Karas Kalnų Karabache. Azerbaidžanas ir Armėnija kariauja, Turkija ir Rusija už nugarų

Trečia karinio konflikto Kalnų Karabache diena

Karo veiksmų eiga

Abi šalys užstrigo prie fronto linijos, vyksta nedideli taktiniai puolimai ir kontrpuolimai, tačiau pagrindine sausumos pajėgų kovos priemone tampa susišaudymai iš stacionarių pozicijų, ir toliau pagrindinis akcentas tenka artilerijai ir salvinėms artilerijos sistemoms, azerbaidžaniečių pajėgos toliau plačiai naudoja smogiamuosius bepiločius, o armėnai vieną kitą numuša.

Dronais buvo atakuotas autobusas, armėnų teigimu – Armėnijos teritorijoje. Kai kurie šaltiniai teigia, kad juo iš Armėnijos į Kalnų Karabachą vyko savanoriai – iš tiesų mažai tikėtina, kad į karo veiksmų zoną vyko turistai. Tačiau šis įvykis liko beveik nepastebėtas užsienio šalių žiniasklaidos. Didžiausiu įvykiu tapo armėnų pranešimas apie tai, kad turkų naikintuvas F-16 įskrido į Armėnijos teritoriją ir numušė armėnų atakos lėktuvą Su-25, lakūnas žuvo. Tema verta aptarti detaliau.

Armėnijos karinių oro pajėgų atakos lėktuvo Su-25 numušimas

Pasak Armėnijos gynybos ministerijos, Turkijos naikintuvas F-16 apie 10:30 val. pakilo iš Azerbaidžano karinio Ganža aerodromo, 8,2 km aukštyje įskrido į 60 km gylį Armėnijos teritorijoje ir numušė paminėtą armėnų lėktuvą. Su-25 buvo naudojamas kaip naikintuvas, kadangi jo greitis ir ginkluotė tinkami atakuoti Azerbaidžano smogiamuosius bepiločius. Beje, toks mokomųjų ir atakos lėktuvų, kurie yra lėtesni už naikintuvus, panaudojimas jau seniai aptarinėjamas ir bandomas įvairių šalių kariuomenėse. Tačiau patys atakos lėktuvai yra praktiškai beginkliai taikiniai naikintuvams – būtent taip ir nutiko su Armėnijos Su-25.

NationalTurk nuotr./Pamuštas Armėnijos Su-25 krenta

Turėdama nedidelį kiekį naikintuvų, Armėnija nebuvo pajėgi užtikrinti nuolatinio jų patruliavimo ore. Todėl iš oro stebėjimo ir kontrolės sistemos gavęs pranešimą apie link jo artėjantį priešo naikintuvą, Su-25 turėjo apsisukti ir visu greičiu spausti į Armėnijos teritoriją. Tačiau gerokai greitesnis naikintuvas jį pasivijo ir numušė. Didžiausia intriga – kodėl Turkija visiškai nesislėpdama pasiuntė savo naikintuvą, leido jam įsiveržti į oficialiai konflikte nedalyvaujančios Armėnijos oro erdvę ir čia numušti jos lėktuvą? Yra dvi vertos dėmesio versijos:

• Turkija nusprendė kategoriškai parodyti Armėnijai, kad palaiko Azerbaidžaną ir imsis bet kokių priemonių, net ir panaudos savo ginkluotąsias pajėgas. Tačiau tokiu atveju turkai neturėtų neigti, kad tai jų lėktuvas, o išgalvoti kokią nors priežastį, tegul ir visai neįtikinamą, pvz., kad jų naikintuvas buvo priverstas gintis nuo Su-25. Įtarimą kelia ir tai, kad neva turkų F-16 buvo vienas. Turkijos naikintuvai visada veikia poromis, ir toks vieno lėktuvo skrydis atrodo keistai ir neįtikinamai;
• Lenkiškame karybos bloge Militarium ir keliuose kituose šaltiniuose pasirodė informacija, kad tai buvo Azerbaidžano naikintuvas MiG-29. Nors to nepatvirtina nė vienas solidus šaltinis, ši versija atrodo labai įtikinamai – vienas naikintuvas pakilo, padarė apgaulingą lanką ir išėjo į poziciją, iš kurios pavyko užklupti, pasivyti ir numušti to nesitikėjusį bepiločius medžiojusį armėnų Su-25. Tai tik versija, tačiau labai įtikinama.

