V.Zelenskis: Rusija supranta, kad nebepajėgia išlaikyti tokio intensyvumo kovų

Chersono srityje Ukrainos gynybos pajėgos iš Rusijos karių atsiėmė 11 gyvenviečių. Apie tai feisbuke paskelbė karinių pajėgų grupė.

„60-osios atskirosios pėstininkų brigados karių dėka vietos gyventojai šiandien gali gauti humanitarinę pagalbą“, – nurodoma paskelbtame pranešime.

Jame taip pat pažymima, kad Ukrainos kariai gavo ir trofėjų – rusiškos karinės technikos, kurią perėmė iš išvytų okupantų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad okupantui nepavyko užimti Kyjivo ir jis patyrė daug nuostolių.

„Priešas toliau stiprina kariuomenę daliniais iš Šiaurės karinės apygardos. Jis siekia suformuoti okupacines administracijas laikinai okupuotose Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijose“, – feiskube skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Išplatintoje ataskaitoje nurodoma, kad Rusija greičiausiai stengsis išsaugoti savo pozicijas vykdydama kovines operacijas rytiniuose ir šiauriniuose Ukrainos regionuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija pergrupuoja savo karius iš vietovių, kuriose negali įsitvirtinti, ir perkelia juos į vietas, kuriose ukrainiečiams gali būti sunkiau gintis. „Jie supranta, kad nebepajėgia išlaikyti tokio intensyvumo kovų“, – vidurnaktį paskelbtame savo kreipimesi sako šalies vadovas, kurį cituoja pravda.ua.

„Į šiaurės rytus nuo Kyjivo, Černihivo kryptimi, Sumų regione tęsiamas okupantų išvarymas. Jie patys supranta, kad nebepajėgia išlaikyti tokio intensyvumo kovų, kokį galėjo užtikrinti vasario pirmoje pusėje.

Tačiau mes  taip pat turime suprasti, kad Rusijos kariams tai yra jų taktikos dalis. Jie pasitraukia iš tų sričių, kuriose mes galime juos įveikti, kad susikoncentruotų į kitas svarbias sritis, kuriose mums gali būti labai sunku“, – kalba V.Zelenskis.

Jis įspėja, kad laukia mūšiai.

Ukrainos prezidentas sako, kad Rusijos kariai bando įsitvirtinti laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose.

„Okupantai siunčia savo liguistus kūrėjus į laikinai okupuotas Chersono srities teritorijas, bando ten organizuoti kažkokias neaiškias struktūras, bando sugalvoti, kaip ten įtvirtinti savo buvimą.

Žinoma, tai beviltiška: kuo labiau jie ten demonstruos savo buvimą, tuo didesnių nuostolių patirs pati Rusija, patys rusai, nes kas gi kitas mokės už okupaciją“, – dar kartą okupantus įspėja Ukrainos prezidentas.

JAV prezidentas Joe Bidenas neplanuoja kalbėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, ketvirtadienį pareiškė Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield.

Pasak jos, tam, kad toks pokalbis įvyktų, reikėtų, jog Rusija pademonstruotų jos Ukrainoje sukelto karo deeskalaciją. 

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

„Šiuo metu to nėra. Mes labai aiškiai pasakėme, kad bet kokiam diplomatinio bendradarbiavimo atnaujinimui tokiu lygiu reikėtų, kad rusai pademonstruotų rimtą deeskalaciją, o mes to nematome“, – sakė K. Bedingfield CNN laidos vedėjai Kaitlan Collins. 

Pastarąjį kartą J.Bidenas su V.Putinu telefonu kalbėjosi vasario 12 d., likus mažiau nei dviem savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Melitopolyje okupantai užgrobė autobusus su 14 tonų humanitarinės pagalbos. Apie tai vaizdo pranešime pranešė Ukrainos okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk .

„Visą humanitarinę pagalbą išvežė okupacinė kariuomenė – tai 14 tonų maisto produktų ir vaistų“, – sakė I.Vereščuk.

Jungtinė Karalystė (JK) ir jos sąjungininkės išsiųs daugiau letalinės ginkluotės Kyjivui, ketvirtadienį po paramą Ukrainai teikiančių šalių konferencijos paskelbė JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as.  

„Į Ukrainą bus siunčiama daugiau letalinės ginkluotės. Nemažai šalių pasiūlė naujų idėjų arba pažadėjo skirti daugiau pinigų“, – sakė B. Wallace'as žurnalistams po konferencijos, kurioje dalyvavo daugiau kaip 35 tarptautiniai partneriai.   

Gynybos sekretorius paminėjo Jungtines Amerikos Valstijas kaip „pirmaujančias“ pagalbos teikimo srityje.  

„Ukrainai reikia daugiau toliašaudės artilerijos“, – sakė B.Wallace'as.

Karo nualintai šaliai, anot jo, „labiausiai reikia įrangos pakrantei ginti, kartu su apsauginėmis transporto priemonėmis ir priešlėktuvinėmis raketomis.“

„Didžiosios Rusijos armijos“ reputaciją sugriovė nuostoliai. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dabar tenka gyventi ne tik su pasekmėmis to, ką jis daro Ukrainai, bet ir su pasekmėmis to, ką jis padarė savo kariuomenei“, – tęsė B. Wallace'as.  

Gynybos sekretorius sakė, kad Rusijos sprendimas persigrupuoti, sustiprinti pajėgas ir judėti į šalies rytus yra gerai pažįstama taktika, paimta iš „šios šalies vadovėlio.“

„Neabejotinai matėme, kad daugelyje sričių jų pirminės pastangos buvo atremtos, tačiau kitose vietose jie dabar sieks judėti į rytus ir pietus ir žiūrėti, ką dar gali nuveikti. Štai kodėl labai svarbu suteikti daugiau [karinio] inventoriaus“, – pridūrė jis.  

Rusijos kariai Černihivo mieste nušovė Ukrainos Nacionalinio pedagoginio universiteto antro kurso studentę, kuri automobiliu vežė humanitarinę pagalbą.

Apie tai feisbuke paskelbė universitetas, rašo UNIAN.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukraina sukūrė specialią interneto svetainę, kurioje viso pasaulio vartotojai gali pranešti apie asmenų, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą, turtą, skelbia „Kyiv Independent.“

Svetainė pavadinta „Pranešėjų portalu“, jame vartotojai gali pateikti pranešimus ir anonimiškai. 

JAV Pentagonas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra aišku, ar Rusijos karinių transporto priemonių konvojus, judėjęs į Kyjivą, dar egzistuoja, remdamasis „Reuters“, pranešė „The Guardian.“

„Net nežinau, ar šiuo metu jis vis dar egzistuoja... Jie iš tikrųjų niekada neįvykdė savo misijos“, – sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

Kadaise ši kolona driekėsi apie 40 mylių. 

Sustabdyta kolona tapo Rusijos mūšio lauko sunkumų simboliu ir pirmosiomis daugiau nei mėnesį trukusios invazijos savaitėmis ne kartą buvo atakuojama Ukrainos pajėgų.

Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereshchuk sako, kad per dieną evakuota mažiau nei 1500 žmonių, rašo UNIAN.

„Į Zaporižią trimis koridoriais savo transportu atvyko 1458 žmonės, iš jų 631 žmogus iš Mariupolio ir iš 827 Zaporižios srities“, – „Telegram“ kanale paskelbė ministrė.

Ji taip pat nurodė, kad Mariupolyje liko dar apie 100 tūkst. žmonių.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad „yra požymių“, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo patarėjams „galėjo skirti namų areštą“.

JAV vadovas taip pat pristatė planus dėl naftos pasiūlos didinimo bei akcentavo, kad dujų kainų padidėjimą galima tiesiogiai sieti su Rusijos sukeltu karu Ukrainoje, rašo CNN.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

J.Bidenas energetinių išteklių brangimą pavadino „Putino kainų šuoliu“.

Kalbėdamas iš Baltųjų rūmų, J.Bidenas ketvirtadienį sakė, kad vidutinė dujų kaina JAV yra apie 4,20–4,22 JAV dolerio už galoną, kai metų pradžioje siekė 3,30 dolerio.

„To priežastis – Putino karas. O dabar daugybė žmonių visame pasaulyje nebeperka rusiškos naftos. Aš uždraudžiau rusiškos naftos importą čia, Amerikoje. Respublikonai ir demokratai Kongrese ragino tai padaryti ir tam pritarė. Tai buvo teisingas sprendimas. Tačiau tuo metu sakiau, kad tai kainuos. Kadangi rusiška nafta pasitraukia iš pasaulinės rinkos, naftos pasiūla mažėja, o kainos kyla“, – sakė J.Bidenas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kataro sostinėje Dohoje vykusiame FIFA kongrese būsimojo pasaulio futbolo čempionato ir net žmogaus teisių pažeidimų statant stadionus Katare temą nustelbė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

Nors Rusijos rinktinė buvo pašalinta iš pasaulio čempionato atrankos, iš savo narių Rusijos futbolo federacijos FIFA pašalinti nesiryžo.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos okupantai Enerhodare, Berdianske ir Melitopolyje bando priversti mokytojus nuo balandžio 1 d. pradėti mokyti rusų kalba.

Kaip praneša UNIAN, tai paskelbė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

„Atominėje elektrinėje nėra jokių pokyčių. Mūsų darbuotojai dirba ir užtikrina jo saugumą. Okupantai persekioja mokytojus. Jie verčia juos balandžio 1 d. pradėti mokymą rusų kalba. Išleidau įsakymą, kuriuo laikinai nekontroliuojamose teritorijose atostogas pratęsiau mėnesiu – iki gegužės 1 d.“, – sakė A.Staruchas.

