Kyjivas: Rusija per dieną surengė 80 oro antskrydžių

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija nurodo, kad Rusijos okupuotuose Ukrainos miestuose toliau vyksta civilių protestai.

„Rusijos pastangos pajungti gyventojus manipuliuojant žiniasklaida, skleidžiant propagandą ir paskiriant marionetinius, Kremliui palankius lyderius kol kas nepavyko“, – teigiama ataskaitoje.

Joje taip pat rašoma, kad Rusija „į šią nesėkmę tikriausiai atsakys vis smurtingesnėmis ir prievartinėmis priemonėmis“, kad nuslopintų Ukrainos žmonių pasipriešinimą. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis vaizdo įraše apžvelgė situaciją šalyje. Jis taip teigė, kad Graikijos užsienio reikalų ministerijos vadovas artimiausiomis dienomis ketina palydėti humanitarinį konvojų į Mariupolį.

„Ypatingas aspektas – saugumo garantijos Ukrainai. Tai gyvybiškai svarbu ne tik mums, bet ir visoms kaimyninėms šalims. Dėl mūsų saugumo bus įtvirtinta taika Europos rytuose“, – sakė prezidentas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis padėkojo Graikijos užsienio reikalų ministrui, kuris pirmasis iš Europos pareigūnų nusprendė paremti humanitarinių koridorių į Mariupolį darbą.

„Šiai dienai mieste yra apie 100 000 žmonių. Nežmoniškomis sąlygomis. Visiškoje blokadoje. Jokio maisto, jokio vandens, jokių vaistų. Nuolat apšaudomi, nuolat bombarduojami“, – sakė jis.

Ukrainos lyderis pridūrė, kad pastangas gelbėti ten esančius civilius humanitariniais koridoriais nutraukė Rusijos „apšaudymas arba tyčinis teroras“.

Antradienį Rusija užėmė vieną humanitarinės pagalbos koloną, sakė jis ir pridūrė, kad į nelaisvę pateko Ukrainos vyriausybės darbuotojai ir jų autobuso vairuotojas.

„Nepaisant visų sunkumų, – sakė jis, – antradienį iš Mariupolio miesto buvo išgelbėti 7 026 gyventojai“.

V.Zelenskis pridūrė, kad per pastarąsias dvi savaites Ukraina gavo daugiau kaip 100 000 tonų humanitarinės pagalbos.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad antradienį kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi ir pakvietė jį apsilankyti Ukrainoje.

„Tikiu, kad mums pavyks surengti šį svarbų vizitą, kuris nedviprasmiškai parems kiekvieną iš mūsų, kiekvieną iš ukrainiečių“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie derybas jis pabrėžė, kad toliau dirbama, tačiau procesas sudėtingas.

Sumų regiono administracijos vadovas Dmytro Živickis feisbuke publikuotame vaizduo įraše apžvelgė situaciją regione. 

Jo teigimu, Trostjanicoje mieste kilo didelis gaisras, vyksta gatvės mūšiai, todėl gaisro negalima užgesinti. Gyventojai raginami pasilikti slėptuvėse.

Pasak jo, užimtoje teritorijoje Rusijos kariai gyventojams neleidžia palaidoti žuvusiųjų. D.Živickis pasakoja, kad besilaukiančios Trostjanicos bendruomenės moterys gimdo tiesiog namuoes, nes negali nuvykti į gydymo įstaigas. 

Jo teigimu, Rusijos kariai nušovė vieną dviračiu važiavusią moterį. 
 

Rivnės regioninės karinės asociacijos vadovas Vitalijus Kovalis vaizdo įraše telegram kanale pranešė, kad Rivnės srityje Rusijos pajėgos tris kartus smogė karinės infrastruktūros objektui.

Jis taip pat pridūrė, kad tą dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė vieną priešo droną ir vieną raketą.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius atskleidė, kada Ukraina „tikriausiai švęs pergalę“ prieš Rusijos okupantus, rašo „Unian“. 

„Balandžio pabaiga–gegužės pradžia. Manau, kad tai bus tokia tarpinė pergalė, kai suprasime, kad mes juos mušame, o jie palūžta“, – vaizdo transliacijoje sakė jis.

Pasak A.Arestovičiaus, tai galbūt nereiškia karo veiksmų pabaigos, tačiau visiems bus aišku, kad tai Rusijos karinių pastangų pabaiga.

Anksčiau šiandien A.Areštovičius sakė, kad aktyvūs karo veiksmai Ukrainoje su Rusijos okupantais gali baigtis po dviejų ar trijų savaičių.

Tikimybė, kad Baltarusija įsitrauks į karą prieš Ukrainą yra didelė. A.Lukašenkos kariuomenė gali bandyti „užblokuoti“ vakarinę šalies sieną, rašo portalas „Unian“, remdamasis karo eksperto Olego Ždanovo pasisakymu „24 kanalo“ laidoje.

„Manau, kad Lukašenka gavo būtent tokią užduotį – pradėti puolimą Lucko ir Lvivo kryptimi, kad Ukraina būtų kuo labiau atkirsta nuo Europos šalių ir NATO paramos“, – pabrėžė V.Ždanovas.

Pasak eksperto, Ukraina yra pasirengusi tokiems karo eigos pokyčiams. 

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka stebi raketų pratybas

„Turime karių grupę ir esame pasirengę susitikti [su baltarusiais]. Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėtų dirbti taip, kad pirmasis susidūrimas su Baltarusijos kariuomene būtų pats galingiausias“, – aiškino jis.

Baltarusijos kariuomenė turėtų iš karto pajusti, kas yra tikras karas. Juk ji neturi jokios kovinės patirties – niekada ir niekur nedalyvavo karo veiksmuose, sakė ekspertas. 

„Pirmieji sužeistieji ir nužudytieji gali sukelti socialinį sprogimą Baltarusijoje. Ten tai tikra, nes didžioji visuomenės dalis ir kariuomenė nepritaria šiam karui. Jiems atsiras priežastis protestuoti prieš Lukašenką“, – sakė V.Ždanovas.

Kaip praneša epravda.com.ua, Rusijos kariai iš lėktuvo apšaudė Lisičanske esančią naftos perdirbimo gamyklą, kuri priklauso Rusijos bendrovei „Rosneft“.

Apie tai informavo Luhansko srities vadovas Serhijus Gaidajus. Jo teigimu, „situacija stabiliai sunki“: „Apšaudymai visoje teritorijoje, kontroliuojamoje Ukrainos.“

Jų metu ir apšaudyta naftos perdirbimo gamykla, kurioje kilo gaisras. Ši gamykla, epravda.com.ua teigimu, priklauso Rusijos bendrovei „Rosneft“, per Kipre registruotą įmonę „Rosneft SH Investments Limited“.

Gamykla per metus gali perdirbti 16 mln. tonų naftos, tačiau nuo 2012 metų ji neveikia – tuomet uždaryta esą remontui, bet darbo taip ir neatnaujino. Dabar gali būti nacionalizuota.

Internete išplito vaizdo įrašas, kuriame, kaip skelbiama, užfiksuoti Rusijos vykdomi oro antskrydžiai Kramatorsko mieste, skelbia „The Guardian“. 

Kyjivo patrulinės policijos viršininko pavaduotojas Oleksijus Belošyckis antradienį ryte pranešė, kad Kramatorske užfiksuotas dar vienas Rusijos panaudotas uždrausto fosforo šaudmenų panaudojimas, pranešama NEXTA „Telegram“ kanale.

Penktadienį Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby teigė, kad Ukrainos oro erdvė tebėra „ginčytina“, iš dalies dėl to, kad Ukrainos pajėgos „labai protingai sutelkia ir naudoja savo oro gynybos išteklius, įskaitant stacionarius ir rotacinius orlaivius, kuriais jie ir toliau skraido.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Jis taip pat sakė, kad yra bent vienas žinomas atvejis, kai agresorė Rusija panaudojo hipergarsinę raketą, rašo CNN.

Rusijos pajėgos hipergarsinę raketą panaudojo prieš stacionarų pastatą, nutolusį „palyginti nedideliu atstumu“, sakė J.Kirby.

„Sunku pasakyti, kuo tiksliai tai buvo pagrįsta, bet labai gali būti, kad tai susiję su inventoriaus problemomis ir veikimo problemomis“, – sakė jis.

JAV gynybos sekretorius L.Austinas sekmadienį sakė, kad jis nemano, jog tokio ginklo panaudojimas pakeis „žaidimo taisykles“. 

Prancūzijos energetikos milžinė „TotalEnergies“ antradienį pareiškė, kad vėliausiai iki 2022 m. pabaigos atsisakys rusiškos naftos ir naftos produktų, teigiama bendrovės pranešime spaudai.

„Atsižvelgdama į blogėjančią padėtį Ukrainoje ir į tai, kad yra alternatyvių tiekimo šaltinių Europai, „TotalEnergies“ vienašališkai nusprendė nesudaryti ir nepratęsti jokių sutarčių dėl rusiškos naftos ir naftos produktų pirkimo, kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. pabaigos, nutrauktų visus rusiškos naftos ar naftos produktų pirkimus“, – sakoma pranešime.

Bendrovė įspėjo, kad ir toliau pirks gamtines dujas iš Rusijos.  

„Skirtingai nei naftos tiekimo atveju, atrodo, kad dėl Europos dujų logistikos pajėgumų artimiausius dvejus trejus metus bus sunku apsieiti be rusiškų dujų, nepadarant poveikio žemyno energijos tiekimui“, – teigiama pareiškime.

Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė apie pirmuosius įtarimus Rusijos kariams, kurie Kyjivo srityje nužudė vyrą ir ne kartą išprievartavo jo žmoną, rašo pravda.com.ua.

Generalinė prokurorė Irina Venediktova teigė, kad Brovarsko rajono viename iš kaimų užpuolikas įsiveržė į privatų namą ir nušovė šeimininką.

„Po to girtas okupantas kartu su kitu kareiviu ne vieną kartą išprievartavo nužudyto taikaus gyventojo žmoną, grasindami jai smurtu ir ginklu. Buvo grasinta net ir jos mažamečiui vaikui, kuris buvo kartu su nukentėjusiąja“, – cituojama generalinė prokurorė.

Jos teigimu, generalinė prokuratūra sulaukia informacijos apie lytinius rusų karių nusikaltimus okupuotose teritorijose ir „karštuosiuose taškuose“.

Prokurorai nustatė Rusijos kario, kuris nužudė neginkluotą vyrą ir prievartavo jo žmoną, tapatybę, jam už akių pareikšti įtarimai, jis įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą.

Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby atradienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad JAV pastebėjo požymių, kad ukrainiečiai dabar „šiek tiek daugiau puola“, rašo CNN.

„Jie gynėsi labai protingai, labai vikriai, labai kūrybingai, tose vietose, kurios, jų manymu, yra tinkamos gynybai, ir dabar matome, kaip jie, ypač pietuose netoli Chersono, bando susigrąžinti teritoriją“, – sakė J.Kirby.

Kaip skelbia žurnalas „Politico“, skaitytojai Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį išrinko įtakingiausiu šiuolaikinės Europos žmogumi.

Šis leidinys kasmet publikuoja įtakingiausių Europos žmonių sąrašą, paskutinis paskelbtas pernai gruodį. Tačiau įvykiai Ukrainoje paskatino redakciją dar kartą leisti skaitytojams paredaguoti buvusį sąrašą, kuriame lyderio pozicijas gruodį užėmė Italijos premjeras Mario Draghi.

Plačiau skaitykite ČIA.

Prancūzijos prezidentas E.Macronas telefonu kalbėjosi su šalies agresorės lyderiu V.Putinu.

