Mykolajivas apšaudomas nuolat, per dieną į miestą Rusija paleido 12 raketų

Fronte esantis Ukrainos karo žurnalistas Jurijus Butusovas feisbuke rašo, kad Rusijos pajėgos įsiskverbė giliai į Lysyčanską ir užėmė dalį miesto. 

„Skirtingai nei Sjevjerodonecke ir Rubižnėje, mieste nevyksta jokių smarkių mūšių, priešas tęsia apšaudymą ir atsako į mūsų artilerijos smūgius. Mūsiškiai nuolat traukiasi. Rusai negali užkirsti kelio mūsų pasitraukimui“, – rašo jis.

Anot žurnalisto, Lysyčansko pakraštyje Rusijos pajėgos užėmė naftos perdirbimo gamyklą, taip pat persikėlė per Siverskio Doneco upę į lygumą bei užėmė Privilijos kaimą.

„Taip buvo sudarytos sąlygos išvesti mūsų karius“, – teigia jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Sjevjerodonecke

J.Butusovas taip pat rašo: „Priešas kiekvieną dieną rengia atakas, tačiau visas jas atremia organizuota ugnis. Mūsų koridorius saugus, kontrolė užtikrinta. Yra ryžtingų vadų, kurie naudojasi kovotojų pasitikėjimu ir parama bei daro viską, kas būtina. Pasitraukimas neatrodo blogai, tačiau mūsų kariai mato, kad rusai patiria didelių nuostolių, mušame techniką, priešiškai nusiteikusius pėstininkus. Taigi, esant tam tikroms sąlygoms, pajėgoms, įrangai, valdymui, rusai negali pasiekti savo tikslų. Mūsų kariai supranta. Žinoma, ne visi supranta, bet yra pakankamai karių, kurie dirba aiškiai, jie yra įsitraukę į užduotį.“

Žurnalisto teigimu, Rusijos kariams nepavyksta „pralaužti“ fronto.

„Šiandien apšaudymų buvo dar mažiau – visi žino, kad taip atsitiko dėl Ukrainos raketų ir HIMARS smūgių į Rusijos pajėgų amunicijos sandėlius, kuriuos Ukrainos kariuomenė sutriuškino. Todėl padėtis aplink miestą yra labai sudėtinga ir svarbi, tačiau panikos ir fronto atsitraukimo nėra, mūsų kariuomenė išlaiko spaudimą ir suduoda galingus atsakomuosius smūgius“, – rašo jis.

Kaip ir kiekvieną vakarą nuo Rusijos pradėto karo pradžios, Ukrainos lyderis V.Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą. Jis teigė, kad pirmadienį Šveicarijos mieste Lugane rengiama speciali konferencija, kurioje bus kalbama apie Ukrainos atsinaujinimą. Joje Kyjivas pristatys savo planą. 

„Reikia ne tik atkurti viską, ką okupantai sugriovė, bet ir sukurti naują gyvenimo pagrindą – saugų, modernų, patogų ir be kliūčių. Tam reikia milžiniškų investicijų, milijardų dolerių, naujų technologijų, geriausios praktikos, naujų institucijų ir, žinoma, reformų“, – kalbėjo jis. 

Pasak V.Zelenskio, tai didžiausias šių laikų ekonominis projektas Europoje ir puiki galimybė kiekvienai valstybei ir kiekvienai įmonei.

Visą Ukrainos prezidento kalbą originalo kalba stebėkite čia: 

Ukrainos lyderio teigimu, nuo karo pradžios dėl kovų nukentėjo 10 šalies regionų, sunaikinti 1027 kaimai ir miestai.

„Šimtus jų visiškai sunaikino Rusijos kariuomenė ir juos reikia atstatyti. Be to, raketos pataikė į dešimtis miestų kituose Ukrainos regionuose. Sunaikinta šimtai įmonių“, – teigė jis.

V.Zelenskio teigimu, Ukraina jau pradėjo atkurti normalų gyvenimą atplėštose teritorijose, „tačiau tokio masto projektą visoje šalyje, suteikiantį naujus saugumo standartus ir, svarbiausia, naują gyvenimo kokybę, galima įgyvendinti tik pasitelkus tarptautinius pajėgumus“.

Pasak „New York Times“, Rusijai pradėjus karą šalies interneto svetainių straipsniuose apie Ukrainą nuorodų į nacizmą padaugėjo iki „precedento neturinčio lygio“.