Pasak jo, gyventojai į tokius okupantų veiksmus reaguoja tik vienu būdu – siunčia juos paskui „rusų laivą“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje žuvo 148 vaikai, praneša „Reuters“.

Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos pajėgos paleido 1370 raketų ir sunaikino 15 Ukrainos oro uostų.

Iš Černobylio atominės elektrinės išvykę rusai su savimi pasiėmė Ukrainos pasieniečius, kurie laikomi nelaisvėje sako Slavutičiaus meras Jurijus Fomičiovas, kurį cituoja pravda.ua.

„Nuo pirmos karo dienos jie buvo paimti į nelaisvę atominėje elektrinėje, tie, kurie ją saugojo. Jie buvo išvežti automobiliu“, – sakė jis.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis interviu CNN pareiškė, kad, jo nuomone, Rusijos kariai netrukus sieks užimti trečdalį Ukrainos teritorijos. Maskva, anot jo, tuo pasinaudos siekdama sustiprinti savo derybines pozicijas.

„Matau, kad Rusijos kariai persigrupuoja. Manau, kad jie gana greitai bandys apsupti Ukrainos pajėgas – ypač Donbaso regione. Užėmę trečdalį Ukrainos teritorijos, jie norės derėtis iš labai stiprių pozicijų“, – interviu CNN pareiškė M.Morawieckis, kurį cituoja Lenkijos dienraštis „Rzecpospolita“.

Interviu CNN M. Morawieckis teigė, kad Ukrainos sąjungininkai ir toliau turi taikyti „gniuždančias sankcijas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis

„Maskva bijo ilgalaikių sankcijų. Mes pasisakome už jų turto konfiskavimą ir darome viską, kas įmanoma, kad rusiška nafta ir dujos nebebūtų perkamos“, – pridūrė jis.

Jis taip pat pažymėjo, kad nors „ukrainiečiai kovoja kaip liūtai“, Vakarai turi skubiai padidinti ginklų tiekimą šiai šaliai.

„Prašau skubių veiksmų, nes jie [Ukraina] kovoja už mūsų vertybes, mūsų universalias vertybes“, – sakė jis.

„Turime kuo greičiau padėti ukrainiečiams apginti savo šalį. Mūsų dienos yra jų valandos, mūsų savaitės yra jų dienos. Jiems reikia ginklų čia ir dabar. (...) Rusija yra didelė šalis, turinti daug prekių, žaliavų, išteklių (...) Jie turi didelę kariuomenę. Todėl jie gali persigrupuoti ir persitvarkyti“, – pridūrė Lenkijos premjeras. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį tiesiogiai kreipėsi į Australijos parlamentą, prašydamas suteikti daugiau pagalbos kare su Rusija, įskaitant pėstininkų kovos mašinų tiekimą Kyjivui ir sankcijų griežtinimą Maskvai.

V.Zelenskis pastaruoju metu kreipiasi į pasaulio teisėkūros institucijas, pritaikydamas savo žinutes konkrečioms šalims. 

Australijos parlamentarai 16 minučių trukmės kreipimosi pradžioje ir pabaigoje Ukrainos prezidentui plojo atsistoję.

Ukrainiečių lyderis, be kita ko, ragino uždrausti Rusijos laivams įplaukti į tarptautinius uostus.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Čekijos pramonės ministras Jozefas Síkela sako, kad Europa neturi leisti, kad ją šantažuotų Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškeltos sąlygos dėl atsiskaitymų už rusiškas dujas.

„V.Putinas nusprendė toliau eskaluoti ekonominį karą su Europa. Negalime jam padėti tokiu būdu apeiti prieš Rusiją nukreiptų sankcijų, priešingai, turime reikalauti, kad būtų laikomasi galiojančių sutarčių“, – Čekijos ministrą cituoja BBC. 

Jis taip pat pridūrė, kad dujų tiekimas iš Rusijos į Čekiją yra stabilus.

Rusijos centrinis bankas pranešė, kad nuo vasario jo užsienio valiutos ir aukso atsargos sumažėjo 38,8 mlrd. JAV dolerių (35,09 mlrd. eurų).

Tokią informaciją Rusijos centrinis bankas pranešė pirmą kartą nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios. 

Kaip rašo „Bloomberg“, kovo 25 d. atsargos sumažėjo iki 604,4 mlrd. dolerių (545,24 eurų), o tai yra žemiausias lygis nuo praėjusių metų rugpjūčio, teigiama ketvirtadienį paskelbtame pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos centrinis bankas

Centrinis bankas nepateikė jokių atnaujintų duomenų nuo vasario 18 d. Tuo metu atsargos siekė rekordinį 643,2 mlrd. dolerių (580,2 mlrd. eurų) lygį. 

Vakarų įvestos sankcijos neleidžia Rusijos centriniam bankui naudotis savo užsienio valiutos rezervų atsargomis. 

Situacija Luhansko regione aštrėja, Rusijos kariai atgabena daug technikos, į regioną taip pat atvyko čečėnų kovotojai, sako Luhansko regiono vadovas Serhijus Gaidajus, kurį cituoja pravda.ua.

 „Padėtis labai įtempta. Fiksuojame, kad įvežama daug įrangos. Iš esmės jie ją iškrauna Debalcevėje, o paskui tempia į mūsų regioną. Čečėnai jau įvažiavo į regioną“, – cituojamas S.Gaidajus.

„Vakar mūsiškiai artilerijos salvėmis apšaudė apie 50 vienetų technikos, čečėnų štabą. Niekas gyvas iš ten neišėjo“, – sakė jis.

Aukštas JAV gynybos pareigūnas teigia, kad Rusija telkia oro atakas keturiose teritorijose, įskaitant Kyjivą.

Pasak pareigūno, rusų vykdomi oro smūgiai sutelkti į Kyjivą, Černihivą, Iziumą ir Donbaso regioną. 

„Pastebėjome, kad per pastarąją parą rusai toliau didina išskrendančių karinių lėktuvų skaičių iki daugiau nei 300. Oro atakos yra sutelktos į Kyjivą, Černihivą, Iziumą, esantį į Pietus nuo Charkivo ir į jungtinių pajėgų operacijos teritoriją, iš esmės Donbasą“, – sakė pareigūnas.

Pareigūnas pabrėžė, kad „Kyjivui vis dar gresia didelė oro atakų grėsmė“, nepaisant Rusijos pasisakymų apie atsitraukimą iš šio regiono.

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Belgijos parlamentarų pagalbos Ukrainai „ginklais, sankcijomis“ ir dėl šalies narystės Europos Sąjungoje.“

Kreipdamasis į Belgijos parlamentą V. Zelenskis sakė, kad ukrainiečiams reikia žinoti, jog Ukraina bus Europos Sąjungoje, nes jei taip bus, tada Rusija pralaimės.

„Bet jei pralaimėsime mes, jei prarasime Mariupolį ir kitus Ukrainos miestus, nebebus stiprios Europos Sąjungos, nes ateis tironija ir atims iš jūsų tai, ką turite ir kuo didžiuojatės. Tai nėra grasinimas, tai yra realybė“, – teigė V.Zelenskis, kurį cituoja CNN. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

V. Zelenskis pagyrė Belgijos atsaką į Rusijos sukeltą karą, sakydamas, kad ši šalis „viena pirmųjų suteikė mums gynybinę paramą.“

„Tačiau jūs esate Europos širdyje ir galite įkvėpti visus kitus europiečius padaryti daugiau, kad padėtumėte mums išvyti okupantus iš mūsų žemės ir atkurti brangią taiką. Taiką, kuri vertingesnė už viską“, – pridūrė V. Zelenskis.

V. Zelenskis toliau sakė, kad taika Ukrainoje verta „daugiau nei bet kokios sutartys su Rusija, bet kokie Rusijos laivai Europos uostuose ir bet kokie rusiškos naftos bareliai.“

Ukrainos prezidentas taip pat pasisakė apie padėtį Mariupolyje, kurį smarkiai bombarduoja Rusijos pajėgos.

„Daugiau kaip 90 proc. visų miesto pastatų visiškai sugriauta dėl artilerijos, raketų atakų ir Rusijos kariuomenės tankų. Tūkstančiai žmonių slepiasi daugiaaukščių pastatų rūsiuose arba tose vietose, kurios iš jų liko“, – sakė jis. 

Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Unian“, remdamasi ukrainiečių parlamento žmogaus teisių ombudsmenės informacija.

Incidentas įvyko prie šiaurinio Černihivo miesto, savo „Facebook“ pranešime nurodė ombudsmenė Liudmyla Denisova. Jos duomenimis, per apšaudymą vienas žmogus žuvo, dar keturi buvo sunkiai sužeisti.

„Penki autobusai pateko į priešo taiklią ugnį, kai mėgino nuvažiuoti į apsuptą miestą evakuoti žmonių. Autobusuose buvo tik civiliai savanoriai“, – rašė L.Denisova.

Vienam iš autobusų pavyko ištrūkti, nors jo padangos buvo peršautos. Šios transporto vairuotojas buvo sužeistas ir vėliau hospitalizuotas.

Europos Komisija planuoja pasiūlyti valstybėms narėms skirti po 40 eurų per savaitę už kiekvieną jų priimamą pabėgėlį iš Ukrainos.

Toks siūlymas yra dalis naujo mechanizmo, kuriuo siekiama paspartinti ES lėšų, skirtų tebesitęsiančiai krizei įveikti, išmokėjimą, sakė aukštas ES pareigūnas, rašo „Bloomberg.“

Ketvirtadienį šį mechanizmą patvirtino Europos Komisija, o kitą savaitę jį turėtų pasirašyti Europos Parlamentas ir valstybės narės, sakė pareigūnas. 