Susitarimo dėl paliaubų Ukrainoje nematyti, sakoma Eliziejaus rūmų pareiškime. 

„Kol kas susitarimo nėra, tačiau prezidentas tebėra įsitikinęs, kad reikia toliau dėti pastangas“, – sakoma pareiškime ir priduriama: „Nėra kitos išeities, kaip tik paliaubos ir geranoriškos Rusijos ir Ukrainos derybos“

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas

E.Macrono ir V.Putino pokalbis truko vieną valandą, nurodė Eliziejaus rūmai.

Nuo Rusijos invazijos pradžios E.Macronas su V.Putinu kalbėjosi aštuonis kartus, o su V. Zelenskiu – 17 kartų, rašo CNN skaičiavimai.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis nuotoliniu būdu dalyvaus šią savaitę vyksiančiame NATO aukščiausio lygio susitikime, skelbia „Reuters“, remdamasis Ukrainos naujienų agentūros „Interfax“ pranešimu. 

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasmerkė JK lyderio Boriso Johnsono kiek anksčiau išreikštą palyginimą tarp Rusijos pradėto karo Urainoje ir „Brexito“. 

„Kiek Jungtinės Karalystės piliečių mirė dėl „Brexito“? Nulis. Ar įsivaizduojate, kiek ukrainiečių mirė dėl Putino agresijos? Tūkstančiai. Vien šiandien Rusijos kariai ir artilerija pražudė 150 vaikų“, – vaizdo įraše kreipėsi į B.Johnsoną buvęs Ukrainos lyderis. 

„Norėčiau paklausti, kiek namų buvo sugriauta dėl „Brexit“? Turime ištisus nušluotus miestus, pradedant Mariupoliu, kuriame situacija daug blogesnė nei Alepe <...>“, – „ITV News“ įrašė kalbėjo jis ir pridūrė: „Prašau, jokių palyginimų.“

V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas interviu CNN teigė, kad Rusija svarstytų galimybę panaudoti branduolinį ginklą, jeigu Rusijai kiltų „egzistencinė grėsmė“.

„Jei tai yra egzistencinė grėsmė mūsų šaliai, tada taip galėtų būti“, – sakė jis. 

„Turime vidaus saugumo koncepciją, ir ji yra vieša. Galima perskaityti visas priežastis, dėl kurių galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai, – sakė D.Peskovas. – Rusijos nacionalinio saugumo koncepcija numato branduolinių ginklų panaudojimo galimybę tik iškilus grėsmei jos egzistavimui.“

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

D.Peskovas taip atsakė į CNN žurnalistės Christiane Amanpour klausimą, ar jis yra „įsitikinęs“, kad prezidentas V.Putinas nepanaudos branduolinių ginklų vykstant Maskvos karui su Ukraina.

Paklaustas, ką, V. Putino nuomone, iki šiol pavyko pasiekti Ukrainoje, D.Peskovas atsakė, kad tikslas dar nėra pasiektas. Jo teigimu, „specialioji karinė operacija“ – kaip Kremliaus režimas vadina Ukrainoje pradėtą karą – vyksta „griežtai pagal iš anksto nustatytus planus ir tikslus“.

„Priešas toliau raketomis apšaudo ir bombarduoja karinę bei civilinę infrastruktūrą. Okupantai surengė daugiau nei 80 lėktuvų antskrydžių, 29 iš jų – iš aerodromo Baranovičiuose ir Bobruiske, kurie yra Baltarusijos teritorijoje“, – tokie Ukrainos karinių pajėgų generalinio štabo duomenis kovo 22 dienos 18 val.

Kaip teigiama, nepasiekdama pergalių ant žemės Rusijos kariuomenė raketomis ir bombomis apmėtė įvairius objektus Žytomyro, Kyjivo, Černihivo, Charkivo ir Donecko srityse.

Oro smūgiams naudoti, kaip teigiama pranešime, naudoti bombonešiai, šturmo lėktuvai ir naikintuvai. Taip pat oro žvalgybai panaudoti penki žvalgybiniai lėktuvai.

„Juodosios ir Azovo jūrų zonose Rusijos karinių jūrų pajėgų laivai vykdo užduotis tam tikruose Juodosios jūros rajonuose. Šiaurės rytų Azovo jūros dalyje, palaikydami okupantų sausumos pajėgas, tebėra penki skirtingų tipų laivai“, – teigia Karinių pajėgų generalinis štabas.

Pirmadienį po įtemptų kovų Ukrainos pajėgos susigrąžino Makarivo – miesto, esančius į vakarus nuo Kyjivo ir nukentėjusio nuo Rusijos oro antskrydžių – kontrolę.

Šią nedidelę Ukrainos pajėgų pergalę norisi vertinti kaip mūšio dėl Kyjivo postūmio pasikeitimą: geresniais laikais šis priemiestis būtų tik per valandą kelio iki Chreščiatiko, centrinio sostinės bulvaro, rašo CNN.

Kyjivas kažkada atrodė kaip pagrindinis tikslas, kurį Kremlius įsivaizdavo kaip greitą režimo pakeitimo operaciją. Pastarosiomis dienomis sostinę sudrebino sprogimai, tačiau ji toli gražu nėra apsupta.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Degantys namai Mariupolyje

Azovo jūros pakrantėje apgultas pietrytinis Mariupolio miestas, nors yra apsuptas ir negailestingai apšaudomas, vis dar laikosi. Jo gynėjai atmetė ultimatumą pasiduoti iki pirmadienio ryto, taip sužlugdydami Rusijos pastangas užbaigti sausumos tilto, jungiančio Krymą su separatistinėmis rytinio Donbaso regiono respublikomis, statybą.

Kaip rašo CNN, ukrainiečiai teigia, kad Rusijos kariuomenės pažanga buvo sustabdyta, o tai Rusiją privertė keisti taktiką.

„Kadangi antžeminis operacijos etapas nebuvo sėkmingas, priešas ir toliau aktyviai vykdo raketų ir bombų smūgius prieš svarbią karinę ir civilinę infrastruktūrą, naudodamas operatyvinius ir taktinius orlaivius, didelio tikslumo raketinę ginkluotę ir nesirenkamąją amuniciją“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo antradienio pareiškime. 

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pasidalijo žemėlapiu, kuriame apžvelgiama naujausia žvalgybos informacija apie padėtį Ukrainoje. 

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vakarų sankcijos Rusijai rodo „poveikį, kuris kasdien bus tik dramatiškesnis“. Tačiau kancleris pabrėžė, kad energijos tiekimo iš Rusijos nutraukimas turi būti „suvaldomas“ Europos šalims, rašo CNN. 

Karas Ukrainoje, kaip sakė O.Scholzas, gali užtrukti, „todėl turime susitvarkyti kartu.“

Jis taip pat teigė, kad Vokietijos pozicija dėl ES draudimo importuoti Rusijos energiją nepasikeitė.

Imago / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas

„Tai taikoma ir daugeliui kitų [Europos] šalių, kurios yra dar labiau priklausomos nuo [rusiškos] anglies, naftos ir dujų, netgi labiau nei Vokietija“, – pridūrė jis.

„Nusprendėme kuo greičiau tapti nepriklausomi nuo dujų ir naftos importo iš Rusijos“, – sakė Vokietijos vadovas ir pridūrė, kad tam, jog Vokietija taptų mažiau priklausoma nuo Rusijos energijos, reikia atlikti tam tikrus „labai intensyvius statybos darbus ir sudaryti sutartis.“

Rusijos tyrimo komitetas iškėlė baudžiamąją bylą žinomam žurnalistui Aleksandrui Nevzorovui pagal naująjį įstatymo straipsnį dėl melagienų apie Rusijos kariuomenę, rašo meduza.io.

Tyrimo medžiagoje teigiama, kad A.Nevzorovas „tyčia publikavo melagingą informaciją apie sąmoningą Rusijos pajėgų šaudymą į gimdymo namus Mariupolio mieste“.

Žinutes apie tai žurnalistas publikavo dar kovo 9 d. instagrame, o kovo 19 d. – „Youtube“.

NTV nuotr./A.Nevzorovas

Rusijos gynybos ministerija kiek anksčiau aiškino, kad teiginiai, jog Rusijos aviacija smogė gimdymo namams Mariupolyje, „yra neteisingi“.

Pats A.Nevzorovas bylos iškėlimo kol kas nekomentuoja.

Priminsime, kad Rusijos aviacija Mariupolio gimdymo namus bombardavo kovo 9 dieną. Šiurpą keliantys vaizdai su evakuojamomis gimdyvėmis apskriejo visą pasaulį. Ukrainos valdžia tai vadina Rusijos nusikaltimu žmonijai.

Šiuo metu Kyjive esantis Ukrainos parlamento narys Oleksijus Gončarenka kalbėjosi su BBC apie padėtį Odesos mieste, kuriam atstovauja. 

Pasak jo, V.Putinas Odesą laiko „vienu iš šventų Ukrainos miestų“ ir ji puolama, nes yra didžiausias miestas prie Juodosios jūros.

„Paskutinį kartą Odesą bombardavo naciai prieš 80 metų, o Putinas yra XXI amžiaus Hitleris“, – BBC sakė Gončarenka.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Odesa

Parlamentaras nemano, kad V.Putinas šiuo metu yra pasirengęs taikos deryboms, ir sako, kad jis nesustos, o tikrų derybų nepradės, kol nesupras, kad Ukrainoje nieko nepasieks. 

Turėtų būti daugiau tarptautinių sankcijų Rusijai, kad V.Putinas negalėtų sau leisti karo, sakė jis.

BBC kalbintas politikas pridūrė, kad Ukrainai reikia tiekti daugiau ginklų – ne tik priešlėktuvinės gynybos sistemų, bet ir lėktuvų, nes šiuo metu Rusija turi pranašumą ore.

Mažiausiai vienas žmogus žuvo dronams antradienį atakavus vieną mokslo institutą Ukrainos sostinėje Kyjive, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai ir pareigūnai.

Kariuomenės gelbėtojai iš įvykio vietos išnešė vieną uždengtą lavoną, matė AFP žurnalistai.

Iš Ukrainos nacionalinei mokslų akademijai priklausančio Superkietųjų medžiagų instituto balto septynių aukštų pastato Kyjivo šiaurės vakaruose kilo dūmai.

Kariai įvykio vietoje atkreipė dėmesį į maždaug metro ilgio „sparnuotą aparatą“, perlūžusį į dvi dalis, ir sakė, kad tai rusų dronas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kyjivas

Vienas Gynybos ministerijos žvalgybos pareigūnas įvykio vietoje sakė, kad žuvo trys žmonės, bet kiti šaltiniai šio skaičiaus nepatvirtino.

„Per šiandienos antskrydį Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos panaudojo dronus „Orlan“, vienas jų numetė bombą ir todėl pastatas užsidegė“, – AFP sakė minėtas pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.

„Vėliau pasirodė dar du dronai ir taip pat bandė numesti bombas; jie buvo numušti. Čia buvo pramoninės dirbtuvės, civilinė institucija. Ne karinė“, – sakė šaltinis.

Iš po nuolaužų ištrauktas žuvusysis karine uniforma buvo paguldytas ant neštuvų, uždengtas juoda plėvele ir įkeltas į mikroautobusą.

Chaki spalvos drono nuolaužose, gulėjusiose gatvėje už 50 m nuo subombarduoto pastato, matėsi laidai ir schemos.

Ataka įvykdyta Kyjive galiojant komendanto valandai, turinčiai pasibaigti trečiadienį ryte.

