Sjevjerodonecke mūšiai persikėlė į pramoninę miesto zoną, Rusija telkia pajėgas šturmui

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ragina Europos Sąjungą suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių statusą.

„Manau, kad atėjo laikas pripažinti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo europinę perspektyvą“, – sako jis vaizdo kreipimesi, paskelbtame socialiniame tinkle „Twitter“.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje toliau žūsta civiliai.

Pravda.ua rašo, kad pirmadienį Donecko srityje per Rusijos apšaudymą žuvo trys civiliai ir dar du buvo sužeisti.

Tuo metu naujienų agentūra UNIAN skelbia, kad vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas jaunimo bendruomenės teritorijoje Sumų regione dėl rusų okupantų apšaudymo.

Charkivo srityje per apšaudymą žuvo 3 civiliai gyventojai ir du buvo sužeisti.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad visi Ukrainoje suimti amerikiečiai yra „samdiniai“, kurie turėtų prisiimti atsakomybę už savo „nusikaltimus“, praneša „Reuters“.

JAV valstybės departamentas tiria galimą dviejų amerikiečių, savanoriškai gynusių Ukrainą nuo Rusijos užpuolikų, sulaikymą.

Ukrainos pajėgoms pirmadienį atakavus naftos gręžimo platformas Juodojoje jūroje prie Krymo krantų, trys žmonės buvo sužeisti, o dar septyni dingo be žinios, pranešė Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas.

„Deja, galime patvirtinti, kad yra trys sužeistieji ir septyni dingę žmonės. Garantuojame, kad paieška bus tęsiama“, – savo „Telegram“ paskyroje nurodė Sergejus Aksionovas.

Kovos su rusų kariais Sjevjerodonecke, Luhansko srityje, jau vyksta miesto pramoninėje zonoje, o ukrainiečių kovotojai kontroliuoja tik „Azot“ gamyklos teritoriją, sako Luhansko regioninės karinės asociacijos vadovas Serhijus Haidajus, kurį cituoja pravda.ua.

„Padėtis yra labai sudėtinga visoje Luhansko fronto linijoje. Nustatėme, kad orkai pradeda plataus masto puolimą mūsų regione, jie sukaupė pakankamai atsargų ir šiandien (birželio 20 d. – red.) visi regiono kaimai kariauja“, – sako jis.

Kseniia 22 metus gyveno Ukrainoje, o tada išvyko studijuoti į Vokietiją. Vokietijos Flensburgo universitete ji su kolegomis nutarė patyrinėti lietuvių požiūrį į Europos Sąjungą. Atvykusi į Vilnių, Kseniia be to, kad vykdo tyrimą, visiems nuolat primena, kad jos gimtinėje vyksta karas. Kseniia apie savo išgyvenimus dėl karo Ukrainoje ir joje likusių savo artimųjų, lietuvių reakciją, vokiečių požiūrį papasakojo portalo 15min video laidoje „15/15“.

VIDEO: 15/15: ukrainietė iš Charkivo: „Į Ukrainą sugrįšiu dar šiemet“

15/15: ukrainietė iš Charkivo: „Į Ukrainą sugrįšiu dar šiemet“

Rusija neteisėtai kalėjimuose laiko 1 500 Ukrainos civilių, tačiau pripažįsta, kad nelaisvėje laiko tik 120 civilių.

Tokią informaciją, kaip nurodo UNIAN, pranešė laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministro pavaduotoja ir ministrė Iryna Vereščuk.

Ukraina dalyvauja „sudėtingose derybose“ dėl Rusijos vykdomos ukrainiečių uostų blokados panaikinimo, pirmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, įspėdamas, kad pasaulinė grūdų krizė tęsis tol, kol vyks Rusijos „kolonijinis karas“.

„Įvairiais lygiais dalyvaujame sudėtingose derybose, kad būtų atblokuoti... Ukrainos uostai. Tačiau pažangos dar nėra... Štai kodėl pasaulinė maisto krizė tęsis tol, kol tęsis šis kolonijinis karas“, – sakė V.Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Afrikos Sąjungą (AS).

Jis pabrėžė, kad Afrikos žemynas tapo Rusijos invazijos į Ukrainą įkaitu.

„Afrika iš tiesų yra įkaitė. Ji įkaitė tų, kas pradėjo karą su mūsų valstybe“, – sakė V.Zelenskis, kaltindamas Rusiją dėl ukrainietiškų grūdų eksporto blokavimo.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį sakė, kad per šią savaitę prasidėsiantį vizitą Europoje tikriausiai nesilankys Ukrainoje.

Paklaustas, ar ketina apsilankyti Ukrainoje, J.Bidenas iš pradžių atsakė, kad tai priklausys nuo aplinkybių.

Tačiau vėliau, reporteriams klausinėjant apie tokią galimybę, jis nurodė: „Šios kelionės metu tikriausiai ne.“

JAV prezidentas su žurnalistais kalbėjosi ilgąjį šventinį savaitgalį vaikštinėdamas paplūdimyje.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota didelė Rusijos tankų kolona, tariamai vykstanti į Donbaso teritoriją.