Nuo vasario 24 d. iš Ukrainos pabėgo apie 4 mln. žmonių. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė išplėtusi Europos Sąjungos pareigūnų, kuriems yra uždrausta atvykti į šalies teritoriją, sąrašą, atsakydama į sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos karinės invazijos Ukrainoje.

Rusijai, vasario 24 dieną pradėjusiai karinį puolimą prieš Ukrainą, Vakarų šalys, įskaitant ES nares, paskelbė virtinę griežtų sankcijų.

„Suvaržymai taikomi Europos Sąjungos aukščiausiajai vadovybei, įskaitant keletą eurokomisarų ir ES karinių struktūrų vadovų, taip pat didžiąją daugumą Europos Parlamento narių, skatinančių antirusišką politiką“, – sakoma URM pranešime.

Į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą taip pat įtraukta „aukšto rango pareigūnų... visuomenės veikėjų ir žiniasklaidos darbuotojų, asmeniškai atsakingų už antirusiškų sankcijų propagavimą, rusofobinių nuotaikų kurstymą ir rusakalbių gyventojų teisių bei laisvių varžymą“, nurodė ministerija.

URM pridūrė, kad ES delegacija Maskvoje buvo informuota apie šį sprendimą, ir pareiškė, kad „bet kokios priešiškos sankcijos“, įvedamos ES ir jos narių, sulauks „rūstaus atsako“.

Bendrijos sankcijos yra nutaikytos į Rusijos ekonomiką; jomis taip pat įvedami draudimai atvykti į ES teritoriją ir įšaldomas turtas, susijęs su Maskvos režimo įtakingais veikėjais, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną.

Latvijos Seimas ketvirtadienį uždraudė Rusijos karinės agresijos simbolius, įskaitant per karą Ukrainoje naudojamą taktinį ženklą „Z“.

Priimtos pataisos numato bausmę už karinę agresiją ir karo nusikaltimus šlovinančių simbolių naudojimą viešose vietose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos tankas

Tokią iniciatyvą pateikė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga. Šios partijos deputatas Viktoras Valainis nurodė, kad būtina drausti Rusijos kariuomenės per karą Ukrainoje naudojamus taktinius simbolius, tokius kaip „Z“ ir „V“.

Pataisomis numatomos išimtis, kai simbolių naudojimu nesiekiama pateisinti ar šlovinti karo nusikaltimų.

Įstatymą pažeidė fiziniai asmenys bus perspėjami ar sulauks iki 350 eurų baudos, o juridiniai – iki 2,9 tūkst. eurų.

Jungtinė Karalystė neketina mokėti už rusiškas dujas rubliais, pareiškė šalies ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas spaudai.

Jis pridūrė, kad vyriausybė stebi, kokį poveikį Europos rinkai sukels šis Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimas. 

Paklaustas, ar yra kokių nors aplinkybių, kai Jungtinė Karalystė už rusiškas dujas mokės rubliais, B.Johnosono atstovas sakė žurnalistams, kad tai nėra kažkas, ką „mes ketiname daryti.“

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino NATO valstybes nares „iš naujo pajusti būtinybę“ didinti išlaidas gynybai, ketvirtadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jenas Stoltenbergas, pristatydamas organizacijos 2022-ųjų metinę ataskaitą.

Dokumente, kuriame apžvelgiamos išlaidos prieš Rusijai pradedant karą šių metų vasarį, nurodoma, kad tik aštuonios iš 30 NATO valstybių narių vykdo įsipareigojimą gynybai skirti bent 2 proc. nuo savo bendrojo vidaus produkto.

Kaip įprasta, Jungtinės Valstijos – didžiausia NATO karinė galybė – pirmauja pagal išlaidas gynybai, kurios sudaro 3,6 procento BVP. Maždaug tiek pat gynybai proporcingai skiria ir Graikija.

Dar šešios šalys, pranokstantys 2 proc. „gairę“, yra Lenkija, Jungtinės Karalystė, Kroatija, Estija, Latvija ir Lietuva.

Lukiškių aikštėje vyko Lietuvos įstojimo į NATO minėjimas

+26

Tokių valstybių sumažėjo, palyginus su 2020 metais, kai 2 proc. BVP tikslą buvo pasiekusios 11 NATO narių.

Tačiau J.Stoltenbergas pabrėžė, kad karas Ukrainoje nulėmė „naują saugumo tikrovę“ ir kad sąjungininkės jau pradėjo į ją reaguoti.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietija pareiškė ketinanti skirti 100 mlrd. eurų (110 mlrd. JAV dolerių) savo prastai paruoštai kariuomenei ir viršyti 2 proc. rodiklį. Apie tokius planus Berlynas paskelbė praėjus vos kelioms dienoms nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

NATO vadovas taip pat užsiminė apie panašius Danijos, Lenkijos ir Rumunijos pažadus pasiekti minimą finansavimo tikslą.

„Kartu tai yra didžiulis skirtumas“, – sakė J.Stoltenbergas.

Vis tik jis pripažino, kad vyriausybės turi derinti išlaidų prioritetus tarp gynybos, sveikatos apsaugos, švietimo ir infrastruktūros.

Tačiau jis pabrėžė: „Tuo pat metu, kai matome naują saugumo realybę, kai matome agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, visi suprantame, kad reikia investuoti į mūsų saugumą.“

Kremlius ketvirtadienį paneigė JAV ir Jungtinės Karalystės teiginius, kad prezidento Vladimiro Putino patarėjai bijo jam atskleisti, kokia yra Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje tikroji padėtis.

V. Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuot“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.

„Nei Valstybės departamentas, nei Pentagonas neturi jokios realios informacijos apie tai, kas vyksta Kremliuje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

„Jie nesupranta prezidento Putino, nesupranta sprendimų priėmimo mechanizmo ir mūsų darbo stiliaus“, – pridūrė jis.

Jungtinės Karalystės agentūros GCHQ elektroninės žvalgybos agentūros direktorius Jeremy Flemingas ketvirtadienį pareiškė, kad „Putino patarėjai bijo jam pasakyti tiesą“ apie Rusijos kariuomenės pajėgumus pasiekti greitą pergalę ir ukrainiečių pasiryžimą priešintis.

Anksčiau Baltieji rūmai per spaudos konferenciją pristatė išslaptintą žvalgybinę informaciją; remiantis ja V.Putino santykiai su savo generolais yra pablogėję.

Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield teigė, kad prezidentas „jaučiasi suklaidintas Rusijos kariuomenės“.

Šios informacijos nepavyko nepriklausomai patvirtinti.

Pasak D.Peskovo, „ne tik gaila“, kad buvo išsakyti tokie teiginiai, bet tai „kelia susirūpinimą, nes toks visiškas nesupratimas lemia klaidingus, neapdairius sprendimus, turinčius labai blogas pasekmes“.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO rytiniame flange turi dislokuoti tiek pajėgų, kad Rusijai nekiltų abejonių dėl Aljanso pasiryžimo ginti savo nares.

Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį vykusio „Bukarešto devintuko“ susitikimo Bratislavoje, Slovakijoje, kur diplomatijų vadovai diskutavo apie Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes Europos saugumui.

„NATO turi būti visiškai pasirengęs atremti Rusijos grėsmę, o tai yra ypač aktualu Aljanso rytiniame flange. Lietuvoje ir kitose regiono šalyse turi būti dislokuotos tokios sąjungininkų pajėgos, kad Rusijai nekiltų abejonių dėl NATO parengties ir pajėgumo užtikrinti Aljanso teritorijos gynybą“, − Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas G.Landsbergis.

Ministrai sutarė, kad Rusijos grėsmė bus ilgalaikė, todėl aukščiausias NATO prioritetas turi būti kolektyvinės gynybos stiprinimas.

Tai turėtų atsispindėti ir kitoje Aljanso strateginėje koncepcijoje, apie kurią bus diskutuojama NATO užsienio reikalų ministrų susitikime balandžio pradžioje.

Susitikime nuotoliniu būdu dalyvavęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba informavo apie saugumo ir humanitarinę situaciją Ukrainoje.

„Lietuva iki pergalės rems ukrainiečių kovą už savo valstybę ir laisvę. Raginame ir tarptautinę bendruomenę didinti praktinę paramą Ukrainai ir stiprinti spaudimą Rusijai“, − pabrėžė G.Landsbergis.

„Bukarešto devynetui“ priklauso Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Čekija, Slovakija ir Vengrija.

Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi pasakė, kad dar nėra sąlygų paliauboms Ukrainoje, ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė M.Draghi, paklaustas apie praėjusią dieną įvykusį pokalbį telefonu su V.Putinu. Apie tai skelbia CNN.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mario Draghi

M. Draghi taip pat sakė, kad V.Putinas jam pasakė, jog dabartinės dujų tiekimo sutartys lieka galioti ir kad Europos įmonės toliau mokės eurais ir doleriais, o ne rubliais.

„Kaip supratau, bet galiu klysti, mokėjimo konvertavimas... yra Rusijos Federacijos vidaus reikalas“, – sakė M.Draghi.

Nuo karinių veiksmų Ukrainoje pradžios Vladimiro Putino populiarumas išaugo – daugiau nei 80 proc. respondentų palaiko Rusijos prezidento veiksmus, pranešė Levados centras, nepriklausoma sociologinių tyrimų grupė.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidento kanceliarijos duomenimis, rusai nelaisvėje laiko 24 vietos pareigūnus ir valstybės tarnautojus, apie dar du informacija tikslinama.

Tarp pagrobtų pareigūnų yra miestų ir kaimų pirmininkai, jų pavaduotojai ir kiti valstybinių institucijų atstovai.

