Pranešama, kad JAV valstybės sekretorius A.Blinkenas ir Pentagono vadovas Ll.Austinas – Ukrainoje

Rusija planuoja „inscenizuotą referendumą“ pietiniame Chersono mieste, kad pateisintų savo okupaciją, teigiama naujausioje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos ataskaitoje, skelbia CNN.

Joje teigiama, kad šis miestas yra labai svarbus siekiant Rusijos tikslo nutiesti sausumos tiltą į 2014 m. Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį ir dominuoti Pietų Ukrainoje.

Joje priduriama, kad Rusija šią taktiką taikė siekdama atgaline data pateisinti Krymo užgrobimą.

Chersonas yra vienintelis didelis miestas, kurį Rusijai pavyko užimti nuo vasario pabaigoje įvykdytos invazijos. Tačiau kai kurias aplinkines vietoves nuo to laiko susigrąžino Ukrainos kariai, o kovos regione tęsiasi.

Pietinio centrinio Kryvyj Riho miesto karinis vadovas sekmadienį pareiškė, kad Ukraina pastebėjo, jog ruošiamasi galimam Rusijos pajėgų puolimui iš Chersono srities, ir pridūrė, kad regione stiprinama gynyba, skelbia CNN.

Per televiziją Oleksandras Vilkulas sakė, kad Rusijos pajėgos „formuoja puolamąjį smogiamąjį junginį mūsų kryptimi Chersono srityje. Laukiame jų galimo perėjimo į puolimą artimiausiomis dienomis. Tačiau mes žinome apie juos daugiau, nei jie mano; mes suprantame visus jų planus; ir esame visiškai pasirengę bet kokiam situacijos vystymuisi.“

O.Vilkulas sakė, kad Krivoj Riho garnizonas yra pasirengęs ir turi parengtą gynybą.

„Tęsiamas didelis darbas padedant evakuoti žmones iš fronto zonos, – sakė jis. – Kryvyj Rihas teikia autobusus ir greitosios pagalbos automobilius. Suteikėme medicininę pagalbą ir socialinius darbuotojus. Tačiau žmonės važiuoja dviračiais ir vežimėliais išveža senus žmones ir vaikus“.

Anksčiau šią savaitę vienas aukščiausio rango Rusijos generolas pareiškė, kad Maskva planuoja nustatyti „visišką kontrolę“ Pietų Ukrainoje antrajame invazijos į Ukrainą etape.

Jungtinės Valstijos parengė sankcijų paketą Alinai Kabajevai, tačiau jų neįgyvendina, nes tai gali būti pernelyg „asmeniškas“ smūgis V.Putinui.

Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais.
38 metų gimnastė A.Kabajeva, JAV vyriausybės laikoma Rusijos prezidento meiluže ir mažiausiai trijų jo vaikų motina.

JAV pareigūnai leidiniui teigė, kad ji įtariama prisidėjusi prie V.Putino asmeninio turto slėpimo užsienyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas, Alina Kabajeva

Tačiau jie mano, kad sankcijų taikymas A.Kabajevai būtų laikomas tokiu asmeniniu smūgiu V.Putinui, kad tai galėtų dar labiau padidinti įtampą tarp Rusijos ir JAV.

JAV Iždo departamentas, kuris, pasak JAV pareigūnų, parengė sankcijų paketą prieš A.Kabajevą (dabar jis sustabdytas), atsisakė komentuoti. JAV pareigūnai teigė, kad veiksmai prieš A.Kabajevą nėra atmesti.

Anksčiau buvo pranešta, kad A.Kabajeva buvo pastebėta sužadėtuvių ar vestuvinį žiedą ant dešinės rankos bevardžio piršto.
 

Poltavos regioninės karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas sakė, kad sekmadienį devynios Rusijos raketos pataikė į centrinės Ukrainos Kremenčuko miestą. 

„Jau devynios Rusijos raketos šį vakarą pataikė į Kremenčuko infrastruktūrą, – sakė D.Luninas. – Priešui nesvarbu, kad tai šventa diena“.

Dauguma ukrainiečių sekmadienį šventė Velykas. D.Luninas nepateikė daugiau informacijos apie smūgių pasekmes.

Anksčiau sekmadienį pranešta, kad penkios raketos pataikė į infrastruktūros objektus Poltavos regione, tačiau nebuvo pateikta daugiau informacijos.

Ukraina paprašė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pateikti sąrašą įrangos, kuri būtina patikimam ir saugiam jos branduolinių objektų eksploatavimui karo metu, teigiama organizacijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Sąraše konkrečiai paminėti radiacijos matavimo prietaisai, apsauginės medžiagos, elektros energijos sistemos ir dyzeliniai generatoriai, skelbia BBC.

Pareiškime teigiama, kad TATENA praėjusį mėnesį pristatė Ukrainai pirminę įrangą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Kitą įrangos komplektą tikimasi pristatyti, kai kitą savaitę TATENA generalinis direktorius atvyks į Černobylio atominę elektrinę, teigia organizacija.

Ukrainos laiške TATENA teigiama, kad iš 15 veikiančių reaktorių keturiose šalies atominėse elektrinėse septyni šiuo metu yra prijungti prie elektros tinklo, įskaitant du Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios AE, du Rivnės AE, du Pietų Ukrainos AE ir vieną Chmelnyckio AE.

Kiti aštuoni reaktoriai yra sustabdyti reguliariam techniniam aptarnavimui arba laikomi rezerve. Ukrainos teigimu, keturiose atominėse elektrinėse toliau veikia saugos sistemos, be to, jos ir toliau turi elektros energijos tiekimą už savo teritorijos ribų.

Sekmadienį dėl Rusijos okupantų apšaudymo Donecko srityje žuvo penki civiliai gyventojai, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenko.

Jis pažymėjo, kad kalbama apie du žmones Novoselovkoje, du Krasnogorovkos Očertinsko bendruomenėje ir vieną žmogų Novomichailovkoje.

„Dar penki buvo sužeisti“, – sakė jis.

Be to, P.Krylenko pažymėjo, kad du žmonės, sužeisti Bachmute, buvo gydomi Luhansko srityje.

Velykų išvakarėse rusų okupantai iš savo teritorijos artilerija apšaudė Sumų regioną, pranešė Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba, kurią cituoja UNIAN.

Pranešime teigiama, kad nuo užpuolikų nukentėjo psichoneurologinis internatas Atinsko kaime. Pastate buvo išdaužtos durys ir langai.

Iš Rusijos teritorijos taip pat buvo apšaudyti privatūs namai Bojaro Ležači kaime. „Laimei, žmonių aukų nebuvo“, – pažymėjo UASBGS.

Pasieniečiai teigė, kad šiuo metu Sumų regione išlieka įvairių Rusijos agresoriaus provokacijų galimybė.

Kyjivas siūlo surengti specialų taikos derybų su Rusija raundą Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ pašonėje, teigia Ukrainos prezidento patarėjas.

Oleksijus Arestovyčius pasiūlė, kad derybomis galėtų būti siekiama sudaryti paliaubas ir nustatyti pietiniame uostamiestyje įstrigusių civilių ir kovotojų likimą.

Mariupolio plieno gamykloje įsikūrusi nedidelė ukrainiečių gynėjų grupė jau kelias savaites neleidžia Rusijos pajėgoms visiškai perimti strategiškai svarbaus uosto kontrolės.