Bandant išvengti panašaus smūgio ateityje, armėnai turėtų savo atakos lėktuvus pridengti naujais rusiškais naikintuvais Su-30. Tačiau man kirba įtarimas, kad Armėnija juos laiko sostinės apsaugai ir labai bijo nors vieną prarasti, kadangi tai būtų milžiniškas moralinis ir informacinis nuostolis.

Politiniai aspektai

Akivaizdu, kad Armėnija ir toliau, kaip ir pirmosiomis dienomis, tik dar aktyviau mėgina parodyti, kad Turkija tiesiogiai dalyvauja kariniame konflikte, ir kad Azerbaidžano bei Turkijos pajėgos atakuoja iš oro taikinius Armėnijos teritorijoje. Visų pirma – tai yra spaudimas Jungtinėms Tautoms ir ES dar aktyviau spręsti problemą ir sustabdyti konfliktą, kuriame Armėnija negali pasiekti jokio laimėjimo, bet kokiu atveju jai gresia tik nuostoliai.

Antra, Armėnija yra Rusijos posovietinėje Rytų erdvėje sukurtos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (rus. ОДКБ) narė, ir gali kreiptis, prašydama pagalbos agresijos atveju. Kalnų Karabacho nepriklausomybė nėra pripažinta net pačios Armėnijos, ir ši separatistinė teritorija nėra saugoma minėta Kolektyvine sutartimi.

VIDEO: Kalnų Karabache vėl plykstelėjo karinis Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas

Kalnų Karabache vėl plykstelėjo karinis Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas

Reuters

Kitas svarbus politinis aspektas, kad pagaliau „prabudo“ Kremlius – tik šiandien oficialiai paskelbta apie Rusijos prezidento ir Armėnijos premjero pokalbį telefonu, nors tokie pokalbiai vyko nuo pat konflikto pradžios. Rusijai šis konfliktas visiškai nereikalingas, ir jo eskalacija gali sukelti visiškai nepageidaujamas pasekmes – tačiau už Azerbaidžano nugaros stovi Turkijos prezidentas T.R.Erdoganas, kuris turi savo interesus ir savo lūkesčius. Lietuvoje labai gaji nuomonė apie Rusijos ir Turkijos „draugystę“, tačiau iš tiesų tai tik dviejų stiprių ir agresyvių regiono autoritarinių žaidėjų žaidimas kortomis, kur susikirtus interesams rankoje už nugaros gniaužiami peiliai.

Šiandieninę padėtį įvertinčiau taip – Turkija ir Azerbaidžanas dar linkę palaikyti įtampą, nes jie nerizikuoja nieko prarasti – tarptautinė bendrija neturi jokių realių priemonių jiems sustabdyti, o kuo ilgiau jie pajėgs tą įtampą palaikyti, tuo daugiau savo užsibrėžtų tikslų gali pasiekti.

Įdomu, kad vakar pasigirdę palaikymo Armėnijai kalbos iš Graikijos, šiandien nutilo.

Kalnų Karabachas vėl kaista

Taigi, rytoj vėl aidės šūviai, kris numušti bepiločiai, lėktuvai ir sraigtasparniai. O diplomatai plušės matomuose ir nematomuose frontuose, mėgindami sustabdyti karinį konfliktą – kai kalba ginklai, visada yra tikimybė, kad karas peržengs jį pradedant nusistatytas ribas.

Rugsėjo 30, ketvirta karo veiksmų Kalnų Karabache diena

Kaip čia neprisiminsi E.M Remarque'o – fronte nieko naujo.

Šaudosi, tame tarpe ir panaudodami dronus, bet jau nebe taip intensyviai. Abiem šalims jau turėtų po truputėlį pradėti trūkti amunicijos, pirmiausia – Armėnijai. Ne taip trūkti, kad nebebus kuo šaudyti, bet kad teks pataupyti.