Prezidento kanceliarija priminė, kad rusai sulaikė tris Charkivo srities Balaklajos merijos narius, kurie sutiko bendradarbiauti su okupantais. Kalbama apie Balaklajos merą Ivaną Stolbovą, mero pavaduotoją Serhijų Poltoraką ir civilinės saugos ir bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis skyriaus vadovą Olehą Bludovą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi papildomų puolamųjų Rusijos veiksmų, kurie „atneš dar daugiau kančių.”

Kalbėdamas Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje generalinio sekretoriaus 2021 m. metinei ataskaitai, J. Stoltenbergas sakė, kad, žvalgybos duomenys rodo, kad „Rusijos daliniai ne atsitraukia, o keičia pozicijas”, rašo CNN.

Jo teigimu, Rusija bando persigrupuoti, papildyti atsargas ir sustiprinti savo puolimą Donbaso regione. Tuo pat metu Rusija toliau daro spaudimą Kijevui ir kitiems miestams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Galime tikėtis papildomų puolamųjų veiksmų, kurios atneš dar daugiau kančių”, – sakė J. Stoltenbergas.

„Išgirdome neseniai padarytus pareiškimus, kad Rusija mažins karines operacijas aplink Kijevą ir Šiaurės Ukrainoje. Tačiau Rusija ne kartą melavo apie savo ketinimus, todėl apie Rusiją galime spręsti tik iš jos veiksmų, o ne žodžių”, – pridūrė NATO vadovas. 

Jis paragino Rusiją „nutraukti šį beprasmį karą, išvesti visus savo karius ir sąžiningai pradėti derybas.”

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ atšaukė Rusijos valstybei bei jos beveik 20 federalinių subjektų suteiktus kredito reitingus.

Visų šių emitentų reitingai jų atšaukimo metu buvo Ca lygio su neigiama perspektyva.

Šio mėnesio pradžioje „Moody's“, reaguodama į karą Ukrainą, neribotam laikui sustabdė veiklą Rusijoje.

Kiek anksčiau šį mėnesį Rusijos valstybės ir įmonių bei įstaigų reitingus atšaukė ir kita tarptautinė agentūra – „Fitch Ratings“.

Rusijai pradėjus neišprovokuotą ir nepateisinamą brutalų karą prieš kaimyninę Ukrainą, visos trys pagrindinės tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Fitch Ratings“, „Moody's Investors Service“ ir „S&P Global Ratings“ – pablogino Rusijos valstybės reitingus iki „šlamšto“ statuso, pažymėdamos, jog tarptautinės sankcijos smarkiai sumažino jos galimybėms naudotis sukauptomis tvirtos valiutos atsargomis.

Atitinkamai buvo sumažinti su Rusijos įmonių bei bankų skolinimosi patikimumo įvertinimai.

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių ženklų savininkų sutikimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Iki šiol tokį importą draudė Rusijos civilinis kodeksas – jo atitinkamas straipsnis numatė, kad produkciją į Rusiją gali tiekti tik pats prekės ženklo savininkas arba tai gali būti daroma tik su jo sutikimu, tai yra „pilkasis“ importas Rusijoje buvo laikomas užslėpta kontrabanda.

„Tokio pakeitimo tikslas – patenkinti prekių, kuriose yra intelektinės veiklos rezultatas, paklausą. Iki šiol nebuvo galima tokių prekių mūsų šalyje parduoti be teisių turėtojo leidimo“, – pareiškė Rusijos vyriausybės vadovas Michailas Mišustinas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Michailas Mišustinas

„Naujasis požiūris, kuriuo tarptautinis prekių ženklo teisių naudojimo principas veiksmingai taikomas, kai jų savininkas jas parduoda bet kur pasaulyje, leis užtikrins prekių tiekimą į mūsų šalį, taip pat ir nepaisant nedraugiškų užsienio politikų veiksmų“, – pridūrė premjeras.

Atsižvelgdamos į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, daugelis Vakarų kompanijų, įskaitant garsių prekių ženklų valdytojas – pareiškė, kad nutrauks savo prekių tiekimą ir veiklą Rusijoje.

Pasaulinio garso rusų sopranas Ana Netrebko trečiadienį pasmerkė Ukrainoje vykstantį karą ir pranešė apie savo sugrįžimą į sceną, kai anksčiau sulaukė kritikos dėl artimų ryšių su Kremliumi ir tapo nepageidaujama Vakarų šalių koncertų salėse.  

Daugeliui Rusijos menininkų patiriant spaudimą viešai pasmerkti Vladimiro Putino invaziją arba rizikuojant prarasti kontraktus, A.Netrebko – viena žinomiausių pasaulio operos dainininkių – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė norinti aiškiai pasakyti, kad nepalaiko prezidento Vladimiro Putino.

„Aš atvirai smerkiu karą prieš Ukrainą ir mintimis esu su šio karo aukomis ir jų šeimomis“, – parašė ji.

Vida Press nuotr./Ana Netrebko

50-metės A.Netrebko teigimu, ji niekada „nebuvo politinės partijos narė ir nėra susijusi su jokiu Rusijos lyderiu“. Operos primadona sakė: „pripažįstu ir apgailestauju, kad mano veiksmai ir pareiškimai praeityje iš dalies galėjo būti neteisingai suprasti“.

Pasak jos, ji buvo susitikusi su V.Putinu „tik keletą kartų – daugiausia tam, kad atsiimtų apdovanojimus už savo meną arba per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją“. 

Dainininkė nurodė, kad „niekada negavo jokios finansinės paramos iš Rusijos vyriausybės“ ir gyvena Austrijoje, „kur taip pat moka mokesčius“.

„Myliu savo tėvynę Rusiją“, – parašė A.Netrebko. Artistė pridūrė, kad jos tikslas yra „skatinti taiką ir vienybę savo menu“.

„Po pasirodymų pertraukos, apie kurią pranešta, aš atnaujinsiu savo pasirodymus operose ir koncertuose gegužės pabaigoje, pradėdama nuo Europos“, – parašė ji.

Kremliui ištikimas rusų dirigentas Valerijus Gergijevas – A.Netrebko atradęs žmogus – praėjusį mėnesį neteko darbo Miuncheno filharmonijoje. Keletas koncertų salių paskelbė jį persona non grata už tai, kad jis nepasmerkė V.Putino pradėto karo Ukrainoje.

A.Netrebko, kuri taip pat buvo laikoma artima V.Putinui, atšaukė savo koncertus Europoje ir Jungtinėse Valstijose, kai Niujorko „Metropolitan“ opera nutraukė su ja ryšius dėl jos paramos Maskvai.

Kai kurios Rusijos žvaigždės gana griežtai pasisakė prieš šį karą.

Praėjusią savaitę primabalerina Olga Smirnova pasitraukė iš Maskvos Didžiojo teatro ir prisijungė prie Nyderlandų nacionalinio baleto, pareiškusi, kad yra „visa siela“ prieš Rusijos karą Ukrainoje.

VIDEO: Mariupolio gyventojai be vandens ir elektros: „Mes siekėme gerovės, o dabar gyvename kaip šunys“

Mariupolio gyventojai be vandens ir elektros: „Mes siekėme gerovės, o dabar gyvename kaip šunys“

Reuters

Rusijos pajėgoms intensyviai apšaudant apsiaustą ir smarkiai nukentėjusį Ukrainos pietryčiuose esantį Mariupolio uostamiestį, buvo apgriautas Raudonojo Kryžiaus sandėlis, pranešama ketvirtadienį.

Bendrovės „Planet Labs PBC“ palydovų padarytos nuotraukos, kurias išanalizavo naujienų agentūra AP, rodo aiškią žalą sandėlio, esančio netoli Kalmiuso upės žiočių, stogui. Ant šio sandėlio viršaus buvo nupieštas raudonas kryžius.

Kovo 21 dieną padarytose nuotraukose matyti mažiausiai viena skylė, tikriausiai likusi po apšaudymo, o trečiadienį padarytose nuotraukose tokių skylių stoge aiškiai matyti keturios. Raudonas kryžius ant sandėlio stogo yra bent nuo 2021 metų rugpjūčio pabaigos, rodo palydovinės nuotraukos.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) anksčiau kovo mėnesį iš šio sandėlio išdalijo visą savo pagalbą ir nuo kovo 15-osios toje vietoje nebuvo organizacijos darbuotojų, sakoma TRKK pranešime.

Mariupolyje kovojantis Ukrainos Nacionalinės gvardijos specialiųjų operacijų pulkas „Azov“ kaltina Rusijos pajėgas apšaudžius TRKK pastatą. Rusija kol kas to nėra pripažinusi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių parlamentams, paragino Nyderlandus boikotuoti Rusijos eksportuojamą energiją.

„Būkite pasirengę sustabdyti energiją iš Rusijos... kad neprisidėtumėte prie karo milijardais“, – sakė jis vaizdo pareiškime olandų parlamentarams.

Rusija tebėra didžiausia gamtinių dujų tiekėja Europos Sąjungai, tačiau Briuselis nori šiemet dujų importą iš Rusijos sumažinti dviem trečdaliais, kad izoliuotų daugiau nei prieš mėnesį invaziją Ukrainoje pradėjusią Maskvą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Nyderlandai yra svarbus gamtinių dujų tiekėjas Europoje – šalies Groningeno dujų telkinys yra didžiausias ES. Pastaraisiais metais Nyderlandai dėl besikartojančių žemės drebėjimų regione smarkiai sumažino gavybą.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios ir pačiuose Nyderlanduose vis garsiau raginama didinti gavybą iš Groningeno telkinio, šiuo metu tiekiančią maždaug 4 proc. žemynui reikalingų gamtinių dujų.

