Karas Ukrainoje: iš Baltarusijos atskriejo keturios raketos, apšaudytas Lvivas, išlaisvintas Trostjanecas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo savo prašymą tarptautiniams partneriams padidinti karinę pagalbą, sakydamas, kad jo šalis prašo tik 1 proc. NATO tankų ir lėktuvų.

Šeštadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pranešime V.Zelenskis sakė, kad poreikis stiprinti bendrą Europos saugumą buvo iškeltas per du jo pokalbius su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda šeštadienį, skelbia CNN.

V.Zelenskis apgailestavo, kad Ukraina jau 31 dieną laukia šios pagalbos, ir sakė, kad dėl to kyla klausimas, kas konkrečiai „valdo Euroatlantinį aljansą“.

Jis paragino Ukrainos tarptautinius partnerius „sutelkti ir suaktyvinti savo paramą“ šaliai, pabrėždamas, kad nuo to priklauso Europos saugumas ir apsauga.

Rusijos okupantai tyčia žudo civilius gyventojus, naikina gyvenamuosius rajonus, patenka į slėptuves, ligonines, mokyklas, universitetus, vaizdo kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Okupantai įvykdė dar vieną nusikaltimą prieš istoriją. Prieš istorinį teisingumą. Netoli Charkivo rusų kariai savo firminiu nežmonišku stiliumi „denacifikavo“ Holokausto aukų memorialą Drobickio Jare. Per Antrąjį pasaulinį karą naciai čia sušaudė apie 20 000 žmonių. Po aštuoniasdešimties metų jie nužudomi antrą kartą. Ir tai daro Rusija. Šiandien rusų sviedinių sudaužyta menora Drobickio Jare – tai dar vienas klausimas visai pasaulio žydų bendruomenei, kiek dar nusikaltimų prieš mūsų bendrą Holokausto atmintį bus leista Rusijai įvykdyti mūsų Ukrainos teritorijoje“, – sakė prezidentas.

V.Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos kariai gauna būtent tokius įsakymus: naikinti viską, kas daro mūsų tautą mūsų tauta, mūsų žmones mūsų žmonėmis, mūsų kultūrą mūsų kultūra.

„Prieš 80 metų naciai būtent taip bandė užvaldyti Europą. Būtent taip elgiasi okupantai Ukrainoje. Niekas jiems neatleis. Bus atsakomybė. Kaip ir prieš 77 metus. Tikriausiai ne Niurnberge. Tačiau prasmė bus panaši. Pamatysite. Visi pamatys. Visi. Mes tai garantuojame“, – pabrėžė valstybės vadovas.
 

Per artimiausią savaitę ar dvi Rusija, supratusi, kad didžiųjų Ukrainos miestų neįveiks, savo dėmesį turėtų sukoncentruoti į Donbaso regiono „išlaisvinimą“.

Taip spėja Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius. Susitelkę į Donbasą, jie esą užimti Kyjivo, Charkivo ar Odesos nebemėgins.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karinių veiksmų padariniai Ukrainoje

Anot jo, Maskva esą suprato, kad užimti didžiųjų miestų nepavyks, todėl dėmesį ėmė kocentruoti į Donbasą.

„Rusija per savaitę-dvi išves karius iš Kyjivo ir Charkivo apskričių ir permes juos į Donasą kalbėjo O.Arestovyčius. – Jie suprato, kad nepavyks užimti didžiųjų miestų, paskelbė apie „spec. operacijos“ pirmojo etapo pabaigą ir antrosios- „Donbaso išlaisvinimo“ pradžią.“

Naujausioje atnaujintoje žvalgybos informacijoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia: „Rusijos oro ir raketinės pajėgos toliau smogia taikiniams visoje Ukrainoje, įskaitant daugybę taikinių tankiai apgyvendintose civilinėse teritorijose“.

„Rusija ir toliau naudojasi iš Rusijos oro erdvės paleidžiamais šaudmenimis, kad sumažintų savo orlaivių pažeidžiamumą prieš Ukrainos oro gynybos pajėgas“, – priduriama pranešime.

Jame teigiama, kad JAV „praneša apie iki 60 proc. šių ginklų gedimų“, o tai „dar labiau apsunkins Rusijos problemą dėl vis mažėjančių atsargų, priversiančią ją grįžti prie mažiau sudėtingų raketų arba prisiimti didesnę riziką savo orlaiviams“.

Šeštadienį pranešta, kad Slavutyčo miestą, kuriame gyvena daug Černobylio elektrinės darbuotojų, užėmė Rusijos pajėgos.

Dabar Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) išreiškė susirūpinimą dėl elektrinės darbuotojų gerovės, nes jau beveik savaitę elektrinėje nevyksta darbuotojų kaita, praneša BBC.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi teigia, kad nerimaujama dėl darbuotojų galimybės reguliariai keistis ir grįžti į namus pailsėti.

Anksčiau šį mėnesį R.Grossi pabrėžė, kad darbuotojų gebėjimas atlikti savo užduotis be nereikalingo spaudimo yra vienas iš „septynių būtinų branduolinės saugos ramsčių“.

Tai ne vienintelė branduolinė jėgainė, kurią turi užėmę rusai. Zaporižios elektrinė, didžiausia Europoje atominė elektrinė, taip pat yra rusų karių rankose.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu teigia, kad Rusijos oligarchai gali ir toliau užsiimti verslu Turkijoje, jei jie laikosi tarptautinės teisės, skelbia BBC.

Kataro Dohos forume jis buvo paklaustas, ar Rusijos oligarchai, kuriems Vakarų šalys taiko sankcijas, gali užsiimti verslu Turkijoje.

„Žinoma, jei tai bus teisėta; jei tai neprieštaraus tarptautinei teisei, aš tai apsvarstysiu“, – sako jis.

„Jei tai prieštarauja tarptautinei teisei, tai jau kita istorija“.

Šią savaitę Turkijoje prisišvartavo dvi Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui priklausančios superjachtos.

NATO narė Turkija, palaikanti glaudžius ryšius su Rusija ir Ukraina, neprisijungė prie Vakarų sankcijų, nukreiptų prieš Maskvos oligarchus.

Šeštadienį Balaklėjoje rusai sulaikė mero pavaduotoją Serhijų Poltoraką ir civilinės saugos ir sąveikos su teisėsaugos institucijomis skyriaus vadovą Olehą Bludovą, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Sinehubovas.

„Turima informacijos, kad sulaikytas ir miesto meras Ivanas Stolbovojus, su juo ir jo šeima nepavyksta susisiekti jau antrą dieną. Deja, Cirkunivo bendruomenės pirmininkas Nikolajus Sikalenko vis dar yra okupantų nelaisvėje“, – sakė jis.

JAV Prezidentas Joe Bidenas šeštadienį telefonu kalbėjosi su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir padėkojo jai už dalyvavimą jo kalboje Varšuvoje, pranešė Baltieji rūmai, skelbia CNN.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

„Prezidentas pabrėžė nuolatinę Jungtinių Valstijų paramą Baltarusijos žmonėms ginant ir plėtojant žmogaus teises, įskaitant žodžio laisvę, ir laisvus bei sąžiningus rinkimus“, – teigiama Baltųjų rūmų pranešime. 

Rusijos oro antskrydžiai vakarų Ukrainos Lvivo mieste šiandien buvo skirti pasiųsti žinutę JAV prezidentui Joe Bidenui, sako Lvivo meras Andrijus Sadovijus, skelbia BBC.

„Manau, kad šiandienos smūgiais agresorius siunčia linkėjimus JAV prezidentui J.Bidenui, kuris šiuo metu yra Lenkijoje. Lvivas nuo Lenkijos nutolęs 70 km“, – sako A.Sadovijus.

Rusijos okupantai apšaudė naftos saugyklą Dubno mieste, Rivnės srityje, skelbia UNIAN.

Rivnės regiono karinės administracijos vadovo Vitalijaus Kovalo teigimu, per pastarąsias valandas regione du kartus buvo paskelbtas oro pavojus. Per pirmąjį ukrainiečių kariai numušė okupantų droną. Per antrąjį buvo smogta Dubno naftos saugyklai.V.Kovalas sakė, kad šiuo metu nustatinėjama žala. Tačiau liudininkai praneša, kad objekte kilo gaisras. Tikėtina, kad tiksli informacija apie išpuolio mastą ir pasekmes bus atskleista vėliau.

Lvivo meras Andrijus Sadovijus pareiškė, kad raketos, anksčiau pataikiusios į vakarų Ukrainos miestą, buvo paleistos iš Sevastopolio Kryme – 2014 m. Rusijos aneksuotoje teritorijoje, skelbia „Sky News“.

Šeštadienį humanitariniais koridoriais evakuoti 5208 žmonės, iš jų 4331 žmogus paliko apgultą Mariupolio miestą, sakė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenko, praneša „Sky News“.

Šis skaičius yra mažesnis nei penktadienį, kai buvo išvežtas 7 331 asmuo.

Rusijos pajėgos apšaudė branduolinių tyrimų objektą, vadinamą „Neutronų šaltiniu“, Charkive.

„Šiuo metu neįmanoma įvertinti žalos, padarytos dėl karo veiksmų, kurie nenutrūksta branduolinio įrenginio teritorijoje, masto“, – sakoma Valstybinės branduolinio reguliavimo inspekcijos pranešime. 

Žala Ukrainos branduoliniams objektams tapo nuolatiniu rūpesčiu nuo pat Rusijos invazijos pradžios, rašo „Sky News“.

„Neutronų šaltinis“, kaip ir bet kuris kitas branduolinis įrenginys, nėra skirtas naudoti kovose. Nuolatinis bombardavimas ir (arba) apšaudymas gali sukelti stiprų radiacijos poveikį ir užteršti aplinką“, – skelbia Valstybinė branduolinio reguliavimo inspekcija. 

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį paskelbtame pareiškime teigė, kad Jungtinės Valstijos ketina suteikti Ukrainai „papildomą 100 mln. dolerių civilinę saugumo pagalbą“, skelbia CNN.

