Ukrainiečiai evakuojasi iš Slovjansko – miestas įvardijamas fronto linija

Ukraina veda derybas su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis dėl garantijų grūdų eksportui iš Ukrainos uostų, pirmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Iš tikrųjų dabar vyksta derybos su Turkija, Jungtinėmis Tautomis ir mūsų atstovais, kurie yra atsakingi už grūdų, išvežamų iš mūsų uostų, saugumą“, – sakė V.Zelenskis spaudos konferencijoje kartu su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson.

„Tai labai svarbus dalykas, kad kažkas garantuoja laivų saugumą tai ar kitai šaliai – išskyrus Rusiją, kuria mes nepasitikime. Todėl mums reikia saugumo tiems laivams, kurie atplauks čia“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Pastarosiomis savaitėmis naujienų pranešimuose buvo užsimenama, kad tokios derybos netrukus vyks Turkijoje, pranešė „Reuters“.

Ukrainos prezidentas sako, kad Ukrainos kariuomenė kasdien naikina Rusijos puolamąjį potencialą. Vakariniame kreipimesi jis kalbėjo, kad tai sunki užduotis, kuriai reikia laiko ir antžmogiškų pastangų.

„Turime juos palaužti. Tai sunki užduotis, reikalaujanti laiko ir antžmogiškų pastangų. Tačiau mes neturime kitos išeities – tai susiję su mūsų nepriklausomybe, su mūsų ateitimi, su visų Ukrainos žmonių likimu“, – pabrėžė V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Viktorijai kasdien tenka eiti pro namą, kuriame ją išprievartavo rusų kareivis – jos paauglio sūnaus bendraamžis.

Rusijos kariuomenė jos dviejų gatvių kaime, esančiame netoli Kyjivo priemiesčio Borodiankos, pasirodė kovo pradžioje. Jos teigimu, netrukus du iš tų karių išprievartavo ją ir jos kaimynę, nužudė du vyrus, įskaitant jos kaimynės vyrą ir sugriovė keletą namų.

„Jei apie visa tai negalvoji, gali gyventi, – neseniai vieną lietingą dieną duodama interviu savo kaime sakė Viktorija. – Bet tikrai niekas nėra pamiršta.“

Ji bendradarbiauja su prokurorais, nes sako norinti, kad nusikaltėliai jaustų tokį pat „visą gyvenimą trunkantį skausmą“, kokį paliko jai.

„Noriu, kad jie būtų nubausti“, – tikina ji.

Ar jos noras kada nors išsipildys, nežinia, ir gali prireikti ne vienerių metų, kol tai nutiks. Išprievartavimai buvo vienas iš daugelio žiaurumų, kuriuos Rusijos kariai padarė Ukrainos civiliams per kelias savaites trukusią Kyjivo priemiesčių ir kitų sričių okupaciją.

Plačiau skaitykite čia.

Jungtinė Karalystė įves naujų sankcijų Baltarusijai, nes autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas ir toliau aktyviai prisideda prie Rusijos invazijos į Ukrainą, sakoma pirmadienį vyriausybės tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Šiuo antradienį įsigaliosiančiu paketu kai kurios Rusijai taikomos sankcijos išplečiamos ir Baltarusijai, įskaitant importo ir eksporto draudimus prekėms už maždaug 60 mln. svarų sterlingų (69,7 mln. eurų).

Naujosios priemonės palies naftos perdirbimo produktų, pažangiųjų technologijų komponentų prabangos prekių, įskaitant britų meno kūrinius ir dizainerių rankines, eksportą, taip pat Baltarusijos geležies ir plieno importą.

JK vyriausybė taip pat apribos Baltarusijos prieigą prie pasaulinio lygio JK finansinių paslaugų sektoriaus – uždraus daugiau Baltarusijos bendrovių Londone leisti skolos vertybinius popierius ir vertybinius popierius, nurodoma pranešime.

Baltarusija, ilgametė Kremliaus sąjungininkė, teikė paramą Rusijos karinei invazijai į Ukrainą nuo pat jos pradžios vasario 24 dieną, veikdama kaip Maskvos pajėgų užnugario bazė.

Mėgindamos užimti Kyjivą, Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą per sieną su Baltarusija, bet ši operacija galiausiai žlugo.

A.Lukašenka yra smarkiai priklausomas nuo Rusijos karinės ir ekonominės pagalbos. Be to, Kremlius padėjo stabilizuoti A.Lukašenkos padėtį, kai Baltarusiją apėmė didžiulių protestų banga po 2020 metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai geležiniu kumščiu vadovaujantis lyderis. Baltarusijos opozicija ir Vakarų šalys šiuo rinkimus laiko suklastotais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą mėnesį paskelbė, kad Maskva „ateinančiais mėnesiais“ perduos Baltarusijai balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes.

Rusijos karinės pajėgos artėja prie Slovjansko miesto, kuris tapo nauja  fronto linija, sako meras Vadimas Liachas.

