Karas Ukrainoje: naktį Kijevą drebina sprogimai, kaukė oro pavojaus sirenos

Portalas UNIAN skelbia, kad apie 1.40 val. (vietos laiku), Kijeve vėl nugriaudėjo keli galingi sprogimai.

Liudininkai agentūrai UNIAN pasakojo, kad sprogimai buvo girdimi Golosejevo ir Pečersko rajonuose. Mieste paskelbtas oro pavojus. Visi sostinės gyventojai paraginti nedelsiant slėptis.

„The Kyiv Independent“ tviteryje rašo, kad sprogimai girdimi netoli „Družby Narodiv“ Kijevo metro stoties.

Prieš kelias valandas Rusijos oro pajėgos atakavo Gynybos ministeriją ir Sausumos pajėgų vadavietę, nukentėjo Pivdenio geležinkelio stotis, teko evakuoti žmones.

Charkivo srities Iziumo mero pavaduotojas Volodymyras Matsokinas pranešė apie Rusijos surengtą apšaudymą, kurio metu žuvo žmonės.

Kaip teigia portalas UNIAN, išpuolis prasidėjo apie 23.59 val., smogta daugiaaukščiam pastatui ir nuosavam namui. Privačiame name žuvo mažiausiai trys civiliai.

Anot portalo, vėliau meras patikslino aukų skaičių: žuvo 6 nuosavame name buvę žmonės, du iš jų – vaikai. 

„Tai nėra supervalstybės kariai, tai – suklaidinti vaikai, kuriais buvo pasinaudota“, – apie Rusijos karius naujausiame vaizdo įraše kalbėjo Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. 

Jis teigė, kad nors agresorius turi daug daugiau karių, jų moralė nuolat prastėja.

„Vis daugiau okupantų bėga atgal į Rusiją nuo mūsų, nuo jūsų, nuo visų, kurie išstumia priešą... <...> Ukrainiečiai įveikia priešą ir be ginklų“, – kalbėjo jis.

V.Zelenskis pabrėžė, kad nuoširdžiai žavisi didvyriškais Konotopo, Baštankos, Energodaro, Melitopolio ir kitų Ukrainos miestų bei kaimų gyventojais, kurie neįsileidžia okupantų, užtverdami jiems kelią.

Pasak šalies vadovo, Ukrainos žmonės per savaitę sugriovė priešo planus: „Mes esame žmonės, kurie per savaitę sugriovė priešo planus. Planai, kurie buvo kuriami daugelį metų. Klastingai, apskaičiuotai, su neapykanta mūsų šaliai, mūsų žmonėms, visiems žmonėms, kurie turi laisvę ir širdį. Tačiau mes juos sustabdėme ir juos nugalėjome“, – pabrėžė prezidentas.

V.Zelenskis pridūrė, kad, ne tik kariškiai ar teisėsaugos institucijos, bet net ir paprasti ukrainiečiai kasdien sučiumpa karo belaisvius.

„Ir jie sako tik vieną dalyką. Jie nežino, ko čia atvyko“, – atskleidė jis.

Mariupolio meras Vadimas Bojčenka vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo socialiniuose tinkluose, apžvelgė šios dienos įvykius bei apibendrino situaciją mieste.

„Šiandien buvo sunkiausia ir žiauriausia diena per visas 7 karo dienas. Šiandien jie tiesiog norėjo mus visus sunaikinti, tačiau mūsų gerbiamos Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Nacionalinė gvardija ir “Azovo„ pulkas kaip reikiant atkirto tiems žmonėms, kurie šaudė į mūsų namus“, – sakė jis.

Pasak mero, dėl kovų mieste vėl buvo pažeista kritinė infrastruktūra. Mariupolis liko be vandens, šildymo ir elektros.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

„Vėl neturime elektros, vėl neturime vandens. Mes ir toliau neturime šilumos. Tačiau rytoj, pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, mūsų didvyriškos komunalinių paslaugų tarnybos ir DTEK imsis atkurti svarbią infrastruktūrą. Užtikrinti, kad turėtume elektrą ir vandenį, stabilias telefono ryšio paslaugas“, – sakė jis.

Britų visuomeninis transliuotojas BBC pradėjo radijo transliaciją trumposiomis bangomis Ukrainoje.

BBC kasdien transliuos keturias valandas anglų kalba. Žinios pasieks auditoriją Ukrainoje ir kai kuriose Rusijos dalyse.

Klausytojai galės įsijungti transliacijas 15735 kHz dažniu nuo 18 iki 20 val. ir nuo vidurnakčio iki antros valandos Kijevo laiku.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield trečiadienį apkaltino Rusiją gabenant į Ukrainą kasetinius šaudmenis ir kitus Ženevos konvencijos draudžiamus ginklus, Maskvai tęsiant ataką prieš savo kaimynę.

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė kelis Ukrainos miestus ir telkėsi prie sostinės Kijevo, o tai kelia būgštavimus dėl neišvengiamo puolimo.

„Atrodo, kad Rusija ruošiasi padidinti savo kampanijos prieš Ukrainą žiaurumą“, – JT Generalinei Asamblėjai sakė L.Thomas-Greenfield.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karinių veiksmų padariniai Ukrainoje

„Matėme vaizdo įrašų, kaip Rusijos pajėgos perkelia išskirtinai letalinius ginklus į Ukrainą, kuriems nėra vietos mūšio lauke. Tai apima kasetinius šaudmenis ir vakuumines bombas – jie yra uždrausti pagal Ženevos konvenciją“, – nurodė ambasadorė.