Šie pinigai skirti „sustiprinti Ukrainos vidaus reikalų ministerijos gebėjimus užtikrinti esminį sienų saugumą, palaikyti civilinės teisėsaugos funkcijas ir apsaugoti svarbią vyriausybės infrastruktūrą prezidento Vladimiro Putino iš anksto apgalvoto, neišprovokuoto ir nepagrįsto išpuolio akivaizdoje“, teigiama pareiškime.

„Padidinus finansavimą bus tęsiamas nuolatinis asmeninės apsaugos priemonių, lauko įrangos, taktinės įrangos, medicinos reikmenų, šarvuotų transporto priemonių ir ryšių įrangos tiekimas Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Ukrainos nacionalinei policijai“, – sakoma pareiškime.

Kol kas pirmojoje raketų smūgių Lvove vietoje žuvusiųjų nėra, šeštadienį per spaudos konferenciją sakė Lvovo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.

Pasak M.Kozyckio, buvo smogta dviem objektams: degalų saugyklai ir vienai iš karinių infrastruktūrų. Į kiekvieną objektą buvo suduota po du smūgius, abu objektai yra gyvenamuosiuose kvartaluose, skelbia CNN.

Pasak jo, penkiems žmonėms iš degalų saugyklos reikia medicininės pagalbos.

„Pirmajame objekte nukentėjusiųjų nėra, o antrajame objekte vis dar bandome užgesinti gaisrą“, – sakė M.Kozyckis.

Lvivo meras Andrijus Sadovijus sakė, kad „tai jau antras smūgis per pastarąją savaitę, ir mes aiškiai matome, kad tai buvo labai tikslingi smūgiai į infrastruktūrą, o sugriovimai yra rimti“. 

„Sprogimo smūgis taip pat apgadino vaikų darželį, mokyklą, laimei, aukų nėra“, – sakė jis.

Lvivo meras Andrijus Sadovijus paragino užtikrinti Ukrainos oro gynybą po to, kai šeštadienį kelios Rusijos raketos smogė degalų saugyklai ir karinės infrastruktūros objektui šiame vakarų Ukrainos mieste, skelbia CNN.

„Nežinome Rusijos raketų, kurios šiandien buvo paleistos iš Sevastopolio miesto, taikinių. Ir šiandien jos pataikė ne tik į Lvivą, bet ir į kitus mūsų šalies objektus. Mes visi esame tokioje pačioje situacijoje, kuo greičiau turėsime kokybiškesnius ginklus, kuo kokybiškesnė bus mūsų priešlėktuvinė gynyba, tuo saugesni bus mūsų miestai ir piliečiai, įskaitant ir jus“, – šeštadienio vakarą spaudos konferencijoje sakė A.Sadovijus. 

Baigdamas brifingą A.Sadovijus paprašė klausytojų „nedelsiant eiti į slėptuvę“, pabrėždamas, kad „mes nežinome, kas dabar nutiks“.

Ukrainos pajėgos sėkmingai išstūmė Rusijos karius iš Sumų srityje esančio Trostjaneco miesto. Apie tai savo paskyroje „Facebook“ pranešė 93-oji atskira mechanizuota brigada „Холодный Яр“ („Šaltoji dauba“).

„Šiandien 93-iosios brigados jėgomis, padedant teritorinei gynybai ir vietos partizanams, Sumų srities Trostjaneco miestas buvo išvaduotas iš Rusijos okupacinės kariuomenės.

Cholodnojariečiams (taip vadinami brigados kariai – red. past.) pavyko išvyti Rusijos sausumos pajėgų „elitą“ – Kantemirovskajos tankų diviziją. Prieš tai dar pirmosiomis Achtyrkos gynybos ir mūšių už Trostjanecą dienomis buvo įveikta vadavietė kartu su 96-osios atskiros žvalgybos brigados vadovybe.

Patyrusi daugybę nesėkmių, Rusijos kariuomenė pabėgo iš Trostjaneco, palikdama ginklus, įrangą ir amuniciją, kurią 93-ioji brigada naudoja kitiems Ukrainos miestams išvaduoti iš okupacijos“.

Sumų srities administracijos vadovas Dmitrijus Žyvyckis patvirtino, kad miestas sugrįžo ukrainiečių kontrolėn.

Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Sumų srities karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živickis patvirtino, kad Trostjancas sugrįžo ukrainiečių kontrolėn

Portalas korrespondent.net primena, kad Trostjanecas buvo okupuotas kovo pradžioje. Pačią pirmą mėnesio dieną pranešta, kad jo meras nebepasiekiamas.

Dėl šio 20 tūkst. gyventojų turinčio miesto vyko aršūs mūšiai, o penktadienį net buvo pažeistas dujotiekis.

Beje, minėta 93-ioji brigada kaip tik penktadienį savo paskyroje „Facebook“ pasišaipė, esą Trostjanecas rusams virsta antra Černobajivka. Šioje gyvenvietėje dislokuoti Rusijos kariai buvo apšaudyti jau dešimt kartų, bet vis neatsitraukia.

Pasak karių, sektoriuje atsirado vieta, kur jie jau ne kartą sumušė priešininkus. Brigada esą jau ne kartą smogė toje pačioje vietoje ir „pas Dievą“ pasiuntė porą rusų šarvuočių, tankų, automobilių.

Kaip iliustraciją jie pridėjo sunaikinto rusiško tanko T-80 nuotrauką. Tinklalapio pravda.com.ua teigimu, ten jau atsirado priešo technikos kapinės.

„Bet tai kažkodėl nesustabdo rusų okupantų: jie nuolat atvyksta į „pažymėtą“ vietą, kur juos visada „šiltai“ pasitinka ukrainiečių gynėjai“, – stebėjosi ukrainiečiai.

Baltųjų rūmų pareigūnas teigia, kad JAV prezidentas Joe Bidenas neragino keisti režimo, bet pabrėžė, kad Vladimirui Putinui negali būti leista naudotis valdžia kaimynų ar regiono atžvilgiu.

J.Bidenas anksčiau sakė kalbą Varšuvoje, kur susitiko su Ukrainos vyriausybės ministrais ir pabėgėliais, kirtusiais sieną į Lenkiją. Jis sakė:„Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje“.

Baltieji rūmai vėliau pareiškė, kad J.Bidenas neragino keisti režimo: „Prezidentas norėjo pasakyti, kad Putinui negali būti leista naudotis valdžia savo kaimynų ar regiono atžvilgiu, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas. – Jis nekalbėjo apie V.Putino galią Rusijoje ar režimo pakeitimą“.

Šie J.Bideno žodžiai buvo rimčiausias jo raginimas keisti Rusijos valdžią ir atspindėjo reikšmingą jo retorinio požiūrio į Maskvą paaštrėjimą, rašo CNN. JAV pareigūnai anksčiau teigė, kad V.Putino pašalinimas iš valdžios nėra jų tikslas. 

Kremlius teigia, kad ne Joe Bidenas turi spręsti, ar Vladimiras Putinas liks valdžioje.

Kaip pranešėme anksčiau, JAV prezidentas pasakė kalbą, kurios pabaigoje išsakė komentarus, skirtus tiesiogiai Rusijos žmonėms: „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje“.

Pasak „Reuters“, Kremliaus atstovas spaudai atsakė: „Ne Joe Bidenui tai spręsti. Rusijos prezidentą renka rusai“.

Asmeniai įžeidinėjimai „siaurina galimybių pataisyti Maskvos ir Vašingtono santykius langą“, šeštadienį įspėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „Skerdiku“.

„Vis tik valstybės lyderis privalo išsaugoti blaivumą“, – D.Peskovo žodžius cituoja portalas korrespondent.net.

„Keista girdėti kaltinimus V.Putinui iš J.Bideno, kuris kvietė bombarduoti Jugoslaviją ir žudyti žmones“, – pridėjo atstovas spaudai.

Ukrainos Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas tviteryje sureagavo į Lvive šeštadienį įvykusius raketų smūgius.

„Lvivas. Masiniai raketų smūgiai. Didelės istorinės vertės miestas. Netoli sienos. Mieste yra daug užsienio šalių ambasadų. Bet Rusijos niekas nedomina – nei istorija, nei paveldas, nei užsienio diplomatinės atstovybės. Ar tikrai Europa ketina „raminti“ barbarus?“, - tviteryje rašė M.Podoliakas.

Rusijos okupantai toliau aktyviai naudojasi Baltarusijos transporto tinklu, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Padidėjo karinių krovinių gabenimo oro transportu iš Rusijos Federacijos teritorijos skaičius“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad daugiausia įvairių tipų raketoms ir amunicijai gabenti priešas naudoja transporto lėktuvus AN-124.

„Tokį pristatymo būdą lemia geležinkelio linijų blokavimas tam tikromis kryptimis“, – pridūrė Generalinis štabas.

Rusijos diversantai neatsisakė bandymų prasiskverbti į Kyjivą persirengdami civiliais drabužiais ir naudodamiesi vogtais automobiliais, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Gynybos pajėgos metodiškai naikina rusų įsibrovėlius“, – pabrėžė Generalinis štabas.

Kyjivo regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Pavliukas sakė, kad Slavutyčiaus miestas yra izoliuotas ir planuojama įrengti humanitarinį koridorių, skelbia UNIAN.

Atsakydamas į klausimą apie padėtį Slavutyčiuje, O.Pavliukas sakė: „Slavutyčius yra visiškai izoliuotas. Priešas įžengė į miestą. Miesto meras buvo sulaikytas. Tačiau nuo 9 val. ryto apie 4 tūkst. vietos gyventojų surengė mitingą prieš agresorių. Šiuo metu padėtis mieste stabili.“

Be to, jis pridūrė, kad tikrinama informacija apie įtariamą civilio nužudymą.

Meras Jurijus Fomičevas pranešė, kad patvirtintos trijų žmonių žūtys, kol kas ne visų tapatybės nustatybos.

