Įspėja palikti šalį, Rusija jau išsiuntė dalį diplomatinių darbuotojų
JAV įspėjo savo piliečius palikti Ukrainą per dvi paras, tą patį padarė nemažai ir kitų šalių. Didžioji Britanija, Danija, Izraelis, Norvegija, Japonija, Pietų Korėja, Lietuvos kaimynės Estija ir Latvija oficialiai paskelbė nurodymus savo piliečiams „kuo greičiau“ išvykti iš Ukrainos. Šeštadienį paskelbta, kad savo piliečiams rekomenduoja nedelsiant išvykti ir Suomija, Naujoji Zelandija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija.
Vokietija šeštadienį paprašė savo piliečių, kurių buvimas Ukrainoje nėra „būtinas“, išvykti iš šalies, teigdama, kad didėjant geopolitinei įtampai „negalima atmesti karinio konflikto galimybės“.
„Pastarosiomis dienomis įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos vėl išaugo dėl rusų karinių dalinių masinių manevrų prie Ukrainos sienos“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija Berlyne.
„Jei šiuo metu esate Ukrainoje, įsitikinkite, kad jūsų buvimas yra būtinas. Jei taip nėra, prašome kol kas palikti šalį“, – pridūrė URM.
Berlynas taip pat paskelbė mažinantis savo diplomatinį korpusą Ukrainoje.
„Paliksime savo ambasadą Kijeve atidarytą, bet sumažinsime diplomatinių darbuotojų skaičių“, – viešėdama Egipte sakė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Belgija ir Nyderlandai netrukus pasekė Vokietijos pavyzdžiu ir tapo naujausiomis Vakarų šalimis, patarusioms savo piliečiams išvykti iš Ukrainos. Rusija taip pat paskelbė repatrijavusi dalį savo diplomatinio korpuso, teigdama, kad nerimauja dėl Vakarų ir Kijevo „provokacijų“.
Rusija šeštadienį pranešė išsiuntusi dalį savo diplomatinių darbuotojų iš Ukrainos, esą baimindamasi Kijevo ir jo sąjungininkų „provokacijų“.
Šis žingsnis buvo atliktas skambant vis garsesniems Vakarų perspėjimams, kad Rusija, sutelkusi prie sienų su Ukraina stiprias pajėgas, planuoja įsiveržti į kaimyninę šalį.
-
NATO vadovas perspėja dėl realios karo Europoje grėsmės
-
Ukraina sako neteikianti didelės reikšmės J.Bideno raginimui amerikiečiams išvykti
-
Britų gynybos sekretorius: rusai patikino, kad į Ukrainą veržtis neketina
-
Rusijos generalinio štabo viršininkas V.Gerasimovas pasikalbėjo su JAV kolega M.Milley
-
U.von der Leyen: ES sankcijos Rusijai būtų nukreiptos į finansų, energetikos sektorius
-
JAV teigia, kad Rusija pasirengusi įsiveržti į Ukrainą dar olimpiados metu, ragina piliečius išvykti per 48 val.
-
Latvija, Jungtinė Karalystė ir kitos valstybės ragina savo piliečius palikti Ukrainą
„Baimindamiesi Kijevo režimo arba trečiųjų šalių galimų provokacijų tikrai priėmėme sprendimą optimizuoti Rusijos diplomatinių įstaigų Ukrainoje personalą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pranešime.
„Atkreipiame dėmesį, kad mūsų ambasada ir konsulatai toliau atlieka savo pagrindines funkcijas“, – pridūrė ji.
Lietuva savo piliečiams kol kas neteikia rekomendacijų kuo greičiau palikti Ukrainą.
JAV įspėja savo piliečius, jog jei šie per pora dienų komerciniu transportu neišvyks iš Ukrainos, jie rizikuoja tapti karinių veiksmų aukomis. JAV valdžia savo piliečius įspėja, jog karo atveju nerizikuos siųsti savo karių į Ukrainą gelbėti pavojuje atsidūrusių savo piliečių.