Vaizdo įrašą nufilmavo liudininkai, o jį paskelbė vietos „Telegram“ kanalai, nurodo UNIAN.

Oficialiai ši informacija nėra patvirtinta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad karo draskoma jo šalis turėtų tapti Europos Trijų jūrų iniciatyvos nare. 

V.Zelenskis tokį pareiškimą padarė per šios regioninės iniciatyvos viršūnių susitikimą Latvijos sostinėje Rygoje, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP.

Ukrainos vadovas į Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo dalyvius kreipėsi vaizdo ryšiu iš Kyjivo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Turėtume dalyvauti Trijų jūrų iniciatyvoje. Mūsų šalis neturėtų būti palikta už jos ribų. Suraskime būdą Ukrainai prisijungti prie šios iniciatyvos, – sakė V.Zelenskis. – Tik su Ukraina visos mūsų šalys galės realizuoti visą savo potencialą.“

Pasak Ukrainos lyderio, jo šalis ir Trijų jūrų klubas turėtų bendradarbiauti logistikos, energijos, kibernetinio saugumo ir skaitmenizavimo srityse. 

„Trijų jūrų šalys yra mūsų sąsaja su laisvuoju pasauliu“, – sakė jis.

V.Zelenskis taip pat pažymėjo, kad sujungdamos dujų išteklius Trijų jūrų šalys drauge su Ukraina galėtų patenkinti visus viena kitos poreikius dėl žaliavų.

Jis paragino Trijų jūrų iniciatyvos šalis dalyvauti Ukrainos atstatyme po karo ir pavadino šį planą „didžiausiu mūsų kartos ekonominiu projektu“.

„Trijų jūrų iniciatyvai reikia Ukrainos potencialo. Mes pasirengę, mes to norime“, – kalbėjo V.Zelenskis. 

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat vaizdo ryšiu kreipėsi į viršūnių susitikimą Rygoje ir pakartojo, kad Vašingtonas remia Trijų jūrų iniciatyvą.

Trijų jūrų iniciatyva jungia dvylika ES valstybių tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.

Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono politinius ir ekonominius ryšius, išsivystymą ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV.

Ukrainos Odesos uostamiestyje per Rusijos raketų ataką buvo sunaikintas maisto produktų sandėlis, pranešė Ukrainos kariuomenė.

Kariuomenė teigia, kad Rusijos pajėgos per tris valandas trukusį antskrydį paleido 14 raketų į pietų Ukrainą, „bejėgiškai pykdamos dėl mūsų karių sėkmės“, praneša „Reuters“.

Pasak naujienų agentūros, atakos metu civiliai nežuvo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka kitą savaitę planuoja susitikimą, skelbia Kremliaus naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Vokietija surengs konferenciją dėl karo Ukrainoje gresiančios pasaulinės maisto krizės klausimu, ir šiame susitikime, be kitų pareigūnų, dalyvaus JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pirmadienį paskelbė vokiečių vyriausybės atstovas.

Penktadienį įvyksiančiame susitikime „Vienijantis dėl pasaulinio maisto saugumo“ bus tariamasi dėl gresiančio maisto stygiaus, sakė atstovas spaudos konferencijoje Berlyne.

„Vyriausybė ypač įsipareigojusi pirmininkaudama Didžiajam septynetui (G-7) surasti bendrus atsakymus į gresiančią pasaulinę bado krizę, nulemtą Rusijos agresijos... prieš Ukrainą“, – sakė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad konferencijoje bus siekiama „stabilizuoti maisto tiekimą visame pasaulyje“.

Vis labiau nuogąstaujama dėl bado pažeidžiamuose pasaulio regionuose, todėl Vakarai reikalauja Maskvos nebeblokuoti Ukrainos Juodosios jūros uostų, kad didžiules šios šalies grūdų atsargas būtų galima išvežti į pasaulio rinkas.

Maskva neigia atsakomybę dėl maisto krizės. Dėl tiekimo sutrikimų, nulėmusių grūdų kainų augimą ir bado grėsmę pažeidžiamuose regionuose, Rusija kaltina Vakarų sankcijas.

Konferencija Berlyne vyks G-7 lyderiams rengiantis birželio 26-28 dienomis susitikti Elmau pilyje Vokietijos Bavarijos Alpėse.

Vaizdo ryšiu tame susitikime turėtų dalyvauti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Į Ukrainą iškeliavo pirmasis vilkikas iš numatytų keturių, kuriais bus vežama ketvirtoji vaistų, kitų medicininių priemonių siunta už beveik 634 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Su Kremliaus pajėgomis kovojantiems ukrainiečiams išsiųsti skausmą ir uždegimą malšinantys, nejautrą chirurginių operacijų metu sukeliantys prieširdžių virpėjimui gydyti skirti vaistai, tromboembolijų profilaktikai ir gydymui skirti vaistiniai preparatai.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Sveikatos apsaugos ministerija

Taip pat perduoti vaistai nuo arterinės hipertenzijos, pykinimo ir vėmimo, opaligės, krūties vėžio, grybelinės infekcijos ir alergijos.

