiniečių, daugiausia civilių gyventojų.

Izraeliui pradėjus bombarduoti Gazos Ruožą, didžiuosiuose Vokietijos miestuose, nepaisant visuotinių draudimų, kilo propalestinietiški protestai.

Užregistruotų nusikaltimų sąraše yra „kūno sužalojimų... taikos pažeidimų, neapykantos kurstymo ir turto sugadinimo“, toje pačioje spaudos konferencijoje sakė BKA vadovo pavaduotojas Juergenas Peteris.

Iš viso užregistruota per šimtą smurtinių nusikaltimų, sakė J. Peteris.

Anot jo, Berlynas tapo „karščiausiu“ nusikaltimų tašku: daugiausia nusikaltimų įvykdoma sostinėje, kur vyksta aršiausi protestuotojų ir policijos susirėmimai.

Policija Berlyne atliko „šimtus laikinų areštų“, sakė N. Faeser ir pridūrė, kad tai buvo teisingas atsakas.

„Daugiau kaip 100 policijos pareigūnų buvo sužeisti mieste mėtomais buteliais ir fejerverkais“, pareiškė N. Faeser ir pridūrė, kad „šis smurtas... jokiu būdu nėra priimtinas“.

Iš viso nuo spalio 7 dienos valdžios institucijos uždraudė 46 su konfliktu susijusius susibūrimus, sakė N. Faeser.

Per tą laikotarpį įvyko 211 proizraelietiškų renginių ir 129 propalestinietiški renginiai, pridūrė ministrė.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Gazos Ruožą valdanti grupuotė „Hamas“ penktadienį pranešė, kad jos ginkluotasis sparnas paleido du amerikiečius įkaitus, kurie, kaip ir dar maždaug 200 žmonių, buvo pagrobti per šios kovotojų grupuotės išpuolius Izraelyje spalio 7 dieną.

„Reaguodamos į Kataro pastangas, [Ezzedine'o] al Qassamo brigados dėl humanitarinių priežasčių paleido dvi Amerikos pilietes (motiną ir jos dukrą)“, – rašoma „Hamas“ pareiškime, paskelbtame platformoje „Telegram“.

Islamistų grupuotė nepateikė išsamesnės informacijos apie tai, kaip ir kada įkaitės buvo paleistos.

Izraelio kariuomenė anksčiau penktadienį pranešė, kad dauguma pagrobtųjų ir išvežtųjų į Gazos Ruožą tebėra gyvi.

„Dauguma šių įkaitų yra gyvi. Taip pat buvo lavonų, kurie buvo nugabenti... į Gazos Ruožą“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Kariuomenė nurodė, kad daugiau kaip 20 įkaitų yra nepilnamečiai, o 10–20 yra vyresni nei 60 metų.

Be to, po „Hamas“ išpuolių 100–200 žmonių laikomi dingusiais be žinios, pridūrė kariuomenė.

Dešimtys tūkstančių protestuotojų visame Egipte penktadienį susirinko palaikyti karo niokojamo Gazos Ruožo, o naujienų agentūros AFP korespondentas ir Egipto žiniasklaida pranešė apie didžiules minias, plūstančias į žymiąją Kairo Tahriro aikštę.

Korespondentas sakė, kad Tahriro aikštėje, kuri buvo tapusi 2011 metų sukilimo, nuvertusio ilgametį autokratą Hosnį Mubaraką, epicentru, susirinko keli tūkstančiai žmonių.

Žiniasklaida pranešė, kad 14-ąją dieną, kai Izraelis bombarduoja anklavą po spalio 7-ąją „Hamas“ surengtų mirtinų išpuolių, mitingai vyko ir kituose Egipto miestuose.

Vieši protestai Egipte paprastai yra neteisėti, tačiau prezidentas Abdel Fattahas al Sisi Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui trečiadienį pareiškė, kad jis galėtų „paraginti Egipto žmones išeiti ir išreikšti nepritarimą“ Izraelio veiksmams Gazos Ruože „ir gatvėse pamatytumėte milijonus egiptiečių“.