JAV atšaukia daugumą diplomatinių darbuotojų, stabdo konsulatų darbą
JAV Valstybės departamentas pradės evakuoti Kijeve dirbančius amerikiečių diplomatus, didėjant Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmei, šeštadienį pranešė Amerikos ambasada.
„Šiandien Valstybės departamentas nurodė išvykti iš JAV ambasados Kijeve diplomatams, neužimantiems kritiškai svarbių pareigų, dėl nuolatinių pranešimų apie Rusijos pajėgų stiprinimą prie sienos su Ukraina, kas rodo reikšmingų karo veiksmų tikimybę“, – sakoma ambasados „Twitter“ žinutėje.
Atstovybė pridūrė, kad nors diplomatinių darbuotojų skaičius Ukrainoje bus sumažintas, pagrindinis ambasados personalas, Valstybės departamentas ir JAV darbuotojai visame pasaulyje tęsia diplomatines pastangas palaikyti saugumui ir demokratijai Ukrainoje.
JAV konsulinių reikalų biuras taip pat pranešė, kad nuo sekmadienio Valstybės departamentas laikinai stabdo konsulinių paslaugų teikimą Amerikos ambasadoje Kijeve.
„Ambasada išlaikys nedidelį konsulinį dalyvavimą Lvove... kad galėtų spręsti nepaprastąsias situacijas, bet negalės išduoti pasų, vizų ir įprastų konsulinių paslaugų“, – sakoma pranešime.
Kaip gali atrodyti invazija?
Vašingtonas penktadienį dar kartą perspėjo, kad didelis Rusijos puolimas prieš Ukrainą gali įvykti artimiausiomis dienomis.
„Toliau matome Rusijos eskalavimą, įskaitant naujas pajėgas, atvykstančias prie sienos su Ukraina“, – kalbėjo nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas. Pasak jo, dabar JAV pareigūnai laikosi nuomonės, kad Maskva gali neatidėlioti įsiveržimo iki Pekino žiemos olimpinių žaidynių pabaigos, kaip kai kurie prognozavo.
„Mūsų požiūris, kad kariniai veiksmai dabar gali prasidėti bet kurią dieną ir kad jie gali prasidėti dar prieš pasibaigiant olimpiadai, tik stiprėja“, – sakė jis ir pridūrė, kad šis scenarijus yra „labai, labai aiški tikimybė“.
„Jeigu prasidės Rusijos puolimas prieš Ukrainą, jis tikriausiai prasidės nuo aviacijos bombardavimo ir raketų atakų, per kurias, aišku, gali žūti civilių“, – pabrėžė Baltųjų rūmų patarėjas.
Jis taip pat teigė, jog gali būti surengtas plataus masto puolimas prieš Ukrainos sostinę Kijevą. Tai Rusijai būtų patogiausia padaryti iš kaimynės Baltarusijos, kuri ji yra sutelkusi apie 30 tūkst. karių bei moderniausios ginkluotės ir su Baltarusijos kariuomene vykdo bendras karines pratybas, kurių tikslas – kautis su NATO bei šio bloko remiamomis valstybėmis. Daug Rusijos kariuomenės dalinių Baltarusijoje sutelkta prie Ukrainos sienos.
Tankai gali per dvi dienas pasiekti Kijevą
Amerikos žvalgyba praneša, kad Rusija svarsto 9 galimus karinės invazijos variantus, įskaitant Kijevo užėmimą per dvi dienas.
JAV televizijos kanalas NBC News, remdamasis šaltiniais JAV žvalgybos agentūrose, teigė, kad Rusija gali pulti devyniomis kryptimis, vykdydama plataus masto invaziją. Žvalgybos duomenimis, Rusija koviniams veiksmas yra visiškai paruošusi 100 bataliono taktinių grupių, kurių kiekvienoje yra po 800–900 karių.
Be to, Rusijos prezidentas, anot žvalgybininkų, atsiuntė šešis iš septynių Rusijos specialiųjų pajėgų padalinių, kurių kiekviename yra po 200–300 profesionalių kovotojų.
Žvalgyba mano, kad yra du realiausi scenarijai, kurių metu Rusijos kariniai daliniai vienu metu įsiveržia iš skirtingų pusių, kad apsuptų Ukrainos pajėgas vadinamajame „katile“.