„Dabar meras kartu su miesto taryba yra atsakingas už humanitarinius klausimus mieste. Deja, jie yra gana sudėtingi: trūksta maisto, higienos priemonių, degalų ir vaistų. Dabar stengiamės išspręsti šiuos klausimus“, – sakė O.Pavliukas.

Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Eminė Džaparova šeštadienį pakartojo raginimus sudaryti kolektyvinio saugumo susitarimą Ukrainai apsaugoti, kurį sudarytų penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės bei Vokietija ir Turkija. 

E.Džaparova interviu CNN sakė, kad šeštadienio rytą ji susitiko su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu aptarti galimų derybų. 

„Ką iš tikrųjų galima atlikti iš šių saugumo garantijų projekto? Manome, kad tai P5+2 šalys, Vokietija ir Turkija, ir tada galėtų būti pasirašytas susitarimas... ir jo logika būtų tokia pati, kokią turi NATO chartijos 5 straipsnis, t. y. kad tuo atveju, jei Ukraina bus užpulta, šios šalys turės ginti Ukrainą“, – sakė ji.                 

Nuolatinėms Saugumo Tarybos narėms priklauso Rusija, Kinija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. 

„Dabar tai svarstoma aptarti kaip mano šalies siūlymą“, – sakė ji. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad bet kokiam susitarimui su Rusija turės pritarti Ukrainos žmonės referendume. Užsienio reikalų viceministrė sakė, kad tai „svarstoma, tačiau dėl karo gana sunku suprasti, koks yra techninis būdas surengti kokį nors referendumą“.

„Mes stengiamės atverti visus langus, kurie tik yra. Prašome daugelio šalių, įskaitant Turkiją, Izraelį, kurio premjeras Naftalis Bennettas taip pat dėjo tam tikras pastangas“, – sakė ji. 

Rusija Ukrainoje sunaikino apie 4 500 gyvenamųjų pastatų, 100 komercinių pastatų, 400 švietimo įstaigų ir 150 medicinos įstaigų, teigia Ukrainos vyriausybės ministras, skelbia BBC.

Bendroji žala visoje šalyje bus įvertinta pasibaigus kariniams veiksmams ir išvežus minas, sako bendruomenių ir teritorinės plėtros ministras Oleksijus Černyšovas, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos pajėgų apsuptas ir nuo atakų smarkiai nukentėjęs Mariupolis

Preliminariais vertinimais, Ukrainos patirti nuostoliai siekia dešimtis milijardų JAV dolerių, o suma kasdien didėja.

Atsižvelgdama į atstatymo pastangas, vyriausybė supaprastino statybinių medžiagų importo procedūras. Tačiau ministras priduria, kad prieš pradedant bet kokį atstatymą būtina išvalyti minas ir griuvėsius.

Ukraina tikisi į atstatymo darbus įtraukti vietos ir užsienio specialistus.

Apsiausto Ukrainos Mariupolio miesto mero pavaduotojas sako, kad žmonės pradeda mirti iš bado ir dehidratacijos, nes maisto ir vandens atsargos senka, o humanitarinė pagalba neįleidžiama.

„Kai kurie miršta nuo dehidratacijos ir maisto trūkumo. Kai kurie miršta nuo vaistų, insulino trūkumo... Žmonės negali rasti medicininės pagalbos“, – BBC pasakoja Serhijus Orlovas.

„Kai kurios motinos neturi pieno, neturi maisto vaikams. Ką joms daryti su savo kūdikiais? Aš nežinau. Mieste apskritai nėra maisto vaikams“, - tęsė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos pajėgų apsuptas ir nuo atakų smarkiai nukentėjęs Mariupolis

Mariupolis nuo pirmųjų karo dienų patiria nesiliaujančius Rusijos puolimus, o nuotraukose matyti sugriautas miestas su ištisais sunaikintais kvartalais. S.Orlovas sako, kad 70 proc. miesto ligoninių „sunaikinta dėl bombardavimo ir apšaudymo“.

Susisiekti su miestu sunku, nes telefono ryšys nutrūkęs, todėl sunku nepriklausomai patikrinti informaciją. Gyventojai didžiąją laiko dalį praleidžia slėptuvėse arba rūsiuose, kuriuose nėra elektros, vandentiekio ir dujų.

„Žmonės tiesiog ieško bet kokios galimybės išgyventi. [Jie dalijasi maistu, vandeniu, gatvėje renka malkas maistui gaminti“, – sako S.Orlovas.

Mariupolyje tebėra įstrigę daugiau kaip 100 000 žmonių. Pastangos vykdyti plataus masto evakuaciją žlugo, nors pastarosiomis dienomis tūkstančiams žmonių pavyko išvykti privačiomis transporto priemonėmis.

Į Zaporižią pradėjo važiuoti autobusai su Mariupolio gyventojais, kuriuos okupantai beveik dvi dienas laikė kontrolės punktuose, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Timošenka, kurį cituoja UNIAN.

„Mariupolio gyventojai iš evakuacinio konvojaus, kurį okupantai blokavo dvi dienas, jau atvyksta į Zaporižią“, – sakė jis.

Mariupolio miesto taryba pranešė, kad autobusais važiuoja 3 500 žmonių.

Nuolat apšaudomoje Donecko srityje esančioje Avdijivkoje buvo panaudota fosforo amunicija. Apie tai telemaratono metu paskelbė Donecko srities administracijos vadovas Pavelas Kirilenka.

Atsakydamas į klausimą apie Severodonecko, Volnovachų ir Rubižnės apšaudymą, jis pažymėjo: „Deja, kituose miestuose apšaudymai taip pat vyksta. Beveik visą parą.

Tai liečia miestus išilgai demarkacijos linijos. Šiandien Avdijivkoje buvo panaudota ir fosforo bombos“.

Pasak P.Kirilenkos, žmonės dėl to nenukentėjo, tačiau tai esąs „pavojaus signalas“.

„Nes ši amunicija buvo naudojama Luhansko srityje, o dabar, deja, jau naudojama kituose miestuose palei demarkacijos liniją“, – aiškino jis.

Baltojo fosforo šaudmenyse naudojamas vienas iš įprastų cheminio elemento fosforo alotropų. Baltasis fosforas yra piroforinis (uždega nuo sąlyčio su oru), smarkiai dega, gali uždegti audinius, degalus, amuniciją ir kitas degias medžiagas, be to, sukuria itin daug dūmų.

CNN žurnalistas, esantis netoli sprogimų vietos Lvive, sako, kad po raketų smūgių degė cisternos su degalais. 

„Pasak mero, jis mano, kad tai Rusijos karinis smūgis šiam objektui. ... Čia yra kelios cisternos, į jas pripilta dyzelino ir kitų rūšių degalų“, – pranešė CNN žurnalistas.

Lvivo miesto pakraščiams smogė dvi raketos, pranešė srities gubernatorius Maksimas Kozyckis. Buvo sužeisti penki žmonės.

Atrodo, kad tai pirmasis išpuolis miesto ribose.

Lvivo meras Andrijus Sadovijus sakė, kad degė degalų saugykla, tačiau gyvenamieji rajonai nenukentėjo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lvivas atakuotas raketomis

Mieste dirbantys AFP reporteriai pranešė, kad į incidentą sureagavo medikai ir ugniagesiai.

Smurtas lig šiol beveik nebuvo palietęs Lvivo, todėl jis pritraukia žmones, bėgančius iš miestų, kuriuos jau kelias savaites yra smarkiai bombarduoja Rusija – pavyzdžiui, iš Ukrainos šiaurės rytuose esančio Charkivo.

Lvivas yra vos už 70 km nuo sienos su Lenkija, kur šiuo metu lankosi JAV prezidentas Joe Bidenas. Savo vizitu jis siekia pademonstruoti paramą šiai NATO narei, į antrą mėnesį įžengus Maskvos puolimui prieš Ukrainą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos daugiausia pastangų deda tam, kad neleistų priešui judėti Kryvyj Riho, Zaporižios ir Mykolajivo kryptimis.

Šeštadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos gynėjai taip pat tebelaiko tam tikrus jūros pakrantės ruožus.

„Pagrindinės gynybos pajėgų pastangos sutelktos į tai, kad būtų užkirstas kelias priešui judėti Kryvyj Riho, Zaporižios kryptimi ir ginti Mykolajivo miestą, išlaikyti tam tikrus jūros pakrantės ruožus; apsaugoti ir apginti svarbiausius infrastruktūros objektus; išlaisvinti laikinai okupuotas teritorijas“, – rašoma pareiškime.

Tuo tarpu priešas toliau bando prasiveržti į Mykolajivą. Južnobugsko kryptimi priešas iš artilerijos apšaudė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas.

Rusijos okupantai Mariupolyje jėga išvežė gydytojus ir pacientus iš Pirmosios miesto ligoninės.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto taryba.

„Liudininkų teigimu, okupantai prievarta išvežė nežinia kur medicinos personalą, pacientus ir kitus Mariupolio gyventojus, kurie slėpėsi nuo priešo apšaudymo medicinos įstaigos rūsiuose“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad ligoninės teritorijoje buvo apie 700 žmonių.

„Tačiau kiek tiksliai Mariupolio gyventojų buvo deportuota, kol kas nežinoma. Informacija tikslinama“, – pridūrė miesto taryba.

Šeštadienio popietę atakuotas vakarinis Ukrainos miestas Lvivas.

Miesto meras Andrijus Sadovijus praneša, kad per ataką sužeisti penki žmonės.

Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksimas Kozyckis sakė, kad sprogimai įvyko netoli Lvivo Velykų Krivčyčių pusėje.

Po to, kai mieste pasigirdo sprogimai, meras A.Sadovijus perspėjo, kad smūgių gali būti ir daugiau.

VIDEO: Rusija atakavo Lvivą – per sprogimus sužeisti 5 žmonės, danguje tvyro dūmų debesys

Rusija atakavo Lvivą – per sprogimus sužeisti 5 žmonės, danguje tvyro dūmų debesys

Reuters

„Gali būti, kad apšaudymas pasikartos. Likite slėptuvėse!“ – tviteryje rašė meras.