Taip pat pranešama, kad ten slepiasi civiliai gyventojai, įskaitant vaikus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“ gamykla

Ukrainos nuostoliai, patirti dėl Rusijos agresijos per du karo mėnesius, jau siekia apie 1 trilijoną dolerių, Ukrainos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Olehas Ustenka, kurį cituoja UNIAN.

Jis pažymėjo, kad Rusijoje puikiai suprantama, jog Rusija turės atlyginti visus nuostolius Ukrainai, todėl artimiausia V.Putino aplinka stengėsi greitai nuslėpti savo asmeninius turtus, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai neįmanoma.

Jo teigimu, nuslėpti milijardiniai turtai yra tik „ledkalnis“, o Rusijos turto paieškai jau dirba kelios darbo grupės.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Mykolajivas

Rusija smogė Avdijivkos kokso gamyklai, pranešė Donecko srities prokuratūra.

„Pagal Donecko srities prokuratūros procesinius nurodymus atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnis). 2022 m. balandžio 24 d. apie 11.35 val. Rusijos ginkluotosios pajėgos, naudodamos daugkartinį raketų paleidimo įrenginį, dar kartą apšaudė Avdijivkos miestą Donecko srityje“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad vieną didžiausių kokso ir chemijos pramonės įmonių valstybėje – Avdijivkos kokso gamyklą – vėl apšaudė okupantai. Buvo apgadinta pirmojo kokso cecho trečioji baterija, kogeneracinė jėgainė ir regeneravimo cechas.

Išsami informacija apie pažeistą infrastruktūrą dar nustatinėjama.

Penkios Rusijos raketos pataikė į infrastruktūros objektus Poltavos regione.

Apie tai pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas.

„Penkios Rusijos raketos pataikė į infrastruktūros objektus regione“, – sakė jis.

Pasak D.Lunino, informacija apie aukas ir sunaikinimą tikslinama.

„Visos detalės vėliau. Perspėjimas tęsiasi, iš slėptuvių neišeiname“, – pridūrė jis.

Didžioji Britanija sekmadienį paragino Prancūziją ir Vokietiją daugiau prisidėti padedant Ukrainai kariauti su Rusija, ir įspėjo, kad „visada buvo galimybė“, kad Maskva gali pasiekti pergalę. 

Ministras Oliveris Dowdenas visuomeniniam transliuotojui BBC sakė, kad Maskvai intensyvinant puolimą Ukrainos pietuose ir rytuose, Vakarai turėtų „toliau didinti spaudimą Rusijai“. 

„Vakarai turi savo ruožtu reaguoti, ir mes esame pasirengę tai padaryti“, – pareiškė pareigūnas.

„Siekiama, kad visi tai darytume, bet būtų gerai, kad daugiau darytų ir Prancūzija bei Vokietija“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar, jo nuomone, Rusija gali laimėti, O.Dowdenas atsakė: „Visada buvo galimybė, kad Rusija iš to išeis nugalėtoja. Nenorime, kad taip atsitiktų.“

„Rusijos Dūma siūlo priversti paimtus į nelaisvę Ukrainos karius duoti kraujo sužeistiems okupantams... Tokia priverstinės donorystės praktika buvo paplitusi nacių koncentracijos stovyklose. Išgyvenusieji Buchenvalde prisiminė, kad iš jų buvo imamas kraujas Vermachto kariams. Tuo pat metu žmonės buvo marinami badu ir verčiami dirbti“, – rašė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova.

Dėl Rusijos okupantų apšaudymo kelių gyvenviečių gyventojai laikinai okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose liko be vandens tiekimo, pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova.

„Dėl Rusijos priešo apšaudymo laikinai okupuotų Donecko ir Luhansko sričių gyventojai neturi vandens. Okupantai artilerija apgadino Seversko Donecko-Donbaso kanalo vandentiekio vamzdyno 3-iąjį keltuvą. Horlivka, Doneckas, Charcižskas ir daugelis kitų gyvenviečių liko be vandens tiekimo“, – pabrėžė ji.

Dėl priešų apšaudymo, pridūrė ombudsmenė, Pietų Donbaso vandentiekio 1-ojo lifto siurblinė ilgą laiką buvo be elektros energijos.

Okupacinė „valdžia“ neleidžia remonto brigadoms atkurti vandens tiekimo regione, pabrėžė L.Denisova.

„Luhansko srityje Rusijos sviedinys pataikė į transformatorinę pastotę, kuri maitina siurblines, tiekiančias vandenį centriniams Lysychansko rajonams, taip pat Novodružsko ir Privolės miestams. Dabar šis įrenginys yra atjungtas, todėl miestams centralizuotai netiekiamas vanduo“, – teigiama ataskaitoje.

Denisova pabrėžė, kad apšaudydama strateginius gyvybiškai svarbius objektus okupacinė šalis pažeidžia Ukrainos piliečių teisę gauti geriamojo vandens, įtvirtintą JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje ir JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje (A/HRC/15/L).

Pasak ombudsmenės, Rusijos veiksmai pažeidžia 1949 m. rugpjūčio 12 d. Konvenciją dėl civilių asmenų apsaugos karo metu (Ketvirtoji Ženevos konvencija). Pagal jį okupavusi valstybė privalo visomis įmanomomis priemonėmis aprūpinti civilius gyventojus visais reikalingais ištekliais, ypač vandeniu.

L.Denisova paprašė JT žmogaus teisių pažeidimų per Rusijos karinę invaziją į Ukrainą tyrimo komisijos atsižvelgti į šiuos faktus apie Rusijos žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje.

Rusijos okupantai užėmė dalį Zarečnojė gyvenvietės ir pradėjo judėti Orechovo ir Nižnės gyvenviečių Donbase kryptimi, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Rytinėje operatyvinėje zonoje tęsiamos priešo puolimo operacijos, kuriomis siekiama sutriuškinti Jungtinių pajėgų grupuotę, visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją ir užtikrinti sausumos kelią į laikinai okupuotą Krymą“, – rašoma pranešime.

Teigiama, kad Rusijos pajėgos nevykdė aktyvių operacijų Voluinės ir Polesės kryptimis. Iki septynių Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų batalionų toliau vykdo užduotis saugoti Ukrainos ir Baltarusijos sieną Bresto ir Homelio srityse.

Siversko kryptimi Rusijos federalinės saugumo tarnybos Pasienio apsaugos tarnyba toliau sustiprintai saugo Ukrainos ir Rusijos sieną Briansko ir Kursko srityse.

Slobožansko kryptimi toliau vyksta priešo ginklų ir karinės technikos perdislokavimas į Kupjansko rajoną.

„Okupantai tęsia dalinę Charkivo miesto blokadą, bandydami užpulti mūsų karius ir svarbiausius infrastruktūros objektus“, – pranešė Generalinis štabas.

Pažymima, kad suintensyvėjo priešo dalinių puolimo ir šturmo veiksmai Paškovo, Dolgenkojės ir Bolšaja Kamyševacha vietovėse. Rusijos pajėgoms nepavyko, jis patyrė nuostolių ir buvo priverstos trauktis į anksčiau užimtas pozicijas.

Donecko ir Tavrikos kryptimis Rusijos pajėgos stiprina kontrolės ir priešlėktuvinės gynybos priemones.

„Jie ir toliau apšaudo mūsų karių pozicijas visoje kontakto linijoje iš minosvaidžių, artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Vykdo oro smūgius operatyviniais ir taktiniais orlaiviais“, – pridūrė Generalinis štabas.

