Ukraina atmetė Rusijos reikalavimą pasiduoti Mariupoliui, Chersone rusai atidengė ugnį į protestuotojus

Naujausias pirmadienio naujienas sekite čia.

Pirmadienį rusai ėmė aktyviau naudoti savo karines oro pajėgas (KOP) Ukrainos danguje, savo feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė.

„Be daugybės bepiločių skraidančių aparatų, įvairiose kryptyse priešas naudoja bombonešius, šturmo lėktuvus, naikintuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas. Ukrainos KOP atliko dešimtis kovinių skrydžių, dalyvavo oro mūšiuose, sudavė smūgius rusų kolonoms ir technikos sankaupoms“, – rašoma pranešime.

Ten pat sakoma, kad Ukrainos KOP priešlėktuvinė gynyba pirmadienį sunaikino keturis bepiločius orlaivius, du sraigtasparnius ir kelias sparnuotąsias raketas, kurių skaičius dar tikslinamas. Ukrainos sausumos pajėgos papildomai sunaikino vieną lėktuvą ir du bepiločius orlaivius. Bendras Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pirmadienio „derlius“ – vienas priešo lėktuvas, du sraigtasparniai, šeši bepiločiai orlaiviai ir kelios sparnuotosios raketos.

Antradienio naktį išplatintame vaizdo įraše Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad 26-ąją karo su Rusija dieną ukrainiečiai ir toliau sėkmingai stabdė agresoriaus puolimą. 

„Priešas pamažu bando įsiveržti –  čia pereiti į puolimą, čia užimti kelią, čia kirsti upę. Ukrainos kariuomenei puikiai sekasi atremti šiuos bandymus ir jie sulaiko okupantus“, – sakė V.Zelenskis. 

Jis pažymėjo atkirtį, kurio sulaukė Rusijos salvinės ugnies sistemos prie Žytomyro, ir numuštą lėktuvą prie Čiugujevo, Charkivo srityje. 

„Mūsų kariuomenė jau numušė tiek rusiškų lėktuvų ir sraigtasparnių, kad belieka tik stebėtis: ką jų pilotai turi vietoje smegenų? Nejaugi ten irgi tuštuma?“, – klausė jis. 

„Taip sakau neatsitiktinai – nes jie turi tuštumą vietoje širdies, vietoje sielos, vietoje visko, kas žmones daro žmonėmis“, – sakė V.Zelenskis. 

Ukrainos rezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad be jo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neįmanoma žinoti, kam Rusija yra pasirengusi.

„Manau, kad be šio susitikimo bet kokiu formatu iš tikrųjų iki galo nesuprasite, ką jie pasirengę padaryti, kad sustabdytų karą, ir kam jie pasirengę, jei mes nebūtume pasiruošę kompromisams“, – cituoja jį „Suspilne“.

V.Zelenskis interviu pažymėjo, kad pirmiausia reikia suprasti, ar Rusija apskritai nori nutraukti karą.

„Pirmiausia reikia rasti formatą, kuriuo būtų galima apskritai suprasti, ar Rusija nori nutraukti karą, nes mes net negalime prieiti prie viso kito – ar ji iš principo nori ir ar gali tai padaryti“, – sakė jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas pabrėžė, kad „mes esame už taiką, nes, kad ir kaip būtų sunku, ji yra geriau nei karas“, tačiau turi vykti dialogas, o ne ultimatumai.

„Kompromisus galima rasti dialoge. Man bet kokie kompromisai yra laiku. Nes dabar neapykanta bus dėl kiekvieno žodžio, dėl kiekvieno reikalavimo, dėl kiekvieno kurso, dėl kiekvieno saugumo garanto. Laikas turi praeiti. Todėl pirmiausia žmonės, jei nori užbaigti karą, turi susitarti, kad ugnis bus nutraukta, kariuomenė bus išvesta. Prezidentai susitiko ir susitarė, kad kariuomenė bus išvesta, kad yra tam tikros saugumo garantijos. Čia galima rasti kompromisų“, – sakė V.Zelenskis. 