„The Guardian“, remdamasis neoficialia Pentagono informacija rašo, kad JAV kariuomenė nemato jokių ženklų, kad Rusija artimiausiu metu ruoštųsi panaudoti cheminius ar biologinius ginklus. 

Anot aukšto rango gynybos pareigūno, Mariupolyje ir jo apylinkėse vyksta įnirtingi mūšiai, o Rusijos pajėgos norėtų tai paversti pirmąja strategine pergale. Uostamiestis apšaudomis ir iš laivų Azovo jūroje. 

Mykolajivo apylinkėse ukrainiečiai Rusijos pajėgas priverčia atsitraukti, rašo „The Guardian“. Ukrainos kariai taip pat kontratakuoja aplink Iziumą. Pareigūnas sakė, kad yra pirmųjų požymių, jog ukrainiečiai „dabar gali ir nori atsiimti teritoriją“.

Pentagonas teigė, kad Rusijos kariai vis dar susiduria su moralinėmis problemomis, trūksta maisto ir degalų, o dėl šiltos aprangos trūkumo nušąla.

Kaip skelbia Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadas Valentinas Razničenko, Rusijos kariuomenė raketomis apšaudė Pavlogrado miestą šioje srityje, suniokotas geležinkelis.

Suniokotas geležinkelis Pavlograde

Jo teigimu, sunaikinta geležinkelio stotis Pavlogradas-2, sugadinti geležinkelio bėgiai. „Nuo bėgių nuriedėjo 15 krovininių vagonų. Žuvo vienas žmogus. Važiavimas per stotį sustabdytas nenustatytam laikui“, – feisbuke rašo V.Razničenko.

Pavlogrado miesto meras Anatolijus Veršina teigia, kad sprogimų būta ir gyvenamuose rajonuose, kliudyti vietinių gyventojų garažai. Esą galbūt suniokoti ir gyvenamieji namai, stovintys šalia, bet to patvirtinti jis negalėjo.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sakė, kad NATO lyderių šios savaitės susitikime didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas tam, kaip užtikrinti ugnies nutraukimą Ukrainoje, o ne vien sankcijoms ir atgrasymui.

„Svarbiausias visų tikslas turėtų būti ugnies nutraukimas, – antradienį Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) susitikimo Pakistane kuluaruose sakė M.Cavusoglu turkų žurnalistams. – Tai turėtų būti šiuo metu vykstančio karo sustabdymas. Visi turėtų elgtis atsakingai ir konstruktyviai.“

„Žinoma, mums reikia pademonstruoti vienybę ir solidarumą NATO viduje, mums reikia pademonstruoti atgrasymą [Rusijai]. Bet kas moka vykstančio karo kainą?“ – tęsė M.Cavusoglu.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

JAV prezidentas Joe Bidenas ir kiti NATO lyderiai ketvirtadienį turi susitikti Briuselyje. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas amerikiečių televizijos CBS laidai „Face the Nation“ sekmadienį sakė, kad per susitikimą turi būti pademonstruota ne tik NATO „parama Ukrainai, bet ir mūsų pasirengimas apsaugoti ir ginti visas NATO sąjungininkes“.

Pasak M.Cavusoglu, Turkija tęsia savo, kaip „tarpininkės ir palengvintojos“, pastangas, kad būtų užbaigtos kovos, ir palaiko ryšį su abiejų šalių derybininkais. Be to, Turkija bando pasiekti, kad kariaujančios šalys vėl susitiktų akis į akį.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai susitiko Turkijoje, vieno diplomatijos forumo kuluaruose.

Italijos parlamento nariai atsistoję plojo Ukrainos lyderiui, šiam vaizdo ryšiu kreipusis į dar vienos Vakarų valstybės parlamentą ir siekiant dar padidinti paramą ukrainiečiams, Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į jo šalį.

„Nebūkite ta vieta, kuri priima šiuos žmones“, – sakė V.Zelenskis įstatymų leidėjams Italijoje, kuri ilgą laiką buvo populiari Rusijos elito atostogų vieta, garsėjanti prabangiomis vilomis vaizdingiausiose šalies vietose – nuo Toskanos iki Sardinijos salos.

„Privalome juos visus įšaldyti: įšaldyti jų nuosavybę, sąskaitas, jachtas – nuo „Scheherazade“ iki mažiausių (jachtų). Privalome įšaldyti turtą visų tų, kurie turi sprendimų priėmimo galių Rusijoje“, – sakė jis.

Kalbama, kad Toskanos pakrantėje prišvartuota šimtų milijonų dolerių vertės superjachta „Scheherazade“ priklauso rusų oligarchui, o gal ir pačiam prezidentui Vladimirui Putinui. 

Iškart po V.Zelenskio kalbėjęs Italijos premjeras Mario Draghi pranešė, kad Roma įšaldė sankcijų taikiniais tapusių Rusijos oligarchų turto už beveik 800 mln. eurų, įskaitant vieną 530 mln. eurų vertės jachtą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kaip praneša Mariupolio miesto taryba „Telegram“ kanale, apie 16.45 val. baseino „Neptūnas“ rajone ukrainiečių gynėjai numušė vieną iš Rusijos lėktuvų, kurie esą pastarosiomis savaitėmis naikino Mariupolį.

„Taip bus su kiekvienu priešu! Su kiekvienu, kuris kėsinsis į mūsų laisvę, į mūsų miestą!“ – rašoma trumpame pranešime.

Feisbuke apie šį numuštą lėktuvą rašo ir prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius: „Preliminariais duomenimis, yra 100-asis Rusijos lėktuvas. Numuštas virš Mariupolio.

Ir dar +2 virš Dnepropetrovsko srities.“

Kiek anksčiau paskelbtame vaizdo įrašė prezidento biuro vadovo patarėjas sakė, kad priešas neteko 99 lėktuvų.

Černobajivka jau ne pirmą kartą tampa akcentu pranešimuose apie karą Ukrainoje – kaip skelbia unian.com, Ukrainos karinės pajėgos čia Rusijos karius sudaužė jau aštuntą kartą.

Tinklaraštininkas Kirilas Danilčenko tvirtina, kad nuolatinį Rusijos kariuomenės judėjimą šia kryptimi nesunku paaiškinti. Jo teigimu, Černobajivka – esminė vieta, norint aprūpinti okupantų grupes pietiniuose Ukrainos regionuose.

Kaip skaičiuoja Unian.com, pietinėje Ukrainoje Rusija sutelkė didžiulį kiekį karinės technikos, dvi kariuomenės brigadas, du pulkus, be to, greitojo reagavimo brigadą bei brigadą ir pulką, kurie teikia žvalgybinę informaciją.

„Turime solidžią kariuomenės sankaupą, kurią reikia nuolat aprūpinti atsargomis – degalais, šaudmenimis, maistu, vandeniu, malkomis šildymui ir t.t. Visa tai turi būti nenutrūkstamai tiekiama geležinkeliu. Tačiau ukrainiečių artilerija sugriovė šį kelią, tad priešui kilo didelių problemų“, – remdamasi minėtu tinklaraštininku rašo unian.com.

Kiti keliai veda per ukrainiečių kontroliuojamas teritorijas, tad irgi netinka gabenimui. Todėl esą pagrindiniu tašku tampa Černobajivkos oro uostas, kur skrenda sraigtasparniai iš Krymo.

Tačiau, kaip teigiama, atsargų papildymas tėra viena iš priežasčių. Antroji – tai svarbus vadovavimo punktas, nes aerodromo teritorijoje įkurti visų Pietų karinių grupių štabai. O tai reiškia, kad Černobajivka buvo pilna technikos ir priešų karininkų, kurie dalijosi palyginti nedidele erdve.

Dėl tokių priežasčių aerodromas tapo itin patraukliu taikiniu Ukrainos aviacijai ir artilerijai, kurios įsitvirtinusios Mykolajive ir Očakove.

Smūgių pasekmės – dešimtys sunaikintos technikos vienetų ir žuvę aukšto rango karininkai.

Prieš kelias paras Ukrainos karinės pajėgos įsitvirtino Posad-Pokrovskio rajone, iš kur Černobajivką galima apšaudyti iš 122-iejų mm haubicų, todėl priešams, kaip rašo unian.com, teko evakuoti savo štabus nuo pakilimo tako. Dėl to oro uostas negali būti toliau išnaudojamas atsargų tiekimui, tačiau esą Rusijos kariuomenė vis tiek bando išlaikyti kontrolę pačioje vietovėje.

Ukraina teigia, kad smūgiai į aerodromą leido sunaikinti didelę priešo atsargų dalį, kas sunkina rusų judėjimą tolyn.

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius savo pasisakymu paragino nedehumanizuoti priešo.

„Noriu kreiptis su prašymu: nereikia dehumanizuoti priešo. Kvietimai tyčiotis iš belaisvių, naikinti civilius Rusijos Federacijos ir ją palaikančių šalių, visų pirma Baltarusijos, žmones neleistini“, – kalbėjo jis.

O.Arestovičius pabrėžė, kad ukrainiečiai išlieka europietiška šalis su europietiška kariuomene.

„Mes su jumis ne barbarai. Mes – civilizacija, kovojanti su barbarais“, – kalbėjo jis.

Taip prezidento patarėjas akcentavo, kad Ukrainos karinės pajėgos ginasi ir kai kur kontraatakuoja.

Jungtinė Karalystė suteikė Ukrainos pajėgoms daugiau kaip 4 000 prieštankinių raketų sistemų, kad padėtų pasipriešinti Rusijos agresijai, nurodė šalies gynybos ministerija.Serijoje tviterio žinučių ministerija teigė, kad atsiųsti įrenginiai buvo NLAW (naujos kartos lengvieji prieštankiniai ginklai).

Gynybos ministerija tviteryje teigė, kad JK turi „pakankamai ginklų sistemų, kad galėtų ginti ir JK nacionalinį saugumą, ir išlaikyti savo įsipareigojimus NATO“.

Kaip skelbia hromadske.ua, iš nelaisvės paleista portalo žurnalistė Viktorija Roščina. Šiuo metu ji yra Ukrainos pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje ir vyksta į Zaporožiją, kur turėtų susitikti su artimaisiais.

Prieš kelias valandas prorusiška žiniasklaida ir Telegram kanalai ėmė platinti vaizdo įrašą, kuriame žurnalistė teigia neturinti pretenzijų Rusijos tarnyboms, laikiusioms ją nelaisvėje, ir sako, kad esą taip jai buvo išgelbėta gyvybė.

Hromadske.ua teigia, kad šis įrašas buvo sąlyga paleidžiant V.Roščiną ir jis esą padarytas Rusijos kariams darant jai spaudimą. Žadama, kad jau artimiausiu metu apie visą tai papasakos ir pati Viktorija.

Rusijos tarnybų pareigūnai ją sulaikė kovo 16 d.

Pravda.com.ua praneša, kad netoli Kyjivo, ties fronto linija, dingo fotožurnalistas Maksas Levinas.

Paskutinį kartą su juo kolegos ryšį palaikė kovo 13 dieną Vyšgorodsko rajone. Nuo tada su juo susisiekti nebepavyko.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenko teigia, kad maisto ir medikamentų atsargos Chersone beveik baigėsi. 

Antradienį tviteryje jis rašė, kad „dėl Rusijos kariuomenės vykdomos blokados 300 tūkst. Chersono gyventojų gresia humanitarinė katastrofa“.

Miestą jau maždaug dvi savaites yra užėmusios Rusijos pajėgos.

O.Nikolenko sakė, kad Rusija atsisako atverti evakuacijos koridorius, kad civiliai gyventojai galėtų išvykti. Jis paragino „sustabdyti „barbarišką Rusijos taktiką“, kol dar nevėlu“. 

Graikijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė planuojantis vadovauti pagalbos misijai į rusų pajėgų apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, jeigu surengti ją leis kariaujančios šalys.

Strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis prie Azovo jūros, kurio dauguma gyventojų rusakalbiai, buvo vienas pagrindinių Maskvos puolimo taikinių. Šiame mieste ir jo apylinkėse iki Rusijos invazijos gyveno apie 100 tūkst. etninių graikų.

Daug dienų rusų pajėgų apsiaustame Mariupolyje nutrauktas elektros ir vandens tiekimas, stinga maisto ir humanitarinė padėtis sparčiai blogėja.

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas sakė, kad planuoja vadovauti pagalbos misijai į Mariupolį, kuri būtų rengiama bendradarbiaujant su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu.

Anot ministro, jau buvo išsiųsti oficialūs raštai „Ukrainai – su prašymu padėti, ir Rusijai – su prašymu netrukdyti organizuoti humanitarinės pagalbos misijos į Mariupolį“.

„Graikijos vyriausybės prioritetas – apsaugoti mūsų etninę bendruomenę ir civilius“, – sakė N.Dendijas.

Graikijos generalinis konsulas Mariupolyje buvo įstrigęs šiame mieste, kai padėjo koordinuoti evakuacijos misijas. Praėjusį savaitgalį jis sugrįžo į Atėnus ir buvo sutiktas kaip didvyris.

Praėjusią savaitę Atėnai pasisiūlė atstatyti anksčiau šį mėnesį rusų pajėgų subombarduotus Mariupolio gimdymo namus.

Nuo karo pradžios vasario 24 dieną į Graikiją atvyko apie 13 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, tarp jų daugiau kaip 4 tūkst. vaikų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos pajėgų apsuptas ir nuo atakų smarkiai nukentėjęs Mariupolis

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris pasiūlė parengti  tarptautinę programą Ukrainai atkurti, pasibaigus Rusijos invazijai, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

„Berlyno solidarumas su Europos kaimynėmis yra ilgalaikis, todėl reikėtų sukurti tarptautinį „Maršalo planą“ Ukrainai“, – antradienį per debatus dėl federalinio biudžeto Bundestage kalbėjo C.Lindneris.

Jo žodžiais, Ukrainoje įsivyravus taikai, Vokietija padės šią šalį atkurti ir padės jai siekti partnerystės su Europos Sąjungoje.

Plačiau skaitykite čia.

Serbija atmeta Lietuvos raginimą nubausti šalis, atsisakančias prisijungti prie Ukrainą užpuolusiai Rusijai taikomų sankcijų, įskaitant ir narystės Europos Sąjungoje siekiančią Balkanų valstybę.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį paragino pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos.

„Grasinti Serbijai sankcijomis, jei ji netaikys sankcijų Rusijos Federacijai, yra ne tik kvaila, bet ir veidmainiška“, – pareiškė serbų vidaus reikalų ministras Aleksandras Vulinas.

Plačiau skaitykite čia. 

Ukrainos saugumo tarnybos generolas majoras Viktoras Jahunas sako, kad Baltarusija pasirengusi įvesti 10-15 tūkst. karių. Jo nuomone, Aliaksandras Lukašenka nebevadovauja savo kariuomenėje – ji Rusijos rankose.

„Baltarusijos invazijos galimybė išlieka gana didelė. Žinoma, kad jie jau parengė pirmąjį ešeloną – 5 bataliono taktines grupes, t. y. apie 5 tūkst. karių, kurie bet kuriuo metu gali kirsti sieną. Jie taip pat turi apie 5 tūkst. žmonių rezervą. Maždaug tiek pat jų yra parengta vadinamajai trečiajai rezervistų perkėlimo bangai. Iš viso tai 10-15 tūkst. karių, kuriuos jie gali įvesti į Ukrainą“, – sakė Ukrainos saugumo tarnybos generolas majoras Viktoras Jahunas, kurį cituoja UNIAN.

Pasak jo, pagrindinis Baltarusijos kariuomenės vaidmuo šiuo metu yra užnugario rezervas, aprūpinantis Rusijos okupantų logistiką per jų šalį.

„Jau dabar galime sakyti, kad baltarusiai, nori jie to ar nenori, faktiškai dalyvauja kare su Ukraina. Kita A.Lukašenkos problema yra ta, kad jis iš tikrųjų nevadovauja savo kariuomenei. Baltarusijos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovą ir Generalinio štabo viršininką operatyviai kontroliuoja Rusija“, – teigė saugumo tarnybos generolas.

V.Jahunas taip pat įvardijo pagrindinius galimus Baltarusijos kariuomenės taktinius tikslus Voluinėje.

„Jų kelionės tikslas – Vladimirecas Rivnės srityje, taip pat Kovelis ir Luckas. Tai dvi pagrindinės ginklų tiekimo iš Vakarų arterijos“, – pridūrė jis.

Penki žmonės žuvo ir daugiau kaip tuzinas buvo sužeisti per Rusijos pajėgų smūgius Ukrainos rytuose esančioje Avdijivkoje.

Policijos duomenimis, per išpuolį sugriauta 15 namų. Nukentėjo ir ką tik atstatyta mokykla.

Policija feisbuke pasidalino vieno raketinio sviedinio nuotrauka. Portalas „Militarny“ atkreipė dėmesį, kad nuotraukoje matyti valdymo sistemos blokas 9B706 iš vadinamojo didelio tikslumo 300 mm raketinio sviedinio 9M544/9M549, skirto „Tornado-S MLRS“ raketoms. Jos skirtos kovai su šarvuotomis ir nešarvuotomis transporto priemonėmis bei gyva jėga.
 

Rusijos pajėgos apšaudė vaikų ligoninę Severodonecke, Luhansko srityje, dėl to užsidegė jos stogas, pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnyba.

„Mūsų gelbėtojai skubiai evakavo į saugią vietą 7 jaunus pacientus ir 15 suaugusiųjų, iš kurių 8 yra gydytojai“, – sakoma pranešime.

Tarnyba praneša, kad nuo Rusijos okupantų apšaudymo ypač nukentėjo Severodoneckas, Rubižnė, Lysičanskas, Popasna, Novodružkas ir Toškovka.

Per pastarąją parą dėl apšaudymų kilo daugiau kaip dvi dešimtys gaisrų daugiaaukščiuose ir gyvenamuosiuose pastatuose, ūkiniuose pastatuose, garažuose, bendrojo lavinimo įstaigoje ir infrastruktūros objektuose.

Aukšto rango Serbijos pareigūnas antradienį pareiškė, kad Belgradas niekada neįves sankcijų ir neprisidės prie Vakarų „isterijos“ prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Serbija niekada neprisijungs prie antirusiškos isterijos, per kurią vagiamas Rusijos piliečių ir Rusijos Federacijos turtas, kaip ir neuždrausime Rusijos žiniasklaidos“, – pasakė Serbijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Vulinas.

Ši Balkanų šalis yra ištikima Rusijos sąjungininkė, nors ir pasmerkė Maskvos invaziją į Ukrainą.

Serbija siekia narystės Europos Sąjungoje, tačiau yra vienintelė Europos valstybė, atsisakanti prisijungti prie tarptautinių sankcijų Kremliui.

Kai kurie Ukrainos miestai teturi maisto atsargų trims ar keturioms dienoms, antradienį pareiškė pagalbos agentūra „Mercy Corps“, perspėdama, kad humanitarinė sistema šalyje „visiškai sugedo“.

„Šiuo metu vienas didžiausių mūsų rūpesčių yra tiekimo grandinės pažeidžiamumas. Žinome, kad dauguma savivaldybių tose vietovėse, kuriose vyksta intensyviausi mūšiai, neturi būtiniausių prekių – pavyzdžiui, maisto – daugiau nei trims ar keturioms dienoms“, – sakė „Mercy Corps“ patarėjas humanitariniais klausimais Ukrainoje Steve'as Gordonas, esantis Charkive.

Jo skaičiavimais, mažiausiai 70 proc. Charkivo ir Sumų gyventojų yra visiškai priklausomi nuo humanitarinės pagalbos.

„Tokiose vietovėse kaip Sumai, 800 000 žmonių šiuo metu yra beveik visiškai priklausomi nuo kasdien siunčiamos pagalbos. Miestams reikia bent mėnesio maisto atsargų, laikomų įvairiuose sandėliuose, jei jie būtų apšaudomi“, – sakė S.Gordonas.

„Tikrovė tokia, kad šiuo metu humanitarinė sistema yra visiškai sugedusi. Nematome gerai veikiančių, koordinuotų tarptautinės pagalbos pastangų, apimančių visą Ukrainą, kaip dažnai matome kitose konfliktų zonose, – sakė jis. - Nors Jungtinės Tautos į kai kurias vietoves tiekia pagalbą, dėl humanitarinių koridorių nesėkmių matome, kad daugelis žmonių išgyvena tik dėka paramos, kurią teikia nedidelės Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijos, pavyzdžiui, bažnyčios grupės, koordinuojančios būtiniausių prekių, tokių kaip maistas ir medikamentai, tiekimą. Šie nuostabūs savanorių tinklai dirba kaip įmanydami, tačiau yra pasiekę galimybių ribas.“
 

Ukrainos oro gynyba sunaikino Rusijos raketą danguje virš Kyjivo, jos likučiai nukrito į Dniepro upę.

Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

„Mūsų narsi oro gynyba virš Obolonės sunaikino rašistų raketą. Tikriausiai, „Točka-U“. Raketos likučiai nukrito į Dnieprą. Šlovė Ukrainos oro gynybai!“ – rašė A.Heraščenka.

Antradienį Ukrainos sostinėje girdėjosi keli garsūs sprogimai. Mieste galioja 35 valandų komendanto valanda. 

Vienas iš sprogimų buvo toks stiprus, kad įsijungė automobilių esančių miesto centre signalizacija, praneša CNN komanda.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenka sakė, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba  sunaikino Rusijos raketą „Točka-U“, o jos liekanos nukrito į Dniepro upę.

Per pastarąsias porą valandų taip pat protarpiais girdėjosi apšaudymas.

Šiuo metu Kyjive galioja komendanto valanda. Ji prasidėjo pirmadienį kurią pirmadienį 20.00 val. ir tęsis iki trečiadienio 7.00 val. ryto.

Gibraltaro valdžios institucijos konfiskavo superjachtą, priklausančią Rusijos milijardieriui, kuriam taikomos sankcijos, pranešė JK transporto sekretorius Grantas Shappsas, skelbia BBC.

Jachta „Axioma“ priklauso oligarchui Dmitrijui Pumpjanskiui, kurio plieno vamzdžių gamybos įmonė tiekia dujas Rusijos dujų milžinei „Gazprom“.

Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė paskelbė sankcijas D.Pumpjanskiui, įvertinusi jo grynąjį turtą 1,84 mlrd. svarų sterlingų (2,44 mlrd. JAV dolerių). Sankcijos taip pat taikomos JK užjūrio teritorijose, įskaitant Gibraltarą.

„Kaip transporto ministras darau viską, ką galiu, kad sužlugdyčiau Rusijos aviacijos ir laivybos pramonę, o mano žinia V.Putinui ir jo bičiuliams yra aiški – nėra kur slėptis“, – sakė G.Shappsas.

Prokremliškas leidinys „Komsomolskaja pravda“ pirmadienį maždaug pusvalandžiui paskelbęs, kad, Rusijos Gynybos ministerijos duomenimis, per „specialiąją operaciją“ Ukrainoje žuvo 9 861 rusų karys, dar 16 153 buvo sužeisti, antradienį teigė, kad į leidinio svetainę buvo įsilaužta.