Savo kalboje V.Zelenskis taip pat paragino Nyderlandų premjerą Marką Rutte paremti Ukrainos siekį tapti ES nare.

„Mūsų narystė ES priklauso nuo jūsų, – sakė V.Zelenskis. – Ir jūs taip pat tai žinote, Markai Rutte.“

Nyderlandai nedegė noru priimti Ukrainą. Olandų vyriausybė sakė, kad tai „sudėtingas ir komplikuotas procesas“.

V.Zelenskis taip pat palygino apgultą ir intensyviai apšaudomą Ukrainos pietinį Mariupolio uostamiestį su 1940 metų gegužę nacių subombarduotu Roterdamu.

„Roterdamas dabar nustelbia daugelį Europos miestų“, – sakė V.Zelenskis.

VIDEO: V.Zelenskis: kaina, kurią mokame, yra baisi – žuvo 145 vaikai

V.Zelenskis: kaina, kurią mokame, yra baisi – žuvo 145 vaikai

Reuters

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį dėl invazijos į Ukrainą paskelbė naujų sankcijų „Rusijos propagandistams ir valstybinei žiniasklaidai“, nukreiptų prieš Kremliaus finansuojamas dviejų televizijos stočių savininkes ir garsų televizijos vedėją.

„Britanija padeda vadovauti pasaulio pastangoms demaskuoti Kremliaus dezinformaciją ir šis naujausias sankcijų paketas smogia ciniškiems propagandistams, skleidžiantiems [Vladimiro] Putino melagienas ir naratyvus“, – sakoma užsienio reikalų sekretorės Liz Truss pareiškime.

Kovo 29 d. Rusijos kariuomenės raketų atakos prieš Mykolajivo srities  administracijos pastatą aukų skaičius išaugo iki 19.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Mykolajivo srities vyriausiasis direktoratas  ketvirtadienį pranešė, kad  gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė 18 kūnų, dar 1 žmogus mirė reanimacijoje.

Rusijos kariai raketomis smogė kariniam objektui Dnipropetrovsko srityje.

Tai savo "Telegram" kanale pranešė Dipropetrovsko regioninės karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko:

"Prieš kelias valandas raketos smogė kariniam daliniui. Administracinis pastatas ir degalų sandėlis buvo sunaikinti. Žuvo du žmonės. Penki buvo sužeisti. Jie buvo paguldyti į ligoninę."

Šiuo metu vyksta gelbėjimo ir gaisro gesinimo operacijos.

Teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimą dėl Rusijos okupantų įvykdyto 12 metų mergaitės iš Mariupolio pagrobimo, pranešė Generalinė prokuratūra.

Tyrimo duomenimis, vaikas nuo karo pradžios buvo Mariupolyje su tėvu. Kovo 17 d. į jų namą pataikė sviedinys ir vyras žuvo.

Ukrainos generalinės prokuratūros nuotr./Bandydama palikti Mariupolį mergaitė buvo sužeista

„Mergaitė kartu su kitais vietiniais gyventojais bandė evakuotis iš miesto. Bandydama išvykti iš Mariupolio, ji buvo sužeista sprogus minai. Po to vaiką pagrobė Rusijos ginkluotosios pajėgos ir nugabeno į jų kontroliuojamą okupuotą Donbaso teritoriją“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad apie mergaitės dingimą pranešė jos senelis, kuris apsistojęs Černivcuose.

Pasak TSN, pagrobtas vaikas yra Ukrainos vandensvydžio čempiono Jevheno Obedinskio dukra. Dvylikametės Kiros motina mirė, kai ji buvo dar kūdikis.

Mergaitė šiuo metu yra Kalinino ligoninėje Donecke. Vaiko senelis galėjo su ja susisiekti per „Skype“. Ji sako, kad labai jo pasiilgsta ir nori jį aplankyti. Vyras baiminasi, kad Kira gali būti perkelta kitur arba išsiųsta į vaikų namus.

„UNIAN“ primena, kad buvęs Ukrainos vandensvydžio rinktinės kapitonas Jevhenas Obedinskis kovo 17 d. žuvo Mariupolyje, palikęs tris vaikus.

Su Rusijos oligarchais ir pareigūnais siejami privatūs lėktuvai, nepaisant skrydžių draudimų ir sankcijų, įvestų po Rusijos invazijos į Ukrainą, ir toliau skraidė į ir iš Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės karalystės (JK) oro uostų, rodo „Guardian“ atlikta duomenų analizė.

„Guardian“, bendradarbiaudamas su Organizuoto nusikaltimo ir korupcijos ataskaitų projektu, identifikavo ir stebėjo lėktuvus, susijusius su Rusijos verslininkais ir pareigūnais, kuriems taikomos sankcijos – įskaitant Romaną Abramovičių, Ališerą Usmanovą ir buvusį Rusijos ministro pirmininko pavaduotoją Igorį Šuvalovą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Romanas Abramovičius

Kai kurių lėktuvų judėjimas atitiko oro erdvės draudimus ir sankcijas, tačiau kiti, atrodo, išvengė apribojimų.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos desantininkai kartu su kitais gynybos pajėgų daliniais išlaisvino iš Rusijos okupacijos penkias Zaporižios srities gyvenvietes.

„Kartu su kitais Zaporižios srities gynybos pajėgų daliniais desantininkai jau išlaisvino tokias gyvenvietes kaip Zatyšė, Malinovka, Veseloje, Zelenaja Rosčia ir Krasnoje“, – rašoma desantininkų pajėgų generalinio štabo paskyroje „Facebook“. Taip pat demonstruojama sunaikinta Rusijos pajėgų technika.

Pranešime nenurodoma, kada tiksliai gyvenvietės buvo išlaisvintos.

Ketvirtadienį, Rusijai sutikus nutraukti ugnį ir atidaryti humanitarinį koridorių, bandoma dar kartą evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio.

BBC žurnalistai kalbėjomės su žmonėmis, kuriems per pastarąsias kelias savaites pavyko palikti apgultą uostamiestį.

Visi jie pasakojo apie sugriautą miestą, kurio ištisi rajonai visiškai sulyginti su žeme.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis prieš ir po invazijos

50-metis žurnalistas Andrejus Marusovas sako: „[Kai išvykau], miestas buvo visiškai sugriautas... gatvės, kurioje gyvenu, nebėra.

Miestas, kaip jis atrodo, tai Stalingradas. Tai tik griuvėsiai. Gaila, nes pastaraisiais metais miestas sugebėjo tapti daugiau ar mažiau modernus. Moderni infrastruktūra, klestėjo kultūrinis gyvenimas, buvo renovuoti keliai, ligoninės... O aš išvažiuodamas verkiau. Ką jūs padarėte? Tai siaubingas nusikaltimas.“

23 metų studentė Diana Jalovec sako: „Kai bandėme išeiti, reikėjo pereiti miesto centrą. Buvo baisu matyti sugriautas gatves ir pastatus.

Mano mokykla buvo sugriauta. Skaudu matyti savo kadaise buvusį gražų miestą tokį.

Palydovinės nuotraukos: Mariupolyje sugriauti ištisi rajonai

Mariupolis buvo saugus miestas... Mėgome vaikščioti prie jūros. Ten buvo parkas, ir tai buvo nuostabi vieta tiesiog pasėdėti ir pasikalbėti. Tiesiog negaliu patikėti, kad praradome viską, ką turėjome.“

59 metų į pensiją išėjęs gydytojas Vadimas Zabolotnyjus sako: „Mes su žmona nesitikėjome... koks žiaurus bus šis karas. Negalėjome paaiškinti, kodėl jie [rusai] bombarduoja kai kurias vietas, tiesiog neradome tam jokio paaiškinimo. Jie tyčia sunaikino miesto infrastruktūrą“.

Remiantis turima informacija, nuo ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžios Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė neteko kelių aukščiausio rango karinių vadų.

Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo informacijoje.

1-osios tankų armijos vadas generolas leitenantas Sergejus Kiselis atleistas iš 6-osios jungtinių pajėgų armijos vado pareigų.

Generolas leitenantas Vladislavas Jeršovas pašalintas iš pareigų ir suimtas.

Nuotr. iš „Wikipedia“/Generolas leitenantas Jakovas Rezancevas

Sunkiai sužeistas generolas leitenantas Sergejus Nyrkovas, 35-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos štabo viršininkas - vado pavaduotojas.

Sunkiai sužeistas štabo viršininkas - 36-osios jungtinės armijos vado pavaduotojas generolas majoras Andrejus Serickis.

Generolas leitenantas Andrejus Suchoveckis, 41-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vado pavaduotojas, žuvo.

Generolas leitenantas Jakovas Rezancevas, 49-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vadas, žuvo.

Generolas leitenantas Michailas Zuskas, 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vadas, nušalintas nuo pareigų ir suimtas.

Aukščiausiosios Rados deputatė Olha Stefanyšyna pranešė, kad jos vyras žuvo nuo rusiško sviedinio Černihivo srityje.

„Mano mylimas vyras Bogdanas kovo 30 d. žuvo nuo rusų sviedinio netoli Černihivo, kai bandė gelbėti žmones. Būsiu su mūsų vaikais, be ryšio. Man labai skauda. Karas – kalė“, – parašė savo paskyroje „Facebook“ O.Stefanyšyna.

Per mūšius netoli Kyjivo žuvo Donecko oro uosto gynėjų, vadintų „kiborgais“, būrio narys desantininkas Tarasas Kovalis, kurio šaukinys buvo „Valteris“.

