Ukrainiečiai evakuojasi iš Slovjansko – miestas įvardijamas fronto linija

Ukraina veda derybas su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis dėl garantijų grūdų eksportui iš Ukrainos uostų, pirmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Iš tikrųjų dabar vyksta derybos su Turkija, Jungtinėmis Tautomis ir mūsų atstovais, kurie yra atsakingi už grūdų, išvežamų iš mūsų uostų, saugumą“, – sakė V.Zelenskis spaudos konferencijoje kartu su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson.

„Tai labai svarbus dalykas, kad kažkas garantuoja laivų saugumą tai ar kitai šaliai – išskyrus Rusiją, kuria mes nepasitikime. Todėl mums reikia saugumo tiems laivams, kurie atplauks čia“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Pastarosiomis savaitėmis naujienų pranešimuose buvo užsimenama, kad tokios derybos netrukus vyks Turkijoje, pranešė „Reuters“.

Ukrainos prezidentas sako, kad Ukrainos kariuomenė kasdien naikina Rusijos puolamąjį potencialą. Vakariniame kreipimesi jis kalbėjo, kad tai sunki užduotis, kuriai reikia laiko ir antžmogiškų pastangų.

„Turime juos palaužti. Tai sunki užduotis, reikalaujanti laiko ir antžmogiškų pastangų. Tačiau mes neturime kitos išeities – tai susiję su mūsų nepriklausomybe, su mūsų ateitimi, su visų Ukrainos žmonių likimu“, – pabrėžė V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Viktorijai kasdien tenka eiti pro namą, kuriame ją išprievartavo rusų kareivis – jos paauglio sūnaus bendraamžis.

Rusijos kariuomenė jos dviejų gatvių kaime, esančiame netoli Kyjivo priemiesčio Borodiankos, pasirodė kovo pradžioje. Jos teigimu, netrukus du iš tų karių išprievartavo ją ir jos kaimynę, nužudė du vyrus, įskaitant jos kaimynės vyrą ir sugriovė keletą namų.

„Jei apie visa tai negalvoji, gali gyventi, – neseniai vieną lietingą dieną duodama interviu savo kaime sakė Viktorija. – Bet tikrai niekas nėra pamiršta.“

Ji bendradarbiauja su prokurorais, nes sako norinti, kad nusikaltėliai jaustų tokį pat „visą gyvenimą trunkantį skausmą“, kokį paliko jai.

„Noriu, kad jie būtų nubausti“, – tikina ji.

Ar jos noras kada nors išsipildys, nežinia, ir gali prireikti ne vienerių metų, kol tai nutiks. Išprievartavimai buvo vienas iš daugelio žiaurumų, kuriuos Rusijos kariai padarė Ukrainos civiliams per kelias savaites trukusią Kyjivo priemiesčių ir kitų sričių okupaciją.

Plačiau skaitykite čia.

Jungtinė Karalystė įves naujų sankcijų Baltarusijai, nes autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas ir toliau aktyviai prisideda prie Rusijos invazijos į Ukrainą, sakoma pirmadienį vyriausybės tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Šiuo antradienį įsigaliosiančiu paketu kai kurios Rusijai taikomos sankcijos išplečiamos ir Baltarusijai, įskaitant importo ir eksporto draudimus prekėms už maždaug 60 mln. svarų sterlingų (69,7 mln. eurų).

Naujosios priemonės palies naftos perdirbimo produktų, pažangiųjų technologijų komponentų prabangos prekių, įskaitant britų meno kūrinius ir dizainerių rankines, eksportą, taip pat Baltarusijos geležies ir plieno importą.

JK vyriausybė taip pat apribos Baltarusijos prieigą prie pasaulinio lygio JK finansinių paslaugų sektoriaus – uždraus daugiau Baltarusijos bendrovių Londone leisti skolos vertybinius popierius ir vertybinius popierius, nurodoma pranešime.

Baltarusija, ilgametė Kremliaus sąjungininkė, teikė paramą Rusijos karinei invazijai į Ukrainą nuo pat jos pradžios vasario 24 dieną, veikdama kaip Maskvos pajėgų užnugario bazė.

