„Hamas“ iš nelaisvės paleido dar dvi įkaites

Jungtinių Tautų teisių vadovas pirmadienį paragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože, kuriame Izraelis, atsakydamas į „Hamas“ išpuolį spalio 7 dieną, pradėjo bombardavimo kampaniją.

„Pirmasis žingsnis turėtų būti kuo greičiau paskelbti paliaubas, kad būtų išgelbėtos civilių gyvybės teikiant skubią ir veiksmingą humanitarinę pagalbą“, – pareiškime teigė Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį sakė, kad bet kokios diskusijos dėl paliaubų Gazos Ruože galėtų vykti tik tuo atveju, jei „Hamas“ išlaisvintų visus įkaitus, kuriuos Izraelyje pagrobė per spalio 7-osios išpuolį.

„Kai įkaitai bus išlaisvinti, tada galėsime kalbėtis“, – Baltuosiuose rūmuose vykusiame renginyje sakė J. Bidenas, paklaustas, ar pritartų susitarimui paskelbti paliaubas, jei būtų išlaisvinti įkaitai. 

Po to J. Bidenas atsiprašė, kad jam tenka palikti renginį, sakydamas, kad turi vykti į Baltųjų rūmų Situacijų kambarį dėl „kito klausimo, kurį turiu spręsti“.

Jo komentarai nuskambėjo netrukus po to, kai „Hamas“ pranešė, kad išlaisvino dar dvi Izraelyje pagrobtas įkaites.

Keli Jungtinių Valstijų pareigūnai leidiniui „The New York Times“ tvirtino, kad Baltieji rūmai nori, jog Izraelis kiek atidėtų antžeminę operaciją, kad suteiktų daugiau laiko deryboms dėl Gazos Ruože laikomų įkaitų ir pagalbos patekimui. Izraelio gynybos pajėgos pažymėjo, kad toks scenarijus įmanomas su viena sąlyga.

Sparčiai besikeičiantys įvykiai po to, kai „Hamas“ penktadienį paleido dvi amerikietes, paskatino administraciją skubiau siūlyti izraeliečiams suteikti laiko deryboms dėl kitų 212 įkaitų paleidimo, sakė tapatybės nenorėję atskleisti pareigūnai.

Sekmadienio popietę prezidentas Joe Bidenas paskambino ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu ir aptarė naujausius įvykius, pranešė Baltieji rūmai. J.Bidenas taip pat kalbėjosi su Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos vadovais.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bideną Izraelyje asmeniškai pasitiko Benjaminas Netanyahu

J.Bidenas ir B.Netanyahu sutarė, kad po to, kai šeštadienį į Gazą įvažiavo pirmieji du humanitarinės pagalbos konvojai, „bus ir toliau tęsiamas šios itin svarbios pagalbos srautas“, sakoma Baltųjų rūmų pokalbio santraukoje.

Vadovai taip pat „aptarė dedamas pastangas užtikrinti visų likusių „Hamas“ paimtų įkaitų, įskaitant JAV piliečius, išlaisvinimą ir užtikrinti saugumą išvykti norinčių JAV piliečių ir kitų civilių Gazos Ruože“, – teigė Baltieji rūmai.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Rusija, Iranas ir Turkija pirmadienį paragino nutraukti atakas prieš nekaltus civilius gyventojus per Izraelio ir „Hamas“ konfliktą Gazos Ruože ir jo apylinkėse.

Teherane vykusiame susitikime šių trijų šalių, taip pat Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai pasikeitė nuomonėmis apie padėtį Gazos Ruože ir pabrėžė, kad būtina nedelsiant nutraukti nekaltų civilių gyventojų atakas, sakoma bendrame pareiškime.

Spalio 7-ąją „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė daugiau kaip 200 įkaitų.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai ir jau žuvo daugiau kaip 5 tūkst. palestiniečių, daugiausia civilių, skelbia „Hamas“ kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerija.

Daugiau apie tai čia.

Jungtinės Valstijos pirmadienį perspėjo, kad bet kokios Izraelio paliaubos Gazos Ruože būtų naudingos „Hamas“,  Europos Sąjungai svarstant paskelbti humanitarinę pauzę.

Paliaubos „suteiktų „Hamas“ galimybę pailsėti, atsigauti ir pasiruošti tęsti teroristinius išpuolius prieš Izraelį“, žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

„AP“/„Scanpix“/JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris

„Puikiai suprantate, kodėl Izraeliui, kaip ir bet kuriai kitai šaliai, kuri patyrė tokį žiaurų teroristinį išpuolį ir toliau mato terorizmo grėsmę prie pat savo sienos, tai netoleruotina situacija“, – teigė jis.

M. Milleris sakė, kad Jungtinės Valstijos atskirai stengiasi užtikrinti humanitarinės pagalbos srautą į Gazos Ruožą, o JAV pasiuntinys Davidas Satterfieldas intensyviai dirba vietoje teikdamas pagalbą.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Naujienų tinklas i24 praneša, kad 50 įkaitų, turinčių dvigubą pilietybę, yra pakeliui į pietinę Gazos Ruožo dalį, kur jie turėtų būti paleisti į Raudonojo Kryžiaus globą, tinklą cituoja „The Times of Israel“.