Nuotr. iš „Facebook“/Tarasas Kovalis

Tai „Facebook“ pranešė Vitalijus Deynega, fondo „Sugrįžk gyvas“ įkūrėjas:

„Keletas mano gerų pažįstamų jau žuvo šiame kare. Tačiau Tarasas Kovalis buvo ypatingas.

Valteris buvo drąsus ir didelis ginklų mėgėjas. Sąžiningas, švarus, padorus, paprastas ir geras vaikinas. Desantininkas. 2014 m. praėjęs beveik viską. Išlikęs toks pat ramus flegmatikas. Negalėjo meluoti, nes viskas atsispindėjo jo nuoširdžiame, šiek tiek vaikiškame veide. Vakar jis žuvo netoli Kyjivo, gindamas tave ir mane“.

Naktį Rusijos kariuomenė toliau apšaudė centrinę Donecko srities dalį, Marijinkoje, Krasnohorivkoje ir Novomichailovkoje buvo naudojami fosforo sviediniai, sužeisti žmonės.

Tai savo paskyroje „Telegram“ pranešė Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Pavelas Kyrylenka.

Nuotr. iš P.Kyrylenkos paskyros „Telegram“/Apgadinti namai Donecko srityje

„Marijinkoje, Krasnohorivkoje ir Novomichailovkoje priešas vėl panaudojo fosforo sviedinius. Vienuolika sužeistų civilių gyventojų iš Marijinkos bendruomenės buvo nuvežti į Kurachovskajos miesto ligoninę, tarp jų 4 vaikai“, – rašo jis.

P.Kyrylenkos teiginių apie panaudotus fosforo sviedinius neįmanoma patikrinti iš nepriklausomų šaltinių.

P.Kyrylenka pridūrė, kad geriamasis vanduo ir maistas ir toliau tiekiamas bendruomenėms. Taip pat tęsiama žmonių evakuacija.

Regiono administracijos vadovas paragino visus, kurie atsidūrė fronto linijoje ir yra priklausomi nuo specifinių vaistų bei medicininės priežiūros, pasinaudoti galimybe ir išvykti iš regiono.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba galėtų susitikti deryboms per artimiausias dvi savaites, ketvirtadienį pranešė Turkija, anksčiau šią savaitę priėmusi abiejų šalių derybininkus.

„Aukštesnio lygio susitikimas, bent jau užsienio reikalų ministrų lygio, galėtų įvykti maždaug per savaitę ar dvi“, – interviu per televiziją sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MevlutasCavusoglu

„Svarbiausia, kad abi pusės susiburtų ir susitartų dėl ilgalaikių paliaubų, – tęsė jis. – Norėtume surengti užsienio reikalų ministrų susitikimą kaip sąžininga tarpininkė.“

Antradienį Stambule buvo susitikę Rusijos ir Ukrainos derybininkai. Derybos suteikė vilties, kad karas Ukrainoje bus baigtas, tačiau nėra daug ženklų, kad rusų puolimo mastas būtų sumažėjęs.

NATO narė Turkija, palaikanti draugiškus ryšius su abiem pusėmis, ėmėsi tarpininkauti ir kovo pradžioje priėmė S.Lavrovą ir D.Kulebą pietiniame Antalijos mieste.

M.Cavusoglu teigė, kad didžiausia pažanga iki šiol padaryta Stambule vykusiose derybose.

„Ar viskas baigta? Ne... Buvo imtasi tam tikrų žingsnių įtampai sumažinti, nors to nelabai matome vietoje“, – sakė jis.

„Kai kurie sako, kad tai taktinis manevravimas. Kai kurie abejoja. Mes esame atsargūs“, – nurodė M.Cavusoglu.

Turkijos ministras taip pat pagyrė Stambule vykusiose derybose dalyvavusį futbolo klubo „Chelsea“ savininką Romaną Abramovičių už „naudingą vaidmenį“ siekiant nutraukti karą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Slovakijos kolega Ivanu Korčoku kviečia Vakarus būti vieningus teikiant koordinuotą ir visapusišką paramą Ukrainai bei plečiant sankcijas Rusijai.

Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, paramą šiai šaliai ir jos gyventojams, bėgantiems nuo karo, taip pat ir galimas tolesnes Rusijai ir Baltarusijai taikomas tarptautines sankcijas ministrai aptarė susitikime Bratislavoje, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Šalių diplomatijos vadovai taip pat kalbėjosi apie NATO rytinio flango saugumo stiprinimo priemones, energetinio saugumo iššūkius bei Lietuvos ir Slovakijos dvišalius santykius.

Slovakijos užsienio ir Europos reikalų ministerijos nuotr./Gabrielius Landsbergis ir Ivanas Korčokas

Pasak URM, ministrai pabrėžė būtinybę būti vieningiems „teikiant koordinuotą ir visapusišką paramą Ukrainai ir jos žmonėms“, kartu užtikrinant „greitą ir stiprų atsaką į Rusijos karinę agresiją“, darant maksimalų spaudimą Rusijos režimui, plečiant ir griežtinant individualias ir sektorines sankcijas bei toliau didinant Rusijos izoliaciją. 

G.Landsbergio teigimu, jokia valstybė negali likti nuošalyje, kai prieš suverenią šalį naudojama agresija, vykdomi karo nusikaltimai ir griaunama tarptautine teise grįsta pasaulio tvarka.

„Drauge turime teikti Ukrainai visą reikiamą humanitarinę ir karinę paramą. Nors Europoje jaučiamas nuovargis, privalome plėsti ir griežtinti sankcijas Rusijai. Taip pat itin svarbu imtis reikalingų priemonių siekiant atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių“, – pažymėjo G.Landsbergis.

Pokalbio metu apsikeista nuomonėmis ir informacija apie sudėtingą humanitarinę situaciją Ukrainoje bei šalių veiksmus, teikiant paramą ir sprendžiant pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo klausimus.

Kalbant apie NATO atgrasymo ir gynybos sustiprinimą, aptartas progresas stiprinant NATO rytinį flangą ir tolesni veiksmai artėjant NATO viršūnių susitikimui Madride. Akcentuota būtinybė toliau siekti esminio regiono saugumą stiprinimo – dislokuotų nuolatinių karinių pajėgų regione su detaliais NATO gynybos planais.

Ministrai aptarė stiprėjančius dvišalius santykius, augantį ekonominį bendradarbiavimą, glaudesnio bendradarbiavimo perspektyvas verslo, turizmo ir kultūros srityse.

Ketvirtadienį ministras G.Landsbergis taip pat dalyvauja Bratislavoje vykstančiame „Bukarešto devintuko“ (B9) platformos užsienio reikalų ministrų susitikime. Susitikimas skirtas aptarti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, saugumo situaciją NATO Rytų flange bei pasirengimą NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui balandžio 6−7 dienomis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, Ukrainoje tęsiantis Rusijos pradėtam karui, Vakaruose jaučiamas nuovargis, tačiau svarbu išlikti budriems ir toliau remti kovojančią Ukrainą.

„Karui vykstant jau daugiau nei mėnesį, Vakaruose pradedamas jausti tam tikras pripratimas ir nuovargis. Negalime to leisti. Turime išlikti budrūs ir tęsti šią kovą prieš agresorių drauge su Ukraina teikdami politinę, karinę ir humanitarinę pagalbą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G.Nausėda.

„Šiandien Ukraina kaunasi ne tik už savo laisvę, bet ir už mūsų visų laisvę. Tikiu, kad veikdami išvien, sutartinai, galėsime ir pajėgsime vėl sugrąžinti taiką į Europą“, – pridūrė jis.

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda ir Danijos premjerė Mette Frederiksen

Jis tai sakė po susitikimo su Danijos premjere Mette Frederiksen.

Ji teigė pritarianti G.Nausėdos raginimams ir toliau teikti įvairiapusę pagalbą Ukrainai.

„Privalome remti savo draugus ir partnerius Ukrainoje dar stipriau, kai kalbame apie sankcijas, ekonominę, humanitarinę pagalbą Ukrainai ir pagalbą ginkluote, kurią mes jau teikėme“, – teigė M.Frederiksen.

Ukrainos sostinės Kyjivo valdžia nusprendė nuo balandžio 1 d. iš dalies leisti mieste prekiauti alkoholiu.

Apie tai Kyjivo miesto karinė administracija paskelbė savo „Telegram“ kanale.

Pranešama, kad parduotuvėse ir aptarnavimo įstaigose alkoholio bus galima įsigyti nuo 11 iki 16 val.

Kremliaus pažadais apie esą planuojamą pajėgų atitraukimą iš kai kurių Ukrainos regionų bus galima patikėti tik tada, jeigu jie virs realiais darbais, iki tol svarbu nemažinti spaudimo karo nusikaltimus vykdančiam režimui, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Taip ji ketvirtadienį kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvoje viešinčia Danijos premjere Mette Frederiksen.

„Rusijos vykdomi karo nusikaltimai, kuriuos taip pat aptarėme, ir tas melas, kuris sklinda iš šios šalies aukščiausių pareigūnų, civilizuotam pasauliui, kuriam neabejotinai priklauso ir Lietuva, ir Danija, yra sunkiai suvokiami, – sakė I.Šimonytė. – Todėl labai sunku patikėti tais pažadais, kuriuos Kremlius dabar dalina apie savo pajėgų atitraukimą ir apie kokį nors nuoširdų norą derėtis.“

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Lietuvos ir Danijos premjerių spaudos konferencija

„Todėl kalbėjome šiandien ir manau, kad tokios pozicijos turbūt laikysis dauguma šalių, kad visa tai bus galima vertinti tik pagal darbus, o tikrai ne pagal žodžius“, – pabrėžė Lietuvos premjerė.

