1. Karas tikriausiai tęsis mažiausiai metus, tačiau iš esmės yra aklavietėje ir jo intensyvumas mažėja.
Praėjo jau šeši karo mėnesiai, tačiau nei Ukraina, nei Rusija, nepaisant patirtų nuostolių, nėra pasirengusios nutraukti kovą. Ukraina nori susigrąžinti okupuotas teritorijas, o Rusija bando ir toliau skaudžiai smogti ne tik savo priešininkei, bet ir Vakarams. Kremlius tiki, kad žiema jam išeis į naudą.
Nuo to laiko, kai paaiškėjo, kad Bučoje, Irpinėje ir kitose rusų okupuotose teritorijose į šiaurę nuo Kyjivo buvo įvykdytos žudynės, abi pusės neveda derybų. Tačiau nuo birželio pabaigos, kai krito Lysyčanskas, fronto linijos judėjimas buvo minimalus. Abi pusės kovoja dėl postūmio ir vis labiau atrodo išsekusios.
2. Ukraina neturi veiksmingų kontratakos priemonių ir Rusijos pajėgas bando sužlugdyti partizanų išpuoliais.
Ukraina norėtų atkovoti Chersoną, esantį į vakarus nuo Dniepro upės, tačiau aukštas administracijos pareigūnas privačiai pripažino, kad „mes neturime pakankamai pajėgumų juos nustumti atgal“. Kyjivas pakeitė savo strategiją: ėmėsi rengti tolimojo nuotolio raketų atakas ir drąsius specialiųjų pajėgų reidus į Rusijos bazes giliai už fronto linijos.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad siekiama „sukelti chaosą Rusijos pajėgose“, tačiau, nors tai ir sumažins užpuolikų veiksmingumą, nepanašu, kad dėl to okupantai palūš ir patys pasitrauks iš Chersono, kaip tikėjosi kai kurie Ukrainos pareigūnai.
3. Rusija vis dar nori brautis į priekį, tačiau jos dėmesys greičiausiai bus nukreiptas į tai, kaip išlaikyti savo laimėjimus ir aneksuoti okupuotas Ukrainos teritorijas.
Rusija neturi jokio naujo puolimo plano, išskyrus masinį artilerijos naudojimą, miestų ir miestelių naikinimą ir smelkimąsi į priekį. Iš dalies ji tai daro todėl, kad tai veiksminga, taip pat iš dalies siekdama sumažinti aukų skaičių, nes, kai kuriais Vakarų vertinimais, iki šiol žuvo mažiausiai 15 000 Rusijos karių. Ji toliau laikosi šios strategijos aplink Bachmutą Donbase, tačiau pažanga yra lėta iš dalies dėl to, kad ji turėjo perskirstyti kai kurias pajėgas, kad sustiprintų Chersono kryptį.
Galbūt Kremlius nepasiekė to, ko tikėjosi karo pradžioje, tačiau dabar Rusija valdo dideles Ukrainos teritorijos dalis rytuose ir pietuose ir aktyviai kalba apie referendumų dėl aneksijos surengimą. Artėjant vėsesniems orams Maskva tikriausiai sutelks dėmesį į tai, kad įtvirtintų tai, ką turi.
4. Žiema sukels naują pabėgėlių krizę ir suteiks galimybę tai konflikto pusei, kuri gali geriau pasiruošti.
Žiema yra svarbiausia abiejų pusių strateginiame mąstyme. Ukraina jau dabar nerimauja dėl humanitarinių klausimų, nes Donecko srityje ir kitose fronto zonose nėra dujinio šildymo daugiabučiuose namuose. Vienas humanitarinės pagalbos pareigūnas prognozavo, kad žiemą kils nauja migracijos banga, o Ukrainos sieną su Lenkija galbūt kirs iki 2 mln. žmonių.
-
Šaltiniai Maskvoje: Vladimiras Putinas tikisi Europos valią palaužti šią žiemą
-
JK premjeras B.Johnsonas atvyko į Kyjivą paminėti Ukrainos nepriklausomybės dienos
-
V.Zelenskis: per Rusijos ataką Ukrainos traukinių stotyje žuvo 22 žmonės
-
J.Bidenas pažadėjo 3 mlrd. dolerių ilgalaikę karinę pagalbą Ukrainai
-
Ukraina teigia, kad elektros linija į Zaporižios atominę elektrinę atkurta
Rusai mato žiemą kaip galimybę. Ukraina baiminasi, kad Rusija nusitaikys į jos energetikos tinklus, todėl šildymo dilema taps dar opesnė. Kyjive baiminamasi, kad Rusija gali išjungti didžiulę Zaporižios atominę elektrinę. Maskva taip pat nori pratęsti Vakarų problemas dėl aukštų energijos kainų ir turi visas paskatas didinti spaudimą.
Tačiau pavasarį gali būti atnaujintas puolimas – abi pusė bandys papildyti jėgas ir pasiruošti, tikėtina, dar vienam kovos sezonui.
5. Vakarai turi nuspręsti, ar jie nori, kad Ukraina laimėtų, ar tiesiog išsilaikytų, ir teikti tiek paramos, kiek Ukrainai reikia.
Ukraina būtų buvusi nugalėta be Vakarų karinės pagalbos. Tačiau iki šiol Vakarai nė karto nesuteikė pakankamai artilerijos ar kitų ginklų, pavyzdžiui, naikintuvų, kurie leistų Kyjivui išstumti užpuolikus iš užimtų teritorijų. Vakarų politikai kalba apie būtinybę priversti Rusiją grįžti prie prieškarinių sienų, tačiau nesuteikia pakankamai priemonių, kad tai būtų galima padaryti.
Tuo pat metu didėja Ukrainos humanitarinis poreikis. Pavyzdžiui, nėra pakankamai lėšų atstatymui, o daugelis namų į šiaurės rytus ir šiaurės vakarus nuo Kyjivo, praėjus penkiems mėnesiams po rusų pasitraukimo, tebėra sugriauti, neretai jų gyventojai gyvena garažuose ar laikinuose statiniuose.
Šalies viduje perkeltiems žmonėms dažnai tenka gyventi mokyklose ar vaikų darželiuose, laikinose patalpose, kuriose žmonėms sunku išbūti ilgesnį laiką. Dėl karo Ukrainai per mėnesį trūksta 5 mlrd. dolerių biudžeto lėšų. Pagalba ir atstatymas kainuos daug kartų daugiau.
