J.Bidenas skelbia apie naują 1 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas tvirtina, kad dauguma Ukrainos karių, evakuotų iš Mariupolio, yra okupuotoje Donecko srities teritorijoje.

„Šiuose procesuose dalyvauja ne tik mūsų šalis, yra tarptautinės institucijos, kurios mums šiame reikale padeda. Čia svarbiausia – nepakenkti. Ir nereikia kalbėti apie daugelį dalykų, Lauksime, kad tie susitarimai, kurie yra, būtinai būtų įvykdyti, ir visi vaikinai ir merginos, kurie šiandien yra nelaisvėje, praėjusieji Mariupolį, būtinai grįžtų gyvi ir sveiki.

Dar kartą pabrėžiu: dabar svarbiausia – nedaryti bereikalingų žingsnių, kad agresorius neapkaltintų mūsų vienų ar kitų susitarimų nevykdymu. Tai labai subtilus reikalas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius

Yra informacija, kad jie yra Donecko srities teritorijoje. Dar kartą pabrėžiu: žmonių skaičius ne 100 ir ne 200 žmonių, o gerokai daugiau. Ir todėl sakyti, kad visi ten yra, mes negalime. Mes tiksliai galime pasakyti, kad didžioji dalis, galbūt ir visi, yra Donecko srities teritorijoje“, – O.Danilovo interviu televizijai cituoja pravda.com.ua.

Ukrainos specialiųjų tarnybų atstovai leidiniui patvirtino, kad pulko „Azov“ kariai laikomi kolonijoje, esančioje užgrobtoje Olenivkoje Donecko srityje. Artimiausiomis dienomis Rusijos propagandistai gali pamėginti Mariupolio gynėjus išnaudoti savo tikslams. Pravda.com.ua šaltinių Ukrainos valdžios institucijose duomenimis, Olenivkoje laikomi 2449 ukrainiečiai karo belaisviai.

Mariupolio gynėjų išėjimas į rusų kontroliuojamą teritoriją vyko gegužės 16–20 dienomis. Rusijos atstovų teigimu, iš gamyklos „Azovstal“ požemių išėjo 2439 kariai. „Raudonojo Kryžiaus“ atstovai ukrainiečius gynėjus užregistravo kaip karo belaisvius.

„Azovstal“ komplekso gynėjų išvežimas iš Mariupolio

+6

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas tuomet pareiškė, kad Mariupolio garnizonas įvykdė karinę užduotį ir jo vadams buvo duotas įsakymas išsaugoti karių gyvybes. Gynybos ministerija paaiškino, kad nebuvo kito būdo išgelbėti „Azovstal“ gynėjus, kaip įsakyti jiems išeiti be ginklų pas priešą.

Rusija ir jos parankiniai okupuotose Donbaso teritorijose grasina pulko „Azov“ kariams surengti teismo procesą. Apie apsikeitimą belaisviais kalba neina, nepaisant jokių susitarimų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas majoras Dmytro Marčenka, nuo vasario 24-osios vadovaujantis Mykolajivo gynybai, prognozuoja sėkmingą Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą ir užgrobtų teritorijų išlaisvinimą iki vasaros pabaigos, jeigu Ukrainai bus suteikta visa būtina ginkluotė. Apie tai jis pareiškė www.radiosvoboda.org.

„Galbūt neturiu pakankamai duomenų, kad prognozuočiau tai. Bet faktas, kad tai nesibaigs greitai. Tačiau vėlgi: jeigu mums duos visą ginkluotę, kurioms mums reikia, kontrpuolimas, tikėtina, pasibaigs iki vasaros pabaigos. Jeigu kažkur pralošime su laiku, jeigu leisime jiems geriau įsirausti, tai tada truks ilgiau. Čia... aš niekada nesiimdavau prognozuoti. Niekada nemaniau, kad mes atsilaikysime prieš tokį kariuomenės kiekį, koks buvo Mykolajive. Sąžiningai pasakysiu, aš šventai tikėjau, kad mus uždarys į katilą, ir mes kausimės ten, bet štai matote, pavyko“, – pareiškė D.Marčenka.

Generolas mano, kad derybų su Rusija procese dėl okupantų įvykdytų karo nusikaltimų peržengtas „negrįžimo taškas“. Užtat Ukraina gavo unikalią galimybę apginti savo nepriklausomybę ir užtikrinti laisvos šalies ateitį.

VIDEO: JAV skirs 1 mlrd. dolerių vertės saugumo pagalbos paketą Ukrainai: „Mes sunkiai dirbsime, kad padarytume viską, kas įmanoma“

JAV skirs 1 mlrd. dolerių vertės saugumo pagalbos paketą Ukrainai: „Mes sunkiai dirbsime, kad padarytume viską, kas įmanoma“

Reuters

Pentagono vadovas Lloydas Austinas trečiadienį Briuselyje paskelbė visą ginkluotės, kuri bus artimiausiu metu perduota Ukrainai, sąrašą. Į naująjį milijardo dolerių vertės paketą pateko priešlaivinių raketų sistemos, amunicija, kurios trūksta Ukrainai ir specialioji technika.

Iš viso šiame pakete bus:

Aštuoniolika 155 mm haubicų;

36 tūkst. 155 mm sviedinių;

Aštuoniolika taktinių automobilių haubicų transportavimui;

papildomi sviediniai HIMARS sistemoms;

keturi technikos remonto automobiliai;

dvi kranto apsaugos sistemos su raketomis „Harpoon“;

tūkstančiai saugaus ryšio radijo stočių ir optinių prietaisų, taip pat ir naktinio matymo.

Pagalba į Ukrainą bus atgabenta rugpjūtį, pridūrė Ll.Austinas.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė apie naują ginklų ir šaudmenų paketą Ukrainai, per pokalbį su prezidentu Volodymyru Zelenskiu dar kartą patvirtinęs Vašingtono paramą Kyjivui, kovojančiam prieš Rusijos invaziją.

Į 1 mlrd. dolerių (962 mln. eurų) vertės paketą įtraukta daugiau artilerijos, pakrančių priešlaivinės gynybos sistemų ir šaudmenų artilerijai bei pažangioms raketų sistemoms, kurias Ukraina jau naudoja, sakė J.Bidenas.