Viso karo metu V.Putinas melagingai tvirtina, kad Ukrainą valdo „neonaciai“ ir kad Rusija bando „išvaduoti“ ir „de-nacifikuoti“ šalį. Demokratiškai išrinktas Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis yra žydas, kurio artimieji žuvo per Holokaustą.

Pasak „Times“, Rusijos žiniasklaida prisidėjo prie melagingų teiginių ir propagandos skleidimo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Kai kuriuose straipsniuose melagingai teigiama, kad Ukrainos „naciai“ naudojo civilius gyventojus kaip gyvuosius skydus ir planuoja masines rusų žudynes. 

„Tai matote rusų pokalbių grupėse ir rusų komentaruose laikraščių straipsniuose“, – laikraščiui „Times“ sakė Mičigano universiteto profesorius Jeffrey Veidlingeris.

„Manau, kad daugelis rusų iš tikrųjų tiki, jog tai yra karas prieš nacizmą“, – sakė jis.

Nuo įsiveržimo į Ukrainą Rusija ėmėsi griežtų represijų tiek prieš Rusijos, tiek prieš užsienio nepriklausomas naujienų tarnybas ir priėmė įstatymą, kuris kriminalizuoja nepriklausomą žurnalistiką.

Interviu „Radio Svoboda“ Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius patikslino, kad šiandien į regioną buvo paleista 12 Rusijos raketų. 

„Žmonių aukų nėra, sugriauta keletas infrastruktūros objektų uosto teritorijoje ir vienas iš pramoninių objektų Mykolajive. Apšaudymo priežastis nežinoma – šiose vietose nebuvo jokių karinių bazių ar karinės įrangos“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mykolajivas

Meras pasakojo, kad beveik pusė gyventojų paliko miestą, tą padaryti jis paragino ir likusiuosius. Pasak O.Senkevičiaus, mieste pavyko atkurti centralizuotą vandens tiekimą ir planuojama pagerinti vandens valymą – šiuo metu iš čiaupų teka techninis vanduo.

Nuo karo pradžios Mykolajivas nebuvo apšaudytas vos 19 dienų, visu kitu laiku miestas nuolat atakuojamas, pasakojo meras. 

Ukrainos miestų asociacija nurodė, kad Rusijos nelaisvėje tebėra 8 šalies gyvenviečių vadovai. 

Tarp pagrobtų asmenų – Chersono meras Ihoris Kolikhajevas, Dniprorudnės meras Jevhenijus Matvejevas, Holopristano miesto tarybos vadovas Oleksandras Babichas ir kt.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad jo šalies kariuomenė numušė raketas, paleistas iš Ukrainos teritorijos.

Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant nuogąstavimams, kad Minskas gali įsitraukti į Rusijos konfliktą su Ukraina.

„Mus provokuoja, – A.Lukašenkos žodžius citavo naujienų agentūra BelTA. – Turiu jums pasakyti, kad maždaug prieš tris dienas, galbūt kiek daugiau, mėginta smogti kariniams objektams Baltarusijoje iš Ukrainos. Ačiū Dievui, mūsų oro erdvės gynybos kompleksai „Pancir“ sugebėjo perimti visas raketas, paleistas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.“

Ukraina praeitą savaitę pranešė, kad viena iš Baltarusijos paleista raketa smogė pasienio regione jos teritorijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

A.Lukašenka šeštadienį neigė, kad jo šalis siekia įsitraukti į konfliktą.

„Kaip sakiau prieš daugiau kaip metus, mes neketiname kariauti Ukrainoje“, – sakė jis, kalbėdamas per Nepriklausomybės dienos minėjimą.

Baltarusija, ilgametė Kremliaus sąjungininkė, teikė paramą Rusijos karinei invazijai į Ukrainą nuo pat jos pradžios vasario 24 dieną, veikdama kaip Maskvos pajėgų užnugario bazė.

Mėgindamos užimti Kyjivą, Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą per sieną su Baltarusija, bet ši operacija galiausiai žlugo.

A.Lukašenka yra smarkiai priklausomas nuo Rusijos karinės ir ekonominės pagalbos. Be to, Kremlius padėjo stabilizuoti A.Lukašenkos padėtį, kai Baltarusiją apėmė didžiulių protestų banga po 2020 metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai geležiniu kumščiu vadovaujantis lyderis. Baltarusijos opozicija ir Vakarų šalys šiuo rinkimus laiko suklastotais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę paskelbė, kad Maskva „ateinančiais mėnesiais“ perduos Baltarusijai balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes.