Jos teigimu, svarbu nepasiduoti nuoširdžiam norui matyti situacijos gerėjimą ir nenustoti žvelgti į situaciją realistiškai – ne mažinti spaudimą, o jį didinti.

Ragina plėsti sankcijas

I.Šimonytė priminė, jog Europos vadovų taryba yra sutarusi imtis veiksmų „užtaisyti sankcijų skyles ir apėjimus“ bei pabrėžė, jog labai svarbu šia kryptimi dirbti ir toliau.

Pasak jos, sankcijos duoda rezultatų, ką įrodo Kremliaus propagandos pastangos skleisti Vakaruose naratyvą, jog eiliniai žmonės neturėtų kentėti dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimų.

„Akivaizdu, kad Kremliaus propaganda imasi įvairių veiksmų, jog įtikintų Vakarų valstybes atsisakyti sankcijų, galbūt jas laikinai pristabdyti ir jau jokiu būdu negriežtinti“, – teigė I.Šimonytė.

„Manau, kad privalome būti nuoseklūs ir kantrūs ir toliau spaudimą stiprinti“, – pridūrė ji.

Jai antrino ir M. Frederiksen, akcentuodama būtinybę įvesti „kaip įmanoma griežtesnes sankcijas“ Rusijai, tačiau nedetalizavo, kokios jos galėtų būti.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Lietuvos ir Danijos premjerių spaudos konferencija

„Nesileisiu į platesnes diskusijas apie sankcijas, kol dėl jų nėra apsispręsta, – sakė premjerė. – Mes tikimės daugiau sankcijų ir iš savo pusės esame pasiruošę daryti daugiau.“

Savo ruožtu Lietuvos ministrė pirmininkė teigė, kad ES galėtų iš tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT pašalinti daugiau Rusijos bankų, atsisakyti energijos išteklių importo.

„Tik nedidelė dalis bankinės sistemos šiuo metu yra atjungta nuo SWIFT'o. Tarp didelių bankų Rusijos iš esmės ten gal yra vienas. (...) Tokią sankciją yra galimybė plėsti ir toliau, o kitas toks, turbūt, labai akivaizdus klausimas diskusijos, nors jos ir nėra lengvos, tai, kas dabar maitina Rusijos karo mašiną – energetiniai ištekliai“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Plačiau skaitykite čia: 

Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis Kyjivo apylinkėse prasidės įnirtingos kovos. Taip teigiama naujausioje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos parengtoje žvalgybos apžvalgoje.

„Rusijos pajėgos ir toliau laikosi pozicijose į rytus ir vakarus nuo Kyjivo, nepaisant to, kad pasitraukė nedidelis skaičius dalinių. Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis miesto apylinkėse vyks įnirtingi mūšiai“, – sakoma pranešime.

Nepaisant Rusijos pareiškimų, kad ji ketina sumažinti karinį aktyvumą aplink Černihivą, Rusijos artilerijos apšaudymas ir raketų smūgiai tęsiasi, teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Be to, Mariupolyje, kuris yra pagrindinis Rusijos pajėgų taikinys, tebevyksta intensyvūs mūšiai, tačiau Ukrainos pajėgos vis dar kontroliuoja miesto centrą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ARD televizijai sakė, kad Vokietija yra pasirengusi suteikti Ukrainai saugumo garantijas, tačiau mano, kad karas tebesitęsia ir kad taikos derybose dar nepasiektas proveržis.

Ji taip pat perspėjo, kad kai Rusija kalba apie garantijas, ji turi omenyje visai kitus dalykus, nei kai apie garantijas kalba Ukrainos pusė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Annalena Baerbock

„Rusijos prezidentas įsivaizduoja, kad gali turėti veto teisę Ukrainos interesų saugumo atžvilgiu. Tačiau apie tai negali būti nė kalbos. Ukraina yra laisva šalis ir tokia turi išlikti ateityje“, – sakė A.Baerbock.

Anksčiau Didžioji Britanija pranešė, kad apsvarstytų Ukrainos prašymą tapti jos saugumo garantu, tačiau atmeta galimybę prisiimti tokius įsipareigojimus, kokius viena kitos atžvilgiu turi NATO narės.

Dėl Rusijos apšaudymo užsidegė mokykla Severodonecke ir naftos saugykla Lysičanske.

Tai pranešė Serhijus Gaidajus, Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas. Jo teigimu, sužeistų ir žuvusių Lysičansko gyventojų iš gatvių negalėjo išvežti kelias valandas.

Nuotr. iš Serhijaus Gaidajaus „Telegram“ paskyros/Dega naftos saugykla Lysičanske

Be to, rusų ugnis susprogdino 9 gyvenamuosius namus Lysičanske, 5 Severodonecke ir 1 Rubižnėje. Keletas namų buvo apgadinti, bet neužsidegė.

„Rusai šaudo iš visų sunkiųjų ginklų. Jei anksčiau, palyginti su situacija kituose regiono miestuose, Lysičansko gyventojai jausdavosi daugiau ar mažiau saugūs, tai vakar, ko gero, neliko nė vieno rajono, į kurį būtų pataikę. Kiekviena iš trijų pagrindinių gyvenvietės dalių nukentėjo nuo artilerijos ir krušos. Sugriautų namų skaičius skaičiuojamas dešimtimis. Nukentėjusiųjų skaičius taip pat. Du žmonės žuvo, dviejų vaikų būklė sunki“, – rašė S.Gaidajus savo „Telegram“ paskyroje.

Nuotr. iš Serhijaus Gaidajaus „Telegram“ paskyros/Dega naftos saugykla Lysičanske

Rusijos vadovybė ruošiasi formuoti savo okupacinę valdžią laikinai okupuotose teritorijose – Rusija atrenka saugumo agentūrų, prokuratūrų ir teismų darbuotojus, kurie ateityje bus siunčiami į Ukrainą, pranešė Ukrainos pajėgų Generalinis štabas.

Chersono srityje bandydami sukurti dar vieną apsišaukėlišką respubliką regione "dirba" FSB darbuotojai, 652-oji informacinių-psichologinių operacijų grupė ir Rusijos Federacijos generalinio štabo 12-osios vyriausiosios valdybos pareigūnai. Jų darbas – atlikti vadinamąjį aiškinamąjį darbą su vietos valdžios institucijomis ir gyventojais. 

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus pranešė, kad humanitarinė padėtis Popasnoje ir Rubižnėje yra pasibaisėtina, rašoma „UNIAN“.

„Turime labai daug problemų, kaip pristatyti humanitarinę pagalbą į tas gyvenvietes, kurios nuolat apšaudomos“, – sakė jis.

Rusijos okupantai iš Bresto (Baltarusija) oro uosto apšaudo Ukrainos miestus. Tai per nacionalinės televizijos maratoną pareiškė Vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Vadimas Denisenka, skelbia UNIAN.

Tuo pat metu V.Denisenka dabar Baltarusijos kariuomenės dalyvavimo invazijoje grėsmę vertina kaip mažą.

„Baltarusijos puolimas iš tikrųjų jau vyksta, tik be Baltarusijos kariuomenės. Be to, rusai ėmė naudotis Bresto oro uostu, iš kurio pradeda apšaudyti mūsų teritorijas“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas.

Ukrainos derybos online formatu su Rusijos delegacija bus atnaujintos balandžio 1 d.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė derybų grupės vadovas Davydas Arachamija.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Davydas Arachamija

„Per derybas Turkijoje taip pat paskelbėme, kad jau pribrendo būtinybė surengti abiejų valstybių vadovų susitikimą. Rusijos delegacija atsakė, kad pirmiausia reikia parengti nuoseklesnį sutarties projektą. Per savaitę išsiaiškinsime, ką dar derybų dalyviai turi nuveikti. Tikimės, kad šalių prezidentai susitiks vėliau. Kartu primygtinai reikalaujame, kad toks susitikimas neįvyktų Rusijos ar Baltarusijos teritorijoje“, – sakė jis.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai Lietuvos institucijos įšaldė iki kovo pabaigos Rusijos oro vežėjai „Aeroflot“ vadovavusio Michailo Polubojarinovo nekilnojamąjį turtą (NT) Palangoje, ketvirtadienį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT.

Šeima Lietuvos pajūryje buvo įsigijusi du butus tame pačiame name 2008 ir 2016 metais. Ekspertų vertinimu, šio NT rinkos vertė siekia mažiausiai pusę milijono eurų.

Registrų centras LRT informavo, kad NT registre tiek prie M.Polubojarinovo šeimos nuomojamos valstybinės žemės, tiek prie butų buvo pridėta speciali žyma, draudžianti su minimu NT atlikti bet kokius veiksmus.

M.Polubojarinovui ES sankcijos įvestos kovo 9 dieną, tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atmetė Rusijos pažadus sumažinti karinę veiklą aplink Kyjivą ir šiaurinį Černihivo miestą, ir pareiškė, kad jo kariuomenė ruošiasi tolesnėms kovoms rytuose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Netikime niekuo, nė viena gražia fraze“, – vaizdo kreipimesi į tautą sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad Rusijos kariai persigrupuoja, kad galėtų smogti rytiniam Donbaso regionui.

„Mes nieko neatiduosime. Kovosime už kiekvieną savo teritorijos metrą“, – pridūrė jis.

Naujose palydovinėse nuotraukose matyti apšaudymų Mariupolyje padariniai.

Žemės stebėjimo bendrovės „Maxar“ paskelbtose nuotraukose matyti, kad gyvenamieji Mariupolio rajonai virto griuvėsiais.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis prieš ir po invazijos

Praėjusią savaitę „Meta“, kuriai priklauso „Facebook“ ir „Instagram“, sustabdė kai kurias kokybės kontrolės priemones, kuriomis užtikrinama, kad Rusijoje, Ukrainoje ir kitose Rytų Europos šalyse esančių naudotojų pranešimai atitiktų jos taisykles, rašoma „The New York Times“.