Ši informacija leidinio portale buvo matomas apie pusvalandį, vėliau pastraipa su tokiais duomenimis iš publikacijos buvo pašalinta.

Laikraštis paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad „buvo įsilaužta į interneto svetainės administratoriaus vidinę sistemą ir į publikaciją buvo pridėta klaidinga informacija“.

Paskutiniai oficialūs Rusijos vyriausybės duomenys teigia, kad invazijos į Ukrainą metu žuvo 498 šios valstybės kariai.

Suomijos muitinės tarnyba sulaikė 21 jachtą, galinčią priklausyti Rusijos oligarchams, dėl karo Ukrainoje sulaukusiems Europos Sąjungos sankcijų, pranešė laikraštis „Helsingin Sanomat“.

Šie laivai, apie kurių sulaikymą pranešta vasario 17 ir 18 dienomis, registruoti visame pasaulyje, todėl muitininkams sunkiau nustatyti, ar jie priklauso subjektams, kuriems taikomos sankcijos.

Jei bus įrodyta kad jachtų savininkai yra „juodajame“ sąraše, turtą įšaldys Suomijos skolų išieškojimo agentūra.

ES paskelbė sankcijas Rusijai dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėto įsiveržimo į provakarietišką Ukrainą. Dėl šios priežasties Europos šalis pradėjo areštuoti rusų oligarchų turtą, įskaitant jachtas.

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė įstatymo projektą, numatantį laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę už „melagingos informacijos“ apie Rusijos veiksmus užsienyje paskelbimą.

Įstatymas priimtas Maskvai tęsiant prieš beveik mėnesį pradėtą karinį puolimą kaimyninėje Ukrainoje.

Trečiuoju svarstymu priimtas įstatymo projektas numato laisvės atėmimo bausmes ir baudas asmenims, skelbiantiems „žinomai melagingą informaciją“ apie Rusijos vyriausybės agentūrų veiklą užsienyje.

Jei melaginga informacija sukels „rimtų pasekmių“, už tai grės iki 15 metų nelaisvės, rašoma Valstybės Dūmos pranešime.

Įstatymui dar turės pritarti parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba. Jis įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas Vladimiras Putinas.

Kovo pradžioje buvo priimtas įstatymas, numatantis įkalinimą iki 15 metų už „žinomai melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę paskelbimą.

Penki žmonės žuvo ir daugiau kaip tuzinas buvo sužeisti per Rusijos pajėgų smūgius Ukrainos rytuose esančiame mieste, antradienį pranešė pareigūnė Kyjive, Maskvai tęsiant prieš beveik mėnesį pradėtą puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.    

„Avdijivka Donecko regione buvo apšaudyta iš artilerijos pabūklų ir lėktuvų. Miestas sulygintas su žeme. Penki civiliai žuvo ir dar 19 buvo sužeisti“, – sakė Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.    

Anot jos, ataka buvo surengta pirmadienį vėlai vakare. 

Ukrainos rytuose esanti Avdijivka yra šalia prorusiškų separatistų darinių, 2014 metais savavališkai pasiskelbusių nepriklausomomis respublikomis, de facto sostinės. 

Ukraina kaltina Rusijos pajėgas be atrankos atakuojant gydymo įstaigas, gyvenamuosius rajonus ir slėptuves. Maskva neigia tikslingai atakuojanti civilius ir kaltina ukrainiečių pajėgas, kad šios  naudojasi civiliais kaip „gyvaisiais skydais“.

L.Denisova atskirame pranešime platformoje „Telegram“ taip pat nurodė, kad Charkivo srityje rusų tankas apšaudė civilių automobilį, pažymėtą specialiais skiriamaisiais ženklais. Anot jos, per šią ataką žuvo trys suaugę žmonės ir vaikas.   

ES lyderiai ketina steigti „patikos fondą“ su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, turintį padėti jai atsigauti po karo, teigiama dokumento projekte, su kuriuo antradienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Ketvirtadienį 27 valstybių bloko lyderiai Briuselyje dalyvaus dviejų dienų trukmės viršūnių susitikime, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pastangoms likviduoti Kremliaus išpuolio prieš provakarietišką kaimynę padarinius.

„Atsižvelgdama į Rusijos karinės agresijos Ukrainai sukeltus sugriovimus ir didžiulius nuostolius, Europos Sąjunga įsipareigoja teikti paramą Ukrainos vyriausybei jos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti, o kai Rusijos puolimas bus nutrauktas – demokratinės Ukrainos atkūrimui“, – sakoma susitikimo išvadų projekte.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos pajėgos prievarta deportavo 2 389 vaikus iš Donecko ir Luhansko Ukrainoje, pirmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, skelbia CNN.

„Tokie veiksmai yra šiurkštus tarptautinės teisės, ypač tarptautinės humanitarinės teisės, pažeidimas“, – sakoma pareiškime. 

Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad diena anksčiau buvo evakuoti 16 434 žmonės, įskaitant 2 389 vaikus. Pasak ministerijos, evakuacija vyko įvairiose vietose, įskaitant Rusijos remiamas Donecko liaudies respubliką ir Luhansko liaudies respubliką, o žmonės išvyko savo noru. 

UNICEF antradienį pakomentavo šiuos naujausius pranešimus ir išreiškė susirūpinimą, nors pažymėjo, kad negalėjo jų nepriklausomai patikrinti.

„Vaikų grobimas karo metu yra vienas iš šešių sunkių pažeidimų prieš vaikus konflikto metu ir yra draudžiamas pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – sakė UNICEF atstovas Jamesas Elderis. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi ir pasiūlė, kad Vatikanas galėtų atlikti tarpininko vaidmenį nutraukiant karą su Rusija.

Savo „Twitter“ žinutėje V.Zelenskis teigė papasakojęs popiežiui apie „sunkią humanitarinę padėtį“ ir apie tai, kaip Rusijos kariai blokuoja gelbėjimo koridorius.

V.Zelenskis pridūrė: „Vertintume Šventojo Sosto [popiežiaus jurisdikcija] vaidmenį tarpininkaujant nutraukiant žmonių kančias.“

Tai įvyko po to, kai pirmadienį V.Zelenskis pareiškė, kad Jeruzalė potencialiai galėtų būti būsimų aukščiausio lygio Ukrainos ir Maskvos taikos derybų vieta.

Kremlius antradienį pareiškė norįs, kad derybos su Kyjivu, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, būtų turiningesnės.

„Vyksta tam tikras procesas. Mes norėtume aktyvesnių ir turiningesnių“ derybų, žurnalistams sakė Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, Rusijos pozicija „Ukrainos pusei gerai žinoma“, nes Maskva savo reikalavimus, išdėstytus raštu, pateikė „prieš daug dienų“.

„Norėtume turiningesnio ir greitesnio atsakymo“, – pridūrė D.Peskovas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

Abiejų šalių delegacijos surengė keletą tiesioginių susitikimų prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, bet pastaruoju metu derybos vyko nuotoliniu būdu.

Kol kas pažanga buvo menka, abi pusės kaltino viena kita, be to, nebuvo surengta diskusijų prezidentų lygiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai pirmadienį dar kartą pasiūlė surengti tiesiogines taikos derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Ukrainiečių žinisklaidai V.Zelenskis sakė esąs pasiruošęs susitikti su V.Putinu „bet kokiu formatu“, kad būtų susitarta užbaigti beveik mėnesį besitęsiantį karą, per kurį buvo smarkiai sugriauti keli Ukrainos miestai.

Ukrainos lyderis sakė, kad galėtų būti tariamasi net ir dėl Rusijos okupuoto bei aneksuoto Krymo, taip pat dėl Maskvos remiamų „liaudies respublikų“ rytiniame Donbaso regione statuso.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja kreipėsi į Rusiją, prašydama leisti humanitarinei pagalbai pasiekti apgultą pietinį Mariupolio uostamiestį.

Iryna Vereščuk pareikalavo atverti evakuacijos kelius, prieš tai patvirtinusi, kad Ukraina antradienį bandys surinkti konvojų iš trijų regionų, kurie visi veda į Zaporižią.

Pirmadienį iš Mariupolio humanitariniais koridoriais pavyko išvykti 3 000 žmonių, o 5 000 paliko kelis kitus bombarduojamus Ukrainos regionus.

Tačiau nebuvo jokių požymių, kad šiandien Rusija būtų susitarusi dėl evakuacijos maršrutų.

I.Vereščuk sakė, kad Rusija taip pat neleidžia humanitarinei pagalbai pasiekti Chersono miesto, kurį kontroliuoja Rusijos kariuomenė.

VIDEO: Bepilotis orlaivis užfiksavo, kaip susprogsta Mariupolyje apšaudyta gamykla

Bepilotis orlaivis užfiksavo, kaip susprogsta Mariupolyje apšaudyta gamykla

Reuters

Ukrainos Boryspilio miesto pareigūnai ragina žmones kuo greičiau palikti vietovę dėl netoliese vykstančių kovų, skelbia „Sky News“.

Meras Volodymyras Borysenka įspėjo apie įnirtingus mūšius Ukrainos Kyjivo regione, kuriame yra Boryspilis.

Miestas yra netoli didžiausio šalies oro uosto, vieno iš dviejų, aptarnaujančių Kyjivą ir pagrindinių Ukrainos tarptautinių vartų. 

V.Borysenka sakė: „Nėra būtinybės likti mieste, nes aplink jį vyksta susišaudymai. Raginu civilius gyventojus elgtis protingai, susisiekti su mūsų skambučių centru ir palikti miestą, kai tik atsiras galimybė.“

Boryspilis yra maždaug už 40 km į rytus nuo Kyjivo centro.

Okupacinė administracija iš Ukrainos piliečių, besislapstančių nuo Rusijos ir Ukrainos karo Rusijos laikinai okupuotame Kryme, atima ukrainietiškus pasus.

Vietoj oficialių dokumentų žmonėms išduodamas pažymėjimas „dėl laikino prieglobsčio suteikimo Rusijos teritorijoje“, kuris neturi jokios teisinės galios.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos prezidento atstovybės Krymo Autonominėje Respublikoje spaudos tarnyba.

„Raginame Ukrainos piliečius bet kokia dingstimi dėl savo saugumo ir tinkamų dokumentų išsaugojimo vengti tokio bendravimo su okupacine valdžia ir neduoti okupacinėms pajėgoms savo pasų ir kitų Ukrainos išduotų dokumentų“, – skelbė tarnyba.

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ atnaujino gamybą savo gamyklose Maskvoje, elgdamasi priešingai nei daugelis kitų didelių pasaulinių bendrovių, kurios nutraukė ryšius su Rusija dėl jos karo Ukrainoje.

Praėjusį mėnesį „Renault“ buvo sustabdžiusi gamybą gamykloje, motyvuodama logistikos problemomis po Vladimiro Putino įsakymu įvykdytos invazijos į Ukrainą. Tačiau „Renault“ sprendimą atnaujinti gamybą remia Prancūzijos vyriausybė, kuri yra pagrindinė gamyklos akcininkė, teigia „Reuters“ šaltiniai.

Nuo 2016 m. pabaigos „Renault“ valdo kontrolinį dviejų trečdalių Rusijos automobilių gamintojos „Avtovaz“ akcijų paketą po to, kai 2007 m. pirmą kartą investavo į tuomet sparčiai augančią rinką. Tai reiškia, kad ji šalyje vykdo didesnę veiklą nei dauguma kitų Europos konkurentų – joje dirba 40 000 vietos darbuotojų, o tai yra didžiulis iššūkis JAV, Jungtinės Karalystės ir ES vyriausybėms bandant ekonomiškai izoliuoti Rusiją.
 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos teigia, kad nuo vasario 24 d., kai prasidėjo invazija į Ukrainą, Rusija neteko 15 300 karių.