Mėgindamos užimti Kyjivą, Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą per sieną su Baltarusija, bet ši operacija galiausiai žlugo.

A.Lukašenka yra smarkiai priklausomas nuo Rusijos karinės ir ekonominės pagalbos. Be to, Kremlius padėjo stabilizuoti A.Lukašenkos padėtį, kai Baltarusiją apėmė didžiulių protestų banga po 2020 metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai geležiniu kumščiu vadovaujantis lyderis. Baltarusijos opozicija ir Vakarų šalys šiuo rinkimus laiko suklastotais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą mėnesį paskelbė, kad Maskva „ateinančiais mėnesiais“ perduos Baltarusijai balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes.

Rusijos karinės pajėgos artėja prie Slovjansko miesto, kuris tapo nauja  fronto linija, sako meras Vadimas Liachas.

„Miestas jau tapo fronto linija. Dabar labai svarbu evakuoti kuo daugiau žmonių. Vakarykštis įvykis (apšaudymas – red. past.) tapo ženklu ir žmonės aktyviau pradėjo palikti miestą. Vakar iš miesto išvyko 70 žmonių, rytoj išvykti pasirengę 200 žmonių, vyksta evakuacija“, – sakė jis.

Liepos 4-ąją, Ukrainos atstatymo konferencijos Lugane (Šveicarija) metu, premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu. 

Susitikimo metu aptarta Rusijos karo prieš Ukrainą eiga, karo poveikis Ukrainos ekonomikai ir tarptautinei prekybai, Ukrainos grūdų išvežimo galimybės, tolesni žingsniai po Europos Sąjungos kandidatės statuso Ukrainai suteikimo, Lietuvos parama atsakant į skubiausius Ukrainos poreikius ir įgyvendinant eurointegracines reformas.

I.Šimonytė pasveikino D.Šmyhalį su istoriniu ES sprendimu suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą, pažymėdama neįtikėtiną Ukrainos Vyriausybės ir institucijų mobilizaciją, sugebėjimą vykstant karui per rekordiškai trumpą laiką ir kokybiškai užpildyti ES klausimyną. 

„Būtina išnaudoti šį susitelkimo ir politinės valios momentą ryžtingam reformų įgyvendinimui, Lietuva savo ruožtu pasirengusi tęsti ir stiprinti jau teikiamą ekspertinę paramą. Lietuva puikiai mato Ukrainos finansinius poreikius. Mes prisidedame prie tarptautinės bendruomenes pastangų ir teikiame finansinę pagalbą Ukrainai tiek prisijungdami prie tarptautinių institucijų sukurtų priemonių, tiek dvišaliu pagrindu“, – pabrėžė premjerė. 

Visa Lietuvos paramos suma, įskaitant karo pabėgėlių priėmimą, jau viršija pusę milijardo eurų. Artimiausiu metu Ukrainai bus pervesta dvišaliu pagrindu skirta 2 mln. eurų dotacija humanitarinei pagalbai iš karo zonų Ukrainoje į šalies vakarus pasitraukusiems ukrainiečiams paremti.

Ukraina Lugane pristatė šalies atstatymo planą, prie kurio rengimo prisidėjo ir Lietuvos ekspertai.

I.Šimonytė pasveikino Ukrainos siekį atstatyti šalį kartu įgyvendinant ir reformas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pamažu išeina iš degalų trūkumo krizės.

Kaip pranešė UNIAN, valstybės vadovas tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson.

„Jūs žinote visas priežastis. Bombarduojama mūsų naftos perdirbimo infrastruktūra. Be to, žinote, kad Rusija šaudo į bet kokius kelius, įskaitant geležinkelius, tiltus, kad mes negautume dyzelino ar benzino“, – sakė prezidentas.

Jungtinės Karalystės pilietis Aidenas Aslinas ir marokietis Brahimas Saaudunas, kuriuos teismas separatistų kontroliuojamoje Ukrainos dalyje nuteisė mirti, pirmadienį pateikė apeliacijas.