Siuntoje yra ir asmens apsaugos ir kitų medicininių priemonių.

Tarp jų – antbačiai, apsauginės prijuostės, medicininės kaukės ir dezinfekcinis gelis rankoms, viršgerkliniai vamzdeliai, skirti kvėpavimo takų praeinamumui palaikyti bendrosios nejautros metu, endotrachėjinės uždaro siurbimo sistemos.

Iš viso 418 tūkst. eurų vertės vaistai ir įvairios priemonės skiriamos iš valstybės rezervo, gydymo įstaigų, COVID-19 rezervo. Dalis vaistinių preparatų gauta ir perduodama pagal Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sudarytas paramos sutartis.

Artimiausiu metu į Ukrainą turėtų iškeliauti ir Kauno klinikose esantis ir jos veiklai nebenaudojamas ministerijos turtas – chirurginėms manipuliacijoms atlikti reikalingi prietaisai, instrumentų dezinfekcijai skirti įrengimai, pacientų slaugai pagerinti skirtos priemonės, aparatūra chirurginėms operacijoms atlikti. Jo vertė siekia 216 tūkst. eurų.

Iš viso maždaug 634 tūkst. eurų vertės siuntos nugabenimu į Ukrainą rūpinasi Susisiekimo ministerija.

Chersono karinės administracijos vadovas Henadijus Laguta sakė, kad okupuotoje regiono teritorijoje liko 450–500 tūkst. žmonių.

„Manau, kad okupuotoje regiono teritorijoje liko 450–500 tūkst. mūsų piliečių“, – teigė jis.

H.Laguta pasakojo, kad apie 50 proc. nenorėjusių likti okupacijoje paliko sritį.

Anot jo, šiuo metu yra du būdai išvykti iš okupuotos Chersono srities: vykti į laikinai okupuotą Krymą ir per okupuotą Melitopolį–Vasilivką Zaporožės link.

H.Laguta taip pat sakė, kad rusų įsibrovėliai nelaisvėje laiko daugiau nei 600 žmonių – aktyvistų, antiteroristinės operacijos dalyvių, žmonių, kurie pasisako prieš okupaciją.

Jie laikomi skirtingose ​​vietose – tardymo izoliatoriuje, policijos komisariate, poilsio centruose ir pensionuose.

Ukrainos teismas pirmadienį uždraudė didžiausią prorusišką partiją ir nurodė konfiskuoti jos turtą, kai ši politinė jėga buvo apkaltinta kenkimu valstybės suverenitetui.

Šį sprendimą teismas priėmė po to, kai kovo mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, uždraudusį kelių partijų, kurias saugumo tarnybos įvardijo kaip simpatizuojančias Maskvai, veiklą.

Apeliacinis teismas „uždraudė politinės partijos „Opozicijos platforma – Už gyvybę“ veiklą“, socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska. 

„Teismas nusprendė visą partijos nuosavybę, lėšas ir kitą turtą perduoti valstybės nuosavybėn“, – pridūrė jis.

„Opozicijos platformą – Už gyvybę“ 2018 metais įsteigė prokremliškas oligarchas Viktoras Medvedčukas, laikomas svarbiausiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Kyjive. 

2019 metais V.Medvedčuko vadovaujama partija parlamento rinkimuose liko antra, nusileidusi tik V.Zelenskio blokui.  

Iki kovo, kai V.Zelenskis po Rusijos invazijos į Ukrainą uždraudė šią politinę jėgą, ji parlamente turėjo apie 30 deputatų. 

V.Medvedčukas buvo sulaikytas dėl kaltinimų valstybės išdavimu.

D.Maliuska sakė, kad uždrausta dešimt prorusiškų politinių partijų, kurių veikla laikoma kenkiančia Ukrainos nacionaliniam saugumui.

Sjevjerodonetsko ir Lysyčansko aglomeracijos teritorijoje vyksta lemiami mūšiai, o Rusijos vadovybė reikalauja, kad jos kariai iki birželio 26 dienos pasiektų administracines Luhansko srities sienas, teigė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.

„Dabar Sjevjerodonecko srityje vyksta lemiami mūšiai, o priešo planai ar jų vadovybės jiems keliami uždaviniai yra pasiekti Luhansko srities sienas maždaug iki birželio 26 d.

Dabar Rusijos kariuomenė metė praktiškai visas savo pajėgas ir priemones į mūšį, kad šturmuotų aplinkines gyvenvietes. Jie bando pralaužti mūsų kariuomenės gynybą ir juos apsupti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Lysyčanskas

Mūsų kariuomenė daro viską, kas įmanoma, kad išlaikytų šias teritorijas ir užkirstų kelią apsupimui“, – teigė H.Maliar.