Dvi Vokietijos žemės šeštadienį pranešė uždraudusios viešai demonstruoti simbolį „Z“, naudojamą Rusijos kariuomenės per įsiveržimą į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos tankas

Plačiau skaitykite čia.

Rusų pajėgos raketomis „Točka-U“ šeštadienį smogė Lysičanskui. Šachtoje, kurioje po žeme dirba kalnakasiai, išjungiama elektros energija, feisbuke pranešė Luhansko srities karinės administracija.

Jos gubernatorius Serhijus Haidajus pažymėjo, kad šiandien, kai reikėjo laikytis „tylos režimo“, okupantai apšaudė Lysičanską ir Severodonecką.

Dėl apšaudymo Lysičanske užsidegė namas, o kasykloje, kurioje po žeme dirba darbininkai, buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Dabar bandoma juos iškelti į paviršių.

Kyjivo regione šeštadienį okupantai apšaudė netoli šalies sostinės esantį Bojarkos miestą, preliminariais duomenimis, buvo sužeisti keturi civiliai gyventojai, tarp jų vienas vaikas, pranešė Kyjivo srities prokuratūra.

Pranešta, kad šeštadienį Rusijos kariškiai apšaudė Bojarkos miestą ir apgadino privačius namus, daugiaaukščius pastatus, garažus ir kitą nekilnojamąjį turtą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atleido Vakarų karinės apygardos 1-osios tankų armijos vadą generolą leitenantą Sergejų Kiselį.

Jis buvo apkaltintas nesugebėjimu pasiekti iškeltus tikslus, šauktinių įtraukimu į kovinius veiksmus Ukrainoje, didžiuliais personalo nuostoliais, praneša UNIAN, remdamasi Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėju Antonu Geraščenka ir žurnalistu Romanu Cimbaliuku.

Pastarojo teigimu, S.Kiselis buvo atleistas dėl nesėkmingos „specialiosios operacijos“ Ukrainoje.

Anot ministro patarėjo, generolas buvo atleistas už „visišką techninį ir moralinį tūkstančių karių bei karininkų neparengimą kovai“.

Taip pat skaitykite: Neoficialūs šaltiniai: Vladimiras Putinas ėmėsi bausti FSB žvalgus

„Tai jo tankai įstrigo Černihivo ir Sumų regionų pelkėse, neturėdami net elementarių žemėlapių, – rašo  A.Geraščenka. – Tai jo kariai šimtais pasidavė.

S.Kiselis, kaip ir kiti V.Putino generolai, yra karo nusikaltėlis. Jis yra atsakingas už ukrainiečių – vaikų, moterų, pagyvenusių žmonių – žūtis. Geriausias variantas jam – imti ir nusišauti. Nenustebsiu, jei jis tai padarė jau šįryt.”

Anksčiau 1-osios tankų armijos vado pavaduotojas buvo nušalintas nuo pareigų.

Kovo 23 d. Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai atvyko į Motyžino kaimo seniūnės namus, neteisėtai sulaikė ją, jos vyrą ir sūnų ir išvežė juos į nežinomą vietą. Apie tai pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra.

Ukrainos televizijos TSN specialusis korespondentas Andrejus Caplijenka buvo sužeistas, kai Rusijos pajėgos į Anisivo kaimą Černihivo srityje smogė iš artilerijos, minosvaidžių ir tanko, skelbia UNIAN.

Ukrainos kariškiai suteikė jam pirmąją pagalbą, vėliau jis buvo nugabentas į ligoninę. Apšaudymas, kuriame buvo sužeistas žurnalistas, truko apie 1,5 valandos.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko šeštadienį atšaukė vos prieš kelias valandas paskelbtą komendanto valandą, turėjusią įsigalioti sekmadienį, bet nenurodė šio žingsnio priežasties.

„Nauja informacija iš karinės vadovybės: Kyjive rytoj neįsigalios komendanto valanda“, – platformoje „Telegram“ paskelbė V.Klyčko.

Pasak jo, sostinės gyventojai turės laikytis įprastinės naktinės komendanto valandos, galiojančios nuo 20 iki 7 val. vietos (ir Lietuvos), bet „galės laisvai judėti po Kyjivą sekmadienį dienos metu“.

Šeštadienį paryčiais V.Klyčko pranešė, kad nuo šeštadienio vakaro iki pirmadienio ryto sostinėje bus įvesta nauja komendanto valanda.

Meras tuomet nurodė, kad ji „prasidės šeštadienį nuo 20 val. ir tęsis iki pirmadienio 7 val.“, o jos metu gyventojams bus leista išeiti tik norint „persikelti į slėptuvę, jei įsijungtų sirenos“. Buvo planuojama, kad laikinai neveiks viešasis transportas, parduotuvės, vaistinės ir degalinės.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Kyjive kelis kartus buvo įvedama komendanto valanda.

Pastarąjį kartą ši priemonė galiojo kovo 21–23 dienomis ir truko 35 valandas.

Rusų okupuoto šiaurės Ukrainos miesto Slavutyčiaus meras Jurijus Fomičiovas šeštadienį buvo paleistas. Jis dalyvauja derybose su okupantais, kurie pažadėjo pasitraukti iš miesto, tačiau nėra garantijų, kad šių pažadų bus laikomasi.

Apie tai šeštadienį pranešė Ukrainos visuomeninis radijas. Skelbiama, kad rusai siekia palikti mieste blokpostą ir reikalauja, kad Slavutyčiaus mieste nebūtų Ukrainos policijos.

Meras patikino, kad mieste nėra ginklų, todėl rusų kariai privalo palikti miestą. Okupantai savo ruožtu reikalauja, kad miesto gyventojai atiduotų šaunamuosius ginklus.

Į netoli Černobylio atominės elektrinės komplekso esantį Slavutyčiaus miestą Rusijos pajėgos įsiveržė šeštadienį ir buvo pagrobę merą. Rusų kariai taip pat apšaudė protestą surengusius vietos gyventojus.  

Charkive pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl gyvenamųjų namų apšaudymo miesto Bašenskij rajone, apie tai pranešė regiono prokuratūra.

Tyrimo duomenimis, kovo 25 d. Rusijos okupantai vėl apšaudė Charkivo gyvenamuosius namus ir civilinę infrastruktūrą. Patvirtinta, kad žuvo penki civiliai.

Be to, buvo apgadinti namai ir transporto priemonės.

Popiežiaus Pranciškaus dovanotas ir palaimintas greitosios pagalbos automobilis keliauja į vakarų Ukrainos miestą Lvivą, pranešė Šventojo Sosto spaudos tarnyba, skelbia CNN.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad neplanuoja mobilizuoti atsargos karių, taip pat apkaltino Kyjivo saugumo tarnybas „netikrų“ šaukimų siuntimu rusų vyrams, Maskvos karinei kampanijai Ukrainoje tęsiantis jau 31-ą dieną.

„Rusijos gynybos ministerija nekviečia ir neplanuoja šaukti jokių atsargos karių į karinius komisariatus“, – pareiškime nurodė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Platformoje „Telegram“ paskelbtame pareiškime I.Konašenkovas teigė, kad pastarosiomis dienomis „daugelis“ vyrus Rusijoje telefonu sulaukė „netikrų“ kvietimų atvykti į karinius komisariatus.

„Visi tokie netikri skambučiai daromi iš Ukrainos teritorijos, – pareiškė I. Konašenkovas. – Jie visiškai neatitinka tikrovės ir yra Ukrainos specialiųjų tarnybų provokacija.“

Nors ukrainiečių pajėgos sulėtino pradinį Rusijos puolimą ir surengė keletą sėkmingų kontratakų, pasirodo ženklų, kad abi pusės įsitraukė į ilgą konfliktą, kurio nė viena iš jų negali lengvai laimėti.

Penktadienį Maskva leido suprasti, kad ji galėtų sumažinti savo tikslų Ukrainoje ambicingumą ir sutelkti dėmesį į šalies rytinę dalį. Toks pareiškimas padarytas Rusijai per mėnesį nepavykus palaužti ukrainiečių pasipriešinimo.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, o Vakarų valstybės savo ruožtu paskelbė beprecedenčio masto sankcijas Maskvai.

Kremliaus karinė kampanija – taip pat nerimas dėl galimos visuotinės mobilizacijos – paskatino dešimtis tūkstančių rusų palikti savo šalį.

Tarp išvykusiųjų yra daug IT specialistų – taigi, vyriausybė ruošia paskatas, skirtas įtikinti juos pasilikti tėvynėje. Viena iš šių priemonių yra atleidimas nuo privalomosios karinės tarnybos.

BBC praneša, kad JK vyriausybė konfiskavo du privačius lėktuvus, priklausančius Rusijos oligarchui Eugenijui Švidleriui, kuriam taikomos sankcijos.

Milijardieriui naftos magnatui priklausantys lėktuvai tris savaites buvo tiriami Farnboro ir Biggin Hillo oro uostuose. Transporto sekretorius Grantas Šappsas sakė, kad „Putino draugai“ neturėtų „mėgautis prabanga“, kai Ukrainoje žūsta nekalti žmonės, skelbia BBC.

Oligarchui sankcijos pritaikytos dėl jo verslo ryšių su FC „Chelsea“ savininku Romanu Abramovičiumi.

Vyriausybė teigia, kad jo grynoji vertė siekia 1,2 mlrd. svarų sterlingų, o konfiskuoti lėktuvai, manoma, verti iki 60 mln. dolerių (45 mln. svarų sterlingų).

Kyjivo srities nacionalinės policijos būstinės vadovas Andrijus Nebitovas feisbuke pranešė, kad Rusija artilerija apšaudė Kyjivo srities gyvenvietes. Sugriauti apie 5 pastatai, nukentėjo civiliai gyventojai, tarp jų – vaikas.