Pagal šį pakeitimą „Meta“ laikinai nustojo stebėti, ar jos darbuotojai, stebintys „Facebook“ ir „Instagram“ įrašus iš šių regionų, tiksliai vykdo jos turinio gaires, sakė šeši su situacija susipažinę žmonės. Jų teigimu, darbuotojai negalėjo sekti besikeičiančių taisyklių dėl to, kokius įrašus apie karą Ukrainoje leidžiama skelbti.

JAV žvalgybos duomenimis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo klaidingai informuotas savo patarėjų apie Rusijos kariuomenės kovas Ukrainoje, skelbia „The New York Times“.

Sergejus Šoigu, Vladimiras Putinas

Pasak kelių JAV pareigūnų, žvalgybos duomenys rodo, kad tarp V.Putino ir Gynybos ministerijos, įskaitant Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu, kuris kadaise buvo vienas iš patikimiausių Kremliaus artimiausios aplinkos narių, didėja įtampa.

Rusijos kariuomenės suklupimai pakirto pasitikėjimą tarp V.Putino ir jo Gynybos ministerijos. Nors S.Šoigu buvo laikomas vienu iš nedaugelio patarėjų, kuriais V.Putinas pasitikėjo, karo Ukrainoje nesėkmės pakenkė šiems santykiams, rašo „The New York Times“.

Naktis Kyjive buvo palyginti rami. Tuo pat metu socialiniuose tinkluose vartotojai pranešė apie sprogimus sostinėje, teigiama „UNIAN“.

Kaip pranešta „UNIAN“, Dergačyje Rusijos apšaudymas visiškai sunaikino miesto tarybos pastatą, sakė bendruomenės vadovas Viačeslavas Zadorenka.

„Azov“ pulko kariai, ginantys Mariupolį, pranešė sunaikinę 3 tankus ir daugiau kaip 64 priešo pėstininkus, tarp kurių yra ir Rusijos GRU specialiųjų pajėgų kariai, praneša „UNIAN“.
 

Kaip rašo „Reuters“, elektroninės Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos vadovas Jeremy Flemingas trečiadienį pareiškė, kad nauji žvalgybos duomenys rodo, jog kai kurie Rusijos kariai Ukrainoje atsisakė vykdyti įsakymus, sabotavo savo pačių įrangą ir netyčia numušė vieną savo lėktuvą.

„Reuters“ rašo negalintys patikrinti šios informacijos.

Prancūzijos karinės žvalgybos valdybos vadovas generolas Ericas Vido artimiausiu metu bus atleistas iš pareigų, nes nesugebėjo numatyti karo Ukrainoje, rašo „Figaro“, remdamasis šaltiniu kariuomenėje.

Kaip sužinojo žiniasklaida, E.Vido kaltinamas „nepakankama kvalifikacija“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino boikotuoti „Ritter Sport“ dėl jos atsisakymo pasitraukti iš Rusijos rinkos. Bendrovė tokį sprendimą argumentavo „rimtomis pasekmėmis“.

Ministras apie tai pranešė socialiniame tinkle „Twitter“.

Ukrainos kariuomenė JAV Kongresui pateikė poreikių sąrašą, praneša CNN.

Ukrainai reikia:

• žvalgybinų ir atakos dronų;
• taktinių radarų;
• elektroninių kovos su dronais sistemų;
• šturmo lėktuvų.

Antradienį Kapitolijui pateiktame sąraše, kurį gavo CNN, taip pat prašoma padėti gydyti sužeistus karius ir remontuoti įrangą, taip pat mobiliųjų karo medicinos ligoninių. Be to, Ukraina prašo padėti remontuoti šarvuotąją techniką kaimyninėse šalyse, taip pat lėktuvų, kurie padėtų gabenti ginklus.

Rusų okupantai užminavo keletą Trostjaneco objektų, įskaitant kapines.

Tai vakar pareiškė Sumų regiono valstybinės administracijos pirmininkas Dmytro Žyvickis.

„Daug vielų, daug minų, daug užminuotų laukų, pakelių. Jie net kasinėjo kapines. Deja, žuvo vienas civilis, kuris ėjo kelio pakraščiu ir užkliudė vielą. Šuo taip pat išgelbėjo savo šeimininkės gyvybę: jis bėgo į priekį ir taip pat atsitrenkė į laidą bei susisprogdino, tačiau išgelbėjo mūsų pilietės gyvybę“, – pasakojo pareigūnas.

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Liz Truss ragina Indiją bendradarbiauti su kitomis demokratinėmis valstybėmis, kad būtų pasipriešinta Rusijos agresijai.

Šiuo metu ji yra Naujajame Delyje, kur veda derybas su kolegomis, susirūpinusi dėl ministro pirmininko Narendros Modi nenoro viešai pasmerkti Rusijos – ilgametės Šaltojo karo laikų sąjungininkės – veiksmus.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Elizabeth Truss

Indija yra labai priklausoma nuo Maskvos dėl ginklų importo ir yra susilaikiusi per kelis JT balsavimus šiuo klausimu.

Ji taip pat importavo tris milijonus barelių smarkiai atpigusios rusiškos naftos, kai šalis buvo priversta sumažinti kainą dėl tarptautinių sankcijų.

Pareiškime L.Truss teigė: „Glaudesni Didžiosios Britanijos ir Indijos ryšiai padidins saugumą Indostane ir visame pasaulyje, sukurs darbo vietų ir galimybių abiejose šalyse.

Tai dar svarbiau Rusijos neišprovokuotos invazijos į Ukrainą kontekste ir pabrėžia būtinybę laisvoms demokratinėms valstybėms glaudžiau bendradarbiauti tokiose srityse kaip gynyba, prekyba ir kibernetinis saugumas.“

Kai kurios Rusijos pajėgos pasitraukė iš Černobylio atominės elektrinės teritorijos, teigia aukštas JAV gynybos pareigūnas.

Černobylis, liūdnai pagarsėjęs kaip didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos vieta, yra maždaug už 97 km į šiaurės vakarus nuo Kyjivo. Vasario pabaigoje, pirmosiomis invazijos dienomis, ši vieta pateko į Rusijos rankas, sukeldama nuogąstavimus, kad gali būti pažeisti saugumo standartai Černobylio uždraustoje zonoje.

Atsitraukimas vyksta tuo metu, kai dalis Rusijos karių netoli Ukrainos sostinės pakeitė savo pozicijas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Trečiadienį Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby sakė, kad JAV pastebėjo, jog maždaug 20 proc. Rusijos pajėgų, judančių prieš Kyjivą, „persidislokuoja“, o kai kurios iš jų vyksta į Baltarusiją. J.Kirby teigė, kad persidislokuojančios pajėgos dažniausiai kovojo vietovėse į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Kyjivo. 

Prieš savaitę Ukrainos vyriausybė pranešė, kad Rusijos pajėgos apiplėšė ir sunaikino netoli apleistos atominės elektrinės esančią laboratoriją, kurioje buvo tikrinamos radioaktyvios atliekos. 

Rusijos pajėgų judėjimas prie Černobylio ir kitose Kyjivo apylinkėse įvyko praėjus dienai po to, kai Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos „deeskaluos“ padėtį aplink Kyjivą. Nepaisant Rusijos pareiškimo, Kyjivas ir aplinkiniai miestai per pastarąją parą buvo nuolat bombarduojami Rusijos pajėgų. 

„Mūsų vertinimu, kaip ir vakar sakėme, jie ketina perginkluoti šias pajėgas, papildyti jų atsargas ir tikriausiai panaudoti jas kitose Ukrainos vietose“, – sakė J.Kirby. 

Pasak Ukrainos delegacijos taikos derybose su Rusija vadovo, Ukrainai gali prireikti mažiausiai metų, kad surengtų referendumą dėl savo neutralumo.

Ukrainos neutralumas yra pagrindinis Rusijos reikalavimas siekiant užbaigti karą. Anksčiau šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra atviras šiai idėjai, jeigu Ukraina gaus saugumo garantijas.

Viename televizijos interviu Ukrainos derybininkas Davydas Arachamija sakė, kad tokį sprendimą galiausiai turėtų priimti Ukrainos žmonės – o ne politikai – nacionaliniame referendume.

„Tai didelė procedūra, kuri negali vykti už taikios teritorijos ribų“, – sakė jis.

Pranešama, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę iš šalies strateginių rezervų išleisti maždaug milijoną barelių naftos per dieną.

Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, nafta būtų išleidžiama per kelis mėnesius, siekiant sumažinti benzino kainas, kurios išaugo po to, kai Rusija vasario 24 d. įsiveržė į Ukrainą.

Neįvardyti šaltiniai, kuriais remiasi agentūra „Bloomberg“, teigė, kad iš viso gali būti išleista 180 mln. barelių naftos.

Tikimasi, kad ketvirtadienį J.Bidenas kalbės apie savo administracijos pastangas sumažinti kainas.

Trečiadienį paskelbti Kvinipiako universiteto apklausos rezultatai rodo, kad 41 proc. amerikiečių mano, jog dėl išaugusių degalų kainų kaltas J.Bidenas, o 24 proc. mano, kad kainas pakėlė sankcijos Rusijai.

Po pranešimų, kad JAV ketina imtis naujų priemonių didelėms degalų kainoms sumažinti, naftos kainos smarkiai sumažėjo.

Rytinėje prekyboje Azijoje JAV naftos etalonas West Texas Intermediate atpigo 5,6 proc. , o Brent Crude – 4,8 proc.