VIDEO: Armėnija ir Azerbaidžanas kaltina vienas kitą teritorijos, nutolusios nuo Kalnų Karabacho, apšaudymu – daugėja aukų

Armėnija ir Azerbaidžanas kaltina vienas kitą teritorijos, nutolusios nuo Kalnų Karabacho, apšaudymu – daugėja aukų

Reuters

Armėnai sako, kad šį rytą taikinius Kalnų Karabache iš didelio aukščio (greičiausiai – baiminantis artimo nuotolio oro gynybos sistemų) atakavo du Turkijos naikintuvai F-16 ir Azerbaidžano atakos lėktuvas Su-25, o visas vadovavimas oro pajėgoms fronte perduotas Turkijos kariškiams. Neva pati Turkijos karinių oro pajėgų vadovybė vadovavo iš vadovavimo posto, įrengto lėktuve E-7T (lėktuve įrengta radiolokacinė stotis, kita oro kontrolės ir ryšių įranga leidžia kelių šimtų kilometrų spinduliu stebėti oro erdvę ir vadovauti visoms pajėgoms, įjungtoms į tinklą), skraidžiusio netoli Armėnijos sienos. be to, virš Turkijos teritorijos skraidantys bepiločiai koreguoja ugnį.

Taigi, armėnai ir toliau mėgina įrodyti Turkijos pajėgų tiesioginį dalyvavimą kovos veiksmuose, tačiau kol kas jokių įrodymų nepateikia. Pažadėjo įrodymus, kad vakar jų Su-25 numušė būtent Turkijos pajėgų naikintuvas F-16. Lauksim, nors visiškai neaišku, kodėl tų įrodymų dar nepateikė – nes tikrai negaliu kategoriškai teigti, dalyvauja ar nedalyvauja Turkijos karo lėktuvai karo veiksmuose, kol kas – no evidence. Nėra abejonių tik dėl to, kad iš Turkijos oro erdvės vykdoma Armėnijos ir Kalnų Karabacho teritorijų žvalgyba, o surinkti duomenys perduodami Azerbaidžano pajėgoms.

VIDEO: Turkijos televizija paviešino vaizdo įrašą, kaip numušamas tariamas armėnų bepilotis orlaivis

Turkijos televizija paviešino vaizdo įrašą, kaip numušamas tariamas armėnų bepilotis orlaivis

Reuters

JT Saugumo Taryba ir Vakarų šalys reikalauja tuoj pat nutraukti kovos veiksmus ir sėsti prie derybų stalo, joms antrina ir Rusija.

Tiek Armėnijos, tiek Azerbaidžano valdžia kategoriškai atsisako – tai visiškai suprantama, nei vieni, nei kiti negali va taip imti ir sutikti, reikia išlaukti patogios dingsties ir tinkamo laiko. Tačiau manyčiau, kad abi šalys jau ruošia informacinius šūvius, kuriais kaip pergalės saliutais pridengs savo sprendimą nutraukti kovos veiksmus. Kaip jau minėjau, susišaudymai ir nedideli išpuoliai nepasibaigs tą pačią minutę – tiesiog jau nebevyks atviri ir intensyvūs karo veiksmai.

Įdomi detalė – tik šiandien pradėjo normaliai veikti Azerbaidžano Gynybos ministerijos svetainė (greičiausiai dėl kibernetinių atakų ji praktiškai neveikė), tačiau – tik azerbaidžaniečių kalba, nei angliška, nei rusiška jos versija neveikia. Iš naujienų – tik keli nauji bepiločių nufilmuoti vaizdai, kaip atakomis iš oro sunaikinamos kelios armėnų šarvuotos mašinos.

Ar armėnų pajėgos Kalnų Karabache gali neatsilaikyti? Manyčiau, kad atsilaikys, nors patiriami nuostoliai tikrai skaudūs ir sekinantys – pasibaigus kovos veiksmams bus nelengva atstatyti patirtus oro gynybos ir šarvuotos technikos praradimus.

O turkiški bepiločiai tikrai sulauks naujų pirkėjų antplūdžio – nors pačių dronų nuostoliai atrodo yra nemaži, o dalį video įrašų matomų taikinių sunaikino kitomis priemonėmis, ne dronais, jų reputacija gerokai ūgtelėjo.

Straipsnis parengtas remiantis geopolitikos ir karybos apžvalgininko Egidijaus Papečkio nuomone išdėstyta autoriaus Facebook paskyroje. Tęsiame Azerbaidžano ir Armėnijos karo apžvalgas. Pirmosios ir antrosios karo dienos apžvalgas, paskelbtas rugsėjo 28-ą ir 29-ą dieną, skaitykite portale InformNapalm.