„Civiliai gyventojai ir jų šeimos nariai iš miestų išvaromi brangiai kainuojančiu būdu. Kyjivo srities policijos tyrėjai jau užfiksavo apie 250 faktų apie agresoriaus karinius piktnaudžiavimus Kyjivo srityje. Jie bus panaudoti Tarptautiniame teisingumo teisme prieš Rusijos karius ir politinius nusikaltėlius (jei jie liks gyvi)“, – rašo A.Nebitovas.

Černihivo meras Vladyslavas Atrošenko spaudos konferencijoje teigė, kad miestas nuniokotas, jame liko mažiau kaip pusė gyventojų. 

„Miestas sugriautas. Lengviau įvertinti tuos namus, kurie buvo sugriauti. Žuvo daugiau kaip 200 taikių žmonių. Šiuo metu Černihivo mieste gyvena apie 120-130 tūkst. gyventojų (iš maždaug 285-290 tūkst., kurie čia gyveno prieš karą, – red.) Miesto valdžia dirba, visi dirba, remia mūsų karius. Niekas nesiruošia atsisakyti miesto“, – merą cituoja „Ukrainska pravda“.

„Scanpix“/AP nuotr./Černihivas

Remdasis V.Atrošenko kalba portalas rašo, kad nėra galimybių nutiesti humanitarinius koridorius ar pervežti sužeistuosius, nesaugu vežti krovinius. 

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana šeštadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiras Putinas negali laimėti savo „barbariško karo“ prieš Ukrainą, prasidėjusio prieš daugiau nei mėnesį.

Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, buvęs Rumunijos užsienio reikalų ministras ir ambasadorius JAV pabrėžė, kad NATO būtų „priversta imtis tinkamų priemonių“, jei Ukrainoje būtų surengta cheminė ar branduolinė ataka.

Tokį pareiškimą jis padarė po virtinės nerimą keliančių komentarų iš Maskvos, atsisakančios atmesti galimybę, kad ši ginkluotė gali būti panaudota. Vis tik M.Geoana neatskleidė, kokia būtų Vakarų reakcija tokios atakos atveju.

„NATO yra gynybinis aljansas, bet taip pat ir branduolinis aljansas, – kalbėjo generalinio sekretoriaus pavaduotojas. – Jei [Rusija] prieš Ukrainą panaudos cheminius ginklus ar kitokio pobūdžio aukštesnės kategorijos sistemas, iš esmės pasikeistų karo, kurį ponas Putinas pradėjo prieš Ukrainą, pobūdis.“

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./NATO ceremonija Rukloje

„Galiu garantuoti, kad NATO yra pasirengusi proporcingai atsakyti“, – pridūrė jis.

Anot M.Geoanos, Rusijos ataka prieš dramos teatrą apgultame Mariupolio uostamiestyje yra „dar vienas įrodymas, kad Putino karas yra neišprovokuotas, nelogiškas, taip pat barbariškas“. Ukrainos valdžia penktadienį pranešė, per tą smūgį žuvo apie 300 civilių gyventojų.

„Tikimės, kad ponas Putinas nesileis dar labiau į karo nusikaltimus ir dar didesnį suverenios valstybės niokojimą“, – sakė NATO pareigūnas.

Vis dėlto, jo teigimu, vasario 24 dieną prasidėjęs brutalus karas turi priešingą poveikį nei tikėjosi V. Putinas, nes invazija tik suvienijo Vakarus ir sudarė sąlygas sustiprinti 30 valstybių gynybinį aljansą.

Per ketvirtadienį vykusį NATO viršūnių susitikimą Aljanso lyderiai sutarė į Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją siųsti keturias naujas Rytų flango kovines grupes. Šį karinį vienetą paprastai sudaro 1–1,5 tūkst. karių.

„Šios grupės jau formuojasi, – sakė buvęs Rumunijos diplomatijos vadovas. – Galiu numanyti, kad tai bus kelių mėnesių klausimas, kol pamatysime šias kovines grupes parengtas ir visiškai funkcionuojančias.“

M.Geoanos nuomone, jei „labai prastai suplanuota ir vykdoma“ karinė kampanija ir toliau užsitęs, V.Putino pajėgoms, anot daugelio stebėtojų, blaškantis mūšio lauke, gali išaugti ir pavojus, kad Rusijos lyderis gali ryžtis kokiam nors menkai pasvertam žingsniui.

„Matome, kad šiuo metu Rusijos karinis planavimas bando iš naujo įvertinti situaciją – bando kompensuoti didžiulius žmonių ir materialinius nuostolius, kuriuos jie patyrė per pirmąjį karo mėnesį“, – kalbėjo NATO pareigūnas.

Anot M.Geoanos, griežtų ekonominių ir individualių sankcijų Rusijai bei didelių karinių nuostolių derinys galiausiai gali priversti V. Putiną pergalvoti savo puolimą Ukrainoje.

„Ponas Putinas tikriausiai patikėjo savo postimperinėmis fantazijomis, manydamas, kad ukrainiečiai juos priims išskėstomis rankomis, – sakė AP pašnekovas. – Iš tikrųjų jie susidūrė su labai aršiu pasipriešinimu. Esame tikri, kad šiandien, net atsižvelgiant į pastiprinimus, tebesiunčiamus į Ukrainą, Rusija neturi pajėgų ir galimybių okupuoti visą Ukrainą.“

M.Geoanos vertinimu, didžiausia V. Putino režimo klaida buvo nepakankamas „Ukrainos kariuomenės drąsos“ ir „Vakarų politinės vienybės“ įvertinimas.

„Remiame Ukrainą įvairiais būdais – gynybiniu, finansiniu, humanitariniu, – teigė rumunų politikas. – Kai ateis laikas, o jis ateis, mes taip pat padėsime Ukrainai atstatyti, atkurti savo valstybę, nes [ukrainiečiai] nusipelno mūsų susižavėjimo, jie nusipelno mūsų paramos.“

Operatyvinės vadovybės karininkas pulkininkas Vladyslavas Nazarovas portalui „Unian“ teigė, kad Rusija nesėkmingai bandė išlaipinti diversinę ir žvalgybinę grupę Odesos regione greitaeigiais kateriais. 

„Priešas toliau vykdo Juodosios jūros pakrantės ir vandenų žvalgybą. Tačiau Odesos regiono priešlėktuvinės gynybos sistemos atlieka savo užduotis kaip numatyta. Nesėkmingas buvo priešo bandymas išlaipinti DRG greitaeigiais kateriais Odesos regione“, – sakė N.Nazarovas.

15min atkreipia dėmesį, kad nėra galimybės nepriklausomai patikrinti šios informacijos.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova feisbuke pranešė, kad Zaporižios srityje, netoli Vasylivkos, Rusijos kariai užblokavo kelią iš Mariupolio bėgantiems žmonėms. Susidarė kelių kilometrų ilgio spūstis.

„Konvojų sudaro evakuacijos autobusai, kurie veža žmones iš Berdiansko į Zaporižią. Konvojuje taip pat yra greitosios pagalbos automobilių su sužeistais vaikais. Žmonės jau dvi dienas neturi vandens ir maisto. Rusų okupantai nuodugniai tikrina asmenis, kurie kerta jų kontrolės punktą, ir sudaro kliūtis kolonos judėjimui“, – rašo L.Denisova. 
 

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko šeštadienį atšaukė planus sostinėje pratęsti komendanto valandą.

Telegram kanale paskelbtame pareiškime V.Klyčko teigė, kad komendanto valanda, kuri turėjo prasidėti šeštadienį 20 val. vakaro ir galioti iki pirmadienio 7 val. ryto, nebus įvesta.

„Komendanto valandos laikas išliks įprastas – nuo 20:00 iki 7:00 [20:00 iki 7:00 vietos laiku]“, – sakė V.Kličko.

Pasak jo, sekmadienio popietę bus galima judėti po sostinę ir regioną.

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synehubovas „Telegram“ paskelbtame pareiškime sakė: „Mes ne tik giname savo pozicijas, bet ir išlaisviname laikinai okupuotą žemę. Išlaisvintos kelios gyvenvietės, o Rohano kryptimi vyksta kovos dėl mūsų teritorijų. Kovos taip pat tęsiasi Iziumo ir Čuhujivo kryptimis“.

Charkivas, esantis Ukrainos šiaurės rytuose, Rusijos pajėgų intensyviai apšaudomas nuo vasario pabaigos.

O.Synehubovas sakė, kad miestas „per naktį buvo apšaudytas tik 24 kartus. Ką dabar galima laikyti palyginti nedideliu kiekiu“.

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Charkivo politikas, nacionalistinio bataliono „Azov“ narys Konstantinas Nemičevas sakė: „Vakar buvo labai produktyvi diena, išlaisvintos kelios gyvenvietės“. Jis paskelbė nuotraukas, kuriose, kaip manoma, matyti rusų karo belaisviai. 

Atkreipiame dėmesį, kad nepriklausomai patikrinti šių teiginių nėra galimybės. 

JAV prezidentas J.Bidenas Lenkijoje kalbasi su dviem Ukrainos ministrais – tai pirmas jo susitikimas akis į akį su aukšto rango pareigūnais nuo tada, kai Rusijos pajėgos prieš mėnesį įsiveržė į šalį, rašo BBC.

Baltieji rūmai pranešė, kad jis „užsuks“ į JAV valstybės sekretoriaus Antonijaus Blinkeno ir JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Ostino susitikimą su jų kolegomis iš Ukrainos Dmytro Kuleba ir Oleksijumi Reznikovu.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

J.Bidenas nuo penktadienio lankosi Lenkijoje ir taip pat susitinka su savo Lenkijos kolega Andrzejumi Duda. Vėliau šeštadienį jis turėtų pasakyti svarbią kalbą apie konfliktą.

Kai kas sako, kad tai, jog Ukrainos ministrai išvyksta iš savo šalies, yra ženklas, kad jų pasitikėjimas tuo, kaip vyksta karas su Rusija, auga.

Rusijos kariuomenė šeštadienį pareiškė atakavusi karinius objektus, esančius vakarinėje, centrinėje ir pietvakarinėje Ukrainos dalyje, rašo CNN.