Birželio mėnesį A.Aslinas, B.Saaudunas ir dar vienas Britanijos pilietis, Shaunas Pinneris, separatistų paskelbtoje „Donecko liaudies respublikoje“ buvo apkaltinti tuo, kad veikė kaip Ukrainos samdiniai, ir nuteisti mirti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas

Donecko separatistų aukščiausiasis teismas pirmadienio pareiškime nurodė, kad B.Saaudunas pateikė apeliaciją.

Atskirai teismo atstovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad A.Aslinas taip pat pateikė apeliaciją.

Britanija išreiškė pasipiktinimą dėl mirties bausmių dviem britams, balandžio mėnesį pasidavusiems Mariupolyje. Šį uostamiestį Ukrainos pietuose Rusijos pajėgos užėmė po ištisas savaites trukusios apgulties.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo karo nuniokotos šalies atstatymas yra „bendra viso demokratinio pasaulio užduotis“, ir pabrėžė, kad tai pasitarnaus taikai pasaulyje.

„Ukrainos atstatymas yra didžiausias indėlis į pasaulinės taikos palaikymą“, – sakė V.Zelenskis, kalbėdamas vaizdo ryšiu tarptautinėje konferencijoje Šveicarijos pietuose, kur susirinko dešimčių šalių ir organizacijų lyderiai.

Dviejų dienų konferencija, vykstanti sustiprinto saugumo sąlygomis vaizdingame pietiniame Šveicarijos Lugano mieste, buvo planuota dar gerokai prieš invaziją, norint aptarti reformas Ukrainoje. Vėliau konferencijos tikslas buvo pakeistas, sutelkiant dėmesį į šalies atstatymą.

Ukrainai skiriama milijardai eurų pagalbos, bet likęs susirūpinimas dėl korupcijos šioje šalyje reiškia, kad nuodugnios reformos bus sąlyga bet kokiam konferencijoje suderėtam atsigavimo planui.

Susitikimas Lugane nėra pažadų konferencija; joje bus bandoma išdėstyti principus ir prioritetus atstatymo procesui, turinčiam prasidėti dar nepasibaigus karui.

V.Zelenskis teigė, kad Ukrainos atstatymas yra „ambicingiausias mūsų laikų projektas“.

Tačiau dešimčių šalių, tarptautinių organizacijų ir privačiojo sektoriaus vadovams jis sakė, kad milžiniškos investicijos, kurių reikės, turėtų kristi ne vien ant Ukrainos pečių.

„Ukrainos atstatymas nėra vienos šalies užduotis. Tai bendra viso demokratinio pasaulio užduotis“, – sakė Ukrainos lyderis.

„Mes vienijame demokratinį pasaulį... Laisvų žmonių požiūris visada nugali“, – pridūrė jis.

„Kelio gairės“

Nors V.Zelenskis negalėjo išvykti iš Ukrainos ir drauge su Šveicarijos prezidentu Ignazio Cassisu  pirmininkauti konferencijai, dalyvaus ukrainiečių premjeras Denysas Šmyhalis, leidęsis į retą nuo karo pradžios kelionę už savo šalies ribų.

I.Cassisas per konferenciją pabrėžė, kad svarbu paremti Ukrainą „šiuo siaubo, beatodairiško naikinimo ir sielvarto metu“.

Pasak jo, labai svarbu „suteikti Ukrainos žmonėms galimybę grįžti prie apsisprendimo, taikos ir šviesios ateities“.

Tarp maždaug 100 atvykusių ukrainiečių taip pat yra penki ministrai, bet užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kaip pranešama, dėl ligos paskutinę minutę savo dalyvavimą atšaukė.

Iš viso konferencijoje turėtų dalyvauti apie 1 tūkst. žmonių, tarp jų Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos premjerai.

„Žinome, kad jų kova yra ir mūsų kova“, – konferencijoje sakė U.von der Leyen.