Pagal vieną iš šių dviejų scenarijų Rusija ketina užgrobti visą kairįjį Dniepro krantą, kuriame dislokuota pusė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų personalo, įskaitant profesionaliausius dalinius.
Rusijos tankai ir kita technika judės Dniepro kryptimi, bandydami apsupti Poltavą ir Charkovą. Iš separatistų valdomų Donbaso teritorijų tuo pat metu pėstininkų pajėgos pajudės trimis maršrutais, blokuodamos priėjimą prie Azovo jūros pakrantės. JAV žvalgybos duomenimis, kariniai sraigtasparniai išskris iš Rusijos okupuoto Krymo palaikyti pėstininkų pajėgų iš oro.
Rusai turi galimybę iš jūros ir oro išlaipinti karius Juodosios jūros pakrantėje prie Odesos, kad sukurtų sausumos „koridorių“ į laikinai okupuotą Moldovos teritoriją palei Dniestrą, kur yra ir Rusijos karinis kontingentas. Amerikiečių teigimu, Rusija prie Ukrainos krantų dislokavo povandeninius laivus ir penkis desantinius laivus. Dar šeši desantiniai laivai turėtų atvykti artimiausiomis dienomis.
Svarstomas ir kitas puolimo variantas iš šiaurės – nuo Rusijos sienos ties Ukrainos Černigovo sritimi bei iš Baltarusijos teritorijos. Per šį puolimą Rusijos karių pajėgos judės į pietus link Žitomyro ir į pietryčius link sostinės Kijevo, kad apsuptų šiuos miestus. Amerikiečių teigimu, puolime galki būti naudojama artilerija, kibernetinės atakos ir sausumos vienetai.
Dėl geros kelių šiuose regionuose būklės JAV žvalgyba prognozuoja, kad Rusijos tankai Kijevą gali pasiekti greičiau nei per dvi dienas. Rusijos kariuomenė Baltarusijos teritorijoje dislokavo dvi priešlėktuvinių raketų sistemas S-400 Triumph, kurios leis kontroliuoti oro erdvę ir numušti Ukrainos lėktuvus.
Anot jų, rusai ketina naktį paleisti artilerijos ugnį, įskaitant vidutinio nuotolio balistines raketas. Jų taikiniai bus kariuomenės amunicijos sandėliai, priešraketinės ir oro gynybos sistemos, karinės ryšių stotys ir kita svarbi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų infrastruktūra.
Rusija planuoja sunaikinti Ukrainos kariuomenės galimybes apsiginti pirmosiomis atakos valandomis pasitelkdama kibernetines atakas, ypač elektrinėse, kad kariškiai įvairiose šalies vietose prarastų galimybę bendrauti tarpusavyje. Kartu su kibernetinėmis atakomis karo inžinieriams ir pėstininkų daliniams teks užduotis fiziškai atskirti Ukrainos armijos dalis, užimant tiltus ir kitą infrastruktūrą.
Amerikos žvalgybos pareigūnai apskaičiavo, kad galimų civilių aukų skaičius yra apie 50 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų. Amerikiečių karinis ekspertas Robas Lee mano, kad Rusija gali surengti masines atakas prieš Ukrainos aerodromus per pirmąsias 20-30 atakos minučių.
Be to, anot R.Lee, Rusijos karinė vadovybė stengsis išvengti didelių civilių gyventojų nuostolių ir, greičiausiai, daugiausia dėmesio skirs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų personalo likvidavimui, iš dalies tam, kad pateisintų invaziją į Ukrainą. Tuo pat metu R.Lee teigė, kad Rusija vis tiek gali persigalvoti ir pradėti mažesnio masto ataką, pavyzdžiui, Donbase, arba bandyti nuversti Ukrainos vyriausybę ir paskirti Rusijai geranoriškesnę vadovybę, vengdama didelio masto karo veiksmų.
Karinių veiksmų gali ir neprireikti?