L.Thomas-Greenfield taip pat paminėjo anksčiau šią savaitę paskelbtus vaizdus, kuriuose užfiksuota maždaug 65 km ilgio Rusijos karinės technikos kolona, kuri, jos teigimu, „veržiasi link Kijevo“.

JAV ambasadorė JT kalbėjo prieš Generalinės Asamblėjos balsavimą dėl rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad Rusija išvestų savo pajėgas iš Ukrainos. Trečiadienį įvyko 193 Generalinės Asamblėjos narių balsavimas, per kurį Rusijos veiksmus smerkianti rezoliucija buvo priimta, ją palaikius 141 valstybei.

CNN šaltinių teigimu, JAV šią savaitę Ukrainai pristatė šimtus priešlėktuvinių raketų „Stinger“. 

Pasak JAV pareigūno ir šaltinio Kongrese, šalis pirmą kartą per pastarąsias kelias dienas Ukrainai pristatė šimtus priešlėktuvinių raketų „Stinger“, įskaitant daugiau nei 200 vienetų pirmadienį.

Šių metų pradžioje JAV uždegė žalią šviesą Baltijos šalims, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją, siųsti į Ukrainą jų turimą Amerikoje pagamintą ginkluotę, įskaitant „Stinger“. 
 

Apžvelgdamas situaciją Kijeve meras V.Klyčko telegram kanale pasidalintame video pasakojo, kad keletas sviedinių pataikė į kiemus kai kuriuose Kijevo rajonuose, aukų ar sužeistųjų nėra.

„Kai kuriose miesto vietose į kiemus pataikė keletas sviedinių. Ačiū Dievui, aukų ir sužeistųjų nėra. Užsidegė keli automobiliai. Buvo apgadintas privatus namas. Buvo apgadintos vieno iš Podolės rajono policijos skyrių patalpos“, – pranešė V. Klyčko. Anot jo, vakare Kijeve nugriaudėjo keli sprogimai, vienas iš jų – šalia geležinkelio stoties, tačiau aplinkybės dar tikslinamos.

Tuo pat metu, pažymėjo jis, kovos tęsėsi netoli Kijevo: Bučoje, Irpene, Hostomelyje.

„Priešas bando prasiveržti į sostinę. Tačiau Ukrainos gynėjai laikosi savo pozicijų ir stabdo okupantus sostinės pakraščiuose“, – pabrėžė meras. 

Rusija raketomis atakavo Charkivo teritorinės gynybos būstinę. Apie tai pranešė regiono valstybės administracijos pirmininko pavaduotojas Romanas Semenucha. 

Charkive sprogimai nugriaudėjo praėjus kelioms minutėms po to, kai mieste buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus. Kol kas pranešta apie du raketų smūgius į vieną iš miesto teritorinės gynybos būstinių.

Taip pat yra pranešimų apie mobiliojo ryšio sutrikimus.
 

Ukrainos prezidento kanceliarija pranešė, kad pirmasis derybų raundas buvo surengtas siekiant rasti sąlyčio taškus, o antrasis raundas turėtų įvykti artimiausiu metu.

Kovo 1 d. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad po pirmojo Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybų raundo „nejaučia jokių konkrečių dalykų“. Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad Rusija turėtų nustoti bombarduoti Ukrainos miestus, kad būtų galima pradėti prasmingas derybas dėl ugnies nutraukimo.

Kaip rašo portalas UNIAN, kovo 2 dieną, deputatas Jaroslavas Železniakas skelbė, kad Rusijos delegacija jau atvyko į derybų vietą Belovežo pušyne, o Ukrainos delegacija dar neatvyko.

Pranešta, esą prezidento V.Zelenskio biuras nurodė, kad Ukrainos delegacija vyksta į derybas su Rusija. Buvo pasirodžiusi žinia, kad derybos vyks Belovežo girioje, tačiau Ukrainos atstovas deryboms su Rusija Davidas Arakhamia paneigė informaciją apie derybų vietą, nors patvirtino, kad jos įvyks, tik kitoje vietoje. Daugiau informacijos jis žadėjo pateikti vėliau. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas trečiadienį vakare apžvelgė situaciją šalyje. Kaip teigiama feisbuke išplatintame vaizdo įraše, Voluinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai sukūrė patikimą gynybos sistemą.

„Nuolat stebimi priešo, demonstruojančio veiksmus palei Ukrainos sieną, veiksmai. Pakrantės kryptimi Ukrainos gynėjai ir toliau vykdo gynybinę operaciją, sėkmingai atgrasydami priešo pajėgas. Mūsų divizijos neutralizavo desantą, bandžiusį išsilaipinti netoli Mykolajivo miesto“, – nurodo generalinis štabas. 

Vaizdo įraše pasakojama, kad ir toliau pasitaiko atvejų, kai Rusijos kariai pasiduoda arba atsisako tęsti puolimą. Teigiama, kad Ukrainos kariai sėkmingai atremia oro atakas. 

„Scanpix“/AP nuotr./Karo Ukrainoje padariniai

„Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios priešas paleido daugiau kaip 180 raketų. Be karinių objektų, smarkiai nukentėjo civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai. Rusijos okupacinės pajėgos pažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės normas, plėšikaudamos ir žudydamos vietos gyventojus, įskaitant vaikus. Okupacinės kariuomenės moralė yra itin žema“, – sakoma toliau. 