„(Todėl) šiomis dienomis dirbame, kad padėtume Ukrainai laimėti šį karą, – sakė ji. – Taip pat turime užtikrinti, kad Ukraina laimėtų taiką, kuri tikrai ateis.“

Ukrainos ambasadorius Šveicarijoje Artemas Rybčenka prieš konferenciją sakė, kad ji padės nustatyti „kelio gaires“ jo šalies atsigavimui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Dešimčių šalių ir organizacijų lyderiams pirmadienį susirinkus Šveicarijoje aptarti „Marshallo (Maršalo) plano“ Ukrainai atstatyti, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad laukia „išties didžiulis“ darbas.

V.Zelenskis, kuris vaizdo ryšiu turi kreiptis į pirmadienį popiet prasidedančią konferenciją, sekmadienį akcentavo didelius iššūkius Rusijos karo nuo vasario 24-osios griaunamoje šalyje.

„Darbų apimtis jau išvaduotose teritorijose išties didžiulė, – sakė jis. – O mums [dar] reikės išvaduoti daugiau kaip 2 tūkst. kaimų ir miestų Ukrainos rytuose ir pietuose.“

Dviejų dienų konferencija, vyksianti sustiprinto saugumo sąlygomis vaizdingame pietiniame Šveicarijos Lugano mieste, buvo planuota dar gerokai prieš invaziją, norint aptarti reformas Ukrainoje. Vėliau konferencijos tikslas buvo pakeistas, sutelkiant dėmesį į šalies atstatymą.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Raketomis apšaudyta Odesos sritis

Ukrainai skiriama milijardai eurų pagalbos, bet likęs susirūpinimas dėl korupcijos šioje šalyje reiškia, kad nuodugnios reformos bus sąlyga bet kokiam konferencijoje suderėtam atsigavimo planui.

„Kelio gairės“

Susitikimas Lugane nėra pažadų konferencija; joje bus bandoma išdėstyti principus ir prioritetus atstatymo procesui, turinčiam prasidėti dar nepasibaigus karui.

Ukrainos ambasadorius Šveicarijoje Artemas Rybčenka prieš konferenciją sakė, kad ji padės nustatyti „kelio gaires“ jo šalies atsigavimui.

Nors V.Zelenskis negalėjo išvykti iš Ukrainos ir drauge su Šveicarijos prezidentu Ignazio Cassisu pirmininkauti konferencijai, dalyvaus ukrainiečių premjeras Denysas Šmyhalis, leidęsis į retą nuo karo pradžios kelionę už savo šalies ribų.

Tarp maždaug 100 atvykusių ukrainiečių taip pat yra penki ministrai, bet užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kaip pranešama, dėl ligos paskutinę minutę savo dalyvavimą atšaukė.

Iš viso konferencijoje turėtų dalyvauti apie 1 tūkst. žmonių, tarp jų Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos premjerai.

Prancūzijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad sustabdys iš Ukrainos dėl Rusijos invazijos pabėgusių užsienio studentų išvarymą.

Tai opus klausimas, dėl jo Europos šalys buvo kaltinamos rasistiniais dvejopais standartais.

„Paskelbėme studentams moratoriumą iki rugsėjo“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis vyriausybėje.

Tai reiškia, kad iki naujų universitetinio mokslo metų nebebus taikomi reikalavimai išvykti iš Prancūzijos teritorijos ir nebebus skelbiami nauji tokie reikalavimai, anksčiau laikraščiui „Le Monde“ sakė už ukrainiečių pabėgėlių priėmimą atsakingas aukšto rango pareigūnas Josephas Zimet.

Karolinos Stažytės nuotr./Lvivo geležinkelio stoty

Naujai atvykstantys žmonės turės laikytis „tų pačių kriterijų kaip studentai, prašantys vizos Prancūzijoje“, kalbant apie studijų planus ir finansinius išteklius, pridūrė jis.

Laikiną apsaugą Prancūzijoje šiuo metu turi maždaug 3,5 tūkst. iš Ukrainos pabėgusių trečiųjų šalių piliečių, įskaitant studentus.

Pagal Europos Sąjungos taisykles, dėl kurių buvo sutarta karo pradžioje, jie turi sugrįžti į savo kilmės šalis, jei jos laikomos saugiomis.