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Rusijoje, be plataus masto invazijos į Ukrainą, svarstomi šalies destabilizavimo iš vidaus, Ukrainos vyriausybės nuvertimo ir kibernetinių atakų scenarijai.
J.Stoltenbergas penktadienį bendroje spaudos konferencijoje su Rumunijos prezidentu Klausu Johanisu sakė: „Plataus masto invazijos rizika išlieka, tačiau yra ir kitų bet kokio tipo agresyvių veiksmų, įskaitant bandymus nuversti vyriausybę Kijeve, hibridines ir kibernetines atakas ir daugybę kitų Rusijos agresijos rūšių, rizika. Matėme grėsmingą retoriką iš Rusijos pusės, žinome, kad Ukrainoje jau veikia daug Rusijos žvalgybos pareigūnų. Turime pavyzdžių, kaip Rusija praeityje panaudojo jėgą prieš Ukrainą“.
Jo nuomone, plataus masto karo Europoje rizika dabar yra labai didelė. Tačiau J.Stoltenbergas pažymėjo, kad Aljansas neturi tikslių ir aiškių duomenų apie galimą Rusijos puolimo datą.
J.Bidenas sąjungininkams pranešė, kada prasidės karas?
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį nuotoliniu ryšiu kalbėjosi su NATO vadovu, Europos Parlamento pirmininku ir Europos Komisijos vadove vadovybe, Didžiosios Britanijos premjeru, Prancūzijos prezidentu, Vokietijos kancleriu, Italijos premjeru, Lenkijos prezidentu, Rumunijos prezidentu.
„The Guardian“ praneša, kad JAV prezidentas J.Bidenas neva per telefoninį pokalbį NATO ir ES lyderiams pasakė, kad Rusijos prezidentas V.Putinas nusprendė per artimiausias kelias dienas pradėti invaziją į Ukrainą. Ataka gali prasidėti oro smūgiais.
Autoritetingas britų leidinys „The Guardian“ praneša, kad JAV prezidentas J.Bidenas neva per telefoninį pokalbį NATO ir ES lyderiams pasakė, kad Rusijos prezidentas V.Putinas nusprendė per artimiausias kelias dienas pradėti invaziją į Ukrainą. Ataka gali prasidėti oro smūgiais.
Įtakingas JAV leidinys „Politico“, remdamasis savo šaltiniais, taip pat praneša, kad J.Bidenas sąjungininkus informavo, jog Rusijos kariniai veiksmai gali prasidėti vasario 16 dieną.
„Vienas iš šaltinių teigė, kad per konferencinį lyderių pokalbį buvo paskelbta, kad kibernetinės atakos „neišvengiamos“, kitas šaltinis leidiniui sakė, kad žvalgybos duomenys „konkretūs ir keliantys nerimą“, rašo „Politico“.
Tuo tarpu naujienų agentūra „Reuters“ iš savo šaltinių išgirdo, kad Rusija invaziją gali pradėti vasario 15 dieną.
Susitikimo dalyviai dar kartą pabrėžė, kad bet kokia Rusijos agresija prieš Ukrainą Kremliui kainuos labai brangiai bei patvirtino pasirengimą toliau tęsti dialogą su Rusija, praneša Ukrainos naujienų agentūra Unian.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda po susitikimo pranešė, kad buvo apsvarstyti galimi įvykių scenarijai. Jis pabrėžė šalių vienybę ir pasiryžimą toliau remti Ukrainą.
Tačiau A.Duda taip pat pridūrė, kad su Rusija reikia kalbėtis ir ieškoti sprendimo, bet kompromiso reikia siekti ne darant nuolaidas, kurios susilpnintų NATO ir apribotų Ukrainos suverenitetą.
Penktadienį Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas telefonu kalbėjosi su JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku Marku Milley, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Kariuomenių vadovai aptarė aktualius tarptautinio saugumo klausimus“, – sakoma pranešime.
Išvakarėse M.Milley telefonu pasikalbėjo su Baltarusijos Generalinio štabo viršininku Viktaru Hulevičiumi.