Severodonecko kryptimi priešas nesėkmingai bandė pulti Limano ir Jatkovkos kaimus.

Popasnos kryptimi Rusijos daliniai bandė įtvirtinti pasiektas pozicijas. Priešas taip pat persigrupavo, pasipildė personalu ir amunicija bei pasiruošė tolesniems puolimo veiksmams.

Kurachovo kryptimi, remiamas artilerijos, priešas bandė pulti Novomichailovkos ir Marinkos link, bet nesėkmingai.

Mariupolio kryptimi užpuolikai tęsė ugnies ir kovos veiksmus prie „Azovstal“ gamyklos.

„Priešas vykdė oro smūgius prieš tam tikrus civilinės infrastruktūros objektus. Okupantai vykdė šturmo veiksmus Vremovkos gyvenvietės kryptimi, patyrė nuostolių ir pasitraukė į anksčiau užimtas pozicijas“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos okupantai taiko priemones, ribojančias civilių gyventojų teises ir laisves, įskaitant judėjimo laisvę.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama vietos pareigūną, skelbia, kad Ukraina apšaudė kaimą Rusijos Belgorodo regione.

Vladimiras Perstevas sakė, kad vienam sviediniui nukritus į lauką, aukų ir žalos nepadaryta.

Ukraina teigia esanti nusivylusi, kad jos pastangos įstoti į Europos Sąjungą sulaukė Austrijos pasipriešinimo.

Kaip rašo BBC, Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas sakė, kad Kijevui neturėtų būti siūloma narystė 27 šalių bloke, o vietoje to reikėtų svarstyti alternatyvius kelius ES ir Ukrainos ryšiams plėtoti.

Ukraina šias pastabas pavadino „strategiškai trumparegiškomis.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prarado susidomėjimą derybomis dėl karo Ukrainoje pabaigos, „Financial Times“ sakė šaltiniai. 

Pasak leidinio, V.Putinas nebėra suinteresuotas diplomatinėmis pastangomis išspręsti konfliktą ir nori užgrobti kuo daugiau Ukrainos teritorijos, teigiama „Financial Times“ tekste, kuriuo remiasi „Sky News“.

Trys žmonės, informuoti apie pokalbius su Rusijos prezidentu, „Financial Times“ sakė, kad V. Putinas praėjusį mėnesį rimtai svarstė galimybę sudaryti taikos susitarimą su Ukraina.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Tačiau jie teigė, kad dabar jis mano, jog diplomatinės derybos atsidūrė „aklavietėje.“

Vienas asmuo, informuotas apie derybas, sakė, kad „Putinas nuoširdžiai tiki nesąmonėmis, kurias girdi per [Rusijos] televiziją, ir nori didelių laimėjimų.“

Jo požiūris sugriežtėjo po Rusijos karo laivo „Moskva“ nuskandinimo – už tai atsakomybę prisiėmė Ukraina.

„Po „Moskva“ [nuskandinimo] jis neatrodo kaip nugalėtojas, nes tai buvo žeminantis įvykis“, – sakė šaltinis. 

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo beveik 5,2 mln. žmonių, sekmadienį pranešė Jungtinės Tautos, tęsiantis didžiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizei.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo vasario 24 dienos, kai į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos, savo šalį paliko 5 186 744  ukrainiečiai.

Palyginus su šeštadieniu, ukrainiečių pabėgėlių skaičius išaugo 23 058.

Nuo balandžio pradžios Ukrainą paliko per 1 151 000 žmonių, o per visą kovą – 3,4 milijono.

Naujausi duomenys paskelbti ukrainiečiams švenčiant stačiatikių Velykas.

„Ukrainos žmonėms ir tiems, kurie buvo priversti bėgti iš šalies, tai bus dar viena baimės, kančios, netekties ir išsiskyrimo su artimaisiais diena, nes karas toliau siautėja be gailesčio“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

„Tegul stiprybė ir drąsa būna su jais“, – pridūrė jis.  

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodo, kad dar beveik 218 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – daugiausia studentų ir darbuotojų migrantų – taip pat pasitraukė į kaimynines šalis.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

TMO vertinimais, 7,7 mln. žmonių yra palikę savo namus, bet neišvykę iš Ukrainos.

Namus buvo priversti palikti beveik du trečdaliai ukrainiečių vaikų, tarp jų ir tie, kurie liko šalyje.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Ukrainos karo pabėgėliai Varšuvos autobusų ir traukinių stotyse

+15

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši dešimtadaliai ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 899 713 – kirto Lenkijos sieną. 

Daugelis jų tęsia kelionę į kitas bevizei Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis. 

Lenkų pasieniečių duomenimis, iš Lenkijos į Ukrainą jau sugrįžo daugiau kaip 800 tūkst. žmonių.

Iki karo Lenkijoje gyveno apie 1,5 mln. ukrainiečių, daugiausia darbininkų migrantų.

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją atvyko 744 074 žmonės iš Ukrainos. Didelę dalį jų sudaro asmenys, atvykę per Moldovą, įsiterpusią tarp Rumuniją ir Ukrainą.

Manoma, kad dauguma šių ukrainiečių vėliau išvyko į kitas šalis.

Rusija

Į Rusiją atvyko 578 255 pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 18–23 dienomis Rusijos teritoriją pasiekė 105 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Vengrija

Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 489 754 ukrainiečių pabėgėliai.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos. Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybės sieną kirto 433 214 ukrainiečių. Manoma, kad dauguma jų keliavo toliau į kitas valstybes.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 354 329 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Į artimą Rusijos sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 24 084 pabėgėliai.

Artimiausią savaitę galima tikėtis daugiau žinių apie JAV pagalbą Ukrainai, pareiškė Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Jonathanas Fineris, kurį cituoja CNN. 

J.Fineris sakė, kad administracija toliau svarsto „papildomus žingsnius“, kai kalbama apie Kremliaus nubaudimą už neišprovokuotą invaziją į Ukrainą. 

Pirmadienį CNN pranešė, kad JAV valstybės departamentas svarsto galimybę įtraukti Rusiją į terorizmo rėmėjų valstybių sąrašą, į kurį įtrauktos Šiaurės Korėja, Iranas, Kuba ir Sirija, o tai dar labiau sustiprintų Kremliaus kaip paribio valstybės statusą.   

„Manau, kad mes aiškiai pasakėme, jog svarstome tai, kaip ir visą eilę kitų papildomų žingsnių, kurių galėtume imtis, siekdami patraukti Rusiją atsakomybėn už nusikaltimus, kuriuos ji vykdo Ukrainoje“, – sakė Fineris.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į „besikeičiančius“ Rusijos karo tikslus nuo jos invazijos į Ukrainą pradžios prieš du mėnesius, pažymėdamas, kad „visiškai aišku“, jog Kremliaus pajėgos „turėjo prisitaikyti“ prie stipraus Ukrainos pasipriešinimo ir daugiau dėmesio skirti šalies pietums ir rytams. 

Popiežius Pranciškus prisijungė prie kitų, raginančių sudaryti paliaubas per stačiatikių Velykas, kurios yra svarbus įvykis tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje, rašo BBC.

Kalbėdamas katalikų tikintiesiems Vatikano Šventojo Petro aikštėje, Pranciškus dar kartą paragino siekti taikos Ukrainoje, kad „palengvėtų išsekusių žmonių kančios“.

123RF.com nuotr./Popiežius Pranciškus

Kovos prasidėjo prieš du mėnesius, tačiau „užuot sustojęs, karas dar labiau paaštrėjo“, – komentavo Pranciškus.

JT ir Raudonasis Kryžius taip pat sustiprino raginimus nutraukti ugnį.

Pastangos padėti civiliams pabėgti iš nuniokoto pietrytinio Mariupolio miesto humanitariniu koridoriumi vėl žlugo, teigia ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Agentūra „Reuters“ citavo jos žodžius, kad dar vienas bandymas mieste bus atliktas rytoj.

Anksčiau ji apkaltino Rusiją, kad ši rengia sąmokslą nutiesti savo lygiagretų kelią iš Mariupolio, kuriuo piliečiai būtų vedami į Rusijos teritoriją. Kremlius komentarų nepateikė.

Į bet kokią evakuaciją nebūtų įtraukti civiliai gyventojai, kurie, kaip teigiama, slepiasi „Azovstal“ plieno gamykloje, kur vis dar laikosi paskutiniai miesto ukrainiečių gynėjai. Pranešama, kad šiandien Rusija atnaujino plieno gamyklos puolimą.

Rusijos okupantai apšaudė Charkivo srities Čuhujivo miestą, sužeisti trys žmonės, tarp jų 12 metų vaikas.

Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Charkivo srities nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos vadovas Volodymyras Tymoško.

„Dėkojame Čuhujivo policijos pareigūnams, kurie šiandien, šventą stačiatikių dieną, atvyko padėti vietos gyventojams, sužeistiems per „šūdgalvių“ apšaudymą. Vėl buvo sužeistas vaikas ir jo motina. Šeimose ir vėl sielvartas. 2010 m. gimusiam vaikui diagnozuotos dešinės ir kairės šlaunies, dešinės ir kairės blauzdos šratinės žaizdos. Motinai, gimusiai 1986 m., buvo diagnozuotos kairės šlaunies šratinės žaizdos“, – sakė jis.

Be to, pasak jo, dar vienas 1953 m. gimęs vietos gyventojas patyrė šrapnelio žaizdas nugaroje ir atvirą pneumotoraksą.

Pažeisdama 1949 m. Ženevos konvenciją, Rusija laiko paimtus į nelaisvę ukrainiečių karius bendro režimo kolonijose, nepakeitusi kalėjimų į karo belaisvių stovyklas, pareiškė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova.

Pasak jos, Ukrainos kariuomenės karo belaisviai laikomi bendro režimo kolonijose Rostovo srityje. Šiuo tikslu okupantai Rusijos pietuose įrengė iš karto dvi įkalinimo įstaigas: bendrojo režimo koloniją Nr. 1 Zverevo mieste ir Nr. 12 Kamenske-Šachtinske prie Rusijos ir Ukrainos sienos.

„Prieš pusantro mėnesio kaliniai iš ten buvo iškeldinti į koloniją Nr. 10 Rostove prie Dono, kur dabar kaliniai miega trimis pamainomis. Kamensko-Šachtinsko ir Zverevo įstaigose dabar yra belaisvių ukrainiečių karių. Juos saugo Rusijos federalinės įkalinimo įstaigų tarnybos darbuotojai ir kaliniai, kurie buvo palikti dirbti atsitiktinius darbus“, – sakė L.Denisova.

Chersono srityje aptikti priešo tankai su Ukrainos vėliavomis, kurias okupantai nori panaudoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms diskredituoti, pranešė operatyvinė vadovybė „Pietūs“, skelbia UNIAN.

Pažymima, kad okupuotose Chersono ir Mykolajivo sričių teritorijose priešas tęsia psichologinį ir ugnies spaudimą civiliams gyventojams, vykdo propagandinę veiklą, kuria agituoja gyventojus priešintis Ukrainos valdžiai ir kurti pseudorepublikas, diskredituoja Ukrainos ginkluotąsias pajėgas netikrais vikipedijos įrašais, apšaudo civilius objektus.

„Taigi okupantų tankai su Ukrainos vėliavomis nuvažiavo į Grozovojės kaimo pakraščius Chersono srityje. Ši parodomoji kolona judėjo Molodetsko kaimo kryptimi. Taip priešas bando imituoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių buvimą okupuotose teritorijose. Iš tų pačių tankų apšaudomos okupuotos gyvenvietės, o vietos gyventojams sukuriamas netikras vaizdas, kad Ukrainos kariuomenė puola civilius Chersono regione“, – rašoma pareiškime.

Vadovybė pažymi, kad Ukrainos gynėjai neapšaudo civilių objektų ir gyventojų, taip pat neapšaudo apgyvendintų teritorijų, kuriose okupantai slepiasi už civilių gyventojų.

Odesoje buvo sulaikytas Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, internete skleidęs dezinformaciją, rašo UNIAN. 

Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnybos biuras Odesos srityje.

„Sulaikytasis socialiniuose tinkluose skleidė dezinformaciją apie padėtį fronte ir ragino palaikyti okupantus. Šiam tikslui jis specialiai sukūrė ir administravo daugiau nei dešimt propagandinių interneto platformų“, – rašoma pranešime.

10 žmonių, sužeistų per stačiatikių Velykų išvakarėse įvykdytą raketų ataką Odesoje, tebėra ligoninėse.

Apie jų būklę trumpai papasakojo vienos iš Odesos ligoninių, į kurią buvo nugabenti sužeistieji, vadovas Nikolajus Turčinas.

Pasak jo, į gydymo įstaigą buvo paguldyta 18 sužeistųjų. Šiuo metu 10 iš jų tebegydomi ligoninėje, o kiti gydomi ambulatoriškai, skelbia UNIAN.

Imago / Scanpix nuotr./Nuo raketų smūgio nukentėjęs gyvenamasis namas Odesoje

Beveik visų ligoninėje likusių žmonių būklė yra vidutinio sunkumo arba sunki. Dauguma žmonių patyrė žaizdas nuo šrapnelio, taip pat nudegimus ir įpjovimus nuo stiklo, išbarstyto per raketų ataką prieš 16 aukštų daugiabutį. Be to, du žmonės, šokdami iš viršutinių aukštų ir gelbėdamiesi nuo gaisro, patyrė lūžius.

Per šį išpuolį žuvo mažiausiai 8 žmonės, tarp jų ir kūdikis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per pokalbį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pabrėžė būtinybę nedelsiant evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio ir apsikeisti užblokuotais kariais, Ukrainos prezidentas pranešė tviteryje.

„Turėjau svarbų pokalbį telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Erdoganu. Pokalbių su V.Putinu išvakarėse pažymėjau, kad būtina nedelsiant evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio, ypač iš „Azovstal“, nedelsiant pakeisti užblokuotus kariškius“, – sakė valstybės vadovas.

„Aptarėme derybų proceso pažangą, susitarimą su Turkija ir kitomis šalimis dėl saugumo garantijų Ukrainai. Aptarėme klausimus, susijusius su Ukrainos gynybiniais pajėgumais, taip pat su pasauliniu maisto saugumu, kuriam grėsmę kelia laivybos Juodojoje jūroje blokavimas“, – sakė V.Zelenskis.

Turkijos prezidentas savo ruožtu V.Zelenskiui pasakė, kad civilių evakuacija iš apgulto Mariupolio miesto „turi būti organizuojama", siekiant išvežti sužeistuosius ir civilius gyventojus iš miesto, kuriame padėtis kasdien darosi vis liūdnesnė.

Abiejų lyderių pastabos atkartoja sekmadienį tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto išsakytus raginimus suteikti „neatidėliotiną ir netrukdomą humanitarinę prieigą“ Mariupoliui, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus.

Turkija anksčiau pasiūlė apgultame mieste įstrigusius žmones evakuoti laivais. Balandžio pradžioje Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras žurnalistams sakė, kad šalis gali „suteikti paramą laivais evakuacijai iš Mariupolio“.

Daugiau nei 80 proc. sužeistų Ukrainos karių po gydymo ir reabilitacijos grįžta į kovą, pranešė gynybos ministro pavaduotoja Anna Malijar per televizijos maratoną.

„Reikėtų suprasti, kad mūsų karo medikai šiandien taip pat yra fronte. Iš tikrųjų jie yra atsakingi už sužeistų mūsų karių gyvybę ir sveikatą“, – pabrėžė pareigūnė.

Tai, kad tiek daug sužeistųjų – daugiau nei 80 proc. – grįžo į rikiuotę, ji pavadino didžiule Ukrainos karo medicinos pergale. Tai rodo karo medicinos lygį, gydymo ir reabilitacijos kokybę.

Kalbėdama apie Ukrainos kariuomenės aprūpinimą ginklais, viceministrė pažymėjo, kad dabar visi valstybės procesai organizuojami aukštu lygiu ir galima aprūpinti ginkluotąsias pajėgas viskuo, ko joms reikia.

„Vienintelis dalykas, su kuriuo negalime susitvarkyti patys, yra pagalba sunkiaisiais ginklais, kurios tikimės iš Vakarų šalių. Dėl kitų dalykų – šiandien viskas organizuota“, – pridūrė ji.

Vokietijos federalinė policija iki šiol užregistravo 376 124 pabėgėlius iš Ukrainos, pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija. 

Tai daugiausia vaikai, moterys ir pagyvenę žmonės, sakoma sekmadienį tviterio įraše.

Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kurį kovo mėnesį penkias dienas sulaikė Rusijos pajėgos, sekmadienį televizijai CNN sakė, kad jo miestas atsidūrė „labai sudėtingoje ir pavojingoje situacijoje“.

Rusijos pajėgos užėmė Melitopolį pietryčių Ukrainoje per kelias dienas nuo invazijos pradžios, tačiau nuo to laiko mieste vyksta pavieniai protestai. 

Po to, kai I.Fiodorovas buvo pagrobtas, Rusijos kariuomenės kontroliuojamame mieste buvo paskirtas naujas meras. Vėliau I.Fiodorovas buvo paleistas per apsikeitimą belaisviais.

CNN jis sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas – „išžudyti visą ukrainiečių tautą“, pradedant nuo jos miestų okupacijos.

Meras pridūrė, kad Melitopolio gyventojai negali gauti pagalbos:

„Mes negalime teikti humanitarinės pagalbos. Negalime pristatyti vaistų. Negalime pristatyti skubios pagalbos paslaugų ... Todėl tai labai pavojinga situacija.“

Trečiadienį I.Fiodorovas kalbėjo Europos Parlamente Briuselyje, sakydamas, kad ukrainiečiai „negalvoja apie komfortą. Jie galvoja tik apie išlikimą“ ir ragino Europos įstatymų leidėjus „padėti Ukrainai“ visomis įmanomomis priemonėmis.

Jis teigė, kad konfliktas Ukrainoje yra „visuotinis karas – ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš visą civilizuotą pasaulį“, ir įspėjo, kad „karas ateis į Europos miestus ir namų ūkius“, jei nebus tinkamai ir laiku sureaguota į „didelę Rusijos grėsmę“.

Rusijos kariai, įsiveržę į Ukrainą, gavo „tylų leidimą“ prievartauti civilius gyventojus, pareiškė viena geriausių Jungtinės Karalystės žmogaus teisių advokačių, rašo BBC.

Baronienė Helena Kennedy, priklausanti teisinei darbo grupei, padedančiai kurti bylas dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, sakė, kad iki šiol surinkti įrodymai rodo, jog Rusijos kariai įvykdė „rimtų nusikaltimų“.

Kalbėdama „Sky News“, ji sakė, kad kariams vietoje suteikiamas savotiškas „imunitetas“, nes niekas nebuvo nubaustas už nusikaltimus.

Tačiau ji pažymėjo, kad patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už tokius nusikaltimus paprastai būna „labai sunku“.

Rusija buvo kaltinama karo nusikaltimais daugelyje Ukrainos teritorijų, įskaitant Bučą. Kremlius ne kartą neigė, kad jo pajėgos vykdė žiaurumus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė naują vaizdo įrašą, skirtą ortodoksų Velykoms – pagrindinei Ukrainos šventei.

Kreipdamasis į savo tautiečius, jis sakė: „Praėjusiais metais dėl pandemijos Velykas šventėme namuose. Šiemet Kristaus prisikėlimą taip pat švenčiame ne taip, kaip anksčiau. Dėl kito viruso. Dėl maro, vadinamo karu.

Ir praėjusių metų, ir šių metų grėsmę vienija tas pats: niekas negali nugalėti Ukrainos.“

Jo kalba buvo filmuojama Kyjivo Šv. Sofijos katedroje, kuri, pasak V.Zelenskio, Antrojo pasaulinio karo metais atlaikė nacių okupaciją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad atsiranda įrodymų, jog Rusijos kariai nužudė dešimtis tūkstančių civilių Mariupolyje.

Jis sakė, kad Ukraina perėmė Rusijos pokalbius apie tai, „kaip jie slepia savo nusikaltimų pėdsakus.“

Mariupolio meras suskaičiavo, kad pietiniame uostamiestyje žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių gyventojų, o šeštadienį pasirodė vaizdai, kuriuose matyti masinė kapavietė netoli Mariupolio, rašo „Sky News“. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V. Zelenskis sakė, kad Rusijos pajėgos netoli miesto įrengė „filtravimo stovyklas“ bandantiems išvykti.

Ukrainos prezidentas teigė, kad tie, kurie išgyvena stovyklas, siunčiami į Rusiją arba Rusijos okupuotas teritorijas. 

Ukrainos pareigūnai anksčiau kaltino Rusijos karius renkant ir deginant kūnus Mariupolyje.

Jungtinių Tautų krizių koordinatorius Ukrainoje Aminas Awadas sekmadienį paragino „nedelsiant nutraukti kovas“ Mariupolyje, kad būtų galima „šiandien“ evakuoti karo nuniokotame mieste įstrigusius civilius gyventojus.

„Mariupolyje kyla grėsmė dešimčių tūkstančių žmonių, tarp jų – moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių, gyvybėms, – sakoma jo pranešime. – Privalome sustabdyti kovas, kad išgelbėtume gyvybes. Kuo ilgiau delsime, tuo daugiau gyvybių atsidurs pavojuje. Jiems turi būti leista saugiai evakuotis dabar, šiandien. Rytoj gali būti per vėlu.“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Mariupolis

Rusijos pajėgos tęsė intensyvų Ukrainos miestų apšaudymą stačiatikių Velykų švenčių išvakarėse, sekmadienį pareiškė Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.

„Vienos didžiausių stačiatikių švenčių išvakarėse Rusijos kariuomenė toliau aktyviai apšaudė taikius Ukrainos miestus ir žudė civilius gyventojus", – sakė ji.

Tarp smūgių, apie kuriuos pranešė L.Denisova, buvo Charkivo miesto apšaudymas, per kurį buvo sužeisti trys policininkai ir viena moteris, ir namo apšaudymas Slatinės kaime Charkivo srityje, per kurį žuvo du vyrai.

L.Denisova sakė, kad per Rusijos smūgius Donecko srityje žuvo keturi civiliai gyventojai, o Luhansko srityje – dar aštuoni žmonės. Pasak jos, šeštadienį nuo Rusijos artilerijos ugnies žuvo trys žmonės, dirbę sode Zaporižioje.

Chersono srityje, kur Ukrainos pareigūnai įspėjo apie Rusijos pasirengimą surengti fiktyvų referendumą dėl nepriklausomybės, L.Denisova sakė, kad padėtis yra „įtempta“.

Rusijos pajėgos „apšaudo regiono gyvenvietes ir kaimyninių regionų kryptimi“, – sakė ji ir pridūrė: „Chersono regionas atsidūrė ant humanitarinės katastrofos slenksčio“.

Rusijos lėktuvai toliau mėto bombas ant plieno gamyklos „Azovstal“, kurioje slepiasi paskutiniai miesto gynėjai ukrainiečiai, – sakė Azovo pulko vado pavaduotojas.

„Naudojama jūrų artilerija ir patrankos, šaudoma iš tankų, pėstininkai bando šturmuoti didžiulę pramoninę teritoriją Mariupolio centre“, -  sekmadienį „Azov“ „Telegram“ paskyroje paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė Sviatoslavas Palamaras.

Jis pabrėžė, kad rusai nesustoja net per stačiatikių Velykas – svarbią krikščionių šventę.

S.Palamaras taip pat padėkojo visiems, kurie stengėsi evakuoti požeminiuose bunkeriuose įkalintus civilius gyventojus ir tiems, kurie derėjosi, kad ukrainiečių kovotojai galėtų pasitraukti iš apgulto pietinio miesto.

Kol daugelis ukrainiečių visoje šalyje švenčia Velykas, Mariupolyje „priešas mėto bombas ant nekaltų vaikų galvų“, pridūrė jis.

„Azov“ pulkas kartu su jūrų pėstininkų brigada, pasieniečiais ir policininkais dabar yra paskutiniai Ukrainos gynėjai, likę strategiškai svarbiame mieste Azovo jūros pakrantėje.

Pranešama, kad bombardavimas vykdomas nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino anksčiau šią savaitę duoto įsakymo atšaukti plieno gamyklos puolimą. V.Putinas pareiškė, kad jo kariai vietoj to turi uždaryti teritoriją.

Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas sekmadienį pareiškė, kad Rusija „bando ištuštinti Ukrainos rytus", regione vykstant intensyviems mūšiams.

„Manau, kad jų siunčiama žinia yra labai aiški. Jei pasiduosite, kaip 2014 m. pasidavė Krymas, jums nieko neatsitiks. Jei priešinsitės kaip Donbasas, kaip Ukrainos rytai, būsite sunaikinti. [Nesvarbu], ar esate kariškiai, ar civiliai. Taigi Rusijos siunčiama žinia yra tokia: „Pasiduok arba būsi sunaikintas“, – Lvive CNN sakė Timofejus Milovanovas.

Paklaustas apie Ukrainos vis dar puoselėjamą viltį sulaukti JAV prezidento Joe Bideno vizito, T.Milovanovas sakė, kad JAV vadovas turėtų atvykti į Kijevą, nes tai padėtų demoralizuoti Rusijos karius ir dar labiau izoliuoti Maskvą.

T.Milovanovas taip pat sakė, kad Ukrainai reikia JAV tolimojo nuotolio artilerijos.

Jis aiškino, kad Donbase „reljefas kitoks“, todėl „Rusijos pajėgų taktika (yra) kitokia.“ Jis pridūrė, kad taip pat reikalinga finansinė pagalba ir kariniai mokymai.

Rusija yra atskleidusi, kad jos invazijos tikslas – perimti „visišką kontrolę“ pietų Ukrainoje bei rytiniame Donbaso regione ir sukurti sausumos koridorių, jungiantį Rusiją su 2014 m. aneksuotu Krymo pusiasaliu.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) sako, kad Rytų Ukrainoje sulaikyti keli jos darbuotojai. 

„ESBO yra labai susirūpinusi, kad Donecke ir Luhanske buvo apribota kelių specialiosios stebėjimo misijos narių laisvė“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donbasas

Organizacija nurodė, kad „naudojasi visais turimais kanalais, jog palengvintų savo darbuotojų paleidimą“, rašo CNN. 

ESBO stebi konflikto zonas ir teikia ataskaitas apie jas. Misija Ukrainoje veikia nuo 2014 m. – po to, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo konfliktą Donbaso regione. 

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as BBC sakė esąs įsitikinęs, kad Ukraina kare nugalės.

„Tai bus Ukrainos pergalė; tai bus strateginis Rusijos pralaimėjimas“, – sakė jis.

Paklaustas, ar JAV ir jų sąjungininkės tiekia pakankamai sunkiosios ginkluotės, N.Price'as atsakė: „Mes siuntėme būtent tai, ko reikia mūsų Ukrainos partneriams, kad jie galėtų atremti šią Rusijos agresiją“.

Šveicarija neigiamai atsakė į Vokietijos prašymus leisti reeksportuoti šovinius į Ukrainą. 

Kaip rašo laikraštis „SonntagsZeitung“, kuriuo remiasi „Bloomberg“, Šveicarija sulaikė Vokietijos ginklų tiekimą Ukrainai, atsisakydama leisti reeksportuoti tam tikrus Šveicarijoje pagamintus šaudmenis. 

Pasak laikraščio, Šveicarijoje pagaminti šaudmenys naudojami Vokietijos ginklų gamintojo „Rheinmetall“ pėstininkų kovos mašinose „Marder“. 

Šveicarijos ekonomikos reikalų sekretoriato atstovas spaudai laikraščiui nurodė, kad iš Vokietijos buvo gauti du prašymai, tačiau į abu atsakyta neigiamai. Kaip vienas iš argumentų buvo paminėtas Šveicarijos neutralumas. 

Tarp žuvusiųjų po to, kai šeštadienį į Odesos pastatą pataikė raketos, yra motina ir jos trijų mėnesių kūdikis, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Žurnalistai ir kiti žmonės tviteryje atiduoda duoklę jų atminimui skelbdami jų nuotraukas ir pagarbos žodžius.

BBC ukrainiečių tarnybos žurnalistė Myroslava Petsa sakė, kad mama buvo Valerija, o jos dukrelė – Kira.

Valerijos socialiniame tinkle paskelbtame įraše, kurį tviteryje perpasakojo „Kyiv Independent“ žurnalistė, ji sakė, kad laikotarpis po Kiros gimimo jai suteikė „visiškai naują laimės lygį“.

Pasak Ukrainos pareigūnų, per Rusijos raketų smūgį daugiabučiui pietiniame uostamiestyje žuvo aštuoni žmonės.

Iš Mariupolio sekmadienį vėl bus bandoma evakuoti civilius gyventojus.

„Dar kartą bandoma leisti moterims, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms humanitariniu koridoriumi ištrūkti iš sugriauto Mariupolio miesto“, – pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk, kurią cituoja BBC.

Misija planuojama nuo 12 val. vietos laiku. Evakuojamus asmenis ketinama išgabenti Zaporižios kryptimi.

Šeštadienį planuota civilių evakuacija iš sugriauto miesto žlugo, o abi pusės kaltino viena kitą pažeidus susitarimus.