Ji pažymėjo, kad priešas turi ginklų pranašumą, todėl padėtis išliks sunki. Tuo pat metu rusai patiria didelių nuostolių.

Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė Stambulo konvencijos ratifikavimui, praneša naujienų agentūra „Unian“.

Kaip informavo Aukščiausiosios Rados Finansų, mokesčių ir muitų politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Jaroslavas Železniakas, atitinkamas sprendimas buvo priimtas parlamento posėdyje pirmadienį.

„Parlamentas pritarė Stambulo konvencijos ratifikavimui“, – sakė jis.

J.Železniakas nurodė, kad už tai balsavo 259 deputatai, prieš pasisakė tik aštuoni įstatymų leidėjai.

Birželio 18 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė Aukščiausiajai Radai įstatymo projektą dėl Europos Tarybos  konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo.

Konvencija įpareigoja ją pasirašiusias ir ratifikavusias valstybes vykdyti smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą ir smurtautojų baudžiamąją atsakomybę. Kartu įtvirtintas įsipareigojimas keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris.

Šį 2011 metų gegužės 11 dieną Stambule pasirašytą dokumentą jau yra ratifikavusios mažiausiai 34 valstybės.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos užgrobto „Čornomornaftogaz“ gręžimo platformoms, pranešė Rusijos protektorius Kryme Sergejus Aksionovas, o šią informaciją patvirtino „Europos Solidarumo“ deputatas Oleksijus Hončarenka.

„Šį rytą priešas smogė “Chornomornaftogaz„ gręžimo platformoms. Aš palaikau ryšius su kolegomis iš Gynybos ministerijos ir FSB, stengiamės išgelbėti žmones“, – sakė S.Aksionovas.

O.Hončarenka pakomentavo šį įvykį kiek sarkastiškai: „Mūsų raketų paleidimo įrenginiai rūkė ne prie Gyvatės salos, o prie gręžimo platformų. Raketos smūgis į bokštus šiek tiek sutrukdė rusams išgauti dujas Ukrainos Juodojoje jūroje.“

Pasak S.Aksionovo, yra sužeistų ir dingusių be žinios. Rusijos gynybos ministerijos patruliniai kateriai ir lėktuvai bando vykdyti gelbėjimo operacijas.

Rusija gręžimo įrenginius už 100 km nuo Odesos ir 150 km nuo Krymo užėmė 2014 m. Jas okupantai naudojo ne tik dujoms išgauti, bet ir paviršiaus situacijai stebėti radijo žvalgybos pagalba.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį kritikavo Rusiją, šiai apkaltinus Lietuvą suvaržymais prekių, kurioms Europos Sąjunga taiko sankcijas, tranzitui į Karaliaučiaus sritį.

„Rusija neturi teisės grasinti Lietuvai. Maskva dėl savo neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą pasekmių gali kaltinti tik save“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame D.Kulebos pareiškime.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pirmadienį pareikalavo, kad Lietuva nedelsdama atšauktų „atvirai priešiškus“ apribojimus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

„Jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Karaliaučiaus srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“, – teigiama ministerijos pranešime.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau pirmadienį pareiškė, kad draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra ne Lietuvos sprendimas, o ES sankcijos Rusijai.

„Visų pirma, tai nėra Lietuvos veiksmai, tai yra Europos sankcijos, kurios pradedamos taikyti nuo birželio 17 dienos, ir šiuo metu sankcijas taiko geležinkeliai, kurie informuoja savo klientus, kad nuo birželio 17 dienos sankcionuotos prekės – plienas ir kitos prekės, pagamintos iš geležies rūdos, nebebus įvežamos per Lietuvą, tai daroma konsultuojantis su Europos Komisija ir vadovaujantis jos gairėmis“, – pirmadienį prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge sakė G.Landsbergis.

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ jau informavo Karaliaučiaus srities geležinkelius, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius Antonas Alichanovas.

Anot jo, apribojimai palies 40–50 proc. produktų, kurie importuojami į kitus Rusijos regionus ir eksportuojami iš jų tranzitu per Lietuvą, o tarp prekių, kurioms jie taikomi, yra statybinės medžiagos, cementas ir metalo gaminiai.

Vakarų šalys įvedė beprecedenčių sankcijų Maskvai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą.

Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.

Suomija ir Švedija pirmadienį Briuselyje aptars su Turkija savo įstrigusį siekį įstoti į NATO, tačiau viltys, kad jos galės išspręsti nesutarimus iki Aljanso viršūnių susitikimo kitą savaitę, blėsta, sako ekspertai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas turi susitikti su visų trijų šalių atstovais ir siekti pažangos dėl Ankaros blokuojamų Helsinkio ir Stokholmo paraiškų įstoti į Aljansą.

„Manau, tai įmanoma, bet bus labai sunku“, – naujienų agentūrai AFP sakė Stokholmo universiteto Turkijos studijų instituto direktorius Paulas Levinas.

„Tam reiktų, kad abi šalys pademonstruotų realų norą padaryti kompromisų“, – sakė jis.