A.Lukašenka šeštadienį taip pat apkaltino Vakarų šalis rengiant „provokacijas“ Ukrainoje ir kitur, siekiant eskaluoti padėtį, ir kad į tai yra įtrauktos Baltarusijos kaimynės Lenkija ir Lietuva. Anot jo, tokios provokacijos yra civilių žudynės Kyjivo priemiestyje Bučoje, dėl kurių Ukraina kaltina Rusijos pajėgas, taip pat Ukrainos grūdų eksporto trikdymas ir prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį „blokada“.

„Amerikiečiai įsakė visų pirma lenkams ir lietuviams stengtis aštrinti padėti, kad ir čia, kaip Ukrainoje, sukurstytų naują karą, – teigė autoritarinis  lyderis. – Mes laikomės – suprantame šias provokacijas ir laikomės. Geriau prasta taika, negu geras karas.“

„Ir mes jokiu būdu nieko nebauginame, – tęsė jis. – Nenorime pramušinėti jokių „Suvalkų koridorių“. Mes to nenorime. Nereikia mūsų šantažuoti. Jūs mūsų nelieskite – ir mes jūsų neliesime.“ 

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pranešime „Telegram“ kanale rašo, kad geriamasis vanduo tebėra didžiausia problema Mariupolyje. Nėra net ir prastos kokybės vandens, teigia jis.

Pasak mero patarėjo, šiuo metu galimybę naudotis vandens tiekimo sistema turi ne daugiau kaip 5 proc. gyventojų.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba paskelbė trumpą interviu su Pavelu Pikovecu – „Azovstal“ gamykloje buvusiu ir į Rusijos nelaisvę patekusiu pasieniečiu, kuris trečiadienį su dar 144 šalies gynėjais sugrįžo namo.

P.Pikovecas balandžio 15 dieną buvo sužeistas ir nuvežtas į ligoninę, tuo metu veikusią Mariupolio geležies ir plieno gamyklos slėptuvėje. Ten medikai iš žaizdų pašalino šrapnelį ir uždėjo gipsą. Ligoninėje Pavelas prabuvo iki gegužės 17-osios, kai paliko teritoriją.

„Noriu visa tai pamiršti kaip sapną. Nepasakyčiau, kad ten buvome kankinami. Su mumis, gyvenusiais Azovstalyje, buvo elgiamasi kažkaip kitaip. Arba jie mus gerbė... Arba kažkas kita... Ar bijo – nežinau. Bet jie į mus žiūrėjo kaip į karius“, – pasakojo pasienietis.

VIDEO: Визволених із полону захисників Маріуполя, серед яких і прикордонники, зустріли рідні та побратими

Визволених із полону захисників Маріуполя, серед яких і прикордонники, зустріли рідні та побратими

Vyras pasakojo, kad vilties sugrįžti namo neprarado.

„Žinojau, kad turiu grįžti, žinojau, kam. Dėl savo žmonos, dėl savo dukters“, – kalbėjo jis.

P.Pikoveco žmona Inna sakė taip pat nepraradusi vilties, kad su vyru vėl susitiks namuose.

„Laukiau, tikėjau. Tikriausiai dar niekada gyvenime taip daug nesimeldžiau. Esu dėkinga Dievui, kad jis sugrąžino man vyrą“, – sakė ji.

Dnipro srityje esančio Pavlohrado taryba pranešė, kad šeštadienį Rusijos pajėgos apšaudė miestą. Pranešime, paskelbtame telegram kanale, miesto valdžios atstovai gyventojų paprašė neskelbti sprogimo nuotraukų ir vaizdo įrašų.

Kiek vėliau Dnipro srities pagalbos tarnybų departamentas pranešė apie didelį gaisrą vienoje iš miesto įmonių. Kaip teigiama, gaisras užgesintas, darbai truko apie dvi valandas. Žmonės nenukentėjo, tiriamos įvykio priežastys.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje rašo, kad šiandien kalbėjosi su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borelliu, su kuriuo aptarė tolesnius veiksmus, šaliai siekiant tapti ES nare. Politikai taip pat suderino pozicijas prieš G20 šalių susitikimą. 

Be to, nurodė D.Kuleba, su kolega iš ES jiedu sutarė, kad reikalingas septintasis sankcijų Rusijai paketas.