Šeštadienį išplatintame pareiškime Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad iš jūros paleistos sparnuotosios raketos „Kalibr“ „sunaikino sandėlį su amunicija ir ginklais netoli Velyki Korovyntsi gyvenvietės Žytomyro srityje“. 

VIDEO: Rusija į taikinius Ukrainoje paleido sparnuotąsias raketas

Rusija į taikinius Ukrainoje paleido sparnuotąsias raketas

Reuters

„Didelio tikslumo sparnuotosios raketos „Onyx“ sunaikino degalų bazę Mykolajivo srityje, kuri aprūpindavo degalais AFU [Ukrainos ginkluotųjų pajėgų] grupę pietinėje Ukrainos dalyje“, – teigė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Žytomyro meras Serhejus Suchomlinas kiek anksčiau teigė, kad Rusijos pajėgos atakavo karinį dalinį, esantį šiame regione. 

Kaip pranešė UNIAN, Rusijos kariuomenė jau ilgą laiką apšaudo Žytomyro sritį. Kovo 21 d. regionas pirmą kartą buvo apšaudytas raketomis „Grad“, nukentėjo mažiausiai trys žmonės.

Kovo 24 d. Rusija apšaudė Kyrdanų kaimą Žytomyro srityje. Dėl raketų atakų buvo apgadinti gyvenamieji namai, licėjaus pastatas, katilinė ir kultūros namai.

Analitikas, St Andrews universiteto strateginių studijų profesorius  Phillipsas O'Brienas BBC teigė, kad pirminė Rusijos strategija Ukrainoje žlugo, todėl dabar reikia nuspręsti, ką daryti toliau. 

Pasak jo, daugelis užsienio stebėtojų buvo pasirinkę „lengvą intelektualinę išeitį“, manydami, kad kare nugalės Rusijos karinė persvara, tačiau tai buvo klaidinga nuomonė – nepakankamai įvertintos Ukrainos galimybės. Jis pabrėžė, kad Ukraina karui ruošėsi ne vienerius metus – nuo pat 2014-ųjų, kai Rusija okupavo Krymą. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Situacija Ukrainoje

Profesoriaus teigimu, dabar Rusija turi nuspręsti, kaip elgtis: toliau eskaluoti situaciją ar mažinti įtampą. Deeskalacija, pasak jo, būtų racionaliausias pasirinkimas, kuris parodytų siekį rasti susitarimą, tačiau „neatrodo, kad jie dabar norėtų tai daryti.“

Priešingas pasirinkimas – tolesnė eskalacija – reikštų, kad Rusija iš naujo bandytų atkurti karinę galią arba „atverų kirminų skardinę“, kitaip tariant, griebtųsi cheminių, biologinių ar atominių ginklų. 

Mariupolio meras Vadimas Boičenka teigė, kad su Prancūzijos ambasadoriumi aptarė, kaip evakuoti civilius gyventojus iš apgulto Ukrainos uostamiesčio, praneša naujienų agentūra "Reuters".

Prancūzijos prezidentas E.Macronas nurodė, kad su Rusijos prezidentu V.Putinu kalbėsis apie tai, kaip padėti 100 000 žmonių, kurie vis dar yra įstrigę mieste.

Evakuacijos planuose taip pat dalyvauja Graikija ir Turkija.

Mariupolio meras nacionalinei televizijai taip pat sakė, kad miesto centre tęsiasi gatvių kovos.

VIDEO: V.Zelenskis nežada pasiduoti: ir toliau informuosiu kitas šalis apie visus Rusijos karo nusikaltimus

V.Zelenskis nežada pasiduoti: ir toliau informuosiu kitas šalis apie visus Rusijos karo nusikaltimus

Reuters

Bučos miesto tarybos sekretorius Tarasas Šapravskis gyventojus įspėjo, kad šeštadienį Rusija ketina organizuoti netikrą „evakuaciją“ į iš Bučos, miesto, esančio Kyjivo srities šiaurinėje dalyje, į Baltarusijos teritoriją. 

Ukrainos valdžios institucijos paragino gyventojus neišvykti. 

Ukrainai reikalinga didesnė karinė, ekonominė ir politinė parama, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Jis tai sakė po penktadienį vykusio pokalbio telefonu su Izraelio kolega Yairu Lapidu, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Vertiname Izraelio pastangas siekiant nutraukti Rusijos agresiją, taip pat manome, kad Ukrainai būtina didesnė karinė, ekonominė ir politinė parama, o nusikaltusiai pusei turi būti taikomos maksimalios sankcijos“, – pranešime sakė G.Landsbergis.

„Siekiame plėsti sankcijas taikančių šalių skaičių“, – teigė jis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Lietuvos diplomatijos vadovas pokalbio metu pabrėžė, kad jokia valstybė negali likti nuošalyje, kai prieš suverenią šalį naudojama agresija, vykdomi nusikaltimai žmogiškumui ir griaunama tarptautine teise grįsta pasaulio tvarka.

G.Landsbergis taip pat pabrėžė poreikį stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos priemones Baltijos šalyse.

Ministrai, be kita ko, apžvelgė kitus tarptautinės darbotvarkės klausimus, dvišalių vizitų perspektyvas.

Ukrainos pareigūnai anksčiau ragino Izraelį prisidėti prie Vakarų paskelbtų sankcijų Rusijai, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kvietė Izraelį užimti griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu.

Izraelio Vyriausybė laikosi atsargios pozicijos bandydama atlikti tarpininkės vaidmenį.

Remdamasis iš skirtingų Ukrainos regionų surinkta informacija, portalas „Ukrainska pravda“ paskelbė naujausią informaciją apie padėtį šalyje. 

Naktį Kyjivo regione buvo paskelbtas oro pavojus, tęsiasi kovos. Černihive situacija išlieka sudėtinga, tačiau miestas tvirtai laikosi. 

Portalas praneša, kad Sumų regione Rusija išvedė dalį karių iš Ukrainos teritorijos. Naktį tęsėsi Charkivo apšaudymai, tęsiasi kovos Iziumo srityje. 

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

Kaip skelbia „Ukrainska pravda“, Zaporižios sektoriuje Rusija ir toliau rengia išpuolius, iš oro bandoma, tačiau nesėkmingai, atakuoti Ukrainos karinius dalinius. 

Ir toliau blokuojamas Mariupolis. Pranešama, kad Rusijos kariai kontroliuoja dalį miesto rajonų. Chersono regione, netoli Mykolajivo ir Dnipro sričių, tęsiasi kovos. 

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko telegram kanale informavo, kad sostinėje ir visame regione nuo šio vakaro 20 val. įvedama komendanto valanda. Ji galios iki kovo 28-osios ryto.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karinių veiksmų padariniai Ukrainoje

ES lyderiai susitarė, kad Briuselio pareigūnams bus suteikti įgaliojimai organizuoti Bendrijos bendrus dujų pirkimus, blokui patekus į keblią padėtį dėl didelių energijos išteklių kainų, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Nusprendėme – pirmąsyk – kad Europos Komisijai bus suteiktas mandatas vykdyti bendrus pirkimus. Prisiminkite, kad lygiai tą patį nusprendėme dėl vakcinų per COVIDo krizę“, – E.Macronas sakė žurnalistams po ES viršūnių susitikimo Briuselyje.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Po poros savaičių pertraukos paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matomas Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Jo dingimas iš viešosios erdvės buvo sukėlęs spekuliacijų.

Rusijos režimas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, S.Šoigu dalyvauja pasitarime ministerijoje dėl ginkluotės gamybos.

Ukrainos prezidento patarėjas Michailo Podoliakas paragino stabdyti energijos išteklių importą iš Rusijos ir sustabdyti vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

Jis perspėjo, kad laiku nesiimant priemonių auga pasaulio karo grėsmė.

„Rusijos angliavandenilių atsisakymas, Rusijos rinkų uždarymas, visiškas vizų apribojimas Rusijos piliečiams, Rusijos grūdų pakeitimas, Rusijos lobistinės veiklos ir žiniasklaidos ES draudimas – tik laiko klausimas. Kuo vėliau tai bus padaryta, tuo daugiau galimybių kilti pasauliniam karui. Ne tik Ukrainoje“, – perspėjo M.Podoliakas.

Varšuvoje viešintis JAV prezidentas J.Bidenas šeštadienį sudalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime su jų kolegomis amerikiečiais, pranešė Baltieji rūmai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir gynybos ministras Oleksijus Reznikovas surengs retą vizitą už savo šalies ribų, ko gera, stiprėjant įsitikinimui, kad Kyjivo pajėgos įstengs atremti Rusijos kariuomenės puolimą.

Susitikimas įvyko viešbutyje „Marriott“ Varšuvos centre priešais traukinių stotį, per kurią nuo konflikto Ukrainoje pradžios nuolat plūsta ukrainiečiai pabėgėliai.

J.Bidenas matėsi sėdintis prie ilgo balto stalo tarp JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir gynybos sekretoriaus Lloydo Austino, atsigręžęs į D.Kulebą ir O.Reznikovą, sakė vienas naujienų agentūros AFP reporteris.

Už jų matėsi Ukrainos ir JAV vėliavos.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Pareigūnai aptarė „Jungtinių Valstijų nesvyruojantį įsipareigojimą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

J.Blinkenas ir Ll.Austinas „pažadėjo tolesnę paramą, kad būtų patenkinti Ukrainos humanitariniai, saugumo ir ekonomikos poreikiai“, pridūrė jis.

J.Bideno vėliausias susitikimas su D.Kuleba įvyko Vašingtone vasario 22 dieną, likus dviem dienoms iki Rusijos invazijos pradžios.

D.Kuleba taip pat kovo 5 dieną susitiko su A. Blinkenu Lenkijoje šalia sienos su Ukraina.

J.Bidenas tęsia penktadienį prasidėjusį dviejų dienų vizitą Lenkijoje. Į šią šalį jis atvyko po susitikimų Briuselyje su Europos Sąjungos ir NATO lyderiais.