Ginkluotosios pajėgos taip pat teigia, kad Rusijos pajėgos neteko 506 tankų ir 1 556 šarvuočių.

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos šiuo metu nėra galimybės patikrinti.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukrainoje žuvo 498 jos kariai, o dar 1 597 buvo sužeisti – tai buvo pirmas kartas, kai ji pripažino, kad per invaziją į Ukrainą žuvo jos kariai.

Pirmadienį prokremliškas bulvarinis laikraštis pranešė, kad turi oficialių duomenų, jog Ukrainoje žuvo 9 861 Rusijos karys, tačiau greitai ištrynė šią žinutę, sakydamas, kad duomenys netikslūs.

Apie tai skaitykite čia.

Konservatyviais JAV vertinimais, praėjusią savaitę per mažiau nei tris savaites trukusius mūšius žuvo daugiau nei 7 000 Rusijos karių.
 

Tarptautiniu mastu veikianti Švedijos ir Šveicarijos daugiapakopė rinkodaros įmonė „Oriflame Holding, prekiaujanti grožio ir asmens priežiūros produktais, paskelbė, jog dėl Kremliaus sukelto karo Ukrainoje pasitraukianti iš Rusijos rinkos.

Pasak bendrovės pranešimo, Rusijoje stabdomis investicijos, rinkodara, mokymai ir renginiai, taip pat pardavimai internetu galutiniams vartotojams.

„Dėl tebesitęsiančio karo, taip pat dėl veiklos ir teisinių problemų neįmanoma tęsti dabartinio verslo Rusijoje“, – pabrėžė „Oriflame“.

2016-aisiais Rusijos federalinė mokesčių tarnyba, pasitelkusi Federalinės saugumo tarnybos pareigūnus, atliko kratas „Oriflame“ centriniame biure Maskvoje ir pagrindiniame logistikos centre Rusijoje – Pamaskvėje, tačiau tolesnių rimtų veiksmų prieš šią bendrovę nebuvo imtasi.

Rusija intensyvina oro ir jūrų karines operacijas, stengdamasi pakeisti karo Ukrainoje eigą, kur invaziją stabdo Kyjivo paruoštos gynybos „sumanumas“, pirmadienį pareiškė Pentagonas.

Kremlius „desperatiškai“ stengiasi aktyvinti kovos veiksmus, bet jo pasiųsti kariai yra „nusivylę ir suglumę“ dėl pasipriešinimo, kurį tęsia Ukrainos kariai, nors priešas yra geriau ginkluotas ir turi daugiau karių, teigė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos suintensyvino antskrydžius virš Ukrainos ir šalia jos – per pastarąją parą jų buvo surengta daugiau kaip tokių misijų, žurnalistams sakė pareigūnas. Pasak jo, Kyjivas taip pat išplėtė savo aviacijos operacijas, siekdamas neleisti Maskvai įgyti pranašumo ore.

Tik nedaugeliu atvejų šie veiksmai virsta oro mūšiais, nes rusų kariuomenė dažniau leidžia „oras–žemė“ klasės raketas į taikinius Ukrainoje iš Rusijos ar Baltarusijos oro erdvės.

Plačiau skaitykite čia.

„Šiąnakt nukentėjo Mykolajivo jūrų uostas. Dėl to buvo smarkiai pažeista uosto infrastruktūra. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra“, – feisbuke pranešė Ukrainos jūrų uostų direkcija.

JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę per kelionę Europoje padėkos Lenkijos lyderiui už jo šalies pastangas suteikti pagalbą ukrainiečiams pabėgėliams, Kyjivui jau beveik mėnesį kovojant su Rusijos invazija.

Plačiau skaitykite čia.

Iš Mariupolio kilęs Ukrainos parlamento narys Dmytro Gurinas sako, kad Rusija bando marinti apgultą miestą badu.

Parlamentaras sako, kad Kremliaus pajėgos sunaikino „daugelį jo praeities metų“, o tūkstančiai žmonių Juodosios jūros uoste ir toliau gyvena be vandens, šildymo ir elektros.

„Sunku matyti, kad viskas, ką žinojau, buvo sunaikinta – mano mokykla, universitetas, rajonas, viskas.

Mano praeities metai buvo sunaikinti. Tai tik mano jausmas ir aš prie to priprasiu, bet 300 000 žmonių, kurie vis dar Mariupolyje – tai daug svarbiau.

Jie gyvena be šildymo, elektros, vandens ir tai yra viduramžiškos sąlygos, o apšaudymai Mariupolyje niekada nesiliauja“, – „Sky News“ sakė D.Gurinas.

Jis pridūrė: „Apgultame mieste aiškiai matome, kad Rusija nori sukelti badą, kad tik įtvirtintų savo diplomatinę poziciją dėl diplomatinių procesų. Būtent tai Rusija ir daro.“

Ukrainos politikas tęsė, kad Rusija „nenori atidaryti jokių humanitarinių koridorių„ ir „tai aiškiai matoma“

.

Antradienį Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) pranešė, kad į užsienį pabėgusių ukrainiečių skaičius viršijo 3,5 mln., o daugiau kaip du milijonai jų kirto Lenkijos sieną. 

Kiti keliavo į Vengriją, Rumuniją, Slovakiją ir Moldovą, o dar dešimtys tūkstančių išvyko toliau į žemyninę Europą.

Apskaičiuota, kad nuo vasario 24 d., kai prasidėjo karas su Rusija, dar milijonai žmonių palikę namus saugios vietos ieškojo kitur Ukrainoje.

Teigiama, kad bendras savo namus palikusių ukrainiečių skaičius siekia beveik 10 mln.

Rusijos pajėgos per pastarąsias dvi dienas padidino antskrydžių Ukrainoje skaičių, bet vis dar neturi pranašumo ore, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Jis nurodė, kad per pastarąją parą įvyko net 300 rusų aviacijos antskrydžių ir kad Ukraina irgi pradėjo rengti daugiau karinių skrydžių, bet konkretaus skaičiaus nepateikė.

Pasak amerikiečių pareigūnų, Rusija turi gerokai daugiau orlaivių ir rengia kur kas daugiau antskrydžių nei Ukraina, tačiau Maskva vis dar neturi pranašumo ore virš užpultos šalies.

Per daugumą karinių skrydžių smogiama antžeminiams, dažniausiai nejudantiems taikiniams, o Rusijos orlaiviai Ukrainos oro erdvėje praleidžia nedaug laiko, pažymėjo minėtas gynybos pareigūnas.

Anot jo, ukrainiečių kariuomenė prieš rusų orlaivius ir toliau naudoja savo trumpojo ir ilgojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemas bei bepiločius orlaivius.

Kremlius taip pat suaktyvino savo jūrų pajėgų veiklą Juodosios jūros šiaurinėje dalyje, bet šiuo metu nėra jokių požymių, kad būtų ruošiamasi amfibiniam puolimui prieš Odesos uostamiestį.

Pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti JAV kariuomenės atliktą padėties vertinimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Japonija antradienį pareiškė griežtą protestą Rusijai dėl jos sprendimo trauktis iš derybų dėl oficialios Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties pasirašymo. 

Šį sprendimą Maskva priėmė Japonijai kartu su Didžiojo septyneto (G-7) partnerėmis ėmus spausti ją dėl karo Ukrainoje ir paskelbus sankcijas Rusijos finansų įstaigoms ir mikroschemų eksportui.

Plačiau skaitykite čia.

27-erių Viktorija, kuriai pavyko pabėgti iš apgulto Mariupolio, BBC papasakojo, kaip ji paliko šeimą ir pabėgo į kaimą, esantį maždaug už 20 km.

„Mano miestas visiškai sugriautas, – sakė ji drebančiu balsu. – Žmonės lieka rūsiuose, bet tai nėra saugu. Jie taip smarkiai bombarduoja, kad rūsiai sugriaunami“.

Ji sakė, kad daugelis žmonių neturi galimybės gauti maisto ir vandens.

„Trys mano pažįstami vaikai mirė nuo dehidratacijos. Dabar XXI amžius, o mano mieste vaikai miršta nuo dehidratacijos. Jie dabar badauja“, – sakė ukrainietė.

Viktorija pridūrė, kad negalėjo padėti kitiems šeimos nariams išvykti iš Mariupolio ir beviltiškai trokšta juos „išvežti“.

„Aš liksiu Ukrainoje ir bandysiu išgelbėti savo šeimą Mariupolyje. Mariupolis yra mano gyvenimas, nesuprantu, kodėl turėčiau palikti savo miestą, savo šalį dėl Rusijos“, – sakė ji.

Karo žiaurumas Mariupolyje

+4

Rusijos Federacijos jūrų pėstininkai, turėję pulti Odesą, sunaikinti netoli Mykolajivo ir Mariupolio. Apie tai feisbuke paskelbė Odesos regiono karinės administracijos operatyvinio štabo atstovas Serhijus Bračukas.

„Iš dalies tai yra kariai, kurie didžiojo karo pradžioje bandė išsilaipint čia, Odesos pakrantėje. Dabar jie sunaikinti ir pūva prie Mykolajivo ir Mariupolio“, – sakė jis.

Ukrainos nacionalinis (centrinis) bankas paskelbė paskolų atostogas – jos galios karo padėties metu ir 30 dienų ją atšakus.

Centrinis bankas paaiškino, jog nuo šiol skolinių įsipareigojimų nevykdymo atveju paskolos gavėjas turėtų būti atleidžiamas nuo pareigos mokėti kreditoriui delspinigius, baudas ir kitus paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, tačiau paskolos palūkanas bus privalu sumokėti.

Kreditavimo įstaigoms uždrausta didinti suteiktų vartojimo paskolų palūkanas, jei jų gavėjai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, nebent palūkanų didinimas numatytas sutartyse.

Be to, delspinigiai, baudos ir kiti mokėjimai, numatyti pagal vartojimo paskolų sutartis, sukaupti iki šių metų vasario 24 dienos imtinai, turėtų būti nurašyti, pažymima pranešime.

„Paskolų atostogos – tai skolos grąžinimo atidėjimas, o ne atleidimas nuo jos. Be to, paskolų atostogos – tai kreditoriaus teisė, o ne pareiga. Todėl rekomenduotina dėl paskolų atostogų susitarti tiesiogiai su kreditoriumi“, – pabrėžė Ukrainos centrinis bankas.

Visi Rusijos kariai, buvę paruošti pirmajam smūgiui prieš Ukrainą, jau įvesti į šios valstybės teritoriją.

Tai interviu „Radio Svoboda“ pareiškė Kyjivo regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Pavliukas.

„Viskas, kas buvo suformuota pirmajam smūgiui, jau atvežta. Paskutiniai rezervai dabar metami į Jungtinių pajėgų operacijos teritoriją.

Vos prieš 3 dienas mačiau ten įvedamas naujas grupes. Čia matome vieno arba dviejų rezervų judėjima, o kitų nematome. Žinome, kad formuojami atitinkami rezervo daliniai, Rusijoje vykdoma iš dalies slapta mobilizacija, priešas bando sukaupti pajėgas, kad galėtų tęsti užduotį“, – sakė O.Pavliukas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vašingtono sąjungininkės Europoje pirmadienį aptarė brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą, pradėdami itin svarbią savaitę, per kurią Amerikos vadovas dalyvaus NATO bei Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose ir apsilankys Lenkijoje.    