Per pokalbį telefonu J.Bidenas sakė, kad „dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą, jog Jungtinės Valstijos palaikys Ukrainą, kuri gina savo demokratiją ir remia savo suverenitetą bei teritorinį vientisumą neišprovokuotos Rusijos agresijos akivaizdoje“, sakoma pranešime.

J.Bidenas taip pat paskelbė apie 225 mln. dolerių (216,6 mln. eurų) humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Pinigai bus skirti maistui, geriamajam vandeniui, medikamentams ir kitoms būtiniausioms prekėms tiekti.

„Ukrainos žmonių drąsa, pasipriešinimas ir ryžtas ir toliau įkvepia pasaulį“, – sakė J.Bidenas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį paragino NATO sąjungininkes toliau tiekti ginkluotę Ukrainai, pareiškęs, kad tai yra raktas į su Rusijos invazija kovojančios šalies pergalę.

Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime.

„Ukraina kariauja dėl viso regiono saugumo, todėl bendromis  pastangomis su sąjungininkais turime siekti kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje. Tvirta ir ilgalaikė parama, ginklų tiekimas yra raktas, jei norime, kad Ukraina laimėtų“, – pranešime spaudai sakė A.Anušauskas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Jis taip pat atkreipė dėmesį į NATO vaidmenį išminuojant Ukrainos teritoriją bei organizuojant karių mokymus. „Akivaizdu, kad šis karas pareikalaus mūsų ilgalaikės paramos, todėl mes visi turėtume turėti „įsipareigojimą Ukrainai“, –  sakė krašto apsaugos ministras.

Lietuva Ukrainai yra perdavusi karinių sunkvežimių, išminavimo darbams naudojamų visureigių, priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, minosvaidžių bei kitos karinės paramos.

Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 115 mln. eurų, nurodo Krašto apsaugos ministerija.

Lietuva taip pat apmoko Ukrainos karius naudotis vakarietiška ginkluote.

NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikimą iniciavo Jungtinės Valstijos. Jame taip pat dalyvavo atstovai iš Australijos bei Japonijos.

Jis vyko prieš ketvirtadienį prasidėsiantį NATO gynybos ministrų susitikimą, kur bus sprendžiama dėl Aljanso rytinio sparno stiprinimo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį užsiminė, kad netrukus gali vykti į Kyjivą susitikti su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, tačiau sakė, kad viešai neaptarinės tokios kelionės detalių.

Rumunijoje su oficialiu vizitu viešintis E.Macronas atsakydamas į žurnalisto klausimą sakė, kad dabar būtų tinkamas laikas apsilankyti Ukrainos sostinėje, bet pabrėžė, kad „nesileis į logistiką“.

„Šiuo metu Ukrainai ir Ukrainos žmonėms turime siųsti aiškius politinius signalus – mes, europiečiai, mes, Europos Sąjunga“, – sakė E.Macronas po susitikimo su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu oro pajėgų bazėje pietryčių Rumunijoje.

Abu prezidentai susitiko ruošdamiesi birželio 23–24 dienomis Briuselyje vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai ir birželio 29–30 dienomis Madride vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui. Prancūzija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES.

E.Macronas sakė, kad prieš ES valstybių ir vyriausybių vadovams „priimant svarbius sprendimus“ Briuselyje, Ukrainai turi būti pasiųsta „paramos žinia“. Planuojama, kad Bendrijos lyderiai svarstys Ukrainos prašymą suteikti jai ES kandidatės statusą.

Prancūzijos prezidentas taip pat paminėjo, kad reikia rasti būdų, kaip atblokuoti Ukrainos grūdų eksportą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Visos šios priežastys pateisina gilias diskusijas ir naujus žingsnius“, – sakė jis.

E.Macronas aktyviai dalyvauja diplomatinėse pastangose dėl paliaubų Ukrainoje, kurios sudarytų sąlygas būsimoms taikos deryboms.

Jis dažnai kalbasi su V.Zelenskiu ir kelis kartus nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje bendravo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

E.Macronas pabrėžė ES karinę, ekonominę ir humanitarinę paramą Ukrainai.

„Tačiau mes norime kurti taiką, – kalbėjo jis. – O tai reiškia, kad visi norime, kad tam tikru momentu būtų nutraukta ugnis ir vėl prasidėtų diskusijos.“

Žiniasklaidoje pasirodė kol kas nepatvirtintų pranešimų, kad E.Macronas kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholcu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi gali pirmą kartą apsilankyti Ukrainos sostinėje Kyjive nuo Rusijos invazijos pradžios.

Vokietijos vyriausybė atsisakė patvirtinti arba paneigti šiuos žiniasklaidos pranešimus, o M.Draghi biuras viešai nekomentavo galimo vizito.

Jungtinė Karalystė netrukus pristatys Ukrainai reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, reaguodama į Kyjivo prašymą aprūpinti jį ginkluote Rusijos invazijai atremti, trečiadienį pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Sekdamas Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, Londonas birželio 6-ąją paskelbė, kad atsiųs Ukrainai savo valdomųjų raketų kompleksų, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas yra geresni nei Rusijos artilerijos.

„Manau, kad jos netrukus bus pristatytos, o šaudmenys turi būti perduoti kartu“, – Osle žurnalistams sakė B.Wallace'as, vykstant 10 Šiaurės Europos šalių vienijančių Jungtinių ekspedicinių pajėgų susitikimui.

Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti Rytų Ukrainos Donbaso regioną, jau daugelį kartų ragino savo sąjungininkus tiekti daugiau sunkiosios ginkluotės.

Antradienį Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar pareiškė, kad jos šalis yra gavusi tik „apie 10 procentų“ visos reikalingos ginkluotės.

Pasak B.Wallace'o, be salvinės ugnies sistemų Britanija taip pat svarsto galimybę nusiųsti priešlaivinių raketų „Harpoon“. Tokios ginkluotės žadėjo perduoti ir Danija bei Nyderlandai, pridūrė sekretorius.

Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, kalbėjęs šalia stovint B.Wallace'ui, pranešė, kad Oslas taip pat „svarsto galimybę padovanoti Ukrainai papildomų“ ginklų. Norvegija jau perdavė Kyjivui 22 haubicas M-109, apie 100 priešlėktuvinių raketų „Mistral“ ir maždaug 4 tūkst. prieštankinių ginklų M72.

Tokius komentarus jie išsakė likus kelioms valandoms iki kone pusšimčio šalių susitikimo Briuselyje, kuriame, pasak JAV ambasadoriaus prie NATO, kartu su amerikiečių gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu bus aptarta karinė pagalba Ukrainai.

Jungtinių Tautų Ukrainos tyrimo komisija trečiadienį patvirtino sulaukianti  daugybės pranešimų apie Rusijos pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, tačiau pareiškė, kad dar anksti pasakyti, ar tai yra karo nusikaltimai.

„Bučoje ir Irpinėje komisija gavo informacijos apie savavališką civilių žudymą, turto naikinimą ir plėšimą, o taip pat atakas prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant mokyklas“, – per spaudos konferenciją Kyjive sakė komisijos pirmininkas Erikas Mose.

Charkivo ir Sumų regionuose komisija stebėjo „didelių miesto rajonų sunaikinimą, kaip manoma, aviacijai, artilerijai ar raketomis atakuojant civilius objektus“, pridūrė jis.

Tačiau, pasak E.Mose, JT „šiame etape“ negali pateikti išsamaus įvykių, kurie vyko prie Kyjivo kovo mėnesį, vertinimo teisiniu požiūriu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

Pasak jo, komisijos surinkti įrodymai, „jeigu vėliau bus patvirtinti“, galėtų būti panaudoti pagrindžiant kaltinimus dėl įtariamų žmogaus tiesių pažeidimų, „įskaitant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui“.

JT Žmogaus teisių tarybos kovą įsteigta nepriklausoma tarptautinė pažeidimų Ukrainoje tyrimo komisija ketvirtadienį turėtų užbaigti birželio 7 dieną pradėtą savo pirmąją misiją Ukrainoje.

Komisija lankėsi Bučoje, Irpinėje, Charkive ir Sumuose, kur rinko civilių gyventojų parodymus, susitiko su vietos pareigūnais ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovais.

„Viena yra būti masinio naikinimo liudininku, pavyzdžiui, rinkti pranešimus apie tyčinius nužudymus, bet kitas dalykas yra priimti sprendimą dėl atsakomybės, teisiškai įvertinus šiuos faktus“, – sakė komisijos narys Pablo de Greiffas.

Komisija, kuriai praėjusį mėnesį buvo pavesta ištirti vasarį ir kovą Ukrainoje vykusius įvykius, kitą mėnesį grįš į šalį tęsti savo tyrimo.

JT tyrimas yra vienas iš kelių tarptautinių tyrimų, pradėtų dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje. Vieną tokių tyrimų pradėjo Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kurio prokuroras Karimas Khanas neseniai lankėsi Charkive.

„Prokuroras Khanas atidžiai tiria nusikaltimų vietas ir užduoda svarbius klausimus mūsų prokurorams“, – nurodė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova trečiadienį paskelbtame pareiškime.

K.Khanas lankėsi Charkivo rajonuose, labiausiai nukentėjusiuose per Rusijos pajėgų apšaudymą. Juose žuvo devyni žmonės, įskaitant penkių mėnesių kūdikį, o dar 17 buvo sužeisti per bombardavimą gegužės 26 dieną.

VIDEO: JAV skirs 1 mlrd. dolerių vertės saugumo pagalbos paketą Ukrainai: „Mes sunkiai dirbsime, kad padarytume viską, kas įmanoma“

JAV skirs 1 mlrd. dolerių vertės saugumo pagalbos paketą Ukrainai: „Mes sunkiai dirbsime, kad padarytume viską, kas įmanoma“

Reuters

 JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas trečiadienį paragino sąjungininkus „neprarasti ryžto“ siunčiant ginklus Ukrainai, Kyjivui desperatiškai prašant sunkesnės ginkluotės Rusijos invazijai sulaikyti.

„Negalime sau leisti atsipalaiduoti ir negalime nuleisti rankų. Ant kortos per daug pastatyta. Ukrainos laukia lemiama akimirka mūšio lauke“, – sakė Ll.Austinas per Briuselyje vykusį susitikimą su maždaug pusšimčio Kyjivą remiančių šalių atstovais.

„Turime intensyviau vykdyti savo įsipareigojimą Ukrainos savigynai ir turime dar labiau stengtis užtikrinti, kad Ukraina galėtų apginti save, savo piliečius ir savo teritoriją“, – pridūrė jis.

AP/„Scanpix“ nuotr./Lloydas Austinas

Pasak Ll.Austino, Maskvos išpuolis prieš provakarietišką kaimyninę valstybę „kelia pavojų ne tik Ukrainai – tai grėsmė ir Europos saugumui“.

„Todėl turime ir toliau kilti, kad atremtume šį iššūkį“, – kalbėjo Pentagono vadovas, sėdėdamas šalia ukrainiečių gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo.

Vakarų šalys siunčia Ukrainai dideles ginklų atsargas, norėdamos padėti jai kovoti su Kremliaus pajėgomis. Tačiau Kyjivas skundžiasi, kad iki šiol gavo tik nedidelę dalį jam reikalingo arsenalo, taip pat prašo sunkesnės ginkluotės.

Ll.Austinas patikino, kad Vašingtonas ir Kyjivas „dirba išvien, kad būtų patenkinti Ukrainos prašymai suteikti naujų pajėgumų – ypač jai reikalingų tolimojo nuotolio ginklų, šarvuočių ir pakrančių gynybos [priemonių]“.

Anot sekretoriaus, Jungtinės Karalystės tiekiami ilgesnio nuotolio raketų kompleksai HIMARS ir panašios sistemos „gerokai sustiprins Ukrainos pajėgumus“.

Be to, NATO sąjungininkės, įskaitant JAV, apmoko Ukrainos pajėgas, kaip elgtis su modernia ginkluote.