Paryžius mano, jog mažiau nei 200 studentų gali pasilikti Prancūzijoje po pakartotinių paraiškų rugsėjį.

Daugybė žmonių iš Ukrainos pradėjo bėgti Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į šią šalį. Šiuo metu už Ukrainos ribų vis dar yra daugiau kaip 5 mln. pabėgėlių, praėjusį mėnesį nurodė Jungtinės Tautos.

Tačiau žmonėms pradėjus bėgti iš Ukrainos, kai kurie Ukrainoje gyvenę afrikiečiai ir kitų ne Europoje esančių šalių piliečiai pranešė apie kitokį elgesį jų atžvilgiu jiems bandant patekti į ES. Teigiama, kad jie būdavo nepraleidžiami pro sienos perėjas ar siunčiami į ilgų eilių pabaigas.

Farmacijos studentas iš Kongo Jeanas-Jacques'as Kabeya AFP kovo mėnesį sakė, kad bandė išvykti iš Ukrainos, bet pasieniečiai jo nepraleido į Lenkiją.

„Jie man pasakė: „Jūs liksit čia. Jūs bėgat nuo karo. Likit čia. Kovosit drauge su mumis. Jūs neišvyksit, tik jau ne jūs, juodieji“, – teigė J.J. Kabeya.

Afrikos Sąjunga (AS) pasmerkė „šokiruojamai rasistinį“ elgesį su išvykti bandančiais užsienio studentais, nors Ukrainos ir Lenkijos pareigūnai tvirtino, kad su visais elgiamasi vienodai.

Ukrainiečių ambasadorius Pietų Afrikoje AFP kovo mėnesį sakė, kad prieš konfliktą Ukrainoje buvo 16 tūkst. studentų afrikiečių.

J.Zimet „Le Monde“ taip pat sakė, kad prancūzų šeimos, savo namuose priglaudusios maždaug 10 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, kelis mėnesius gaus finansinę paramą iki 200 eurų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį savo gynybos ministrui Sergejui Šoigu nurodė tęsti Maskvos puolimą Ukrainoje po to, kai kariai užėmė svarbų Donbaso miestą.

„Kariniai daliniai, įskaitant Rytų ir Vakarų grupes, turi vykdyti savo užduotis pagal iš anksto patvirtintus planus“, – sakė V.Putinas S.Šoigu.

Ukrainos kariuomenė sekmadienį patvirtino, kad jos pajėgos atsitraukė iš Lysyčansko, paskutinės savo tvirtovės Luhansko srityje, kartu su kaimynine Donecko sritimi sudarančioje Donbaso regioną. Šiuo metu Rusijos pajėgos taip pat kontroliuoja apie pusę Donecko srities ir siekia užimti ją visą.

Rusijos prezidento kanceliarijos nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo pranešime sakoma, kad Rusijos pajėgos šiuo metu stengiasi veržtis šio regiono miestų Siversko, Fedorivkos ir Bachmuto link.

Rusijos kariuomenė taip pat suintensyvino svarbių ukrainiečių tvirtovių Slovjansko ir Kramatorsko, esančius toliau nuo dabartinės fronto linijos, apšaudymus.

Sekmadienį šeši žmonės, įskaitant devynmetę, žuvo per Rusijos pajėgų bombardavimą Slovjanske, o dar 19 žmonių buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia. Tą pačią dieną buvo apšaudytas ir Kramatorskas.

V.Putinas pastangas užimti visą Donbasą dabar laiko jau penktą mėnesį besitęsiančio savo karo Ukrainoje pagrindiniu tikslu. Dalį šio regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Rusija jų įkurtų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę pripažino likus kelioms dienoms iki invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Rusijos gynybos ministras S.Šoigu sekmadienį raportavo V.Putinui, kad kariuomenė ir separatistų pajėgos dabar kontroliuoja visą Luhansko sritį, „visiškai užėmusios“ Lysyčanską.

Praeitą vakarą paskelbtame įprastame vaizdo kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad ukrainiečių pajėgos iš Lysyčansko atsitraukė, bet pažadėjo, kad miestas ateityje bus susigrąžintas, kaip ir kitos okupuotos šalies teritorijos.