NATO ir minimos dvi Šiaurės šalys tikėjosi, kad stojimo procesas bus spartus. Tačiau netikėtai jas užklupo Ankaros paskutinės minutės nepritarimas, nors NATO šiuo metu labai norėtų pademonstruoti vieningą frontą prieš Rusiją.

Ankara kaltina Suomiją ir Švediją teikiant saugų prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK), Turkijos ir jos sąjungininkių Vakaruose laikomai teroristine organizacija. Ankara taip pat reikalauja, kad Helsinkis ir Stokholmas atšauktų ginklų prekybos embargą.

Bet kokios šalies narystei NATO turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso narių, tad dabar nuogąstaujama, kad Turkija gali neribotą laiką stabdyti Suomijos ir Švedijos stojimą.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin neseniai išreiškė nuogąstavimą, jog jei šis klausimas nebus išspręstas iki susitikimo Madride, „kyla pavojus, kad situacija bus įšaldyta“.

Vokietija pirmadienį bandė mažinti lūkesčius, kad lyderiai per NATO viršūnių susitikimą kitą savaitę pasirašys dėl Suomijos ir Švedijos narystės, bet pabrėžė, kad susitarimas arti.

„Manau, tai susiję su lūkesčių valdymu, susiejimu... su istoriniu kontekstu, – sakė aukšto rango šaltinis Vokietijos vyriausybėje. – Atsižvelgiant į istorijos aspektą, nebūtų katastrofa, jei mums prireiktų dar kelių savaičių.“

„Esminis dalykas tas, kad, mūsų nuomone, nėra neįveikiamų kliūčių“ tarp Švedijos, Suomijos ir Turkijos, sakė šaltinis.

„Mes įsitikinę, tvirtai įsitikinę, kad galima rasti sprendimą atsižvelgiant į abiejų šalių interesus“, – pažymėjo jis.

Kurdų klausimas 

Labiausiai Ankara pyksta ant Švedijos.

„Švedija laiko PKK teroristine organizacija ir daro tai nuo 1984 metų“, – sakė P. Levinas ir nurodė, kad ji buvo „turbūt pirmoji šalis, neskaitant Turkijos“, užėmusi tokią poziciją.

„Tad šia prasme Švedija nelabai išsiskiria“ iš kitų Europos šalių, pabrėžė jis.

Tačiau Stokholmas reiškė paramą JAV remiamiems Sirijos kurdų Liaudies apsaugos daliniams (YPG) ir jų politiniam sparnui Demokratinės sąjungos partijai (PYD).

YPG, kurie buvo JAV vadovaujamos koalicijos sąjungininkai Sirijoje kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), Ankara laiko PKK padaliniu Sirijoje.

Siekdama išsklaidyti Ankaros susirūpinimą, Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pabrėžė, kad Švedija pastaraisiais metais griežtino savo kovos su terorizmu įstatymus ir kad naujas, griežtesnis, įstatymas įsigalios liepos 1 dieną.

Švedija taip pat sakė, kad jos nepriklausoma ginklų eksporto agentūra bus pasirengusi persvarstyti savo politiką, kai šalis įstos į NATO.

P.Levinas pažymėjo, kad vienu klausimu Švedija išties išsiskiria Europoje – šalis „bendrai palankiau vertina platesnį kurdų reikalą“.

Šioje Skandinavijos šalyje gyvena maždaug 100 tūkst. kurdų. P. Levinas bendruomenę pavadino įtakinga ir gebančia mobilizuoti.

„Šia prasme Turkija galbūt teisi atkreipdama dėmesį į Švediją“, – sakė ekspertas.

Kaip nurodė Upsalos universiteto politologijos profesorė Li Bennich-Bjorkman, kurdų klausimas yra problemos su Ankara esmė.

„Yra realus neatitikimas tarp Švedijos požiūrio į kurdų klausimą ir Turkijos reikalavimų Švedijai“, – AFP sakė ji.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atstūmė rusų okupantus iš pirmosios gynybos linijos Chersono srityje, pranešė Chersono karinės pirmininko patarėjas Serhijus Chlanas.

Anot jo, Rusijos kariuomenė dabar stiprėja antroje ir trečioje gynybos linijose. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tiksliai smūgiavo į gale esančius sandėlius.

„Nova Kachovkoje tris kartus iš eilės buvo tiksliai pataikyta į sandėlius“, – pasakojo jis.

S.Chlanas pažymėjo, kad prie Sofijivkos ir Davydiv Brido kaimo vyko atsakomosios puolimo operacijos.

Jis pridūrė, kad Chersono srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi pranašumą prieš okupacines pajėgas.

Rusų nelaisvėję atsidūrę „Azovstal“ gynėjai yra gyvi, su kai kuriais iš jų palaikomas ryšys, teigė Ukrainos Prezidentūros vadovas Andrijus Jermakas

„Mes žinome, kad jie gyvi. Kalbant apie sąlygas, šis klausimas taip pat stebimas. Negalime tiksliai pasakyti, kokiomis sąlygomis jie yra laikomi. Bet mes tikrai žinome, kad jie gyvi.