„Miestas jau tapo fronto linija. Dabar labai svarbu evakuoti kuo daugiau žmonių. Vakarykštis įvykis (apšaudymas – red. past.) tapo ženklu ir žmonės aktyviau pradėjo palikti miestą. Vakar iš miesto išvyko 70 žmonių, rytoj išvykti pasirengę 200 žmonių, vyksta evakuacija“, – sakė jis.

Liepos 4-ąją, Ukrainos atstatymo konferencijos Lugane (Šveicarija) metu, premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu. 

Susitikimo metu aptarta Rusijos karo prieš Ukrainą eiga, karo poveikis Ukrainos ekonomikai ir tarptautinei prekybai, Ukrainos grūdų išvežimo galimybės, tolesni žingsniai po Europos Sąjungos kandidatės statuso Ukrainai suteikimo, Lietuvos parama atsakant į skubiausius Ukrainos poreikius ir įgyvendinant eurointegracines reformas.

I.Šimonytė pasveikino D.Šmyhalį su istoriniu ES sprendimu suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą, pažymėdama neįtikėtiną Ukrainos Vyriausybės ir institucijų mobilizaciją, sugebėjimą vykstant karui per rekordiškai trumpą laiką ir kokybiškai užpildyti ES klausimyną. 

„Būtina išnaudoti šį susitelkimo ir politinės valios momentą ryžtingam reformų įgyvendinimui, Lietuva savo ruožtu pasirengusi tęsti ir stiprinti jau teikiamą ekspertinę paramą. Lietuva puikiai mato Ukrainos finansinius poreikius. Mes prisidedame prie tarptautinės bendruomenes pastangų ir teikiame finansinę pagalbą Ukrainai tiek prisijungdami prie tarptautinių institucijų sukurtų priemonių, tiek dvišaliu pagrindu“, – pabrėžė premjerė. 

Visa Lietuvos paramos suma, įskaitant karo pabėgėlių priėmimą, jau viršija pusę milijardo eurų. Artimiausiu metu Ukrainai bus pervesta dvišaliu pagrindu skirta 2 mln. eurų dotacija humanitarinei pagalbai iš karo zonų Ukrainoje į šalies vakarus pasitraukusiems ukrainiečiams paremti.

Ukraina Lugane pristatė šalies atstatymo planą, prie kurio rengimo prisidėjo ir Lietuvos ekspertai.

I.Šimonytė pasveikino Ukrainos siekį atstatyti šalį kartu įgyvendinant ir reformas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pamažu išeina iš degalų trūkumo krizės.

Kaip pranešė UNIAN, valstybės vadovas tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson.

„Jūs žinote visas priežastis. Bombarduojama mūsų naftos perdirbimo infrastruktūra. Be to, žinote, kad Rusija šaudo į bet kokius kelius, įskaitant geležinkelius, tiltus, kad mes negautume dyzelino ar benzino“, – sakė prezidentas.

Jungtinės Karalystės pilietis Aidenas Aslinas ir marokietis Brahimas Saaudunas, kuriuos teismas separatistų kontroliuojamoje Ukrainos dalyje nuteisė mirti, pirmadienį pateikė apeliacijas.

Birželio mėnesį A.Aslinas, B.Saaudunas ir dar vienas Britanijos pilietis, Shaunas Pinneris, separatistų paskelbtoje „Donecko liaudies respublikoje“ buvo apkaltinti tuo, kad veikė kaip Ukrainos samdiniai, ir nuteisti mirti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas

Donecko separatistų aukščiausiasis teismas pirmadienio pareiškime nurodė, kad B.Saaudunas pateikė apeliaciją.

Atskirai teismo atstovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad A.Aslinas taip pat pateikė apeliaciją.

Britanija išreiškė pasipiktinimą dėl mirties bausmių dviem britams, balandžio mėnesį pasidavusiems Mariupolyje. Šį uostamiestį Ukrainos pietuose Rusijos pajėgos užėmė po ištisas savaites trukusios apgulties.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo karo nuniokotos šalies atstatymas yra „bendra viso demokratinio pasaulio užduotis“, ir pabrėžė, kad tai pasitarnaus taikai pasaulyje.

„Ukrainos atstatymas yra didžiausias indėlis į pasaulinės taikos palaikymą“, – sakė V.Zelenskis, kalbėdamas vaizdo ryšiu tarptautinėje konferencijoje Šveicarijos pietuose, kur susirinko dešimčių šalių ir organizacijų lyderiai.

Dviejų dienų konferencija, vykstanti sustiprinto saugumo sąlygomis vaizdingame pietiniame Šveicarijos Lugano mieste, buvo planuota dar gerokai prieš invaziją, norint aptarti reformas Ukrainoje. Vėliau konferencijos tikslas buvo pakeistas, sutelkiant dėmesį į šalies atstatymą.