Pasak jo, norint rasti išeitį iš Krymo ir Donbaso, pirmiausia reikia žengti pirmuosius žingsnius – suteikti saugumo garantijas ir sustabdyti karą.

„Per pirmąjį susitikimą su Rusijos prezidentu esu pasirengęs iškelti šiuos klausimus (dėl Krymo ir Donbaso), Jie yra aktualūs, mums jie svarbūs, bet esu tikras, kad šio susitikimo metu sprendimas nebus priimtas. Kalbant visiškai atvirai, mes kalbėsime apie Konstitucijos pakeitimus ir Ukrainos teisės aktų pakeitimus saugumo klausimais, o jei kalbėsime, tai spręs ne tik prezidentas, bet ir Rada, ir Ukrainos žmonės“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas. 

Rusijos specialiosios tarnybos mėgina prieš ukrainiečius nuteikti vengrų mažumą Ukrainos Užkarpatėje ir taip destabilizuoti regioną, savo „Telegram“ kanale pranešė apskrities karinės administracijos vadovas Viktoras Mykyta.

Pasak jo, vengrų mažumos atstovams iš nežinomų paskyrų socialiniuose tinkluose pradėtos siuntinėti žinutės su grasinimais.

„Tuo pat metu Rusijos informacijos šaltiniuose platinama dezinformacija apie tariamą „vengrų bendruomenės norą atsiskirti nuo Ukrainos“. Mes apie tokius kėslus žinojome gerokai anksčiau, nei prasidėjo ši informacinė ataka. Mes buvome pasirengę, todėl sistemiškai ir efektyviai duodame atkirtį šioms klastotėms. Situacija visiškai kontroliuojama“, – patikino jis.

V.Mykyta padėkojo srities vengrų bendruomenės atstovams už suderintus veiksmus lokalizuojant informacines atakas. „Priešas neturi nė mažiausios galimybės išsiūbuoti kaip niekad vieningą Užkarpatę“, – sakė V.Mykyta.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pirmadienį pareiškė, kad Vengrija nepritaria siūlymams skelbti ES sankcijas Rusijos naftos ir dujų tiekimui bendrijoje, skelbia Vengrijos leidiniai „Hirado“ ir „Portfolio“. 

„Kalbant apie galimas ES sankcijas, dėl kurių bus apribotas arba nutrauktas energijos tiekimas iš Rusijos, Europos vienybė tikrai nebus įmanoma“, – sakė jis Briuselyje, per ES užsienio reikalų ministrų susitikimo pertrauką.

„Mes nepalaikysime sankcijų, kurios kelia pavojų Vengrijos energijos tiekimo saugumui“, – cituojamas ministras. 

P.Szijjártó teigė, kad sankcijų taikymas ne tik gamtinių dujų, bet ir naftos tiekimui būtų „raudona linija“ šaliai. 

Pranešama, kad Vengrija taip pat nepritaria ir neskraidymo zonos virš Ukrainos bei taikos palaikymo misijos siūlymams. 

„Karo rizikos atžvilgiu įžengėme į naują dimensiją, todėl nuo šiol turime veikti dar griežčiau ir dar aiškiau, kad garantuotume savo nacionalinius interesus – taiką ir saugumą Vengrijoje“, – teigė ministras. 

Dėl nekonstruktyvios kai kurių valstybių pozicijos į ES sankcijų paketą nebus įtrauktas draudimas tiekti Rusijos naftą ir dujas, pirmadienį teigė 
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Paketas iš tiesų rengiamas, nors yra valstybių, kurios ragina neskubėti jo priimti. Aktyviai bendradarbiaujame su šiomis valdžios institucijomis ir aiškiai parodome, kad tokia pozicija yra nepriimtina. Esu įsitikinęs, kad šis paketas bus patvirtintas“, – cituoja jį naujienų agentūra „Ukrinform“.