Remiantis generalinio štabo pranešimu, per šią parą šalies oro erdvę pažeidė ne daugiau kaip 30 naikintuvų, daugiausiai – iš Baltarusijos. 

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai išvadavo Makarivą, esantį Kijevo srityje, ir įsitvirtino mieste“, – nurodoma pranešime. 

Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnyj socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išplatino informaciją, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko atkovoti Makarivo miestą Kijevo srityje ir jame įsitvirtinti. 

JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas trečiadienį paskelbė, kad suformuota darbo grupė, turėsianti bausti „korumpuotus Rusijos oligarchus“, taip pat sankcijų, įvestų Maskvai dėl invazijos į Ukrainą, pažeidėjus.  

„Teisingumo departamentas pasitelks visus savo įgaliojimus, kad konfiskuotų asmenų ir subjektų, pažeidžiančių šias sankcijas, turtą“, – pareiškime nurodė M.Garlanas, pristatydamas darbo grupę „KleptoCapture“.  

„Darysime viską, kas įmanoma, besistengdami ištirti, suimti ir patraukti atsakomybėn asmenis, kurių nusikalstami veiksmai leidžia Rusijos vyriausybei tęsti šį neteisingą karą“, – pabrėžė generalinis prokuroras.

Rusijoje, Sankt Peterburge, prieš karinę invaziją į Ukrainą susirinkę protestuoti asmenys bandomi atbaidyti šūksniais per megafonus. 

Pareigūnai tvirtina, esą šie pažeidžia sanitarines normas, priimtas šalies valdžios dėl COVID-19 protrūkio.

Šalmus ir apsaugines liemenes dėvintys OMON'ininkai trukdo laisvam praeivių judėjimui. Kai kuriuos asmenis sulaiko „dokumentų patikrinimui“.

Šiuo metu protestuotojai jau nebeskanduoja – jėgos struktūrų atstovų aikštėje beveik tiek pat, kiek likusių išreikšti pilietinę valią. 

Kaip skelbia svetainė „OVD-Info“ Rusijos miestuose vykusiuose protestuose prieš karinę invaziją į Ukrainą, šiandien sulaikyta apie 600 žmonių. 

Ukrainos ambasadorius prie Jungtinių Tautų apkaltino Rusiją siekiant vykdyti genocidą jo šalyje, trečiadienį sakydamas kalbą per retus Generalinės Asamblėjos debatus, praėjus beveik savaitei nuo Maskvos karinės invazijos į jo šalį pradžios.

„Jie atėjo atimti iš Ukrainos pačią jos teisę egzistuoti, – ambasadorius Serhijus Kyslycia sakė Generalinei Asamblėjai prieš balsavimą dėl rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad Rusija išvestų savo pajėgas iš Ukrainos.

„Jau aišku, kad Rusijos tikslas – ne vien okupacija, bet ir genocidas“, – pridūrė ukrainiečių diplomatas.

Vėliau kalbėjęs Rusijos pasiuntinys Vasilijus Nebenzia apkaltino Ukrainą „siautėjančiu neonacizmu“, o Vakarus – mėginimais „atvirai ir ciniškai grasinant įtikinti kitas JT šalis balsuoti už rezoliuciją.

Diplomato teigimu, Maskva tenori sustabdyti separatistinį konfliktą Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prie televizijos bokšto, Kijeve

Vėliau trečiadienį įvyko 193 Generalinės Asamblėjos narių balsavimas, per kurį Rusijos veiksmus smerkianti rezoliucija buvo priimta, ją palaikius 141 valstybei.

Kinija buvo tarp 35 susilaikiusių šalių.

Prieš dokumentą balsavo tik penkios šalys – Rusija, Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja.

Tekstas, kuriam pritaria Europos valstybės ir Kijevas, nėra teisiškai privalomas, bet jo priėmimas žymi stiprų diplomatinį smūgį Ukrainą užpuolusiai Maskvai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną inicijavo plataus masto įsiveržimą į Ukrainą. Kremlius savo žingsnį grindžia JT Chartijos 51-ojo straipsnyje numatytu „savigynos“ principu.

Tačiau Vakarų šalys kategoriškai atmetė tokį pretekstą ir apkaltino Maskvą pažeidus Chartijos 2-ąją straipsnį, įpareigojantį JT nares susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo krizei išspręsti.

Rusijos kariuomenės apsupto ir iš dalies užimto Chersono miesto meras Igoris Kolychajevas maldauja žurnalistų padėti užkirsti kelią humanitarinei katastrofai mieste, praneša pravda.ua.

„Visos žiniasklaidos dėmesiui – Chersono, regiono, visos Ukrainos, pasaulio! Visų žurnalistų, kurie pažįsta mane, kurie myli Chersoną, kuriems rūpi jo likimas  Prašau, panaudokite savo ketvirtosios jėgos galią ir padėkite mums gauti „žaliąjį koridorių“ sužeistųjų ir žuvusiųjų išvežimui, vaistų ir maisto atgabenimui į miestą. Be viso šito miestas pražus!“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo meras.

Ukrainos uostamiestis Mariupolis, kuris atsidūrė Rusijos kariuomenės apsuptyje, apšaudomas jau 14 valandų, „Facebook“ praneša Mariupolio miesto taryba. Pranešama, kad Mariupolio apšaudymo metu buvo sužeista daugiau nei šimtas civilių. Yra vaikų aukų.