„Taigi iki šiol padarėme daug, bet negalime švaistyti laiko“, – pabrėžė Ll.Austinas.

„Esame čia tam, kad paspaustume pentinais. Ketiname dar daugiau remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas šiandien vykstančioje kovoje“, – pridūrė jis.

Vokietijos ekonomikos ministras trečiadienį pareiškė, kad Rusijos dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream“ yra „politinis“.

„Gazprom“ antradienį paskelbė maždaug 40 proc. iki 100 mln. kubinių metrų per parą sumažinsiantis tiekimą šiuo vamzdynu dėl Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto, o trečiadienį popiet Rusijos koncernas patikslino, jog tiekimas naktį į ketvirtadienį bus sumažintas iki 67 mln. kubų per parą dėl „neišvengiamo dar vieno „Nord Stream“ perpumpavimo bloko sustabdymo“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainoje žuvo Sergejus Postnovas, „Rosgvardijos“ ryšių su žiniasklaida departamento 1-ojo skyriaus informacinio reagavimo grupės vadovas, turintis pulkininko laipsnį.

Tai pranešė Rusijos vidaus reikalų ministerijos centrinės valdybos Veteranų taryba.

Sergejus Postnovas

S.Postnovas žuvo birželio 14 d. naktį. Ukrainoje jis daugiau nei keturis mėnesius "vykdė tarnybines ir kovines užduotis".

Ataskaitoje teigiama, kad pulkininkas dalyvavo mūšiuose prie Hostomelio, Charkivo ir Luhansko srityje.  

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį priminė apie 1968 metų Sovietų Sąjungos invaziją į Čekoslovakiją, ragindamas Europą labiau padėti jo šaliai priešintis Rusijos įsiveržimui.

„Mes su jumis, būkite su mumis“, – vaizdo ryšiu sakė V.Zelenskis Čekijos įstatymų leidėjams Prahoje, cituodamas vieno tuometinės Čekoslovakijos radijo laidų vedėjo kreipimąsi, kai okupantai mėgino išjungti radijo ryšį.

„Dabar, kai Ukrainos žmonės kovoja už laisvę prieš žiaurią Rusijos invaziją, šiais žodžiais kreipiamės į visas Europos ir demokratinio pasaulio tautas“, – pridūrė prezidentas.

„Ukraina turėtų gauti viską, ko reikia pergalei pasiekti“, – pabrėžė jis.

1968-aisiais penkių Maskvos vadovautų armijų invazija į Čekoslovakiją numalšino vadinamąjį Prahos pavasarį – demokratinį judėjimą, gyvavusį komunistų valdymo laikotarpiu 1948–1989 metais.

1993-aisiais Čekoslovakija suskilo į Čekiją ir Slovakiją.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./V.Zelenskis

V.Zelenskis sakė manąs, kad vasario 24 dieną prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą yra tik pirmas Maskvos sąmokslo susigrąžinti buvusias savo satelitines valstybes etapas.

„Tironas, kuris... nori visko, niekada nesustos“, – perspėjo Ukrainos prezidentas.

„Čekai puikiai žino, kas nutinka, kai einama į kompromisus su tironais“, – pridūrė jis, taip pat primindamas apie 1938 metais nacistinės Vokietijos įvykdytą Čekoslovakijos okupaciją.

V.Zelenskis padėkojo Prahai už tai, kad ji priėmė daugiau kaip 300 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių ir atsiuntė daugiau nei 3,5 mlrd. Čekijos kronų (142 mln. eurų) vertės ginkluotę.

Prezidentas paragino Čekiją padėti paspartinti naują sankcijų Rusijai paketą, kai liepą rotacijos principu pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungai.

Praha pareiškė, kad pirmininkaudama ES pirmenybę teiks Ukrainai, žadėdama garsinti šalies siekį įstoti į bloką ir padėti jai atsistatyti po karo.

„Būkite aktyvūs, kad visi Europos lyderiai sutiktų, jog Europos gynimas ir stiprinimas yra mūsų bendras tikslas, – kalbėjo V.Zelenskis. – Rusijos kariai žino, kad jie kovoja prieš europietiškas vertybes.“

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad reikia „skubiai“ paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, bet perspėjo, jog prireiks laiko, kol Kyjivo pajėgos prisitaikys prie modernios sunkiosios ginkluotės.

Maždaug 50 Aljanso narių ir partnerių susitinka Briuselyje, kad aptartų Ukrainos prašymus parūpinti jai daugiau ginkluotės, ukrainiečiams bandant atlaikyti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose.

„Ukraina iš tikrųjų yra labai kritinėje padėtyje, todėl skubiai reikia imtis daugiau veiksmų“, – prieš NATO ministrų susirinkimą žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.

Vakarai siunčia į Ukrainą dideles ginkluotės siuntas, kad padėtų jai kovoti su Kremliaus pajėgomis, tačiau Kyjivas skundžiasi, kad gavo tik dalį to, ko jam reikia, ir prašo sunkesnės ginkluotės.

J.Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės perėjo nuo senesnės įrangos prie „tolimesnio nuotolio, pažangesnių oro gynybos sistemų, pažangesnės artilerijos, daugiau sunkiosios ginkluotės“ siuntimo.

„Taip pat yra faktas, kad dabar, kai mes iš tikrųjų pradedame pereiti nuo sovietmečio ginklų prie modernesnių NATO ginklų, prireiks šiek tiek laiko, kad ukrainiečiai būtų pasirengę naudoti ir valdyti šias sistemas“, – sakė jis.

Pasak J.Stoltenbergo, tokios NATO narės kaip Nyderlandai skubiai bando surengti mokymus ukrainiečių kariams, kad jie greičiau prisitaikytų prie naujų atkeliaujančių sunkiųjų ginklų.

J.Stoltenbergas sakė, kad vėliau šį mėnesį Madride vyksiančiame viršūnių susitikime Aljanso lyderiai turėtų susitarti dėl „visapusio pagalbos paketo“ Ukrainai, kad ilgainiui jos pajėgos pereitų prie NATO standartus atitinkančių ginklų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę Ukrainą sukrėtė JAV vadovaujamą karinį bloką ir privertė perkelti daugiau pajėgų į Rytų Europą.