Tuo tarpu įtakingas vokiečių žurnalas „Spiegel“ teigia, kad tiek CŽV, tiek JAV kariuomenė federalinei vyriausybei ir kitoms NATO narėms penktadienį pranešė, kad, remiantis nauja informacija, „baiminasi, kad ataka gali būti surengta jau kitą trečiadienį“.
„Buvo konkrečiai aprašyti Rusijos invazijos maršrutai, atskiros užduotys, kurias daliniai turi atlikti. Vasario 16-oji buvo nurodyta kaip galima invazijos pradžios data“, – rašo „Spiegel“.
Paskutinis pokalbis su V.Putinu?
Šeštadienį JAV prezidentas J.Bidenas telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu V.Putinu.
Šalių lyderiai tiesiogiai nesikalbėjo nuo praėjusių metų pabaigos. Kremlius praneša, kad šis pokalbis įvyks Vašingtono iniciatyva.
„Iš tiesų, Amerikos pusė paprašė pokalbio su prezidentu Putinu, o rytoj vakare, Maskvos laiku, planuojamas dviejų prezidentų pokalbis“, – penktadienį sakė V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
O gal tai tik JAV taktika atgrasyti Rusiją?
Tačiau dramatiška JAV atstovų retorika gali reikšti ne tik tai, kad grėsmės lygis pats didžiausias. Tai gali būti ir taktika bandant sustabdyti Rusiją.
Ukrainos portalas pravda.ua praneša, kad JAV žurnalistai iš savo šaltinių žvalgyboje sužinojo, kad JAV valdžia gali sąmoningai kurti „apokaliptinį“ vaizdą žiniasklaidoje ir oficialiuose pareiškimuose apie Rusijos invaziją į Ukrainą, siekdama atgrasyti Rusiją nuo jos ketinimų.
JAV televizija CNN, cituodama keletas neįvardytų šaltinių JAV žvalgybos agentūrose, Valstybės departamente ir Baltuosiuose rūmuose, teigia, kad JAV prezidento administracija 2021 metų pabaigoje nusprendė sąmoningai sukurti sleginčią ir „apokaliptinę“ retoriką apie galimą Rusijos kariuomenės invaziją į Ukrainą, kad atgrasytų Kremlių nuo jo ketinimų.
Kaip tapo žinoma Amerikos žvalgybai, Rusijos karinė vadovybė taip pat yra suglumusi ir bando išsiaiškinti, ar nėra šnipų aukščiausiuose vadovavimo lygiuose.
Šaltiniai aiškina, kad JAV pareigūnai tikisi parodyti rusams, kad visi žino apie jų planus, taip pat pasėti abejonę, kad Rusijos politinėje ir karinėje vadovybėje yra šnipų, perduodančių duomenis Vakarų šalių žvalgybai.
Žurnalistai pastebi, kad dauguma dabartinės administracijos pareigūnų 2014 metais ėjo žemesnio lygio pareigas JAV prezidento Baracko Obamos administracijoje. Jie esą matė ir suprato, kaip Rusija ėmėsi hibridinio karo taktikos, ypač nepažymėtų karinių dalinių ir dezinformacijos per socialinius tinklus, kad aneksuotų Krymą ir pradėtų karo veiksmus Donbase.
CNN rašo, kad po Krymo aneksijos ir įsiveržimo į Donbasą JAV pareigūnai pakeitė savo strategiją, siekdami atremti Rusijos hibridinio karo taktiką.
Dabar, tariamai, JAV iš anksto išslaptina dalį savo žvalgybos informacijos apie Rusijos ketinimus, siekdamos suklaidinti Rusijos kariuomenę ir Kremlių.
Pasak CNN šaltinių J.Bideno administracijoje, Rusijos prezidentą V.Putiną nustebino kai kurie Vakarų žiniasklaidai „nutekėję“ pranešimai. Be to, kaip tapo žinoma Amerikos žvalgybai, Rusijos karinė vadovybė taip pat yra suglumusi ir bando išsiaiškinti, ar nėra šnipų aukščiausiuose vadovavimo lygiuose.
Teigiama, kad visi oficialūs Baltųjų rūmų, Valstybės departamento pareigūnų ir kitų pareiškimai buvo suderinti su JAV Nacionalinio saugumo agentūros, kitų JAV saugumo ir žvalgybos agentūrų vadovais.