Didelės žalos patyrė gimdymo namai ir dešimtys gyvenamųjų pastatų.

"Gimdymo namai ir dešimtys gyvenamųjų pastatų buvo smarkiai apgadinti. Sugriauta mokykla ir nakvynės namai persikėlėliams. Rusai surengė tikrą kruviną terorą. Mariupolis nepamirš ir neatleis. Putino fašistai turi būti sustabdyti", – rašoma miesto tarybos pranešime, kuris iliustruojamas sugriautų namų vaizdais.

Patikslintais Donecko srities administracijos duomenimis, nuo Rusijos kariuomenės invazijos į Ukrainos teritoriją pradžios apšaudant Mariupolį buvo sužeisti 138 civiliai.

Ukrainos gynybos ministerija skelbia gavusi slaptų Rusijos pajėgų dokumentų, iš kurių esą galima spręsti, kad invazijos planai buvo patvirtinti dar sausio 18 dieną ir kad Ukrainą užimti buvo planuojama per 15 dienų – nuo vasario 20-osios iki kovo 6-osios.

„Tad kai kitą kartą kuris nors iš belaisvių sakys, kad pasiklydo, netikėkite tuo! Jie žinojo, kruopščiai planavo ir ruošėsi. O Rusijos okupantams sakome viena: palikite savo įrangą ir slaptus dokumentus. Jų reikės mūsų gynėjams ir Hagai“, – paskelbė ministerija.

Dokumentai esą buvo perimti iš Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno bataliono taktinės grupės 810-osios jūrų pėstininkų brigados.

Ukrainos pajėgos Rusijos kariuomenės atakuojamo Mikolajivo miesto centre paėmė į nelaisvę tris rusų karius, praneša naujienų agentūra „Unian“, remdamasi Ukrainos kariuomene.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Mikolajivo centre į nelaisvę paimti Rusijos kariai

Teigiama, kad Rusijos kariai pasidavė miesto centre, prie paminklo Antrojo pasaulinio karo kariams. Paimti į nelaisvę tie tikino, jog jiems buvo įsakyta „žvalgyti“ miesto centrą.

Ukrainos karių kamantinėjami, kodėl įsiveržė į Ukrainą, okupantai sakė, jog jiems buvo nuolat pasakojama, kad Ukrainoje – terorizmas, netvarka, kad Ukrainai reikia Rusijos karių pagalbos. Ukrainos kariai į nelaisvę paimtiems okupantams leido paskambinti namiškiams. Vienas kalbėjosi su tėvu ir sakė jam: „Tėti, mus paėmė sučiupo. Mes nešaudėme, tik pasidavėme. Patekome į nelaisvę“.

Keli tūkstančiai žmonių išėjo į Zaporožės srities Melitopolio gatves, kad pabandytų apsaugoti miestą gręsiančio nuo Rusijos kariuomenės užgrobimo, praneša „BBC Ukraine“.

Infekcinių ligų ligoninės gydytoja Nadežda Drebot savo „Facebook“ paskyroje tiesiogiai transliavo įvykius Melitopolyje.

Vyrai, moterys, vaikai su vėliavėlėmis žygiavo gatvėmis ir šaukė: „Ukraina svarbiausia“. „Aš čia dėl savo namų“, – vienas protesto dalyvis sakė kitam vyrui. "Šitie orkos atsivežė savo marodierius. Mūsų mokytojai saugo mokyklas, kad jų neišplėštų“, – sakė N.Drebot.

„Mes be ginklų. Neturime ryšio, nėra transporto. Maistas baigiasi. Dvasininkai važinėja po namo, maitina žmones“, – apie situaciją mieste pasakojo gydytoja. Protestuotojai taip pat sugiedojo Ukrainos himną.

Prie Melitopolio tęsiasi kovos tarp Rusijos karių ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų. Vietos gyventojai kaltina įsibrovėlius apšaudymu ir parduotuvių plėšimu.

Ukraina, tikriausiai mėgindama sugėdinti įsiveržusią Maskvą, trečiadienį pakvietė susirūpinusias per kautynes į nelaisvę patekusių Rusijos karių motinas atvykti išsivežti savo sūnų.

„Priimtas sprendimas perduoti paimtus į nelaisvę Rusijos karius jų motinoms, jeigu jos atvyks jų paimti į Ukrainą, Kijevą“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Prieš savaitę prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Kijevas tvirtina paėmęs į nelaisvę dešimtis rusų kariškių, o internete plinta mobiliųjų telefonų vaizdo įrašai, kuriuose matyti suglumę ir nuginkluoti jauni uniformuoti vyrai.

Kijevas siekia susilpninti Rusijos visuomenės paramą invazijai ir atidarė karštąją telefono liniją bei tinklalapį, leidžiančius rusų tėvams sužinoti, ar jų sūnūs yra tarp žuvusiųjų ar paimtųjų į nelaisvę.

Gynybos ministerija paskelbė telefono numerius ir elektroninio pašto adresą, kuriais galima gauti informacijos apie paimtus į nelaisvę rusus, o motinos bus kviečiamos į Kijevą išvežti savo dingusių sūnų.

„Būsite pasitiktos ir nugabentos į Kijevą, kur jūsų sūnus bus jums grąžintas“, – teigiama ministerijos pareiškime.