Ukrainai skiriama milijardai eurų pagalbos, bet likęs susirūpinimas dėl korupcijos šioje šalyje reiškia, kad nuodugnios reformos bus sąlyga bet kokiam konferencijoje suderėtam atsigavimo planui.

Susitikimas Lugane nėra pažadų konferencija; joje bus bandoma išdėstyti principus ir prioritetus atstatymo procesui, turinčiam prasidėti dar nepasibaigus karui.

V.Zelenskis teigė, kad Ukrainos atstatymas yra „ambicingiausias mūsų laikų projektas“.

Tačiau dešimčių šalių, tarptautinių organizacijų ir privačiojo sektoriaus vadovams jis sakė, kad milžiniškos investicijos, kurių reikės, turėtų kristi ne vien ant Ukrainos pečių.

„Ukrainos atstatymas nėra vienos šalies užduotis. Tai bendra viso demokratinio pasaulio užduotis“, – sakė Ukrainos lyderis.

„Mes vienijame demokratinį pasaulį... Laisvų žmonių požiūris visada nugali“, – pridūrė jis.

„Kelio gairės“

Nors V.Zelenskis negalėjo išvykti iš Ukrainos ir drauge su Šveicarijos prezidentu Ignazio Cassisu  pirmininkauti konferencijai, dalyvaus ukrainiečių premjeras Denysas Šmyhalis, leidęsis į retą nuo karo pradžios kelionę už savo šalies ribų.

I.Cassisas per konferenciją pabrėžė, kad svarbu paremti Ukrainą „šiuo siaubo, beatodairiško naikinimo ir sielvarto metu“.

Pasak jo, labai svarbu „suteikti Ukrainos žmonėms galimybę grįžti prie apsisprendimo, taikos ir šviesios ateities“.

Tarp maždaug 100 atvykusių ukrainiečių taip pat yra penki ministrai, bet užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kaip pranešama, dėl ligos paskutinę minutę savo dalyvavimą atšaukė.

Iš viso konferencijoje turėtų dalyvauti apie 1 tūkst. žmonių, tarp jų Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos premjerai.

„Žinome, kad jų kova yra ir mūsų kova“, – konferencijoje sakė U.von der Leyen.

„(Todėl) šiomis dienomis dirbame, kad padėtume Ukrainai laimėti šį karą, – sakė ji. – Taip pat turime užtikrinti, kad Ukraina laimėtų taiką, kuri tikrai ateis.“

Ukrainos ambasadorius Šveicarijoje Artemas Rybčenka prieš konferenciją sakė, kad ji padės nustatyti „kelio gaires“ jo šalies atsigavimui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Dešimčių šalių ir organizacijų lyderiams pirmadienį susirinkus Šveicarijoje aptarti „Marshallo (Maršalo) plano“ Ukrainai atstatyti, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad laukia „išties didžiulis“ darbas.

V.Zelenskis, kuris vaizdo ryšiu turi kreiptis į pirmadienį popiet prasidedančią konferenciją, sekmadienį akcentavo didelius iššūkius Rusijos karo nuo vasario 24-osios griaunamoje šalyje.

„Darbų apimtis jau išvaduotose teritorijose išties didžiulė, – sakė jis. – O mums [dar] reikės išvaduoti daugiau kaip 2 tūkst. kaimų ir miestų Ukrainos rytuose ir pietuose.“

Dviejų dienų konferencija, vyksianti sustiprinto saugumo sąlygomis vaizdingame pietiniame Šveicarijos Lugano mieste, buvo planuota dar gerokai prieš invaziją, norint aptarti reformas Ukrainoje. Vėliau konferencijos tikslas buvo pakeistas, sutelkiant dėmesį į šalies atstatymą.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Raketomis apšaudyta Odesos sritis

Ukrainai skiriama milijardai eurų pagalbos, bet likęs susirūpinimas dėl korupcijos šioje šalyje reiškia, kad nuodugnios reformos bus sąlyga bet kokiam konferencijoje suderėtam atsigavimo planui.

„Kelio gairės“

Susitikimas Lugane nėra pažadų konferencija; joje bus bandoma išdėstyti principus ir prioritetus atstatymo procesui, turinčiam prasidėti dar nepasibaigus karui.

Ukrainos ambasadorius Šveicarijoje Artemas Rybčenka prieš konferenciją sakė, kad ji padės nustatyti „kelio gaires“ jo šalies atsigavimui.

Nors V.Zelenskis negalėjo išvykti iš Ukrainos ir drauge su Šveicarijos prezidentu Ignazio Cassisu pirmininkauti konferencijai, dalyvaus ukrainiečių premjeras Denysas Šmyhalis, leidęsis į retą nuo karo pradžios kelionę už savo šalies ribų.

Tarp maždaug 100 atvykusių ukrainiečių taip pat yra penki ministrai, bet užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kaip pranešama, dėl ligos paskutinę minutę savo dalyvavimą atšaukė.

Iš viso konferencijoje turėtų dalyvauti apie 1 tūkst. žmonių, tarp jų Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos premjerai.