Po pokalbio su Ukrainos ministrais J.Bidenas Lenkijos prezidentūroje susitiko su valstybės vadovu Andrzejumi Duda.

Penktadienį JAV prezidentas susitiko su amerikiečiais kariais, laikomais Lenkijoje netoli sienos su Ukraina, taip pat su pagalbos darbuotojais, padedančiais nuo karo pabėgusiems žmonėms.

J.Bidenas gyrė ukrainiečius, pademonstravusius tvirtą „stuburą“ priešinantis Rusijos invazijai, ir lygino jų veiksmus su demokratijos šalininkų protestais Pekino Tiananmeno aikštėje 1989 metais.

„Tai yra Tiananmeno aikštė, pakelta kvadratu“, – kalbėjo Amerikos lyderis.

Jis taip pat pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „žmogus, kuris, kalbant atvirai, manau, yra karo nusikaltėlis“.

„Ir manau, kad tai atitiks teisinį apibrėžimą“, – pridūrė J.Bidenas.

Prezidentas sakė norėjęs „savo akimis“ pamatyti Rusijos kariuomenės Ukrainoje sukeltus sugriovimus.

„Ko gera, suprantama, kad man neleido kirsti sienos“, – pridūrė jis.

Kalbėdamasis su kariais J.Bidenas sakė: „Esate vidury kovos tarp demokratijų ir autokratų. Jūsų veiksmai yra svarbūs, išties svarbūs.“

Vėliau šeštadienį J.Bidenas aplankys vieną pabėgėlių centrą ir pasakys svarbią kalbą apie konfliktą Ukrainoje.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė naujausius Rusijos pajėgų nuostolius. Remiantis pranešimu, Rusija savo pačios pradėtame kare jau prarado: 

• 16 400 žmones
• 575 tankus
• 1640 šarvuočių
• 293 artilerijos sistemas
• 51 priešlėktuvinės kovos sistemą
• 117 orlaivių
• 127 sraigtasparnius
• 1131 transporto priemonę
• 56 bepiločius orlaivius

15min atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai patikrinti šios informacijos nėra galimybės.

Ukrainos vicepremjerė, reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk vaizdo įraše pranešė, kad šiandien šalyje numatyta 10 humanitarinių koridorių. 

Skelbiame, kad Mariupolio gyventojų evakuacija nebus vykdoma, nes Rusijos kariai nepraleidžia autobusų. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino energiją gaminančias šalis didinti produkcijos apimtis, kad Rusija negalėtų šantažuoti kitų šalių dėl dujų ir naftos tiekimo.

Tai jis sakė kreipdamasis į tarptautinę konferencijoje Katare.

„Prašau jūsų padidinti energijos gamybą, kad Rusijoje visi suprastų, jog jokia šalis negali naudoti energijos kaip ginklo ir šantažuoti pasaulio“, – sakė V.Zelenskis.

Savo kalboje Ukrainos prezidentas taip pat pasmerkė Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą.

„Rusija sąmoningai giriasi, kad branduoliniais ginklais gali sunaikinti ne tik konkrečią šalį, bet ir visą planetą“, – sakė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Rusijos valdžios vykdomas prievartinis gyventojų iškėlimas iš okupuotų Ukrainos teritorijų į „filtracijos stovyklas“ ir neišsivysčiusius Rusijos regionus primena Gulago gaivinimą.

Ukrainos valdžios atstovai pastarosiomis dienomis pranešė, kad Rusijos pajėgos tūkstančius apsupto Mariupolio gyventojų prievarta išvežė į Rusiją.

Britanija pranešė, kad kitą savaitę pradės tiekti maždaug 2,4 mln. eurų vertės maisto maisto atsargas žmonėms, gyvenantiems Rusijos pajėgų apsuptose Ukrainos teritorijose.

Šios atsargos į šalį bus siunčiamos keliais ir geležinkeliais iš sandėlių Lenkijoje ir Slovakijoje, teigiama Jungtinės Karalystės vyriausybės pranešime.

Šeštadienio rytą Kyjivo šiaurės vakariniame pakraštyje, netoli Irpinės, įvyko Ukrainos ir Rusijos karių susirėmimai, kuriuose buvo naudojami šaulių ginklai, pranešė „The New York Times“ žurnalistas Andrew E. Krameris.

JK gynybos ministerija šeštadienį naujausioje atnaujintoje žvalgybos informacijoje teigia, kad Rusija teikia pirmenybę „nesirenkamajam“ bombardavimui ir tikriausiai toliau naudos „sunkiąją ugnį“ miestų teritorijose. 

„Paaiškėjo, kad Rusijos pajėgos nenori dalyvauti didelio masto pėstininkų operacijose miestuose ir mieliau renkasi beatodairišką oro ir artilerijos bombardavimą, siekdamos demoralizuoti besiginančias pajėgas“, – teigė ministerija. 

„Tikėtina, kad Rusija ir toliau naudos savo sunkiąją ugnį miestų teritorijose, siekdama apriboti ir taip didelius savo nuostolius, tačiau dar didesnių civilių aukų sąskaita“, – teigiama pranešime.

Ministerija pridūrė, kad Rusija laiko apgultyje kelis didelius Ukrainos miestus, įskaitant Charkivą, Černihivą ir Mariupolį. 

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad Ukrainoje įvykdyta daugiau kaip 70 išpuolių prieš ligonines, greitosios pagalbos automobilius ir gydytojus. Pastebima, kad šie skaičiai kasdien didėja.

PSO teigimu, išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas tapo šiuolaikinio karo strategijos ir taktikos dalimi. Nuo vasario 24 d. organizacija peržiūrėjo ir patikrino 72 atskirus išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje, per kuriuos žuvo mažiausiai 71 žmogus ir 37 buvo sužeisti, rašo BBC.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

Dauguma jų buvo nukreipti prieš ligonines, medicininį transportą ir atsargų sandėlius, tačiau PSO taip pat užfiksavo „tikėtiną“ sveikatos priežiūros darbuotojų ir pacientų pagrobimą ar sulaikymą.

„Esame susirūpinę, kad šis skaičius kasdien didėja“, – BBC sakė PSO atstovas Ukrainoje Jarno Habichtas.

Ukrainos valstybinių nepaprastųjų situacijų tarnybos Charkive, antrame pagal dydį šalies mieste, nurodo, kad kovo 25-26 d. po Rusijos surengtų atakų personalui 59 kartus teko vykti į įvykių vietas valyti nuolaužų ir skeveldrų, gesinti gaisrų, nukenksminti nesprogusių bombų.

Apšaudant buvo sugriauta arba apgadinta nemažai gyvenamųjų daugiaaukščių daugiabučių, sandėlių ir kitų privačių pastatų keliuose rajonuose.

Nuo Rusijos pradėto karo pradžios žuvo 136 vaikai, šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra. 

199 vaikai buvo sužeisti. 

15min atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai patikrinti šią informaciją nėra galimybės. 

Vakarų šalių pareigūnai penktadienį įvardijo septynis Rusijos generolus, iki šiol žuvusius per karą Ukrainoje, taip pat dar vieną, nušalintą nuo pareigų.

Vėliausia auka tapo generolas leitenantas Jakovas Rezancevas, Rusijos pietų karinės apygardos 49-osios bendrųjų pajėgų armijos vadas, sakė vienas pareigūnas.

Anksčiau šią savaitę Kremlius pranešė, kad nuo pareigų buvo nušalintas generolas leitenantas Vladislavas Jeršovas, 6-osios bendrųjų pajėgų armijos vadas.

Kaip pranešama, jo staigus nušalinimas susijęs su dideliais nuostoliais ir strateginėmis nesėkmėmis, patirtomis per jau mėnesį besitęsiantį Rusijos puolimą kaimyninėje šalyje.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Tarp žuvusiųjų minimas ir generolas Magomedas Tušajevas, į Ukrainą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiųstų Čečėnijos specialiųjų pajėgų vadas.

Numanomi didžiuliai nuostoliai tarp Rusijos karių ir aukšto rango karininkų apstulbino Vakarų kariškius ir saugumo pareigūnus.

Manoma, kad tokią padėtį iš dalies lėmė ryšių ir logistikos problemos, kai aukšto rango karininkai yra priversti naudotis nešifruoto ryšio kanalais, pagal kuriuos juos galia susekti Ukrainos pajėgos.

Kremlius penktadienį paskelbė, kad per šį karą žuvo tik kiek daugiau nei 1,3 tūkst. karių, bet Vakarų šalys mano, jog apytikriai vertinimai, rodantys 4–5 kartus didesnius žuvusiųjų skaičius, yra patikimi.

Pasak pareigūnų, nuo invazijos pradžios Maskva pasiuntė į Ukrainą 115–120 kovinių taktinių grupių, iš kurių apie 20 „nebegali vykdyti kovos veiksmų“ dėl patirtų nuostolių.

„Kai po mėnesį trukusių operacijų maždaug šeštadalis ... visų pajėgų nebegali vykdyti kovos veiksmų, tai yra išties nepaprasta statistika“, – sakė vienas Vakarų pareigūnas.

Jis taip pat teigė, kad Rusijos 37-osios motorizuotųjų šaulių brigados vadas buvo nužudytas savo paties karių „dėl jo brigados patirtų nuostolių masto“.

„Manome, kad jis buvo tyčia nužudytas savo paties karių“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad rusų kariškis buvo „suvažinėtas“.

Šaltinis nurodė, kad tai yra dar vienas „Rusijos pajėgų patiriamų iššūkių dėl moralės“ ženklas.

„Jie iš tiesų pajudino širšių lizdą ir labai smarkiai nukentėjo“, – teigė pareigūnas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, numatantį iki 15 metų įkalinimo bausmes asmenims, paskelbusiems „melagingos“ informacijos apie valstybės veiksmus užsienyje, Maskvos pajėgoms tęsiant karinę operaciją Ukrainoje.