Kiekvienas paskelbtas faktas ir išslaptinti duomenys buvo kruopščiai suplanuoti, kad netyčia nenurodytų jų šaltinių Rusijos struktūrose ar būdo, kuriuo šie duomenys buvo gauti. Taigi žiniasklaidoje sąmoningai buvo skleidžiamos itin nerimą keliančios, slegiančios ir „apokaliptinės“ prognozės apie Rusijos invaziją į Ukrainą.
Kas laukia Rusijos agresijos atveju?
Jungtinės Valstijos ir Europa baigia rengti išplėstą sankcijų Rusijai paketą, jei ji įsiveržtų į Ukrainą. Jis skirtas dideliems Rusijos bankams, tačiau nenumato Rusijos prieigos prie SWIFT finansų sistemos draudimo, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Anot jos, trys su derybomis susipažinę šaltiniai teigė, kad po Europos šalių prieštaravimų nebuvo aktyviai svarstomas visiškas Rusijos prieigos prie SWIFT finansinių operacijų sistemos uždraudimas. Sankcijos stambiesiems Rusijos bankams vis tiek turėtų reikšmingos įtakos Rusijos finansų sektoriui ir ekonomikai, teigė vienas iš šaltinių.
Po Europos šalių prieštaravimų nebuvo aktyviai svarstomas visiškas Rusijos prieigos prie SWIFT finansinių operacijų sistemos uždraudimas.
„Tikslas yra sukurti tokias sankcijas, kurios iš tikrųjų smogtų rusams, kartu atsižvelgiant į šalutinę žalą tiems, kurie jas taikytų, ir pripažįstant, kad sankcijos skaudžiai palies Europą“, – sakė šaltinis.
Sankcijos bus nukreiptos prieš Rusijos oligarchus ir taip pat apims Rusijos gaminamų komponentų, skirtų technologijų ir ginklų sektoriams, eksporto kontrolę, nurodė trys šaltiniai.
Pasak JAV ir Europos pareigūnų, JAV ir Europos sąjungininkai daugiausia dėmesio skyrė sankcijoms Rusijos fizinės invazijos į Ukrainą atveju. Tačiau, jei Ruysija surengtų ne fizinę invaziją, o masinę kibernetinę ataką, sankcijų paketą tektų derinti toliau, nes dėl jo dar nesutarta.
JAV pareigūnas sakė, kad tarp Rusijos bankų, kuriems būtų taikomos išplėstos sankcijos, gali būti valstybiniai VTB ir „Sberbank“ – didžiausios Rusijos finansų institucijos.
Rusijos reikalavimai ir spaudimas
Vakarų lyderiai pavojaus varpais dėl Rusijos galimos invazijos į Ukrainą pradėjo skambinti Maskvai prie kaimynės sienų sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių.
Rusija neigia turinti planų įsiveržti į provakarietišką kaimynę ir reikalauja iš Vakarų šalių garantijų, kad NATO sustabdys plėtrą į rytus ir niekada nesuteiks narystės Ukrainai.
JAV ir jų sąjungininkės vakaruose tuos reikalavimus atmeta ir pabrėžia, kad Aljansas nesileis į kompromisus dėl savo atvirų durų politikos.
Tęsiantis krizei, Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija pradėjo bendrų karinių pratybų aktyviąją dalį. Maskva ir Minskas neatskleidė, kiek karių dalyvauja pratybose, bet Jungtinės Valstijos sakė, jog Rusija planavo pasiųsti į kelias Baltarusijos sritis apie 30 tūkst. karių. Manevrai truks iki vasario 20 dienos.
Maskva ir Minskas tvirtina, kad rusų kariai po pratybų sugrįš į savo bazes Rusijoje.
Be to, Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė surengsianti naujas karines pratybas prie Ukrainos sienos ir Juodojoje jūroje.
Maskva, kontroliuojanti Krymo pusiasalį po to, kai 2014 metais jį atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo, Juodąją jūrą pavertė strateginiu prioritetu.