„Priešingai nei Putino fašistai, mes, ukrainiečiai, nekariaujame prieš motinas ir jų paimtus į nelaisvę vaikus“, – priduriama pareiškime.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigia, kad jo šalis reikalauja išsamios teisinės Rusijos narystės Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje analizės.

Jis įsitikinęs, kad atlikus teisinę analizę paaiškės, kad Rusija neturi teisėto pagrindo narystei JT Saugumo Taryboje.

„Ypač abejotinomis aplinkybėmis Rusija atsidūrė nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės kėdėje.

Beveik 30 metų žmonės užmerkė akis į šią problemą ir vaidino, kad nieko neįvyko.

Taigi, mes prašome kruopščios, nešališkos, teisinės analizės, kokiais pagrindais Rusijos Federacija lieka nuolatine nare JT Saugumo Taryboje“, – sakė D.Kuleba.

Chersono meras Ihoris Kolichajevas prašo sukurti „žaliąjį koridorių“ sužeistiesiems ir žuvusiems pervežti, į miestą gabenti vaistus ir maistą.

Apie tai jis parašė feisbuke.

„Visos žiniasklaidos – Chersono, regioninės, nacionalinės, pasaulio – dėmesiui! Pasinaudokite savo galia ir padėkite mums sukurti „žaliąjį koridorių“ sužeistiesiems ir žuvusiems išvežti, gabenti vaistus ir maistą į miestą. Be viso šito miestas mirs“, – teigiama pranešime.

Pranešama, kad Chersono srityje, kur vyksta kovos su Rusijos okupantais, esančiame paukštininkystės ūkyje 3 milijonai viščiukų gaišta iš bado, nes nėra kam tiekti jiems pašarus.

Viena didžiausių ir moderniausių Europoje vištų kiaušinių įmonių – Černobajevskajos paukštynas netoli Chersono – liko be galimybės lesinti paukščius ir eksportuoti gatavą produkciją. Dėl to paukščiai gali išgaišti ir bus neįmanoma jo sunaikinti, taip pat bus sunaikintos sandėliuose esančios kiaušinių atsargos, rašoma žemės ūkio valdos „Ukrlandfarming“ pranešime.

„Dėl nuolatinio intensyvaus okupantų apšaudymo kenčia civiliai gyventojai, naikinami logistikos keliai. 3 milijonai viščiukų faktiškai gaišta iš bado dėl to, kad neįmanoma tiekti pašaro jiems šerti“, – sakoma pareiškime.

Kompanijos teigimu, panašioje situacijoje atsidūrė paukštynas „Bogoduchovskaja“ ir paukštynas „Ochoče“ Charkivo srityje. Didžiausias Europoje viščiukų inkubatorius Makarovo mieste, Kijevo regione, taip pat negali veikti.

„Be pavojaus aplinkai, dėl įmonių uždarymo Ukraina gali pajusti kiaušinių trūkumą. Mūsų įmonių grupė vištų kiaušinius tiekė 30 proc. Ukrainos rinkos“, – sakoma pranešime.

Sumų srities Konotopo mieste vietos valdžia pradėjo derybas su okupantais, praneša naujienų agentūra „Unian“.

Rusijos kariškiai pagrasino apšaudyti miestą, jei derybos nebus surengtos. Tai pranešė Sumų srities administracijos vadovas Dmytro Živitskis.

Derybos įvyko po to, kai rusai pareikalavo atiduoti miestą, o priešingu atveju pagrasino jį apšaudyti artilerija.

Pagal susitarimą valdžia mieste nepasikeis, jame ir toliau plevėsuos Ukrainos vėliavos. Miesto gynėjai įsipareigojo nešaudyti į priešus, o šie pažadėjo nesiveržti į miestą.

Pranešama, kad Konotope veiks viešasis transportas, bus teikiamos komunalinės paslaugos, gyventojai gaus medicininę pagalbą, maistą.

Ukrainą užpuolusi Rusija siekia apsupti sostinę Kijevą, perimti miesto kontrolę ir pašalinti demokratiškai išrinktą valdžią.

Kijevas kol kas laikosi, o miesto gyventojai ginkluojasi ir ruošiasi mūšiams su rusų okupantais.

Žemėlapyje – Rusijos veiksmai prieš Ukrainos sostinę nuo karo pradžios. 

Rusija apsupa Kijevą

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius pateikė naują situacijos šalyje vertinimą.

Jo teigimu, Rusijos okupacinės pajėgos nesugeba užpulti Kijevo iš šiaurės vakarų – priešas sustojo ties Černihivu ir Sumais.

Charkive Rusijos pajėgos tęsia apšaudymus, kurių tikslas – palaužti miesto gyventojus psichologine prasme. Mariupolyje, kuris apsuptas, ramu, bet numanomi bandymai užpulti priemiesčius.

Chersone tęsiasi gatvių mūšiai. Anot O.Arestovyčiaus, nors mirga daug informacinių atakų ir pranešimų, kad Chersonas krito, tokie duomenys neteisingi – Ukrainos pajėgos priešinasi mieste ir aplink jį.

Mykolajive nusileido Rusijos desantininkai. Rusijos pajėgos taip pat pasiekė Energodaro priemiesčius, kur jas sustabdė vietos žmonės.

Rusija tęsia Ukrainos miestų apšaudymą, dėl to žūsta dešimtys žmonių, įskaitant vaikus.

Maskva paskelbė, kad perėmė strategiškai svarbaus uostamiesčio Chersono kontrolę. Ukraina teigia, kad mūšiai dėl miesto dar tęsiasi.