NATO viršūnių susitikime ketinama galutinai patvirtinti naują gynybinę strategiją, kuria siekiama sustiprinti Aljanso gebėjimą atgrasyti Maskvą nuo atakų prieš NATO nares.

J.Stoltenbergas sakė, jog tikisi, kad sąjungininkės įsipareigos laikyti daugiau didelės parengties karių, kurie bus apmokyti ir skirti ginti Aljanso rytinį flangą, ir dislokuoti daugiau ginkluotės šiame regione.

Tačiau, pasak jo, tai veikiausiai nebus nuolatinis karių dislokavimas rytinėse sąjungininkėse, nors dauguma jų, įskaitant Baltijos valstybes, tikėjosi ir siekė didelių NATO pajėgų dislokavimo savo teritorijose.

Turkija trečiadienį pareiškė, kad laukia „raštiško atsakymo“ iš Švedijos ir Suomijos dėl Ankaros išsakytų būgštavimų, susijusių su šių šalių siekiu prisijungti prie NATO.

„Perdavėme šioms dviem šalims savo klausimus raštu“, – žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

„Dabar laukiame jų raštiškų atsakymų“, – nurodė jis.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso šalių, tačiau Turkija kol kas blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą.

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės šalis, ypač Švediją, turinčią didelę turkų imigrantų bendruomenę, teikiant prieglobstį ekstremistinėms kurdų grupuotėms ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno  šalininkams. Ankara ieško F.Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Turkija taip pat pyksta, kad Švedija nuo 2019 metų jai taiko ginklų prekybos embargą, įvestą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį savo partijos nariams pareiškė, kad „kol Švedija ir Suomija nesiims konkrečių kovos su terorizmu priemonių, mūsų pozicija nesikeis“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį per vizitą Švedijoje sakė, kad NATO „sunkiai ir aktyviai“ dirba, kad „kuo greičiau“ išspręstų Turkijai susirūpinimą keliančius klausimus.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin antradienį pripažino, kad Šiaurės šalių stojimas į NATO gali įstrigti, jei iki vėliau šį mėnesį numatyto Aljanso viršūnių susitikimo nebus pasiektas susitarimas su Turkija.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui telefonu pažadėjo, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais, praneša valstybinė žiniasklaida.

„Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas.

Ukraina trečiadienį sakė neturinti pranašumo karine jėga ir paprašė sąjungininkių Vakaruose didesnės karinės pagalbos Rusijos invazijai atremti.

Prašymas pareikštas prieš NATO pareigūnų susitikimą Belgijoje tolesniam tiekimui aptarti.

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas socialinėje žiniasklaidoje parašė, kad ukrainiečių kariai klausia, kada prie fronto linijos galima laukti vakarietiškos artilerijos, ir pridūrė: „Briuseli, mes laukiame sprendimo.“

M.Podoliako teigimu, Rusijos ir Ukrainos artilerijos santykis kai kuriose fronto linijos atkarpose yra 10:1.

„Kasdien gaunu gynėjų žinią: „Mes laikomės, tik pasakykite, kada laukti ginklų“, – rašė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Susitikime Briuselyje, į kurį turi atvykti JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, dalyvaus NATO pareigūnai ir su Aljansu bendradarbiaujančių šalių, tokių kaip Suomija, Švedija ir Rytų Azijos valstybės, atstovai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šią savaitę paragino sąjungininkes siųsti Ukrainai daugiau sunkiosios ginkluotės.

JAV ir Britanija yra sakiusios, kad nepaisydamos Kremliaus įspėjimų tiekia Kyjivui ilgo nuotolio tikslaus nutaikymo artilerijos baterijas.

Ukraina ne kartą prašė didesnės pagalbos ir greitesnio jau pažadėtų siuntų pristatymo.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad jos pajėgos sunaikino NATO atsiųstiems ginklams skirtų šaudmenų sandėlį Vakarų Ukrainoje, ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paraginus sąjungininkus Vakaruose spartinti ginklų tiekimą jo šaliai.

„Netoli Zoločivo miestelio Lvivo srityje didelio tikslumo ir nuotolio raketomis „Kalibr“ sunaikintas NATO šalių Ukrainai perduotų... ginklų, įskaitant 155 mm haubicas M777, šaudmenų sandėlis“, – sakoma ministerijos pranešime.

Jūrinio bazavimo sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ yra apginkluojami šiuolaikiniai rusų laivai ir povandeniniai laivai. 

Be to, Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Dniepropetrovsko srityje Orlivščynos geležinkelio stoties rajone ir netoli Dobropilios bei Pokrovskės stočių prorusiškų separatistų paskelbtoje nepripažįstamoje „Donecko liaudies respublikoje“ sunaikinta „daug ginkluotės ir karinės technikos iš JAV ir Europos šalių, pristatytų ukrainiečių grupuotei Donbase“.

„Ukrainos padėtis kritinė, todėl jai skubiai reikia paramos“, – prieš NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jensas Stoltenbergas

Jis sako, kad Aljanso narės toliau tieks Ukrainai sunkiąją ginkluotę ir tolimojo nuotolio sistemas, ir tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus susitarta dėl naujo paramos Kyjivui paketo.

„Esame labai susitelkę į paramos didinimą“, – sakė J.Stoltenbergas spaudos konferencijoje.

Pastarosiomis dienomis Charkivo apylinkėse nuolat daugėja apšaudymų dienos metu, trečiadienį taip pat girdėjosi keli ryškūs garsūs smūgiai, rašo BBC.

Tai papildė pavienius naktinius apšaudymus, kurie tapo šio miesto, kuriame pirmosiomis karo savaitėmis vyko smarkūs mūšiai, kasdienybe.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Charkivas

Po pastarųjų Ukrainos pajėgų sėkmės išstumiant Rusijos karius už miesto ribų, vėl pranešama apie aukas dėl apšaudymo kaimuose tarp miesto žiedinio kelio ir Rusijos pozicijų.

Kadangi Rusijos siena yra vos už 30 km, o fronto linija – dar arčiau, Charkivas išlieka sunkiosios Rusijos ginkluotės veikimo zonoje.

Antradienį savo naktiniame pranešime prezidentas V.Zelenskis užsiminė apie padėtį aplink Charkivą, sakydamas, kad Ukrainos kariai patiria „skaudžių nuostolių“ Charkivo regione, kur Rusijos kariuomenė bando sustiprinti savo pozicijas.

„Kova dėl šios krypties tęsiasi, ir mes vis dar turime sunkiai kovoti, kad Charkivui ir regionui būtų užtikrintas visiškas saugumas“, – sakė prezidentas.

Ukrainiečių vaikai neturėtų būti įvaikinami Rusijoje, į kurią nuo Maskvos invazijos vasario 24-ąją, kaip manoma, išvežta keli tūkstančiai nepilnamečių, antradienį sakė Jungtinių Tautų pareigūnė.

„Mes kartojame, taip pat ir Rusijos Federacijai, kad niekada neturėtų būti įvaikinama ekstremalių situacijų metu ir iškart po jų“, – reporteriams sakė Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF direktorė Europai ir Centrinei Azijai Afshan Khan.

Tokių vaikų negalima laikyti našlaičiais ir visi „sprendimai perkelti kokius nors vaikus privalo būti grindžiami geriausiais jų interesais, bet koks judėjimas turi būti savanoriškas“, sakė pareigūnė, sugrįžusi po apsilankymo Ukrainoje.

„Tėvams reikia pateikti informuotą sutikimą“, – sakė ji.

„Dėl vaikų, nusiųstų į Rusiją, glaudžiai bendradarbiaujame, kad su ombudsmenais ir tinklais išsiaiškintume, kaip galime geriausiai dokumentuoti šiuos atvejus“, – sakė A.Khan ir nurodė, kad kol kas su šiais vaikais negalima susisiekti.

Kovo pradžioje JT išreiškė susirūpinimą dėl ukrainiečių vaikų prievartinio įvaikinimo rizikos, ypač maždaug 91 tūkst. vaikų, karo pradžioje gyvenusių globos namuose ar internatinėse mokyklose. Daugelis šių įstaigų veikė Ukrainos rytuose.

Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina kada nors turės surengti derybas su Rusija, kad pabandytų užbaigti karą tarp abiejų šalių, rašo naujienų agentūra „Reuters“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Ukrainos prezidentas ir jo pareigūnai turės derėtis su Rusija“, – sakė E.Macronas, viešėdamas Rumunijoje ir Moldovoje.

Antradienį E.Macronas atvyko į Rumuniją trijų dienų kelionės į NATO pietinį flangą, įskaitant Moldovą, o ketvirtadienį galbūt vyks į Kyjivą, kur lankysis kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi, „Reuters“ sakė du diplomatiniai šaltiniai.

E.Macronas buvo kritikuojamas Ukrainos ir Rytų Europos sąjungininkių dėl, jų nuomone, dviprasmiškos paramos Ukrainai kare su Rusija

Latvijos parlamento (Saeimos) Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komitetas  per galutinį svarstymą pritarė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų uždraustas Rusijos ir Baltarusijos rezidentų dalyvavimas Latvijos saugumui svarbių įmonių valdyme.

Įstatymo pakeitimai skelbia, kad Rusija ir Baltarusija, jos piliečiai ar juridiniai asmenys negali įgyti reikšmingos dalies ar lemiamo balso teisės Latvijos nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse, taip pat negali tapti tokios įmonės nariais ar faktiniais naudos gavėjais.

Jei Rusijos ar Baltarusijos rezidentai jau turi reikšmingą akcijų dalį ar lemiamą įtaką tokiose įmonėse, šiems įstatymo pakeitimams įsigaliojus, jie nebegalės naudotis balsavimo teisėmis jose. Veiksmai, atlikti pažeidžiant šią nuostatą, bus pripažinti negaliojančiais.

Pataisas inicijavusi Ekonomikos ministerija, pagrįsdama jų poreikį, paaiškino, kad Rusijos karinė invazija į suverenią Ukrainos valstybę šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir kelia esminę grėsmę Europos Sąjungos, įskaitant Latvijos, saugumui ir stabilumui.

Savo ruožtu Baltarusija, kuri remia Rusijos veiksmus, gali būti laikoma sąjungininke ir yra lygiai taip pat atsakinga už Rusijos invaziją į Ukrainą, o abi šios valstybės, pasinaudodamos savo piliečiais ar įmonėmis, gali daryti įtaką kitoms šalims per dalyvavimą strategiškai svarbių įmonių valdyme, taip pat per investicijas į kritiškai svarbią infrastruktūra, motyvavo Latvijos ministerija.

Vakarų vengimas atvirai prieštarauti Rusijai ir jos agresijai Ukrainoje yra silpnumo ženklas. Tokią nuomonę išsakė Lenkijos vicepremjeras Jaroslavas Kaczynskis, praneša „Gazeta Polska“.

„Mūsų manija vengti karo tam tikra prasme daro mus silpnesnius šioje akistatoje su Rusija, kuri negerbia jokių vertybių“, – sakė lenkų politikas.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Jaroslawas Kaczynskis

Jis pažymėjo, kad karas gali išplisti už Ukrainos ribų. Anot jo, tai įvyks dėl neracionalių sprendimų Maskvoje, jei Rusija patirs rimtą pralaimėjimą fronte arba „prasidės riaušės jos viduje“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atsakingas už žuvusius ukrainiečius, nes neduoda Ukrainai žadėtos sunkiosios ginkluotės, interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

Jis patikslino, kad Ukrainai iš Vokietijos reikia ilgo nuotolio artilerijos, salvinės ugnies sistemų, tankų, šarvuočių ir bepiločių orlaivių.

„Jei mums užteks, laimėsime karą. Kai Vakarai mums atidavė 120 vienetų tolimojo nuotolio artilerijos, situacija fronte iškart pasikeitė. Per tris dienas rusai prarado puolimo greitį“, – sakė O.Arestovyčius.