J.Bideno inicijuotame pokalbyje vaizdo ryšiu, trukusiame mažiau nei valandą, dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ir Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas. Per pokalbį buvo aptartas jų koordinuotas atsakas į Rusijos agresiją Ukrainoje, informavo Baltieji rūmai.      

Ukrainos pajėgų sunaikinta Rusijos karinė technika

+45

„Lyderiai aptarė savo didžiulį susirūpinimą dėl brutalios Rusijos taktikos Ukrainoje, įskaitant jos atakas prieš civilius“, – nurodė Baltieji rūmai išplatintame pranešime.  

„Jie pabrėžė, kad toliau rems Ukrainą, įskaitant saugumo paramą narsiems ukrainiečiams, ginantiems savo šalį nuo nuo Rusijos agresijos, taip pat humanitarinę pagalbą milijonams ukrainiečių pabėgėlių“, – rašoma pranešime. 

Trečiadienį J.Bidenas leisis į reikšmingiausią savo užsienio kelionę nuo kadencijos pradžios. Ketvirtadienį Briuselyje jis dalyvaus NATO ir ES viršūnių susitikimuose, po kurių šeštadienį Lenkijoje susitiks su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda.

Rusijai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą, JAV ir jų Vakarų sąjungininkės ėmėsi beprecedenčių sankcijų prieš Maskvą, dėl kurių Rusijos rublio vertė nukrito iki istorinių žemumų, taip pat nusitaikė į Vladimirą Putiną palaikančių oligarchų turtą.  

Vakarų siunčiami ginklai, ne vienus metus teikta finansinė pagalba ir vykdyti mokymai padėjo Ukrainos kariuomenei sustabdyti invazines rusų pajėgas įvairiuose frontuose.     

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki sakė, kad J.Bideno kelionės tikslas – užtikrinti, kad Vakarai išliktų susitelkę. 

„Vienybė yra pagrindinis prezidento prioritetas, – sakė J. Psaki. – Vienybė su mūsų kolegomis Europoje, NATO vienybė, G-7 (Didžiojo septyneto) vienybė. Tai nenutinka savaime. Taigi, kalbant apie tai, ką prezidentas tikisi pasiekti, tai yra nuolatinis koordinavimas ir vieningas atsakas į Putino tęsiamus eskalacinius veiksmus.“

Tačiau daugėjant ženklų, kad karas gali užsitęsti, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Vakarų padaryti daugiau.  

Antradienio rytą Ukrainos parlamentas pateikė apytikrį skaičių vaikų, kurie, parlamento duomenimis, žuvo nuo vasario 24 d. Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

Aukščiausioji Rada teigia, kad nuo kovo 22 d. žuvo 117 vaikų ir 155 buvo sužeisti.

Daugiausia aukų užfiksuota Ukrainos sostinėje Kyjive, šiaurės rytų Charkivo mieste ir šiaurės Černihivo mieste.

Anksčiau Jungtinės Tautos teigė, kad Ukrainoje žuvo mažiausiai 925 civiliai gyventojai, iš jų 75 vaikai.

Tikėtina, kad šie skaičiai iš tikrųjų yra daug didesni.

Priešui apšaudžius degalinę Mykolajivo mieste, žuvo trys vyrai, viena moteris buvo sužeista. Apie tai antradienį pranešė Ukrainos Valstybinė pagalbos tarnyba.

Gelbėtojų teigimu, kovo 21 dieną ugniagesiai užgesino viename iš Mykolajivo rajonų kilusį gaisrą 10 kvadratinių metrų plote esančioje degalinėje.

„Žinoma, kad nuo sužalojimų mirė trys vyrai, sužalota viena moteris. Prieš atvykstant gelbėtojams, ji greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežta į gydymo įstaigą“, – rašoma pranešime.

Karas Ukrainoje ir tarptautinės sankcijos Rusijai bei jos sąjungininkei Baltarusijai dar labiau padidins ir taip jau didelę infliaciją Baltijos valstybėse, teigia tarptautinės reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ekspertai.

Pirmadienį agentūros paskelbtose naujausiose jos tarptautinėse prognozėse pažymima, jog spartaus energijos išteklių brangimo sukelta didelė infliacija Baltijos valstybėse smogs galutiniam vartojimui ir pristabdys ekonominę plėtrą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Šioje filmuotoje medžiagoje, kurią patikrino BBC, matyti, kaip Ukrainoje paleidžiamos termobarinės raketos, dar vadinamos vakuuminėmis bombomis.

Vaizdo įraše, kurį pateikė save pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos liaudies milicija, matyti, kad raketos paleidžiamos iš Rusijoje pagaminto daugkartinio raketų paleidimo įrenginio TOS-1A.

Termobariniai ginklai vertinami prieštaringai, nes jie yra daug galingesni už panašaus dydžio įprastinius sprogmenis ir daro baisų poveikį visiems, patekusiems į jų sprogimo spindulį.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo su Rusija pradžios Ukrainoje užfiksuota 2421 civilių aukų, iš kurių 925 žuvo.

Manoma, kad žuvo mažiausiai 75 vaikai, o 99 buvo sužeisti.

JT pripažįsta, kad tikrieji skaičiai gali būti daug didesni.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė protestuotojus Rusijos pajėgų užimtame mieste už jų drąsą priešinantis rusų kariams, šūviais vaikiusiems demonstrantus.  

Rusų kariai pirmadienį panaudojo apsvaiginti skirtas granatas ir šaudė į orą, siekdami išvaikyti demonstrantus pietiniame Chersono mieste. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis savo vaizdo kreipimesi sakė, kad „matėme vergus, šaudančius į laisvus žmones, propagandos, keičiančios jų sąmonę, vergus“. 

Prezidentas pridūrė, kad šis karas pavertė paprastus ukrainiečius didvyriais, ir „priešas netiki, jog visa tai tikra“.  

„Nėra reikalo organizuoti pasipriešinimą, – sakė V.Zelenskis. – Pasipriešinimas ukrainiečiams – jų sielos ypatybė.“

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pareiškė, kad Rusija tariamai panaudojo hipergarsinę raketą, siekdama „atitraukti dėmesį nuo nepakankamos pažangos“ savo antžeminėje kampanijoje.

Per pastarąsias kelias dienas Rusija teigė pirmą kartą koviniais tikslais paleidusi hipergarsines raketas į taikinius Vakarų Ukrainoje.

Rusijos pareigūnai tvirtina, kad ši raketa, vadinama „Kinžal“, gali pataikyti į taikinius, esančius iki 2 000 km atstumu ir skriejančius didesniu nei 6 000 km/val. greičiu.

Tačiau Jungtinės Karalystės gynybos ministerija vertina, kad šios raketos greičiausiai neturės „esminės įtakos“ Rusijos kampanijos Ukrainoje rezultatams.

Netoli Achtyrkos, Sumų srityje, apie 300 užpuolikų atsisakė kovoti ir paliko vietovę kartu su savo technika. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Sumų srities Achtyrkos rajone užfiksuoti Rusijos kariškių nepaklusnumo faktai. Apie 300 užpuolikų atsisakė paklusti įsakymui vesti karo veiksmus ir su 70 vienetų technikos paliko rajoną“, – sakoma pranešime.

Anksčiau žvalgyba pranešė, kad įsiveržėlių, atsisakančių toliau dalyvauti kare, daugėja. 

Suprasdami savo ateitį, jie taip pat masiškai kreipiasi į savo artimuosius su prašymu padėti jiems grįžti namo. Okupacinių dalinių vadai stengiasi izoliuoti „atsisakančiuosius“ nuo likusio personalo ir laikyti juos sargyboje. Juos gąsdina baudžiamąja atsakomybe ir represijomis prieš artimuosius, rašo UNIAN.

Naujausiose JAV kompanijos „Maxar“ palydovinėse nuotraukose užfiksuoti Rusijos invazijos Ukrainoje padariniai.

Užfiksuotos Černihive degančios naftos saugyklos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černihive dega naftos saugyklos

Irpinėje – degantys ir sunaikinti pastatai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Degantys ir sunaikinti pastatai Irpinėje

Mariupolyje – degantys daugiabučiai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Degantys namai Mariupolyje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai pirmadienį atnaujino pasiūlymą surengti tiesiogines taikos derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir sakė, kad ginčijamų teritorijų klausimas galbūt galėtų būti išspręstas referendumu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis vietos žiniasklaidai sakė esąs pasiruošęs susitikti su V.Putinu „bet kokiu formatu“, kad būtų susitarta užbaigti beveik mėnesį besitęsiantį karą, per kurį buvo smarkiai sugriauti keli Ukrainos miestai.

Ukrainos lyderis sakė, kad galėtų būti tariamasi net ir dėl Rusijos okupuoto bei aneksuoto Krymo, taip pat dėl Maskvos remiamų „liaudies respublikų“ rytiniame Donbaso regione statuso.

„Per pirmąjį susitikimą su Rusijos prezidentu esu pasiruošęs iškelti šiuos klausimus, – pabrėžė jis. – Nebus jokių raginimų ir istorinių kalbų. Labai nuodugniai aptarčiau su juo visus klausimus, nepaliekant galimybių būsimoms grėsmėms mūsų valstybei. Stengsiuosi apžvelgti viską, kas neramina ir kuo nepatenkinta Rusija, taip pat pasakysiu viską, ką galvoja Ukrainos žmonės.“

Rusija 2014 metais paskelbė Krymą savo teritorijos dalimi, o šiemet nusprendė pripažinti Ukrainos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“.

Visos šios teritorijos priklausė Ukrainai nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denysenko sako, kad Ukraina pasirengusi atremti galimą Baltarusijos puolimą. Jo teigimu, negalima teigti, kad Baltarusija atsisakė dalyvauti Ukrainos puolime.

„Neįmanoma atmesti Baltarusijos invazijos galimybės. Su Aliaksandru Lukašenka dirbama. Vladimiras Putinas ragina A.Lukašenką prisijungti prie karo veiksmų. Jo žmonės – baltarusiai – nenori kovoti, ir tai aiškiai suprantama. Iš principo negalima teigti, kad Baltarusija atsisakė kariauti. Tačiau tai, kad A.Lukašenka bando išsisukti, mums taip pat yra teigiamas dalykas. Esame pasiruošę ir laukiame šio išpuolio; esame pasiruošę Voluinės srityje, esame pasiruošę Žytomyro srityje“, – sakė V.Denisenko.

Okupantai turi šaudmenų ir maisto atsargų ne daugiau kaip trims dienoms. Panaši situacija yra ir su degalais, kurie papildomi vežant cisternomis, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytinėje suvestinėje.

Taip pat skelbiama, kad per praėjusią parą buvo pataikyta į daugiau kaip 9 priešo oro taikinius. Tai 1 lėktuvas, 6 bepiločiai orlaiviai ir 2 sraigtasparniai, numuštų raketų skaičius tikslinamas.

Ukrainos gynėjai atrėmė 13 priešo atakų ir sunaikino 14 tankų, 8 pėstininkų kovos mašinas, 2 MTLB, 3 artilerijos sistemas ir 4 transporto priemones. Priešlėktuvinės gynybos daliniai smogė 2 priešo oro taikiniams. Be to, Mariupolio gynėjai sunaikino patrulinį katerį „Raptor“ ir elektroninės kovos sistemą „Leer-3“.

Rusijos pajėgos pirmadienį apšaudė humanitarinį koridorių ir sužeidė keturis vaikus, kurie buvo tarp evakuojamų civilių gyventojų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, naktį kreipdamasis į tautiečius.