Pranešimo iš karto patvirtinti neįmanoma.

Ministro Pirmininko kanceliarijos pareiškime, priskiriamame aukštam diplomatiniam šaltiniui, sakoma, kad „Izraelis nedalyvaus užsienio pasų turėtojų „atrankoje“ dėl paleidimo“, turint omenyje procesą, kurio metu išskiriamos tam tikros grupės.

Izraelio kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari nepaneigė pranešimo, bet sakė, kad visuomenė bus informuota, kai bus kas nors žinoma.

JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) duomenimis, pirmadienį per Rafaho sienos perėją į Gazos Ruožą pravažiavo dvidešimt sunkvežimių su humanitarine pagalba, rašo CNN.

Dešimt sunkvežimių gabeno JT tiekiamą vandenį, maistą ir medikamentus, rašoma OCHA pirmadienio pareiškime. Likusiais dešimčia sunkvežimių buvo gabenamos Egipto Raudonojo pusmėnulio atsargos, sakė JT atstovas.

„Tai lašas jūroje“, – apie pagalbos sunkvežimių skaičių sakė JT atstovas spaudai Stéphane'as Dujarricas.

Šeštadienį ir sekmadienį į Gazos Ruožą iš viso galėjo įvažiuoti 34 sunkvežimiai su gyvybiškai svarbiomis prekėmis, sakoma pareiškime. Tai yra mažiau nei 4 proc. iki spalio 7 d. į Gazos Ruožą kasdien įvežamų prekių vidurkio.

„Scanpix“/AP nuotr./Humanitarinė pagalba Gazos Ruožui

Į Gazos Ruožą įvežama pagalba neapėmė degalų. Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), bene didžiausia humanitarinės pagalbos tiekėja Gazoje, išnaudos savo degalų atsargas per artimiausias dvi dienas, sakoma pareiškime.

„Nėra degalų, vadinasi, neveikia vandens gėlinimas. Degalų trūkumas taip pat reiškia, kad humanitarinės pagalbos partneriai beveik visą savo pagalbos teikimo operaciją turės sutelkti į vandens gabenimą“, – teigiama OCHA pareiškime.

„Manoma, kad Gazos Ruože šalies viduje perkeltųjų asmenų skaičius siekia apie 1,4 mln. žmonių, o beveik 580 000 žmonių prisiglaudė 150 UNRWA paskirtų avarinių prieglaudų. Humanitarinės pagalbos kolegos įspėja dėl perpildymo, nes vidutinis žmonių skaičius vienoje prieglaudoje daugiau nei 2,5 karto viršijo jos pajėgumą“, – teigiama jame.

„Padėtis ligoninėse tebėra baisi, nes trūksta elektros, vaistų, įrangos ir specializuoto personalo. Šifos ligoninėje Gazos mieste, didžiausioje Gazos Ruože, šiuo metu gydoma apie 5 000 pacientų, t. y. gerokai daugiau nei 700 pacientų. Be to, ligoninėje ir jos apylinkėse prieglobsčio ieško apie 45 000 šalies viduje perkeltųjų asmenų“, – tęsiama OCHA pareiškime. 

„Spalio 19 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) užfiksavo 62 išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas, nuo kurių nukentėjo 29 sveikatos priežiūros įstaigos ir 23 greitosios pagalbos automobiliai. Septynios ligoninės, visos Gazos mieste ir šiaurinėje Gazos dalyje, buvo priverstos nutraukti veiklą dėl patirtos žalos, elektros energijos ir atsargų trūkumo bei įsakymų evakuotis. Keturioliktą dieną iš eilės Gazos Ruože visiškai nutrūko elektros energijos tiekimas“, – apibendrino OCHA.

Libane daugiau kaip 19 tūkst. žmonių buvo perkelti, padidėjus įtampai tarp Izraelio ir „Hezbollah“ prie šalies pietinės sienos, rodo pirmadienį Jungtinių Tautų agentūros paskelbti duomenys.

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodė, kad dėl padažnėjusių tarpvalstybinių incidentų Libane  – „tiek šalies pietuose, tiek kitose vietose – buvo priversti persikelti 19 646 žmonės.

Spalio 7-ąją „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė daugiau kaip 200 įkaitų.

Izraelis atsakė antskrydžiais, per kuriuos Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 5 tūkst. palestiniečių, daugiausia civilių, skelbia „Hamas“ kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerija. 

Irano remiama šiitų „Hezbollah“ taip pat rengia atakas prieš Izraelį; dėl to nuogąstaujama, kad ši grupuotė, remdama sąjungininkę „Hamas“, gali atverti naują frontą.

Izraelis per savo šiaurinę sieną apšaudo taikinius Libane.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, nuo spalio 7-osios Libane per susirėmimus žuvo mažiausiai 33 žmonės, daugiausia kovotojai, bet tarp žuvusiųjų yra mažiausiai keturi civiliai, tarp jų naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas.