Pasidavusių Mariupolio gynėjų laukia Rusijos teismas, V.Zelenskis kalba apie išlaisvintus šiaurinius regionus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad visus Ukrainos miestus, kuriuos laikinai okupavo Rusija, Ukraina susigrąžins.

„Chersonas, Melitopolis, Berdianskas, Mariupolis ir visi mūsų miestai bei bendruomenės, kurie yra okupuoti – laikinai okupuoti – turi žinoti, kad Ukraina juos susigrąžins“, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Stengiamės būti kuo greitesni. Tai tiesa. Privalome išvyti okupantus ir užtikrinti tikrą Ukrainos saugumą“, – išplatintame pranešime tęsė V.Zelenskis.

Apsilankius kavinėje, pavadintoje „Atgal į TSRS“, atrodo, kad Sovietų Sąjunga niekada taip ir nesubyrėjo. Prie durų lankytojus pasitinka Vladimiro Lenino biustai. Sienas puošia raudonos vėliavėlės su kūjo ir pjautuvo emblema, o ant stalų stovi didžiuliai plastikiniai nuo sovietmečio likę telefonai, šalia jų – dubenėliai su tradiciniais barščiais ir balta mišraine.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Trečiadienį rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai 10 civilių ukrainiečių, įskaitant du vaikus, pranešė regiono gubernatorius Pavlo Kirilenko , praneša „Reuters“.

P.Kirilenko nepateikė detalių, tačiau teigė, kad kad dar septyni žmonės buvo sužeisti.

Tarptautinės tyrimų grupės „Bellingcat“ žurnalistas Hristo Grozjevas komentare „Laisvės radijui“ teigė, kad Rusijos saugumo elitas supranta, kad karas prieš Ukrainą pralaimėtas.

Pasak žurnalisto, Rusijos saugumo pajėgų elitas supranta, kad karas su Ukraina faktiškai pralaimėtas, todėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neduoda įsakymo panaudoti branduolinius ginklus, nes supranta, kad įsakymo gali ir neįvykdyti, o tai taps pretekstu valstybės perversmui.

Rusijos kariai vis dažniau atsisako dalyvauti mūšiuose Ukrainoje, teigia Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinis žvalgybos direktoratas, rašo BBC.

Teigiama, kad keli 70-ojo gvardijos motorizuotojo pulko daliniai atvirai atsisakė dalyvauti kare.

Dalinių vadai deda visas pastangas, kad nuslėptų nepaklusnumo atvejus, teigia direktoratas, o labiausiai nebendradarbiaujantys kariai „siunčiami į pavojingiausią fronto liniją, tikintis, kad jie bus greitai nužudyti“.

BBC akcentuoja, kad negali nepriklausomai patikrinti šios informacijos.

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi laukiamasis su privilegijomis kaimyninėms šalims, norinčioms ateityje prisijungti prie bloko. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pažadėjo, kad šis projektas bus pradėtas įgyvendinti apytiksliai šių metų viduryje. Tokiu būdu jis sukonkretino idėją, kurią praėjusią savaitę Europos Parlamentui pateikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai trečiadienį paragino valstybes nares ambicingai padėti Ukrainai atsistatyti po karo – be kita ko, per galimą bendrą skolinimąsi didžiulėms išlaidoms padengti.

Tęsiantis karui Ukrainos atstatymo poreikių mastas nėra žinomas, tačiau Europos Komisija – pagrindinė ES vykdomosios valdžios struktūra – mano, kad jau padaryta žala siekia šimtus milijardų eurų.

Siekiant padėti sumokėti už tokią pagalbą, pareigūnai siūlo „pakartoti“ ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondą – 800 mlrd. eurų fiskalinių paskatų, finansuojamų iš bendros 27 ES valstybių narių skolos.

Ukraina laikosi po daugiau nei 80 invazijos dienų

+7

Šis fondas, oficialiai vadinamas Naujos kartos planu, buvo įsteigtas įveikus vadinamųjų „taupiųjų“ valstybių narių, tokių kaip Nyderlandai ir Danija, didelį pasipriešinimą.

„Anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai turėsime apsvarstyti finansavimą Europos mastu, kaip tai padarėme COVID atveju“, – per spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

Viename dokumente, kuriame apžvelgiami būdai, kaip blokas galėtų padėti karo draskomai šaliai, Komisija nurodė, kad gelbėti Ukrainą būtų galima papildomai prisidedant prie esamų ES programų ir didinant Bendrijos biudžetą.

Tačiau, kaip teigiama dokumente, „atsižvelgiant į paskolų, kurių veikiausiai prireiks, mastą, tarp svarstomų galimybių yra ir lėšų rinkimas ES vardu arba su valstybių narių nacionalinėmis garantijomis“.

Naujos bendros skolos idėjai tikriausiai priešinsis Šiaurės Europos šalys, kurios 2020 metų vasarą buvo susitelkusios prieš ES ekonomikos atkūrimo planą.

Suvokdamas šias abejones, vienas ES pareigūnas atkreipė dėmesį, kad EK siūlymai lieka sąmoningai migloti.

„Kviečiame valstybes nares „pažaisti“ idėjomis ir pažiūrėti, ar yra noro pritarti ir žengti toliau“, – sakė jis.

Po kelias savaites trukusio „plataus masto puolimo Donbase“ Rusijos kariuomenei nepavyko padaryti didelės pažangos. Jai pavyko užimti tik Popasnos miestą Luhansko srityje, tačiau tik beveik visiškai jį sugriovus.

Rusijos pareigūnai teigia, kad jų „specialioji operacija“ vyksta pagal planą, tačiau kai kurie Vakarų ekspertai daro išvadą, kad Kremliaus kampanija Ukrainoje gali baigtis kariniu pralaimėjimu, rašo BBC Rusijos naujienų tarnyba.

Lenkijos analitinio centro „Rochan“ vadovas Konradas Muzyka agentūrai „Reuters“ sakė, kad Rusijos kariuomenė Donbase praranda per daug karių ir įrangos, kurią jai vis sunkiau pakeisti.

„Esant dabartinei padėčiai, [Rusijai] gresia arba pralaimėjimas, arba mobilizacija. Nemanau, kad yra kokių nors tarpinių variantų“, – mano K.Muzyka.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Jungtinės Valstijos trečiadienį vėl atidarė ambasadą Kyjive, kuri buvo uždaryta tris mėnesius dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, informavo Valstybės departamentas.

„Ukrainos žmonės su mūsų saugumo pagalba, apgynė savo tėvynę nesąžiningos Rusijos invazijos akivaizdoje, todėl virš ambasados vėl plevėsuoja“ JAV vėliava, sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.

JAV uždarė savo ambasadą Kyjive vasario 14-ąją, likus dešimčiai dienų iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymo pradėti invaziją į Ukrainą, ir perkėlė savo diplomatus į vakarinį Lvivo miestą ir kaimyninę Lenkiją.

A.Blinkenas praėjusį mėnesį paskelbė apie laipsnišką JAV diplomatų sugrįžimą į Ukrainą, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas naująja Amerikos ambasadore Ukrainoje paskyrė karjeros diplomatę Bridget Brink.

Vakarų valstybės laipsniškai grąžina savo diplomatus į Kyjivą, kur ukrainiečių pajėgos atrėmė Rusijos pajėgų puolimą.