Kadras iš „Facebook“ vaizdo įrašo/Oleksijus Arestovyčius

Jis priminė, kad Vokietija pažadėjo Ukrainai perduoti 88 tankus „Leopard“ ir 50 priešlėktuvinių savaeigių ginklų „Gepard“.

„Ukrainos armijoje to pakaktų dviem brigadoms. Dabar, jei kur nors fronto linijoje turėtume dvi brigadas, galėtume atkovoti Chersoną arba išvyti rusus nuo Popasnos ir Sjevjerodonecko. Šiandien dvi brigados yra didžiulė jėga“, – paaiškino jis.

Paklaustas, ką jis pasakytų O.Scholzui, jei jį sutiktų, O.Arestovičius atsakė: „Ponas Scholzai, jūs esate atsakingas už mūsų žuvusius karius ir civilius, kasdien miršta vaikai, kasdien prarandame 100 karių, nes jūs neduodate mums sunkiosios ginkluotės. Ukrainos armija stipri, galėtume įveikti rusus ir išvyti juos iš mūsų šalies, bet mums reikia ginklų.“

Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino dar 250 rusų karių, 6 Rusijos armijos tankus, 25 šarvuotas kovines mašinas, vieną artilerijos sistemą, vieną raketinį granatsvaidį, vieną sraigtasparnį ir tris bepiločius orlaivius.

Didžiausius nuostolius Ukrainos priešas patyrė Bachmuto ir Sjevjerodonecko kryptimis.

Iš viso nuo invazijos pradžios Rusijos kariuomenė neteko 32750 savo karių, 1440 tankų, 213 lėktuvų, 179 sraigtasparnių.

Volodymyras Zelenskis vėlų antradienio vakarą paskelbė vaizdo pranešimą, kuriame Ukrainos prezidentas teigia, kad Ukrainos kariai didvyriškai kovoja prieš priešo pajėgas, tačiau patiria „kankinančių netekčių“.

V.Zelenskis teigia, kad artimiausiu metu kovos prie Charkivo gali dar labiau suintensyvėti, nes Charkivo kryptimi stiprinama Rusijos karių grupė.

VIDEO: ? Львівщина і Тернопільщина зазнали ракетних ударів - звернення Зеленського за 14 червня

? Львівщина і Тернопільщина зазнали ракетних ударів - звернення Зеленського за 14 червня

„Mes taip pat patiriame kankinančių nuostolių Charkivo regione, kur Rusijos kariuomenė bando sustiprinti savo pozicijas. Kova už šią kryptį tęsiasi, ir reikia vis dar kovoti, atkakliai kovoti už visišką Charkivo ir regiono saugumą“, – sakė jis.

Pasak V.Zelenskio, skaudžių nuostolių patirta ir rytuose.

„Per pastarąsias 24 valandas mūšyje Donbase neįvyko jokių kardinalių pokyčių. Kaip ir anksčiau, aršiausios kovos vyksta Sjevjerodonecke ir visuose netoliese esančiuose miestuose ir bendruomenėse. Deja, nuostoliai yra kankinantys. Tačiau turime išsilaikyti. Tai mūsų valstybė. Būtent ten, Donbase, labai svarbu išsilaikyti. Kuo daugiau nuostolių ten patirs priešas, tuo mažiau jėgų turės tęsti agresiją. Todėl Donbaso kryptis yra esminis veiksnys, lemsiantis, kas dominuos artimiausiomis savaitėmis“, – sakė prezidentas.

Rusijos pajėgos per mėnesį trukusios sunkios kovos dėl Sjevjerodonecko perėmė didžiąją miesto dalį, o pramoninę zoną išlaiko Ukrainos gynėjai, teigiama kasdieninėje britų žvalgybos apžvalgoje apie Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Rusijos taktika, pagrįsta intensyviu artilerijos naudojimu, atnešė nemažų aukų visame mieste. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų elementai ir keli šimtai civilių yra požeminiuose „Azot“ chemijos gamyklos bunkeriuose miesto pramoninėje zonoje“, – sakoma pranešime. 

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

Toliau Rusijos pajėgos greičiausiai bus sutelktos aplink „Azot“ gamyklą, o tol, kol laikysis Ukrainos gynėjai, Rusija vargu ar galės mesti savo pajėgas į kitus taikinius.

„Labai mažai tikėtina, kad planuodama invaziją Rusija tikėjosi tokio ilgalaikio pasipriešinimo ir tokio užsitęsusio, sekinančio karo“, – priduriama apžvalgoje.

Luhansko srityje tęsiasi kovos dėl miestų, kurių dar neužėmė Rusijos kariuomenė, Ukrainos kovotojams vis sunkiau gintis, sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Mūšiai tęsiasi Sjevjerodonecke, Toškivkoje ir Vrubivkoje, daug sužeistų Lysyčanske. Per pastarąsias dvi dienas šeši Lysyčansko gyventojai ir du žmonės iš Zolotės buvo paguldyti į ligonines kituose šalies regionuose.

Darosi sunkiau, bet mūsų kariuomenė sulaiko priešą iš trijų pusių vienu metu. Jie gina Sjevjerodonetską, neleidžia rusams žengti į Lysychanską“, – teigė S.Haidajus.

Operacinė vadovybė „Pietūs“ praneša, kad Pietų Ukrainoje šalies kariuomenė sunaikino daugiau kaip 60 vienetų rusiškos įrangos.

Karinė įranga sunaikinta Chersono srityje, kur Ukrainos kovotojai bando atsiimti Rusijos okupuotą teritoriją.

Kremlius teigia, kad Rusija yra pasirengusi apsvarstyti Jungtinės Karalystės apeliaciją dėl Aideno Aslino ir Shauno Pinnerio – dviejų britų, nuteistų mirties bausme už kovas Ukrainoje – likimo, skelbia „Sky News“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Londonas kol kas nepateikė jokio apeliacinio skundo.

„Reikia kreiptis... į šalies, kurios teismas priėmė nuosprendį, valdžios institucijas, o tai nėra Rusijos Federacija.

Tačiau, žinoma, viskas priklausys nuo Londono kreipimųsi, ir esu tikras, kad Rusijos pusė bus pasirengusi išklausyti“, – sakė jis.