Ukrainos diplomatijos vadovas pridūrė, kad į paketą įtrauktas papildomas sąrašas asmenų, susijusių su Rusijos agresija, karo nusikaltimais, kuriems bus taikomos sankcijos, taip pat jame numatomos tam tikros ekonominės sankcijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmytro Kuleba ir Antony Blinkenas Lenkijos pasienyje

„Deja, turiu pasakyti, kad dėl nekonstruktyvios kai kurių valstybių pozicijos diplomatijoje į šį paketą nebus įtrauktas Rusijos naftos ir dujų embargas (...) jų tiekimas ES rinkai, tačiau į jį bus įtraukti kiti ekonominiai ištekliai, kurie šiuo metu baigiami derinti“, – sakė ministras.

A. Kuleba sakė, kad Kijevas bet kokiomis priemonėmis pasieks galutinį paketą, o galiausiai – ir dujų bei naftos embargą, „tačiau tam prireiks papildomo laiko“.

Anksčiau buvo pranešta, kad ES ketina svarstyti galimybę įvesti Rusijos naftos embargą kaip penktojo sankcijų Rusijai paketo dalį.

Pirmadienį šalyje veikė septyni iš aštuonių sutartų humanitarinių koridorių, pranešė Ukrainos Ministro pirmininko pavaduotoja bei Transporto ir ryšių ministerijos vadovė Iryna Vereščuk. 

Anot jos, iš viso buvo evakuoti 8 057 žmonės. Tarp jų buvo ir 3007 žmonės iš nuolat bombarduojamo Mariupolio, kurie atvyko į Zaporožiją. Visiems jiems šiuo metu teikiama pagalba. 

Į Berdianską atvyko 26 autobusai, tačiau dėl Rusijos pajėgų blokados kontrolės postuose, jiems nepavyko nuvykti į susibūrimo vietas. 

Antradienį ryte žadama toliau vykdyti evakuacija iš Berdiansko bei aplinkinių kaimų, dar 27 dideli autobusai turėtų atvykti ir iš Zaporožijos. 

Pasak, I.Vereščuk, sprendžiamas klausimas dėl papildomo kuro atvežimo į Berdianską, kad Mariupolyje būtų galima nemokamai papildyti automobilius degalais. Žvėriškai bombarduojamo uostamiesčio gyventojams ir toliau teikiama visa įmanoma pagalba. 

Sėkminga evakuacija įvykdyta iš Velykij Dymerkos kaimo į Brovarus – čia išsigelbėjo 4 370 žmonės, o prie evakuacinių autobusų prisijungė ir daug privačių automobilių. 

Dar 380 žmonių buvo evakuoti iš Bučios ir Vorzelio. Apie 300 žmonių taip pat buvo evakuoti iš Lysičansko, Severodonecko ir Horskės. Į šiuos miestus buvo nugabenta ir 200 tonų humanitarinės pagalbos. 

Deja, kaip pranešė I.Vereščuk, Rusijos pajėgos apšaudė iš Kozarovyčių kaimo į Vyšhorodą vykusią koloną ir neleido žmonėms evakuotis. 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje aptarė, kokie bus tolesni Bendrijos veiksmai reaguojant į tebesitęsiančią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje.

Pasak ministerijų pranešimų, ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai Briuselyje pirmadienį ypatingą dėmesį skyrė paramos Ukrainai užtikrinimui, atgrasymo priemonėms bei koordinacijai su partneriais veikiant daugiašaliuose formatuose.

Užsienio reikalų ministrai Tarybos metu sutarė tęsti karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai ir kaimyninėms šalims, kurios sulaukia didelių Ukrainos pabėgėlių srautų.

„Jei tikrai norime suteikti galimybę ukrainiečiams apginti savo šalį, privalome atliepti jų pagalbos prašymus ir teikti karinę ginkluotę“, − po susitikimo sakė G.Landsbergis.

Ministras kvietė rimtai vertinti ir Ukrainos siekius tapti ES nare ir ragina Europos Komisiją pradėti procesą ir išsiųsti klausimyną Ukrainai.