Žvalgyba nuolat tai kontroliuoja, su kai kuriais iš jų bendrauja, o jų paleidimo procesas nesustoja nė valandai. Labai tikiuosi, kad mes pradėsime grąžinti savo herojus į Ukrainą“, – sakė A.Jermakas.

Dmytro Kozackio nuotr./„Azov“ pulko kovotojo nuotraukose užfiksuotos dienos „Azovstal“ gamykloje

Naujoje Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos ataskaitoje teigiama, kad Rusijos karinės oro pajėgos per karą veikė nepakankamai efektyviai. Jame teigiama, kad Rusijos aviacijos nesugebėjimas nuolat demonstruoti pranašumo ore tikriausiai yra vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių labai menką Rusijos kampanijos sėkmę.

Londono vertinimu, Rusija negali pasiekti visiško pranašumo ore ir veikia rizikingai, retai prasiskverbdama gilyn į Ukrainos pajėgų užnugarį. Ministerija teigia, kad daugelį metų Rusijos oro pajėgų kovinio rengimo tikslas buvo padaryti įspūdį aukštiems pareigūnams, o ne ugdyti orlaivių įgulų iniciatyvą.

Rusija turi įspūdingą palyginti modernių ir pajėgių kovinių orlaivių sąrašą, tačiau jos karinės oro pajėgos beveik neabejotinai nesugebėjo išsiugdyti įgūdžių, reikalingų demonstruoti vakarietišką modernių oro kampanijų stilių, pažymi Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija.

Mariupolyje žmonės eilėje prie duonos stovi keturias valandas, apie tai „Telegram“ pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Dėl problemų su humanitarine pagalba žmonės 3–4 valandas stovi karštyje eilėse į „prekybos centrus“ dėl duonos riekės“, – sakė jis.

P.Andriuščenka taip pat pabrėžė, kad geriamasis vanduo tebėra svarbiausia miesto problema. Nepaisant okupantų pažadų vandenį atvežti kartą per savaitę, realiai ne visi gyventojai turi galimybę jį pasiimti.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mariupolis

„Kai kuriose vietovėse, kuriose vandentiekis iš dalies atsirado, problema sprendžiama techninį vandenį naudojant kaip geriamąjį vandenį. Kairiojo kranto rajono gyventojams problema lieka neišspręsta“, – pridūrė jis.

Rusija pareiškė, kad jai bus „atrištos rankos veikti“, jei Europos Sąjunga „neišspręs Kaliningrado blokados klausimo“, pranešė Kremliaus leidinys „RIA Novosti“ su nuoroda į Federacijos suvereniteto apsaugos tarybos komisijos pirmininką Andrejų Klimovą.

„Europos Sąjungai reikia taisyti padėtį dėl Kaliningrado blokados, arba Rusijai  bus atrištos rankos imtis bet kokių veiksmų, kurie išspręstų tranzito klausimą“, – teigė A.Klimovas. 

Anksčiau Kaliningrado srities valdžia žadėjo „imtis priemonių“, jei Lietuva nepanaikins prekių tranzito į regioną apribojimų. Šį apribojimą Kremlius vadina neteisėtu.

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino dar vieną perimtą rusų kario pokalbį su žmona. Skambučio metu okupantas džiaugiasi Ukrainoje pavogtais batais ir teigia, kad tai daryti jiems leido Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 

Pokalbyje su žmona okupantas taip pat pavydi savo dalinio karininkui, kuris „plėšė televizorius, skalbimo mašinas, grilius, viską“.

„Trumpai tariant, nebaudžiama, kad grobiame. Tai leidžiama. Putinas tai leido. Dekrete buvo pasakyta, kad grobstyti leidžiama“, – sakė jis.

Okupantas jau yra parengęs „verslo planą“ ir pirmiausia nori pavogti karinę uniformą, nes jas „specialiajai operacijai“ turi pirkti patys. Taip pat pasakoja Ukrainoje pavogęs aulinius batus

„Aš sėdžiu šiuose batuose, o jie lengvučiai. Paimkit mūsų įprastus: du kilogramus kiekvienas sveria. Juose prakaituoja koja. Ir šie – perpučiami.. Su ventiliuojančiu audiniu, jie o****ni“, – žavisi jis.

Vakarų šalių diplomatai svarsto galimybes sukurti specialų mechanizmą energijos išteklių iš Rusijos kainoms apriboti, praneša JAV naujienų agentūra „Bloomberg“ ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Artėjant birželio 26–28 dienomis Vokietijoje vyksiančiam Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimui, būsimieji jo dalyviai pradėjo ruoštis svarstymui dėl Rusijos energijos išteklių kainų ribojimo. Nors ši tema į susitikimo darbotvarkę kol kas oficialiai neįtraukta, diplomatai aptarinėja galimybę tokį mechanizmą taikyti ne tik naftos, bet ir dujų kainoms, skelbia „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Rusija turėtų būti laikoma „atsakinga“, jei ir toliau blokuos itin reikalingų grūdų eksportą iš Ukrainos.

„Negalima įsivaizduoti, kad milijonai tonų kviečių lieka užblokuoti Ukrainoje, o likusioje pasaulio dalyje žmonės kenčia badą. Tai tikras karo nusikaltimas“, – sakė J.Borrellis ES užsienio reikalų ministrų susitikime.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos prarado Metiolkino gyvenvietės netoli Sjejverodonecko kontrolę, pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Pasak jo, Rusijos kariuomenė suintensyvino pramoninės zonos ir Sjevjerodonecko apylinkių, taip pat Toškivkos ir Ustinovkos gyvenviečių  apšaudymą, nes ketina ten padaryti proveržį.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė likvidavo dar 200 rusų įsibrovėlių, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Anot štabo skaičiavimų, iš viso nuo vasario 24 d. Rusija Ukrainoje neteko 33 800 kareivių.

Šios informacijos patikrinti karo sąlygomis neįmanoma. Rusija savo nuostolių kare neskelbia.

Rusijos okupantai artilerijos ugnimi apšaudė Sumų regiono bendruomenes, pranešė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

„Šiandien apie pusę šešių ryto rusai iš savo teritorijos apšaudė Seredyno-Budskaja bendruomenę. Artilerijos ugnis, 30 valsčių“, – paskelbė karinės administracijos vadovas.

Jo žiniomis, aukų ir nuostolių nebuvo.

Sekmadienį, birželio 19 d., Rusijos okupantai surengė tris oro antskrydžius aplink Luhansko srities Lysyčansko miestą, kovos tęsiasi Sjevjerodonecke.

Lysyčanske keli administraciniai pastatai buvo apšaudomi, „Telegram“ sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Sunaikinti pastatai Girskoje, kur birželio 19 d. rusai apgadino iš karto 19 namų, Vrubivkoje – septynis...“, – sakė pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad Rusija šią savaitę gali suintensyvinti „priešišką veiklą“, Kyjivui laukiant istorinio Europos Sąjungos sprendimo dėl savo narystės paraiškos.

Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo brutalios Maskvos invazijos į jo šalį pradžios, V.Zelenskis sakė, kad iki šiol dėl Ukrainos buvo priimta „nedaug tokių lemtingų sprendimų“ kaip tas, kurio šalis šią savaitę laukia iš ES.

„Tik teigiamas sprendimas atitiktų visos Europos interesus“, – pabrėžė prezidentas, vakare kreipdamasis į tautiečius.

„Akivaizdu, manome, kad Rusija šią savaitę suintensyvins priešišką veiklą... Mes ruošiamės. Esame pasirengę“, – tęsė jis.

Vasario pabaigoje įsiveržusios, bet iš kai kurių teritorijų atsitraukusios Maskvos pajėgos jau keletą mėnesių puola Rytų Ukrainą, bandydamos užimti Donbaso regioną.

Penktadienį Europos Komisija parėmė Kyjivo siekį užsitikrinti kandidatės į ES statusą. Jos rekomendacija paskelbta kitą dieną po to, kai Ukrainos sostinėje apsilankė galingiausių bloko narių – Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos – lyderiai.

Ukraina gali būti įtraukta į narystės oficialiai siekiančių šalių sąrašą jau šią savaitę, kai Briuselyje susitiks valstybių narių vadovai.

Tuo metu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas įspėjo, kad karas gali tęstis „metų metus“, ragindamas Vakarų šalis būti pasirengusias teikti ilgalaikę karinę, politinę ir ekonominę pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai.

„Negalime silpninti savo paramos Ukrainai, net jei to kaina yra didelė – kalbant ne tik apie karinę paramą, bet ir apie kylančias energijos bei maisto kainas“, – vokiečių dienraščiui „Bild“ sakė J.Stoltenbergas.

Kyjivas ne kartą ragino Vakarus tiekti jam daugiau ginkluotės, nepaisydamas branduolinį arsenalą turinčios Rusijos perspėjimų, kad tokie veiksmai gali sukelti platesnio masto konfliktą.

Koncentruotos Rusijos artilerijos galios ir, tikėtina, nepakankamai stiprių pėstininkų dalinių vis dar neužtenka, kad Rusija galėtų žengti į priekį Sjevjerodonecko srityje, skelbia JAV Karo studijų institutas.

Anot jo analitikų, sekmadienį Rusijos pajėgos toliau ruošėsi žengti į Slovjanską iš pietryčių nuo Iziumo ir vakarų nuo Lymano.

Ekspertai teigia, kad Rusijos pajėgos daugiausia dėmesio skiria gynybinių pozicijų stiprinimui palei pietinę ašį dėl neseniai vykusių sėkmingų Ukrainos kontratakų palei Chersono ir Mykolajivo srities sieną.

Instituto teigimu, sėkmingos ukrainiečių kontratakos Zaporižios srityje verčia Rusijos pajėgas skubiai siųsti pastiprinimą į šį susilpnėjusį fronto linijos sektorių.

Tikėtina, anot analitikų, kad Rusijos pajėgos vykdo netikras artilerijos atakas prieš Rusijos kontroliuojamą teritoriją, siekdamos atgrasyti ukrainiečių nuotaikas ir paskatinti mobilizuoti įgaliotųjų pajėgų pajėgas.

Institutas taip pat pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos vertinimu, tai, kad Kremlius invaziją į Ukrainą ir toliau įvardija kaip „specialią karinę operaciją“, o ne karą, aktyviai stabdo Rusijos pajėgų generavimo pajėgumus.

Anot instituto analitikų, tikėtina, kad Rusijos valdžia siekia pasinaudoti karo nusikaltimų teismo procesais prieš paimtus į nelaisvę Ukrainos karius, ypač Mariupolį gynusius karius, kad išplėstų savo naratyvus apie karą. 

Rusijos kariai prieš Ukrainą panaudojo daugiau kaip 210 rūšių ginklų, uždraustų tarptautinėmis sutartimis, pranešė „The New York Times“.

Dauguma jų buvo kasetiniai šaudmenys, įskaitant jų submuniciją, kurie gali kelti rimtą pavojų civiliams dešimtmečius po karo pabaigos, praneša UNIAN.

Dėl uždraustų ginklų naudojimo žuvo ir buvo sužeisti Ukrainos civiliai gyventojai, įskaitant vaikus. Taip pat buvo sunaikinta kritinė infrastruktūra.

„The New York Times“ surinktų ir katalogizuotų įrodymų mastas rodo, kad Rusija naudojo šiuos ginklus neribotai. Tiesą sakant, nuo pat invazijos pradžios tai buvo šalies karinės strategijos pagrindas“, – sakoma pranešime.

Laikraščio ekspertai ištyrė daugiau nei tūkstantį Ukrainos teritorijų apšaudymo nuotraukų ir padarinių ir nustatė daugiau nei 2000 šaudmenų, kurių dauguma buvo nevaldomi.

Šimtai ginklų buvo panaudoti pataikyti į civilių objektus arba šalia jų.

Kai kurie iš uždraustų ginklų kelia didelį pavojų civiliams gyventojams, ypač nevaldomi šaudmenys, kuriems trūksta tikslumo. Okupantai juos apšaudo iš D-30 haubicų ir MLRS „Grad“.

Ypač pavojingi į daugybę fragmentų suskilę sviediniai: skeveldriniai sviediniai OF-56, pabūklai 9H210, 300 mm kalibro BM-30 „Smerch“ sviediniai.

Okupantai dažnai naudoja uždraustas POM-3 minas, taip pat maskuojamąsias granatas, kad per neatsargumą sužeistų ar nužudytų jas palietusius civilius gyventojus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė, kad rusai, apšaudydami degalų infrastruktūrą, bando pabloginti padėtį Ukrainoje.

Pasak prezidento, okupantai telkia pajėgas Charkivo kryptimi, Zaporižios srityje.

„Jie vėl apšaudė mūsų degalų infrastruktūrą – jie nori pabloginti degalų padėtį. Žinoma, mes į tai taip pat reaguosime“, – sakė V.Zelenskis.

Kaip skelbia UNIAN, paskutinę balandžio savaitę Ukrainoje degalinėse trūko degalų. Birželio pradžioje padėtis šiek tiek pagerėjo, degalų tiekimo apribojimai buvo sušvelninti iki 20 litrų vienam bakui.

Gegužės viduryje Ukraina ėmė reguliuoti degalų kainas, tačiau vairuotojai skundėsi dėl nepagrįstai didelių benzino ir dyzelino kainų, kurios siekė 70 grivinų už litrą, t. y. buvo daug didesnės nei vyriausybės nustatyta kainų riba.

Ministras Pirmininkas Denysas Šmygalas pareiškė, kad vyriausybė reaguos į galimus piktnaudžiavimus degalų rinkoje pagal karo meto įstatymus, ir nurodė atlikti patikrinimus.

Ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko sakė, kad eilės degalinėse išnyks, kai degalų atsargų užteks bent dviem savaitėms. Šiuo metu tokių atsargų užtenka 7-8 dienoms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktiniame vaizdo kreipimesi sakė, kad Donbase tęsiasi itin sunkūs mūšiai, Ukrainos kariuomenė laikosi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jo teigimu, Rusijos kariuomenė Donbase naudoja daugiausiai artilerijos ir daugiausiai puolamųjų pajėgų.

„Tačiau Sjevjerodoneckas, Lysyčanskas, Avdijivka, Krasnohorivka ir kiti karštieji taškai laikosi. Žmonės yra tokie kaip mes – jie laikosi. Mūsų kariuomenė laikosi. Esu dėkingas visiems, kurių stiprybė šiandien yra mūsų pergalė rytoj“, – pabrėžė V.Zelenskis.