A.Aslinas ir Sh.Pinneris kartu su marokiečiu Brahimu Saadounu praėjusią savaitę buvo nuteisti už tai, kad, kaip įtariama, kaip Ukrainos samdiniai kovėsi Rusijos remiamų separatistų valdomoje apsišaukėliškoje Donecko liaudies respublikoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad apginti Donbasą yra „gyvybiškai svarbu“, nes šio mūšio baigtis nulems viso karo eigą.

„Nepaprastai svarbu išsilaikyti čia, Donbase. Donbasas yra svarbiausias dalykas sprendžiant, kas dominuos ateinančiomis savaitėmis“, – sakė V. Zelenskis savo tradiciniame dienos pranešime, paskelbtame platformoje „Telegram“.

Rusijos pajėgos Donbase stumiasi į priekį ir jau kontroliuoja beveik visą Luhansko sritį. Ypač įnirtingos kovos vyksta Sjevjerodonecke – didžiausiame Ukrainos dar kontroliuojamame srities mieste.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Užėmusi Sjevjerodonecką ir jo miestą dvynį Lysyčanską Rusija galėtų taikytis į toliau vakaruose esantį Donecko srities miestą Slovjanską.

Mūšiai taip pat vyksta netoli antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo šalies šiaurės rytuose ir Chersono pietuose. V.Zelenskis sakė, kad Ukrainos pajėgos patiria „skausmingų“ nuostolių Charkivo regione.

„Kovos ten tęsiasi, mums reikia toliau smarkiai kovoti dėl visiško saugumo Charkivo srityje, – sakė jis. – Toliau spaudžiame priešą pietuose. Mūsų svarbiausias tikslas yra išvaduoti Chersoną.“

Daugiausia rusakalbių gyvenamą Donbasą sudarančias Donecko ir Luhansko sritis prorusiški separatistai iš dalies kontroliavo nuo 2014 metų.

Dnipro srities Apostolovo mieste nuo priešo apšaudymo iš „Uragan“ sistemų žuvo keturi žmonės, pranešė miesto meras Andrejus Osa, kurį cituoja UNIAN.

„Daugiau nei prieš tris valandas Apostolovo miestą apšaudė priešo „Uragan“ raketos. Žuvo keturi žmonės“, – rašė jis.

Ukraina turi gauti daugiau sunkiosios ginkluotės iš NATO šalių, kad atremtų Rusijos invaziją, ir šis klausimas bus svarstomas Ramšteino kontaktų grupės formatu trečiadienį, pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijoje po septynių NATO šalių vadovų susitikimo, praneša „Ukrinform“ korespondentas, remdamasis Aljanso svetaine.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Ukraina turi gauti daugiau sunkiosios ginkluotės. NATO sąjungininkai ir partneriai parūpino tokius ginklus ir didina savo pastangas. Birželio 15 d. vyks susitikimas NATO būstinėje paramai Ukrainai – toks formatas buvo pradėtas Ramšteine ​​prieš kelis mėnesius. Ši grupė reguliariai susitinka, kad koordinuotų NATO sąjungininkų ir partnerių pastangas aprūpinti Ukrainą įvairia ginkluote ir karine įranga, įskaitant sunkiąją ginkluotę. Jie yra visiškai nuo to priklausomi, kad galėtų atsispirti žiauriai Rusijos invazijai“, – sakė J.Stoltenbergas.

JAV Karo studijų institutas skelbia, kad pirmadienį, birželio 14 d. Baltarusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo vadovybės ir personalo pratybas, skirtas vadovavimo ir kontrolės pajėgumams išbandyti. Tačiau, anot analitikų, mažai tikėtina, kad Baltarusija įsitrauks į karą Ukrainoje Rusijos vardu. 

Analitikų teigimu, Rusijos valdžia gali spartinti planus aneksuoti okupuotas Ukrainos teritorijas ir rengia politines ir administracines nenumatytas priemones aneksuotų teritorijų kontrolei užtikrinti.

Kitos instituto įžvalgos:

• Rusijos karinė valdžia ieško galimybių, kaip padidinti tinkamų naujų karių skaičių, kad būtų atsižvelgta į nuolatinį personalo praradimą Ukrainoje.
• Rusijos pajėgos toliau kovoja dėl „Azot“ gamyklos kontrolės ir sunaikino visus tiltus tarp Sjevjerodonecko ir Lysyčansko, taip greičiausiai siekdamos izoliuoti mieste likusius ukrainiečių gynėjus nuo svarbiausių susisiekimo linijų.
• Rusijos pajėgos toliau rengiasi puolamosioms operacijoms į pietryčius nuo Iziumo ir į vakarus nuo Lymano link Slovjansko.
• Rusijos pajėgos tęsia puolamąsias operacijas į rytus nuo Bachmuto netoli greitkelio T1302, siekdamos nutraukti Ukrainos susisiekimo linijas į Sjevjerodonecką-Lysyčanską.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas, siekdamos nustumti Ukrainos karius nuo fronto linijų į šiaurės rytus nuo Charkivo miesto.
• Ukrainiečių kontratakos privertė Rusijos karius pietinėje ašyje užimti ir sustiprinti gynybines pozicijas.

Leidinys „Bloomberg“ skelbia, kad, pasak aukšto rango Europos pareigūnų, gerai susipažinusių su padėtimi vietoje, Rusija, per pirmąsias 100 invazijos į Ukrainą dienų išnaudojusi didžiąją dalį savo karinių pajėgumų, ieško personalo ir ginklų, įskaitant senus tankus, esančius Tolimuosiuose Rytuose.

Dėl to Rusijai gali tekti tik po kelių mėnesių pristabdyti operacijas, kad galėtų iš esmės persigrupuoti, sakė „Bloomberg“ šaltiniai.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Anot leidinio, Kremlius taip pat gali būti priverstas paskelbti masinę mobilizaciją, kad galėtų pašaukti karius tęsti kovą, sakė šaltiniai, nors prezidentas Vladimiras Putinas iki šiol to daryti nenorėjo, nes tai reikštų viešą pripažinimą, kad vyksta karas ne taip, kaip planuota.