Rusų kariai taip pat tęsia bandymus apsupti sostinę Kijevą.

Ukrainos žemėlapis

Beveik 836 000 pabėgėlių jau pasitraukė iš Ukrainos, kurią užpuolė Rusija, ieškodami prieglobsčio kaimyninėse šalyse, rodo trečiadienį skelbiami Jungtinių Tautų duomenys.

Remiantis informacija JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) interneto svetainėje, iš viso šalį jau paliko 835 928 žmonės.

Tai didžiulis šuolis nuo antradienio popietės, kai JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi skelbė apie 677 000 pabėgėlių. Daugiau nei pusė jų patraukė į Lenkiją.

Rytiniame Ukrainos Charkovo mieste per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvo keturi žmonės, o dar devyni buvo sužeisti, trečiadienį pranešė pagalbos tarnybos.

„Keturi žuvę, devyni sužeisti“, – nurodė tarnybos.

Netoli Rusijos sienos esančiame Charkive gyvena maždaug 1,4 mln. žmonių, daugiausia rusakalbių.

Šis miestas yra Rusijos pajėgų taikinys nuo Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino surengtos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusį ketvirtadienį.

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad anksčiau trečiadienį į Charkivą atvykus rusų desantininkams, iškart prasidėjo susirėmimai.

„Rusijos oro desantininkai nusileido Charkive... ir užpuolė vietinę ligoninę, – sakoma kariuomenės pranešime susirašinėjimo programėlėje „Telegram“. – Vyksta kova tarp įsibrovėlių ir ukrainiečių.“

Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Antono Heraščenkos, „Charkive praktiškai neliko sričių, kur dar nepataikė artilerijos sviediniai.“

Operaciją Charkive rusų pajėgos surengė JAV prezidentui Joe Bidenui antradienį per savo pirmą metinį pranešimą pavadinus Vladimirą Putiną „diktatoriumi“. JAV lyderis taip pat įspėjo, kad ekonominių sankcijų Rusijai kampanija bus plečiama taikantis į jos oligarchus.

J.Bidenas gyrė Vakarų aljanso ryžtą ir išreiškė solidarumą su Ukraina. Jo metinio pranešimo klausę JAV Atstovų Rūmų ir Senato nariai atsistoję plojo Ukrainos žmonėms.

Trečiadienio rytą Rusijos kariuomenės pajėgos priartėjo prie Energodaro miesto ir bandė pravažiuoti pro miesto patikros postą, tačiau vietiniai gyventojai rusų kariuomenės nepraleido, praneša naujienų agentūra „Unian“.

Zaporožės atominės elektrinės atstovas Andrejus Tuzas sakė, kad atominės elektrinės darbuotojai išėjo į kelią, kad nepraleistų kariškių. Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip didžiulė žmonių minia susiburia prie patikros punkto.

Po derybų su rusų kariškiais vietos gyventojams pavyko priversti koloną apsisukti ir pasitraukti. Pasak miesto mero Dmitrijaus Orlovo, Rusijos kariškiai vedė derybas su meru ir vietos gyventojais. Dieną įvyks dar vienas susitikimas prie miesto ribos.

„Mes jiems [Rusijos kariškiams] perdavėme poziciją, kad Zaporožės atominė elektrinė ir miestas yra patikimai saugomi. Gyventojai neįleis jų į miestą nė žingsnio. Jie išgirdo ir nuvyko atsiskaityti savo vadovybei“, – sakė D.Orlovas. 

Dmitrijaus Orlovo nuotr./Energodaro gyventojai neįleido į miestą Rusijos kariuomenės

Vėliau Rusijos kariškiai dar kartą bandė priartėti prie miesto ir pastatyti prie jo patikros punktą, bet susibūrę gyventojai jų vėl neįleido. Prie vieno iš kelių Rusijos kariškiai juos pasitikusius gyventojus apšaudė garsinėmis granatomis. Pranešama apie du sužeistus žmones.

Energodare yra Zaporožės atominė elektrinė – didžiausia atominė elektrinė Europoje.

Antradienį Ukrainos pajėgos tęsė kovą su Rusijos įsibrovėliais Energodaro srityje. Dneprovkos kaimo vietovėje priešas sutelkė apie 90 karinės technikos vienetų. Pranešama, kad nutrūko susisiekimas geležinkeliu su Zaporožės srities pietine dalimi, nes buvo susprogdintas Vasiljevkos tiltas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viena priežasčių, kuri esą lėmė jo sprendimą pradėti karą su Ukrainą, nurodė šalies „denacifikaciją“, tačiau iki šiol nebuvo aišku, ką tai reiškia.

Trečiadienį Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spaudos konferencijoje paaiškino, kaip Kremlius įsivaizduoja „denacifikaciją“. 

Anot D.Peskovo, viena iš Ukrainos „denacifikacijos“ sričių yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nacionalistinių batalionų likvidavimas ir jų vadovybės bei kovotojų baudžiamasis persekiojimas: „Ten veikia  ribotas nacionalistinio pobūdžio vienetų skaičius, „banderovcai“. Žinoma, reikia jų atsikratyti“.

Kijevo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad Rusijos okupantai juda Ukrainos sostinės link.

