Savo pavardės skelbti nenorėjusi Oksana teigė Lenkijoje ir Čekijoje buvusi tik dar viena pabėgėlė prieglaudoje, nemokanti vietinės kalbos.
„Niekam mūsų nereikia, – sakė ji. – Mokytojų ten niekam nereikia. Čekų kalbos mokėjimas yra privalomas. Jie galėjo priimti mane dirbti valytoja, bet net ir tada man būtų reikėję susirasti gyvenamąją vietą.“
Dabar ji su šeima prisijungė prie vis augančio namo grįžtančių ukrainiečių skaičiaus.
Pirmą kartą nuo prieš šešias savaites prasidėjusios Rusijos invazijos vis daugiau keliautojų, vykstančių per vakarų Ukrainos miestą Lvivą ir kitus tranzito centrus, grįžta namo, o ne bėga.