„Jeigu mūsų kariuomenės vadovybė atitraukia žmones iš tam tikrų fronto taškų, kur priešo ugnies pranašumas didžiausias – tai ypač taikytina Lysyčanskui – tai reiškia vienintelį dalyką: mes sugrįšime dėl savo taktikos, padidinus šiuolaikinės ginkluotės tiekimą“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Invazijos pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo ir kitų teritorijų Ukrainos šiaurės vakaruose, Rusija sutelkė dėmesį į Donbasą. Dabar regioną niokoja nepaliaujami apšaudymai ir gatvių mūšiai miestuose ir gyvenvietėse.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalies pietuose žengia į priekį lėtai, bet užtikrintai, pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinavimo spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

„Likusioje teritorijos dalyje mūsų kariai žengia ypatingu būdu, lėtai, bet užtikrintai. Kaip minėjome, karinės operacijos rėmuose išlaikoma tyla. Tai, ką išlaisviname, pirmiausia įtvirtiname, o tada paskelbiame“ , – sakė N.Humeniuk.

Ji pažymėjo, kad priešui nesiseka veržtis sausumoje, todėl jis naudoja oro ir raketų smūgių taktiką.

Rusijos kariai Chersono srityje

Jos buvo paprašyta pakomentuoti „The Economist“ paskelbtą informaciją, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau yra per kilometrą nuo Chersono.

„Dar kartą pasakysiu, kad tik kariškiai gali komentuoti karių žengimą į priekį. Bet kokie analitikai, deputatai, kiti politiniai ir tiesiog aktyvūs veikėjai panašiais pareiškimais ir tokios informacijos paskelbimu šiuo metu daro tik žalą.

Pirma, tai neatitinka tikrovės, antra, tai dezorientuoja mūsų žmones, vietos gyventojus. Tai kenkia ne tik karinei operacijai, bet ir galiausiai įvaizdžiui tų, kurie tai skelbia“, – sakė N.Humeniuk.

Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sėdo prie derybų stalo su NATO dėl oficialaus prisijungimo prie Aljanso proceso pradžios – istorinio žingsnio, kurį paskatino Rusijos karas Ukrainoje.

Derybos, kurias veda Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde ir Suomijos diplomatijos vadovas Pekka Haavisto (Peka Havistas), tapo įmanomos NATO narei Turkijai praėjusią savaitę atsisakius prieštaravimų dėl šių Šiaurės šalių narystės.

Tikimasi, kad antradienį 30 NATO valstybių narių ambasadoriai pasirašys Švedijos ir Suomijos stojimo protokolus. Tai duos pradžią kelis mėnesius truksiančiam laikotarpiui, per kurį Aljanso šalys turės ratifikuoti jų narystę.

Švedija ir Suomija istoriškai laikėsi neprisijungimo politikos, bet vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenių nuomonę dėl narystės Aljanse.

Buvo tikimasi greito šių valstybių prisijungimo prie Aljanso, tačiau gegužę Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas atsisakė pritarti jų stojimui ir apkaltino Šiaurės valstybes teikiant prieglobstį kurdų kovotojams bei palaikant „terorizmą“.

R.T.Erdoganas taip pat pareikalavo panaikinti ginklų prekybos embargą, įvestą 2019 metais dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.

Atrodo, kad 10 punktų memorandume, kurį visos trys šalys pasirašė antradienį NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, atsižvelgta į Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus.

Galiausiai Turkijos vadovas pritarė naujų narių priėmimui ir surengė šiltą susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu, po kurio buvo duotas pažadas parduoti naujų naikintuvų Ankarai.

Tačiau R.T.Erdoganas perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali blokuoti jų stojimą į NATO, jeigu jos neįgyvendins naujo susitarimo su Ankara.

Praėjusią savaitę Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV vadovaujamas aljansas oficialiai pakvietė Šiaurės šalis prisijungti prie 30 valstybių bloko.

Švedijos URM vadovė A.Linde tviteryje parašė, kad pirmadienį vyksta į Briuselį į derybas NATO būstinėje, o antradienį dalyvaus ambasadorių protokolų pasirašymo ceremonijoje.