„Draugai! Mieli Kijevo gyventojai! Priešas telkia pajėgas arčiau sostinės. Jis naktį apšaudė Bilą Cerkvą, kovos tęsėsi Bučoje ir Hostomelyje. Mes ruošiamės ir ginsime Kijevą“, – sakė V.Klyčko.

Jis taip pat ragino miesto gyventojus neprarasti kantrybės ir netikėti dezinformacija.

„Priešas skleidžia daug melo, kad palaužtų ukrainiečius. Pasitikėk tik oficialiais ištekliais! Kijevas stovi ir stovės. Mes kovosime“, – pridūrė Kijevo meras.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos delegacija pasirengusi tęsti derybas su Ukraina, Maskvos invazijai į šią provakarietišką šalį įžengus į septintą dieną.

„Mūsų delegacija bus pasirengusi tęsti derybas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, jog Maskvos delegacija tikisi, kad derybos, kuriomis siekiama užbaigti praėjusią savaitę Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, bus atnaujintos trečiadienio vakarą.

Pasak D.Peskovo, „antroje dienos pusėje. labiau į vakarą, mūsų delegacija bus [derybų] vietoje ir lauks ukrainiečių derybininkų“.

D.Peskovas nurodė, kad prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis išlieka vyriausiuoju Rusijos derybininku, bet nepasakė, kur vyks kitas derybų ratas.

Ukrainos valdžia kol kas savo planų nepaskelbė.

Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės. Po rezultatų neatnešusio susitikimo abi šalys paskelbė, kad derybininkai sugrįš į savo sostines konsultacijoms ir greitu metu surengs naują derybų ratą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino invaziją tęsiantį Kremlių bandymu priversti jį padaryti nuolaidų.

Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija praėjusią savaitę įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą. Ukrainiečių pajėgos aktyviai priešinasi.

Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.

Ukraina praneša apie šimtus žuvusių civilių. Rusija pripažįsta patyrusi nuostolių, tačiau neatskleidžia, kiek jos karių jau žuvo.

Leidinys „Ukrainska Pravda“, remdamasi savo šaltiniais, teigia, kad į Rostovą Maidano revoliucijos metu pabėgęs buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atvyko į Minską. 

Pasak leidinio, Rusija siekia panaudoti jį provokacijai. 

„Vienas iš galimų scenarijų – paskelbti jį Ukrainos prezidentu“, – rašo leidinys. 

Rusijos armija trečiadienį pareiškė perėmusi Ukrainos pietinio Chersono miesto kontrolę, Maskvos invazijai šioje provakarietiškoje šalyje tęsiantis septintą dieną.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų divizijos perėmė visišką regiono centro Chersono kontrolę“, – per televiziją sakė Gynybos ministerijos atstovas Ihoris Konašenkovas.

Prie Juodosios jūros įsikūrusiame Chersone, kur pareigūnai antradienį pranešė apie aplink miestą įrengtus Rusijos kontrolės punktus, rusų pajėgos per naktį perėmė geležinkelio stoties ir uosto kontrolę, vietos žiniasklaida kiek anksčiau citavo miesto merą Ihorį Kolychajevą.

I.Kolychajevas trečiadienio rytą feisbuke parašė: „Vis dar esame Ukraina. Vis dar esame tvirti.“

Jis teigė, kad reikia rasti būdą, kaip „surinkti (žuvusiųjų) kūnus“ ir „atstatyti elektros, dujų, vandens ir šildymo tiekimą ten, kur jis pažeistas“.

„Tačiau iš karto įspėju: šiandien atlikti šias užduotis reiškia padaryti stebuklą“, – pridūrė jis.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Vakarai į tai atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienio rytą kreipdamasis į visuomenę teigė, kad šalis dabar yra susivienijusi labiau nei bet kada.

„Iš pradžių mums visiems buvo vienodai baisu, vėliau vienodai skaudu, o dabar – tiesiog viskas vienodai, išskyrus pergalę, tiesą ir taiką“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Volodymyras Zelenskis

Jis pasmerkė antradienio vakare Rusijos vykdytą raketų ataką Babij Jaro memorialiniame komplekse, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta 100 tūkst. žydų.

„Bet kuriam normaliam žmogui, kuris žino mūsų ir pasaulio istoriją, Babij Jaras yra ypatinga Kijevo ir Europos dalis, maldos vieta. Tai nacių nužudytų 100 tūkst. žmonių atminimo vieta. Kuo reikia būti, kad paverstum tokią vietą raketų taikiniu? Jūs antrą kartą žudote Holokausto aukas“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Pasak V.Zelenskio, Babij Jaro bombardavimas rodo, kad daugelis rusų nieko nežino apie Kijevą, tačiau jie turi įsakymą ištrinti Ukrainos istoriją ir visą šalį.

Jis paragino viso pasaulio žydus netylėti po tokių atakų, nes „tylėjimas gimdo nacizmą“.

Ukrainos prezidentas sakė, kad naktį Rusija ir toliau bombardavo gyvenamuosius rajonus įvairiuose šalies miestuose.

„Per tą laiką mes suvienijome Europą jau aukštesniu lygiu – milijonų paprastų žmonių lygiu. Kai Europos Parlamentas stovėdamas vakar plojo mums, jis plojo kiekvienam ukrainiečiui, mūsų kovai. Todėl Europos Sąjunga ir ištarė mums „taip“. Mes pradėjom specialų, pagreitintą prisijungimo procesą“, – teigė V.Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad Rusijos agresijos akivaizdoje, net neutrali visuomet buvusi Šveicarija palaikė Ukrainą.