I.Vereščuk šeštadienį paragino civilius gyventojus būti „atsargiems ir budriems“, nes rusai gali rengti savo humanitarinį koridorių į Rusijos teritoriją.

Ukrainos delegacijos atstovas derybose prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas teigia, kad Rusijos pajėgos „nuolat atakuoja“ Mariupolio plieno gamyklą „Azovstal“. 

Jis sekmadienį tviteryje apkaltino Rusiją, kad ši „sunkiosiomis oro bombomis ir artilerija“ apšaudo gamyklą. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./M.Podoliakas

M.Podoliakas taip pat paragino Rusiją „pagalvoti apie savo reputacijos likučius“ ir sudaryti „tikras velykines paliaubas Mariupolyje“ bei atidaryti humanitarinį koridorių civiliams gyventojams bei specialų derybų raundą, nurodo „Sky News“. 

„Azovstal“ vadinama „paskutine Mariupolio gynėjų tvirtove.“ Tiek kariai, tiek civiliai, įskaitant vaikus, slepiasi gamyklos požeminiuose tuneliuose. 

Ukrainos „Azov“ pulko dalijamose nuotraukose iš oro matyti sulyginti su žeme ir sudeginti pastatai Mariupolyje. 

Vietos valdžios institucijos teigė, kad beveik visi pastatai kadaise klestėjusiame uostamiestyje buvo sugriauti arba nukentėjo nuo Rusijos atakų, skelbia „Sky News“.

Miesto meras skaičiuoja, kad nuo invazijos pradžios žuvo apie 20 000 civilių gyventojų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Per Rusijos pajėgų apšaudymą rytiniame Donecko regione žuvo du vaikai, pranešė Ukrainos valdžios institucijos. 

Pasak Donecko srities gubernatoriaus Pavlo Kyrylenko, penkerių ir keturiolikos metų mergaitės žuvo, kai buvo sugriautas pastatas, kuriame jos gyveno, rašo britų „Sky News“. 

P.Kyrylenko paragino žmones evakuotis iš vietovių, esančių netoli kovos veiksmų. 

Šeštadienį kaimyninės Luhansko srities gubernatorius sakė, kad Rusijos pajėgų apšaudymas suintensyvėjo. 

Grupė Seimo narių sekmadienį lankosi Ukrainoje, pranešė Seimo vicepirmininkas Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Paulius Saudargas. 

Jis nurodė, kad kartu su kolegomis Laurynu Kasčiūnu ir Justinu Urbanavičiumi perdavė Ukrainai reikalingą paramą. 

„Perdavėme termovizorius, šarvines liemenes, minų ieškiklį, IFAK'ų, turniketų, medicinos dėžes — tiesiai 14-os brigados kariams. Ši brigada iš Volynės nuo pat karo pradžios laikė frontą prie Kyjivo, dalyvavo atstumiant orkus iš Makarivo“, – feisbuke rašė P.Saudargas.

Politikai susitiko su Dnipro, Mykolajivo ir Odesos merais bei su Odesos gubernatoriumi. 

„Aptarėme, kaip mūsų valstybės, miestai ir Vakarų sąjungininkai gali labiau padėti šiems miestams ir regionams. Svarbu ne tik teikti bendrą centralizuotą paramą, bet ir imtis konkrečių projektų valstybės ar tarpsavivaldybiniu lygiu. Geros praktikos pavyzdys — mokykla Avdijivkoje, restauruota Lietuvos paramos dėka“, – rašė P.Saudargas.

PLAČIAU APIE TAI SKAITYKITE ČIA: Seimo nariai lankosi karo niokojamoje Ukrainoje: susitiko su miestų merais, perdavė paramą

Lenkija nuo karo pradžios Ukrainai suteikė ginkluotės už 7 mlrd. zlotų (1,5 mlrd. eurų), pranešė šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. 

M.Morawieckis šeštadienį spaudos konferencijoje Varšuvoje pabrėžė, kad Ukraina kovoja už laisvę ir taiką visoje Europoje, rašo Lenkijos leidinys „Rzeczpospolita“.

Ministras pirmininkas daugiau detalių apie suteiktą paramą neatskleidė. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis

Vyriausybės atstovas spaudai Piotras Miuleris vėliau šią informaciją pakomentavo socialiniuose tinkluose, pažymėdamas, kad „ši įranga gelbsti Ukrainos, Lenkijos ir Europos suverenitetą.“

Odesos apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl raketų atakos prieš gyvenamąjį pastatą mieste, teigiama pranešimuose, kuriais remiasi BBC.

Vietos valdžios institucijos anksčiau pranešė, kad šeštadienį raketos pataikė į karinį objektą ir du gyvenamuosius pastatus.

Imago / Scanpix nuotr./Nuo raketų smūgio nukentėjęs gyvenamasis namas Odesoje

„Priešo sviedinių sprogimai sugriovė gyvenamąsias patalpas tarp 2 ir 5 aukštų ir užblokavo išėjimus, todėl žmonės liko įstrigę“, – sakoma prokuratūros pareiškime.

Iš viso į Odesą buvo paleistos septynios raketos, iš kurių dvi buvo numuštos, šeštadienio vakarą pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Per smūgius žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, įskaitant kūdikį, sakė jis.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį patvirtino, kad sudavė smūgius Odesoje, tačiau teigė, kad Rusijos oro ir kosmoso pajėgos atakavo logistikos terminalą, „kuriame buvo laikoma didelė partija užsienio ginklų, gautų iš Jungtinių Valstijų ir Europos šalių“.

VIDEO: „Azov“ pulko pasidalintame įraše kalba besislepiantys vaikai: „Noriu pamatyti saulę...“

„Azov“ pulko pasidalintame įraše kalba besislepiantys vaikai: „Noriu pamatyti saulę...“

Reuters, Azov

Per du karo mėnesius žuvo 213 ukrainiečių vaikų, pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra „Telegram“ žinute.

„Per du mėnesius trukusią Rusijos Federacijos ginkluotą agresiją Ukrainoje nukentėjo daugiau kaip 602 vaikai. Oficialiais duomenimis, iki balandžio 24 d. ryto žuvo 213 vaikų ir daugiau kaip 389 buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.

Generalinė prokuratūra pabrėžė, kad šie skaičiai nėra galutiniai, nes toliau dirbama siekiant juos nustatyti aktyvaus karo veiksmų vietose laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.

Rusija už 60 kilometrų nuo Ukrainos sienos dislokavo balistines raketas „Iskander-M“, sekmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Priešas padidino karių skaičių Belgorodo srityje, perkeldamas ir sutelkdamas papildomus dalinius“, – teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytiniame pranešime, kuriuo remiasi „The Guardian“. 

„Turimais duomenimis, „Iskander-M“ paleidimo įrenginiai buvo dislokuoti už 60 km nuo sienos su Ukraina“, – sakoma pranešime.

„Iskander“ naudojamos nešti konvencines ir branduolines kovines galvutes.

„Reuters“ rašo negalėjusi patikrinti šių teiginių. Maskva į šiuos pranešimus kol kas nesureagavo.

Šį savaitgalį daugelis ukrainiečių bandys švęsti vieną svarbiausių metų švenčių: Velykas.

Šį sekmadienį, kuris tradiciškai yra apmąstymų ir atgimimo metas, taip pat sueina lygiai du mėnesiai nuo tada, kai vasario 24 d. į šalį įsiveržus Rusijos pajėgoms prasidėjo niokojantis karas.