Remiantis įstatymu, kurį anksčiau šią savaitę savaitę priėmė parlamentas, galės būti skiriamos baudos ir laisvės atėmimo bausmės žmonėms, kurie skelbia „žinomai melagingą informaciją“ apie Rusijos valstybės institucijų veiksmus užsienyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Jeigu tokia informacija „sukėlė rimtų pasekmių“, ją išplatinęs asmuo gali būti pasiųstas į kalėjimą iki 15 metų.

Naujasis įstatymas išplečia anksčiau kovą priimtą įstatymą, numatantį iki 15 metų įkalinimo bausmes už melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę paskelbimą.

Zaporižios regiono karinė administracija telegram kanale pranešė, kad okupantai pradėjo susidorojimą su nepaklūstančiais asmenimis: 

„Pavyzdžiui, Rusijos komendantūros atstovai sukviečia vietinių skyrių vadovus ir prašo pranešti, „kur gyvena fašistai“. Sąvoka „fašistai“ apima visus tuos, kurie nesutinka, kad Melitopolis priklauso Rusijai, kurie laiko ar demonstruoja Ukrainos vėliavą ar herbą, ir tuos, kurie Ukrainos valdžią laiko tokia pat teisėta valdžia.“

Be to, neleidžiama dirbti ir grasinama okupuotose teritorijose dirbantiems žurnalistams. 

„Teroristai grasina žiniasklaidos atstovams įkalinimu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso straipsnį „Terorizmas“, jei žiniasklaidos atstovai tęs informacinę veiklą“, – rašoma toliau. 

Nepaisant grasinimų ir bauginimų, Zaporižios gyventojai ir kariniai daliniai pasiduoti neketina – ruošiamasi miesto gynybai. 

Sumų regiono administracijos vadovas Dmytro Živickis skelbia, kad situacija išlieka įtempta – tęsiasi įnirtingos kovos. Aktyvūs mūšiai, anot jo, pastarąją parą vyko Konotopo rajone. 

„Tačiau mūsų planai ir mano asmeninės prognozės yra optimistinės. <...> Sumų regione vyksta įnirtingi mūšiai, tačiau jie yra pergalingi. Esu įsitikinęs, kad netrukus galėsime pasakyti, jog išlaisvinome kai kurias Sumų regiono bendruomenes“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių tankas T-64

„Trostjanicos bendruomenėje per mūšius buvo pažeistas dujotiekis, todėl kyla pavojus, kad vartotojai gali būti atjungti nuo dujų tiekimo. Deja, dujų tarnybų darbuotojai negali nuvykti į vietą, kad sutvarkytų plyšį ir atnaujintų dujų tiekimą... Achtyrka buvo subombarduota, įvyko dideli sugriovimai. Achtyrka patiria labai didelių nuostolių ir yra priešo dėmesio centre“, – sakė D.Žyvickis. 

Pasak jo, regione yra gyvenviečių, kuriose dėl nuolatinio apšaudymo netiekiama nei elektra, nei maistas.

Ukrainą pasiekė 1 500 priešlėktuvinių raketų „Strela“ ir 100 kulkosvaidžių MG3, pranešė Vokietijos spaudos agentūra, remdamasi Ukrainos vyriausybės pareigūnais.

Trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad vėluojant tiekimui į Ukrainą atgabentos papildomos raketų „Strela“ siuntos.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija pakeitė savo istorinę politiką nesiųsti ginklų į konfliktų zonas.

„Esame vieni didžiausių ginklų tiekėjų šioje situacijoje, tuo nesididžiuojame, bet turime tai daryti, kad padėtume Ukrainai“, – „Reuters“ citavo A.Baerbock.

Raketos „Strela“ buvo buvusios komunistinės Rytų Vokietijos kariuomenės inventoriuje.

Vietos žiniasklaida praneša, kad keliuose Ukrainos miestuose pasigirdo oro pavojaus sirenos. Tarp šių miestų – Kyjivas, Čerkasai, Zaporižia, Dnipras, Žytomytas, Charkivas, Sumai. 

Šeštadienį ryte Ukrainos ginluotųjų pajėgų generalinis štabas apžvelgė situaciją šalyje. Rusija tęsia plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą, nors puolimas stringa.

Kaip teigiama pranešime, Rusija siekia suaktyvinti diversinių ir teroristinių grupuočių veiklą Kyjive – taip bandoma destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį sostinėje, o taip pat sutrikdyti valstybės ir karinio valdymo sistemos veiklą. 

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karinių veiksmų padariniai Ukrainoje

Donecko ir Luhansko srityse Ukrainos pajėgos atrėmė priešo atakas ir pridarė nemenkų nuostolių, dėstoma toliau. Skelbiama, kad čia Ukrainos kariai sunaikino 8 tankus, 17 šarvuočių. Rusijos karių aukų skaičius čia siekia beveik 170.

Zaporižios srities karinė administracija, remdamasi Ukrainos saugumo tarnybos turima informacija, pranešė, kad užgrobtame Melitopolyje okupantai šeštadienį ryte surengs netikrą Rusijos palaikymo mitingą. Už dalyvavimą tokioje propagandinėje šalies agresorės palaikymo akcijoje žadama sumokėti 1200 rublių. 

„Kovo 26 d. 8.00 val. Melitopolio centrinėje aikštėje [okupantai] planuoja surengti mokamą mitingą, kuriuo siekiama pademonstruoti palaikymą Rusijos valdžiai. Yra žinoma, kad pažadėtas dalyvavimo mokestis yra 1200 rublių. Visi tie, kurie nori „užsidirbti pinigų“, taip kurstydami neapykantą Tėvynei, turės dėvėti rusišką okupacinę uniformą ir „šiltai“ mėgautis vaizdo kameromis“, – skelbiama srities karinės administracijos telegram kanale. 

Anonimiškai su žurnalistais Varšuvoje kalbėjęs aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Rusijos pajėgos nesiruošia šturmuoti Ukrainos sostinės Kyjivo, rašo BBC.

Dar keletas detalių iš jo pasisakymo:

• Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija paleido 1 250 raketas
• Rusijos kariniai orlaiviai pradėjo dažniau skraidyti, per dieną atlikdami iki 300 išskridimų
• Tęsiasi kovos dėl Makarivo kaimo netoli Kyjivo
• Rusijos kariai nepajudėjo į priekį puldami Charkivą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą
• Rusijos pajėgos sustojo už 15 km nuo Mykolajivo, bandydamos atkirsti pietinį miestą nuo Ukrainos paramos
• Rusijos kariuomenei pavyko pralaužti Iziumo gynybą ir pasistūmėti į pietus nuo Donbaso pietryčių Ukrainoje
• Anksčiau Pentagono šaltinis pranešė, kad Ukrainos kariuomenė gali atgauti Chersono kontrolę. Kovo pradžioje Rusija pareiškė kontroliuojanti šį pietinį Ukrainos miestą.

JAV prezidentas J.Bidenas šeštadienį, paskutinę vizito į Europą dieną, Varšuvoje surengs susitikimą su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda.

JT teigia, kad turi vis daugiau duomenų, patvirtinančių masinių kapaviečių apgultame Mariupolyje egzistavimą. JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner nurodo, kad vieną iš tokių kapaviečių pavyko nustatyti remiantis palydoviniais duomenimis. 

„Manome, kad vienoje iš tų masinių kapaviečių yra apie 200 žmonių“, – sakė ji penktadienį per spaudos konferenciją.

Pasak jos, nėra tiksliai žinoma, ar visi šiuose kapuose palaidoti asmenys – civiliai. 

Žytomyro meras Serhejus Suchomlinas patvirtino, kad vakare ryte Rusijos pajėgos atakavo karinį dalinį, esantį šiame regione. 

Kaip pranešė UNIAN, Rusijos kariuomenė jau ilgą laiką apšaudo Žytomyro sritį. Kovo 21 d. regionas pirmą kartą buvo apšaudytas raketomis „Grad“, nukentėjo mažiausiai trys žmonės.

Kovo 24 d. Rusija apšaudė Kyrdanų kaimą Žytomyro srityje. Dėl raketų atakų buvo apgadinti gyvenamieji namai, licėjaus pastatas, katilinė ir kultūros namai.

Rusija toliau bando sunaikinti Ukrainos karinę infrastruktūrą. Kovo 25 d. suduoti du raketų smūgiai kariniam daliniui Dnipropetrovske. Dieną prieš tai jie sudavė tris raketų smūgius karinei infrastruktūrai Rivnės srityje.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka pareiškė, kad Rusijos gynybos ministrą ištiko širdies smūgis.

Sergejus Šoigu nebuvo viešai matomas nuo kovo 11 d., kol ketvirtadienį, kovo 24 d., trumpam pasirodė V.Putino paskelbtame vaizdo įraše.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu

„S.Šoigu ištiko širdies smūgis po griežto Putino kaltinimo dėl visiškai nepavykusios invazijos į Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Geraščenka ir pridūrė, kad šiuo metu jis „reabilituojamas“ ligoninėje.

Iš Rusijos nebuvo gauta jokio patvirtinimo apie tariamus S.Šoigu sveikatos sutrikimus.

Remiantis naujausiais Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, panašu, kad Rusija vis labiau pasikliauja savo bepiločių orlaivių atsargomis.

„Tvirta Ukrainos oro gynyba beveik neabejotinai apribojo pilotuojamus skrydžius už jų fronto linijos“, – teigia Gynybos ministerija ir priduria, kad bepiločiai orlaiviai tikriausiai pakeitė antpuolius, vykdytus pilotuojamais orlaiviais.

Taip pat nurodoma, kad šalis pritaikė sankcijas dar 65 asmenims, susijusiems su Rusijos invazija, įskaitant naujausią „Kronshtadt“ – Rusijos gynybos bendrovę, gaminančią „Orion“ bei kitus dronus.

JAV gynybos pareigūnai penktadienį sakė, kad praėjusią savaitę Rusija padidino savo „išskridimų“ iš oro skaičių – per dieną jų įvykdė apie 300.