„Dabar negalima likti neutraliems“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.

Tuo metu, pasak V.Zelenskio, Rusija nuo karo agresijos patyrė vien tik nuostolius ir ne tik finansinius.

„Rusijos mamos praranda savo vaikus svetimoje teritorijoje. Kad pasiektumėte ką? Kad gautumėte Ukrainą? To nebus. Už karą Ukrainoje laukia tarptautinis tribunolas“, – sakė V.Zelenskis.

Charkivo meras Olehas Synehubovas pranešė, kad per apšaudymą antrajame pagal gyventojų skaičių Ukrainos mieste mažiausiai 21 žmogus žuvo, dar 112 buvo sužeisti. 

Pasa jo, naktį Ukrainos gynybos pozicijos buvo „nuolat veikiamos priešo ugnies, aviacijos, reaktyvinės artilerijos ir šaunamųjų ginklų“.

O.Synehubovas sakė, kad buvo užpultas miesto šiaurinis ir šiaurės rytų sektoriai, karo ligoninė. Po Rusijos bombardavimų užsidegė ir universiteto pastatas. 

Charkivo miesto administracijos nuotr./Degantys pastatai Charkive

Kiek anksčiau pranešta, kad Chersoną kontroliuoja Rusijos pajėgos, tačiau tiksli situacija nėra aiški, skelbia BBC.

Vietos pranešimuose teigiama, kad Rusijos kariuomenė yra miesto gatvėse.

Miesto meras Ihoris Kolychajevas vietos radijui sakė, kad Rusijos pajėgos antradienio vakarą užėmė miesto geležinkelio stotį ir uostą, skelbia BBC tarnyba rusų kalba.

„Dabar vyksta kovos, vyksta mūsų miesto okupacija“, – sakė meras.

I.Kolychajevas sakė, kad žuvo daug žmonių, įskaitant Ukrainos karius ir civilius, o vyriausybės pareigūnai dabar stengiasi užtikrinti, kad žmonės galėtų išvykti arba patekti į prieglaudas.

Aiškėja daugiau informacijos apie naktį įvykusį Ukrainos karių ir Rusijos desantininkų mūšį Charkivo karo ligoninėje.

Charkivo srities policijos vadas Volodymyras Tymoško trečiadienį žurnalistams sakė, kad per susišaudymą nė vienas Ukrainos karys nežuvo.

„Šiuo metu situacija prie ligoninės kontroliuojama, saugumas sustiprintas“, – sakė jis, praneša Ukrainos žiniasklaida.

BBC negalėjo patikrinti šių naujausių pranešimų apie Charkivą.

Pranešama, kad Ukrainoje pietinis Chersono miestas, kuriame gyvena ketvirtis milijono žmonių, atiteko Rusijos kariams, skelbia BBC.

Chersono meras kreipėsi pagalbos į nacionalinę vyriausybę ir pagalbos agentūras, kad užtikrintų atsargų, įskaitant maistą ir vaistus, pristatymą ir sužeistųjų evakuaciją.

Vietos tarybos narys BBC sakė, kad žuvo 200 žmonių, daugelis iš jų civiliai.

Ukrainos gynybos ministerija naktį taip pat pareiškė, kad baiminasi išpuolio iš Baltarusijos.

„Baltarusijos kariams buvo paskelbtas aukštas parengties režimas ir jie sutelkti arčiausiai sienos su Ukraina esančiose srityse“, – sakoma ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pranešė, kad padvigubins savo karių skaičių prie pietinės sienos su Ukraina.

Šiuo metu pasienyje yra penkios taktinės bataliono grupės, o per ateinančias dvi dienas jų padaugės iki dešimties, paskelbė A.Lukašenka.

„Tai yra aukštos kvalifikacijos mobilios grupės, kurios yra pasirengusios sustabdyti bet kokias provokacijas ir karinius veiksmus prieš Baltarusiją“, – sakė jis savo saugumo tarybai.

A.Lukašenka mobilizaciją pavadino „prevenciniu veiksmu“, kuris „užkirstų kelią [Ukrainos] radikalams ir ginklams prasiskverbti į šalį“.

Jis pabrėžė, kad Baltarusija nesiųs karių į pačią Ukrainą: „Tai ne mūsų darbas.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

A.Lukašenka taip pat sakė, kad siunčia karių į šalies vakarus, prie sienos su Lenkija.

„Jokiomis aplinkybėmis negalime leisti NATO pajėgų invazijos į Baltarusijos teritoriją ar menkiausios operacijos mūsų teritorijoje“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę A.Lukašenka leido Rusijos pajėgoms naudotis Baltarusijos teritorija įsiveržimui į Ukrainą iš šiaurės.

Rusijos oro desantininkai trečiadienį nusileido rytiniame Ukrainos Charkivo mieste, pranešė Ukrainos kariuomenė ir pridūrė, kad iškart prasidėjo susirėmimai.

„Rusijos oro desantininkai nusileido Charkive ir užpuolė vietinę ligoninę, – sakoma kariuomenės pranešime, paskelbtame per susirašinėjimo platformą „Telegram“. – Vyksta kova tarp įsibrovėlių ir ukrainiečių.“

Netoli Rusijos sienos esantis Charkivas, daugiausia rusakalbių miestas, turi apie 1,4 mln. gyventojų.

Šis miestas yra Rusijos pajėgų taikinys nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusį ketvirtadienį.