„Versalio deklaracija, kurioje pripažįstama, kad Ukraina priklauso Europos šeimai, siunčia stiprų politinį signalą Ukrainai ir jos žmonėms. Ženkime dar toliau ir suteikime Ukrainai šalies kandidatės statusą“, – sakė ministras.

Neformalioje diskusijoje užsienio reikalų ministrai su Moldovos užsienio reikalų ir europinės integracijos ministru Nicu Popescu aptarė ES paramą, stiprinant šalies atsparumą bei tvarkantis su dideliu Ukrainos pabėgėlių srautu.

Taryboje bendrai pritarta ir ES Strateginiam kompasui, šiuo dokumentu apibrėžiama Bendrijos saugumo aplinka bei grėsmės, taip pat – nustatomi saugumo ir gynybos politikos tikslai iki 2030 metų.

„Šiandien patvirtinome Strateginį kompasą. Matydamos Rusijos agresiją Ukrainoje, ES šalys pasiekė svarbų sutarimą ir pasiuntė politinę žinią pasauliui apie ES pasiryžimą stiprinti savo saugumą ir gynybą bei padėti mūsų partneriams“, – sakė ministras A.Anušauskas.

Šalys sutarė, kad „Rusija kelia ilgalaikę ir tiesioginę grėsmę Europos saugumui“. Pasak A.Anušausko, tai yra didžiulis postūmis kuriant bendrą grėsmių supratimą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmadienį perspėjo JAV įmones „nedelsiant“ pasirengti apsisaugoti nuo galimų Rusijos kibernetinių atakų.

„Jei dar to nepadarėte, raginu mūsų privačiojo sektoriaus partnerius nedelsiant sustiprinti savo kibernetinę apsaugą“, – sakoma jo pareiškime.

J.Bidenas paminėjo „kintančią žvalgybinę informaciją, kad Rusijos vyriausybė tiria galimų kibernetinių atakų galimybes“, be kita ko, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl Maskvos pradėto karo Ukrainoje.

„Tai Rusijos taktikų dalis“, – sakė jis.

Anot J.Bideno, vyriausybė „ir toliau naudos visas priemones, kad atgrasytų nuo kibernetinių atakų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, sužlugdytų jas ir prireikus į jas reaguotų“.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Tačiau jis pabrėžė, kad dauguma šalies ypatingos svarbos infrastruktūros objektų priklauso ir yra valdomi privačių subjektų, kurių negalima priversti imtis konkrečių kibernetinio saugumo priemonių.

„Savininkai ir operatoriai turi paspartinti pastangas užrakinti savo skaitmenines duris“, – sakė JAV lyderis.

„Jūs turite galią, gebėjimus ir atsakomybę stiprinti svarbiausių paslaugų ir technologijų, nuo kurių priklauso amerikiečiai, kibernetinį saugumą ir atsparumą. Mums reikia, kad kiekvienas atliktų savo vaidmenį“, – sakė J.Bidenas.

JAV valdžios institucijos teigė, kad kibernetinės atakos gresia viskam, pradedant degalų tiekimo keliais ir baigiant vandens tiekimu, o kaip vieną pagrindinių grėsmių įvardijo Rusijos programišius.

Nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotoja kibernetinių ir naujų technologijų klausimais Anne Neuberger žurnalistams sakė, kad, nepaisant J.Bideno perspėjimo, „nėra jokio tikrumo, kad įvyks kibernetinis incidentas su ypatingos svarbos infrastruktūra“.

Pasak jos, buvo aptikta „parengiamųjų veiksmų“, tačiau „konkretaus“ išpuolio požymių nenustatyta.

Nepaisant vyriausybės pastangų stiprinti koordinavimą ir pagalbą kibernetinio saugumo srityje, „dar daug ką turime padaryti, kad būtume tikri, jog užrakinome savo skaitmenines duris“, pridūrė A. Neuberger.

Jos teigimu, spragos kai kuriose srityse „kelia didelį nerimą“.

A.Neuberger pakartojo ankstesnius Baltųjų rūmų perspėjimus, kad jei Rusija taikysis į ypatingos svarbos infrastruktūrą, „būsime pasirengę reaguoti“.