Pasak jo, apšaudymas įvyko Zaporižios srityje, į kurį iš pradžių buvo nukreipiami iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio bėgantys žmonės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos vyriausybės duomenimis, pirmadienį iš Mariupolio buvo evakuota apie 3 tūkst. žmonių.

V.Zelenskis pranešė pasikalbėjęs su Nyderlandų premjeru Marku Rutte ir Prancūzijos prezidentu Emanueliu Macronu, kad suderintų pozicijas prieš ketvirtadienį vyksiantį Vakarų šalių lyderių susitikimą.

„Mūsų pozicija bus išreikšta ir bus išreikšta tvirtai, patikėkite manimi“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Kyjivo patrulinės policijos viršininko pavaduotojas Oleksijus Belošyckis sako, kad Kramatorske užfiksuotas dar vienas okupantų panaudotas uždrausto fosforo šaudmenų panaudojimas, pranešama NEXTA „Telegram“ kanale.

Rusijos melagingi kaltinimai, kad Kyjivas turi biologinių ir cheminių ginklų, rodo, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas svarsto galimybę pats juos panaudoti kare prieš Ukrainą, pirmadienį pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, rašo „Reuters“.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

„V.Putino nugara priremta prie sienos ir dabar jis kalba apie netikros vėliavos operacijas, kurias jis kuria, įskaitant tvirtinimą, kad mes Amerikoje turime biologinių ir cheminių ginklų Europoje, o tai paprasčiausiai netiesa“, – sakė J.Bidenas Verslo apskritojo stalo renginyje.

„Jie taip pat teigia, kad Ukrainoje yra biologinių ir cheminių ginklų. Tai aiškus ženklas, kad jis svarsto galimybę panaudoti abu šiuos ginklus“, – pridūrė J.Bidenas.

Rusijos ambasada Vašingtone iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Šios pastabos pakartojo ankstesnius Vašingtono ir sąjungininkių šalių pareigūnų komentarus, kurie kaltino Rusiją skleidžiant neįrodytą teiginį, kad Ukraina turi biologinio ginklo programą, kaip galimą preliudiją į galimas savo pačios biologines ar chemines atakas.

Rusijos ambasada JAV reaguoja į pranešimus apie vadinamuosius „filtravimo lagerius“, kuriuos Rusijos pajėgos sukūrė Mariupolyje.

Mariupolio meras Vadimas Boičenka buvo pareiškęs, kad tūkstančiai gyventojų buvo nugabenti į stovyklas, kuriose Rusijos pajėgos atėmė jų telefonus ir dokumentus, o po to prievarta išsiuntė į Rusiją.

Tačiau ambasada teigia, jog Rusija veikia tik kontrolės punktuose, „kad išvengtų diversinių operacijų“, kurias vykdo Ukrainos kariuomenė, ir kad Rusijos pajėgos galėtų „kruopščiai patikrinti į saugius regionus vykstančias motorines transporto priemones“.

„Rusijos kariuomenė nesudaro jokių kliūčių taikiems gyventojams, bet padeda jiems išlikti gyviems, aprūpindama maistu ir vaistais“, – priduriama pareiškime.

Šeštadienį buvo skelbta apie Mariupolio miesto tarybos pareiškimą, kad per pastarąją savaitę į Rusijos teritoriją buvo išvežti keli tūkstančiai apsiausto miesto gyventojų.

„Okupantai jėga verčia žmones išvažiuoti iš Ukrainos teritorijos į Rusiją. Okupantai neteisėtai išvežė žmones iš Kairiojo kranto rajono ir saugyklos sporto klubo pastate, kur nuo nuolatinio bombardavimo slėpėsi per tūkstantis žmonių (daugiausia moterys ir vaikai). Tuose rajonuose vyko kovos veiksmai. Norėdamos išsaugoti Mariupolio gyventojų gyvybes, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsitraukė iš masinio žmonių susibūrimo vietų, o agresorius tuo ir pasinaudojo“, – rašoma tarybos kreipimesi.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka patikslino, kad žmonės iš pradžių buvo išvežti į filtravimo lagerį Novoazovske, tada pervežti į Taganrogą, o ten susodinti į traukinius, vykstančius į įvairius tolimus Rusijos regionus. Vietoje atimtų pasų jiems buvo išduotos pažymos, įpareigojančios gyventi nurodytame Rusijos mieste ne mažiau nei dvejus metus ir dirbti nurodytoje darbovietėje.

„Tai, ką šiandien daro okupantai – pažįstama vyresniajai kartai, kuri patyrė siaubingus Antrojo pasaulinio karo įvykius, kai nacistai jėga grobdavo žmones. Sunku įsivaizduoti, kad XXI amžiuje žmonės būtų jėga išvežami į kitą šalį. Maža to, kad Rusijos kariai naikina mūsų taikų Mariupolį, jie žengė dar toliau ir pradėjo išvežinėti Mariupolio gyventojus. Visi Rusijos įvykdyti karo nusikaltimai turi sulaukti pačios griežčiausios bausmės“, – sakė miesto meras Vadimas Boičenka.

Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA) pranešė, kad surinko daugiau nei 600 tūkst. JAV dolerių, skirtų padėti nuo Rusijos invazijos nukentėjusių Ukrainos zoologijos sodų veiklai.

„EAZA Ukrainos zoologijos sodų pagalbos fondas surinko 576 371 eurą (635 tūkst. JAV dolerių) iš labai daug individualių ir institucinių aukotojų – tai nepaprastas rezultatas, kuris padės suteikti neatidėliotiną ir ilgalaikę pagalbą mūsų kolegoms Ukrainoje“, – sakoma EAZA pranešime. 

Asociacija teigia, kad iš šio fondo jau pervedė pirmuosius grynuosius pinigus zoologijos sodams, kuriems jų reikia.

„Šiais pervedimais siekiama leisti zoologijos sodams padengti vietinio aprūpinimo išlaidas, kol dar galima naudotis bankų paslaugomis“, – sakoma pareiškime.

Šios lėšos buvo pervestos po to, kai vietos zoologijos sodai, įskaitant Nikolajevo zoologijos sodą, internete paskelbė pagalbos prašymus. 

„Kiekvieną dieną einame į darbą, maitiname ir valome gyvūnus, nepaisydami oro pavojaus sirenų kauksmo“, – „Facebook“ paskyroje, kurioje prašoma tarptautinės finansinės pagalbos, sakė Mykolajivo zoologijos sodo direktorius Volodymyras Topčius.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija penktadienį tviteryje parašė, kad zoologijos sodas buvo bombarduojamas nuo pat karo pradžios. Jo darbuotojai buvo evakuoti arba prisijungė prie kovos su invazija.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį patvirtino, kad Rusija, įsiverždama į kaimyninę Ukrainą, panaudojo hipergarsines raketas, rašo CNN.

„Jei pastebėsite, [Rusija] ką tik paleido hipergarsinę raketą, nes tai vienintelis dalykas, kuriuo jie gali prasiveržti be absoliutaus užtikrintumo, – sakė J.Bidenas. – Tai, kaip jūs visi žinote, yra labai svarbus ginklas, su tokia pačia kovine galvute, kaip ir bet kuri kita paleidžiama raketa. Nėra didelio skirtumo, išskyrus tai, kad jos beveik neįmanoma sustabdyti. Yra priežastis, kodėl jie ją naudoja“. 

J.Bidenas, kalbėdamas grupei, susirinkusiai į Verslo apskritojo stalo vadovų ketvirtinį susitikimą, sakė:

„[Rusijos prezidento Vladimiro] Putino nugara atremta į sieną, jis nenumatė mūsų vienybės masto ar stiprumo, ir kuo labiau jo nugara atremta į sieną, tuo griežtesnės taktikos jis gali imtis.“

„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

J.Bidenas pristatė daugybę išteklių, kuriuos JAV skyrė Ukrainai ir NATO sąjungininkėms regione, išsamiai apibūdindamas 2 mlrd. dolerių finansavimą vien NATO ir didelius karinius išteklius Ukrainai, kurie, pasak jo, „griauna Rusijos kariuomenę, nesvarbu, ar tai būtų jų tankai, ar sraigtasparniai, ar lėktuvai“. 

„Mintis, kad jie neturi pakankamai sudėtingos įrangos, yra tiesiog netiksli, ir aš nesiruošiu skirti laiko visoms detalėms, bet esmė ta, kad jie turi visą įrangą, kiekvieną jos dalį, kuri turi racionalią prasmę, pagrįstą mūsų ir NATO kariuomene, kad galėtų daryti tai, ką daro“, – sakė J. Bidenas vadovams.

Prezidentas pakartojo perspėjimus, kad Rusija gali vykdyti „netikros vėliavos operacijas“, įskaitant cheminio ginklo atakos Ukrainoje galimybę.

„Kai tik jis pradeda kalbėti apie tai, ką, jo manymu, NATO, Ukraina ar Jungtinės Valstijos ruošiasi daryti, tai reiškia, kad jis ruošiasi tai daryti. Tai nėra pokštas“, – sakė J.Bidenas.

Černihivo meras Vladyslavas Atrošenka sako, kad daugiau nei pusė miesto gyventojų išvyko iš miesto.

Apie tai jis kalbėjo interviu laikraščiui „Kairysis krantas“.

„Neturime tikslių duomenų, bet, mano nuojauta rodo, kad mieste liko apie 130 tūkst. žmonių. Prieš karą jų buvo 285. Taigi išvyko apie 150-155 tūkst. žmonių“, – sakė meras.

Pasak jo, dabar mieste liko labai mažai žmonių, galinčių remontuoti svarbią infrastruktūrą, ir dėl to kyla problemų. 

V.Atrošenka pažymėjo, kad ginkluotosios pajėgos gina visą Černihivo perimtrą, o miestas praktiškai apsuptas iš visų pusių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigia, kad Rusijos kariai išlaikė „sausumos koridorių“ su Krymo pusiasaliu ir blokuoja Ukrainos prieigą prie Azovo jūros.

Tačiau Ukrainos kariuomenė savo atnaujintoje informacijoje taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos prarado „puolamąjį potencialą“ ir yra priverstos kviesti pastiprinimą iš visos Rusijos.

Be to, Generalinis štabas teigė, kad „negrįžtami“ nuostoliai privertė Maskvą atšaukti planuotą karininkų ir eilinių karių atleidimą iš kariuomenės.

Skelbiama, kad pirmadienį Ukrainos gynėjai atrėmė 13 priešo atakų ir sunaikino 14 tankų, aštuonias pėstininkų kovos mašinas, du daugiafunkcinius lengvuosius šarvuočius, tris artilerijos sistemas ir keturias transporto priemones. Priešlėktuvinės gynybos daliniai smogė dviems priešo oro taikiniams.

Generalinio štabo pranešime teigiama, kad vien pirmadienį kovose žuvo apie 300 Rusijos karių.

Kovo 21 d., pirmadienį, Rusijos pajėgos padidino savo aviacijos aktyvumą Ukrainos oro erdvėje, feisbuke skelbia Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė.

Be daugybės bepiločių orlaivių, Rusijos pajėgos įvairiomis kryptimis naudoja bombonešius, naikintuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas, rašoma pranešime.

Skelbiama, kad Oro gynybos pajėgos pirmadienį sunaikino vieną orlaivį, du sraigtasparnius, šešis nepilotuojamus orlaivius ir sparnuotąsias raketas.

Anksčiau Jungtinės Karalystės gynybos ministerija skelbė, kad Rusijos puolimas Ukrainoje sulėtėjo dėl to, kad jai nepavyko perimti oro erdvės kontrolės.