Vėliau tą dieną į gatves išėjo tūkstančiai žmonių.

Analitikai sako, kad A. F. al Sisi siekia pasinaudoti daugiausiai gyventojų turinčią arabų pasaulio šalį dėl sunkios palestiniečių padėties Gazos Ruože užplūdusia pykčio banga.

„Norima perimti visuomenės pykčio kontrolę“, – agentūrai AFP sakė Kairo universiteto politikos profesorius Mustafa Kamelis al-Sayyedas.

Prezidentą palaikanti žiniasklaida paskelbė viešųjų aikščių ir kitų vietų, kuriose bus toleruojami protestai, sąrašą ir paragino egiptiečius išreikšti savo paramą A. F. al Sisi prieš gruodį vyksiančius prezidento rinkimus.

Kairo Tahriro aikštė į šį sąrašą nebuvo įtraukta ir daugelis žmonių, penktadienį dalyvavusių demonstracijoje šioje aikštėje, tuo didžiavosi.

„Mes čia susirinkome ne tam, kad kam nors suteiktume naujų įgaliojimų. Tai tikra demonstracija“, – skandavo minia.

Vėliau policija protestuotojus iš aikštės išstūmė į šalia esančias gatves, pranešė AFP korespondentas.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paprašė įstatymų leidėjų didžiulio, 100 mlrd. dolerių (94,5 mlrd. eurų) saugumo paketo, į kurį įtrauktas finansavimas Izraeliui kare su „Hamas“ ir Ukrainai kovoje su Rusijos invazija, tačiau jis iškart atsimuš į sieną paralyžiuotame Kongrese.

„Pasaulis stebi, o Amerikos žmonės teisėtai tikisi, kad jų lyderiai susitelks ir atliks darbą dėl šių prioritetų“, – sakoma Baltųjų rūmų biudžeto direktorės Shalandos Young laiške Kongresui.

Prašomame saugumo pakete numatoma 61 mlrd. dolerių (57,6 mlrd. eurų) vertės karinė pagalba Ukrainai ir 14 mlrd. dolerių (13,2 mlrd. eurų) Izraeliui. 

Tačiau tolesni žingsniai mažai tikėtini, kol Atstovų Rūmuose tęsiasi chaosas ir respublikonų daugumai nepavyksta išsirinkti naujo jų pirmininko.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Dėl melagingo grasinimo susprogdinti bombą netoli Paryžiaus buvo sulaikytas 16-metis moksleivis, penktadienį pranešė šaltiniai policijoje.

Po „Hamas“ atakos prieš Izraelį ir izraeliečių atsako Gazos Ruožui bei praėjusią savaitę įvykusio incidento, per kurį Prancūzijos šiaurės rytuose esančio Araso miesto mokykloje buvo peiliu mirtinai subadytas mokytojas, šalyje pasipylė grasinimai susprogdinti bombas.

16-metis paauglys buvo sulaikytas ketvirtadienį į šiaurės vakarus nuo Paryžiaus esančioje Sent Uen Lomono komunoje, dėl elektroniniu paštu išsiųsto grasinimo susprogdinti bombą.

Iš Jeano Perrino vidurinės mokyklos, kurioje mokosi įtariamasis, buvo evakuota apie 1 200 žmonių, įskaitant maždaug tūkstantį moksleivių.

Apžiūrėjus įvykio vietą sprogmenų nerasta, o tikslus paauglio motyvas kol kas neaiškus.

Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas teigė, kad trečiadienį ir ketvirtadienį dėl melagingų grasinimų susprogdinti bombą buvo sulaikyta 18 žmonių.

Grasinta daugumai pagrindinių Prancūzijos oro uostų, esančių už Paryžiaus ribų, todėl buvo evakuoti žmonės, po kelias valandas vėlavo ar buvo atšaukta dešimtys skrydžių.

VIDEO: Evakuoti Versalio rūmai

Evakuoti Versalio rūmai