Šeštadienio vakare sakydamas kalbą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apmąstė šios datos reikšmę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Velykos Kyjive

„Šiandien Rytų apeigų krikščionims buvo Didysis šeštadienis. Diena tarp Nukryžiavimo ir Prisikėlimo. Atrodo, kad Rusija tokią dieną yra įstrigusi.

Dieną, kai mirtis triumfuoja, o Dievo tariamai nebėra. Tačiau bus Prisikėlimas. Gyvybė nugalės mirtį. Tiesa nugalės bet kokį melą. Ir blogis bus nubaustas“, – pridūrė V.Zelenskis.

Pietinėje ir rytinėje Ukrainos dalyje intensyvėjant kovoms, daugelis ukrainiečių, ieškodami paguodos, atsigręžia į savo tikėjimą, o kiti renkasi kelionę namo iš kaimyninės Lenkijos, kad per Velykų minėjimą būtų tarp artimųjų, rašo CNN.

Šią savaitę Ukraina atrėmė daugybę Rusijos išpuolių Donbaso srityje, sekmadienį paskelbė Jungtinės Karalystės žvalgyba. 

„Nepaisant to, kad Rusija pasiekė tam tikrų teritorinių laimėjimų, ukrainiečių pasipriešinimas buvo stiprus ir atnešė daug nuostolių Rusijos pajėgoms“, – tviteryje paskelbė šalies Gynybos ministerija. 

Pasak JK žvalgybos, „prastas rusų nusiteikimas ir ribotas laikas perginkluoti ir reorganizuoti pajėgas po ankstesnių puolimų greičiausiai trukdo Rusijos koviniam efektyvumui.“

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad šeštadienį smogė 17 oro taikinių, teigiama šalies Gynybos ministerijos „Telegram“ žinutėje.

Tarp taikinių buvo trys Rusijos orlaiviai, penkios sparnuotosios raketos ir devyni bepiločiai orlaiviai, teigiama pareiškime.

„Oro ir sausumos pajėgų priešlėktuvinės raketos smogė devyniems operatyviniams-taktiniams bepiločiams orlaiviams, trims lėktuvams ir penkioms sparnuotosioms raketoms“, - sakoma ministerijos pareiškime.

Anksčiau šeštadienį ministerija pranešė, kad 22 val. vietos laiku Odesos regione kariai numušė dvi Rusijos sparnuotąsias raketas, kurias iš Juodosios jūros paleido Rusijos laivas, plaukiantis Pietų uosto link.

JT generalinis sekretorius, prieš vykdamas į Maskvą ir Kyjivą, apsilankys Turkijoje, skelbia BBC.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Antonio Guterresas

Pasak JT pranešimo, Antonio Guterresas pirmadienį lankysis sostinėje Ankaroje, kur susitiks su Turkijos Prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Antradienį jis vyks į Maskvą, kur turėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir surengti „darbo pietus“ su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Galutinė jo stotelė ketvirtadienį bus Kyjivas, kur jis susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

Turkija karo metu tarpininkavo tarp Ukrainos ir Rusijos ir rengė abiejų šalių taikos derybas.

Tačiau V.Zelenskis sukritikavo JT sprendimą apsilankyti Rusijoje anksčiau nei Ukrainoje.

„Karas vyksta Ukrainoje, Maskvos gatvėse nėra lavonų. Būtų logiška pirmiausia vykti į Ukrainą, pamatyti ten gyvenančius žmones, okupacijos padarinius“, – šeštadienį sakė jis.

VIDEO: V.Zelenskis surengė spaudos konferenciją itin neįprastoje vietoje – metro stotyje

V.Zelenskis surengė spaudos konferenciją itin neįprastoje vietoje – metro stotyje

Reuters

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas vėliau sekmadienį apsilankys sostinėje Kyjive.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Tačiau Baltieji rūmai kol kas nepateikė jokių komentarų.

Tikėtina, kad per susitikimą V.Zelenskis kreipsis su prašymu suteikti daugiau sunkiosios ginkluotės, kuri, kaip jis anksčiau sakė, yra absoliučiai būtina Ukrainos karo veiksmams.

„Kalbėsime apie ginklus, kurių mums reikia, ir apie tiekimo terminus“, – sakė jis šeštadienį.

Tarp pareigūnų, kurie po Rusijos invazijos jau atvyko į Ukrainą, yra Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri lankėsi ir Bučoje, ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borellas, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos vadovai, o neseniai – Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas paskelbė naujausią informaciją apie Rusijos puolimą Ukrainoje, skelbia BBC.

Atnaujintoje ataskaitoje teigiama, kad Rusijos kariai toliau spaudžia „Azovstal“ plieno gamyklą Mariupolyje, kur įsikūrę paskutiniai ukrainiečių miesto gynėjai.

Jame priduriama, kad Rusijos pajėgos bandys badu priversti likusius plieno gamyklos gynėjus palikti gamyklą ir neleis evakuotis įstrigusiems civiliams gyventojams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“ gamykla

Šeštadienį buvo planuota evakuoti mieste įstrigusius civilius gyventojus humanitariniu koridoriumi, tačiau tai neįvyko. Buvo susirinkę apie 200 žmonių, kurie tikėjosi išvykti, tačiau juos išsklaidė Rusijos pajėgos, įspėjusios apie gresiantį apšaudymą.

Analitinis centras teigia, kad Rusija susitelkė į atakas rytuose, o iš atsitraukimo Kyjivo regione pasitraukę kariai vėl įsitraukia į kovą ten.

Jis priduria, kad Rusijos pajėgos artimiausiomis dienomis tikriausiai padidins antžeminių puolamųjų operacijų mastą, tačiau dar per anksti pasakyti, kaip greitai jos tai darys ir kokio masto bus tos puolamosios operacijos.

Vladimiras Putinas dalyvavo Velykų mišiose, kurias laikė Rusijos stačiatikių bažnyčia, tvirtai remianti tai, ką Kremlius vadina „specialia karine operacija“ Ukrainoje, skelbia „Sky News“.

Sekmadienį per vidurnakčio pamaldas Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje jis stovėjo nuošaliau, laikydamas uždegtą raudoną žvakę.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas Velykų mišiose

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šeštadienį per pokalbį telefonu su savo kolega iš Ukrainos patvirtino, kad Jungtinė Karalystė teiks daugiau gynybinės karinės pagalbos Ukrainai.

Pasak premjero atstovo spaudai, Ukrainai siunčiamos apsaugotos judėjimo transporto priemonės, dronai ir prieštankiniai ginklai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

B.Johnsonas taip pat sakė, kad kitą savaitę Jungtinė Karalystė vėl atidarys savo ambasadą Kyjive.

Pasak pokalbio išklotinės, Prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo B.Johnsonui už mokymus, kuriuose Ukrainos kariai šiuo metu dalyvauja Jungtinėje Karalystėje.

Šeštadienį per Rusijos atakas prieš Luhansko srities kaimą žuvo šeši civiliai gyventojai, pranešė jos gubernatorius.

„Girskės kaimas visą dieną patyrė intensyvų Rusijos apšaudymą“, – „Telegram“ žinute paskelbė Serhijus Haidajus.

Popasnos mieste, kuris nukentėjo prieš kelias dienas, po sugriauto namo griuvėsiais buvo rasti du negyvi žmonės – abi moterys.

S.Haidajus taip pat teigia, kad Severodonecko mieste buvo sugriautaa policijos pastatas.