Vienas Suomijos diplomatas patvirtino, kad P.Haavisto taip pat yra atvykęs į Belgijos sostinę deryboms ir antradienio ceremonijai.

Antradienį abu užsienio reikalų ministrai turi surengti spaudos konferenciją drauge su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos vadovas Leonidas Pašečnikas pareiškė, jog Ukrainos kariai turėtų būti atitraukti tokiu atstumu, kad negalėtų apšaudyti Luhansko žemių iš tolimojo nuotolio ginklų ir raketų MLRS. Tai jis pasakė Kremliaus valdomo Pirmojo kanalo eteryje.

Pasak jo, tie „tolimojo nuotolio ginklai, kuriuos Kyjivui parūpino Vakarų šalys, pasiekia LLR teritoriją ir kelia didžiulę grėsmę“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Leonidas Pasečnikas

Jis taip pat pažymėjo, kad niekas neatšaukė užduoties „įvykdyti visos Ukrainos denacifikaciją ir demilitarizaciją“.

L.Pasečnikas užsiminė, kad Ukrainos kariuomenė gali bandyti susigrąžinti Luhansko srities teritorijas.

Iš Gyvačių salos pasitraukus rusų kariams, joje iškelta Ukrainos vėliava, pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

„Ukrainos vėliava buvo iškelta Gyvačių saloje. Karinė operacija baigta ir šiuo metu teritorija vėl priklauso Ukrainos jurisdikcijai“, – teigė N.Humeniuk. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvačių sala

Rusijos specialiosios tarnybos, prisidengdamos įgaliotomis valstybės tarnybomis ar visuomeninių organizacijų atstovais, išvilioja informaciją iš sulaikytų Ukrainos karių artimųjų.

Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos tarnyba.

„Kiekvienu iš šių atvejų bet kokios informacijos perdavimas niekaip nepadėjo mūsų kariams, patekusiems į bėdą.

Svarbu suprasti, kad paso duomenys, pareigos, laipsnis, padalinio numeris, paskutinė gynėjo gyvenamoji vieta, jo nuotrauka, karinė uniforma ir kt. yra svarbi informacija, kurią priešas gali panaudoti prieš pačius gynėjus, jų šeimas ir visą mūsų šalį“, – pabrėžė tarnyba

Laikinai užimtame Melitopolyje rusų okupantai grasina iš tėvų atimti vaikus, nelankančius jų įsteigtų mokyklų. Apie tai papasakojo Melitopolio meras Ivanas Fedorovas.

„Pastarąsias dvi savaites rašistai aiškiai deklaravo savo ketinimus, kad iš tų tėvų, kurie neleis savo vaikų į mokyklą, kurią bando organizuoti rusai, bus atimtos tėvystės teisės“, – sakė I.Fedorovas.

„Instagram“ nuotr./Melitopolyje iškelta Sovietų Sąjungos vėliava

„Tai skamba gana juokingai. Neįsivaizduoju, kaip tai nutiks realiame gyvenime. Tačiau šiandien yra tokių grėsmių“, – pridūrė jis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis sakė, kad Ukraina savo ginkluotųjų pajėgų išlaikymui per mėnesį išleidžia 130 mlrd. grivinų (apie 4,2 mlrd. eurų). Prieš karą Ukraina kasmet kariuomenei išleisdavo 156 mlrd. grivinų (5 mlrd. eurų), skelbia Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Denysas Šmyhalis

„Žinoma, labai padidėjo socialinės išmokos, išminavimo išlaidos, skubios atstatymo išlaidos, išlaidos šalies viduje perkeltiems asmenims“, – pažymėjo premjeras.

Pasak Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus, sprendimas pasitraukti iš Lysyčansko buvo „labai sunkus“, tačiau teisingas, atsižvelgiant į nuostolius, kuriuos būtų patyrusios Ukrainos pajėgos, jei būtų bandžiusios pasilikti dar ilgesnį laiką.

Dabar Rusija perėmė Lysyčansko, paskutinio Luhansko srities Rytų Ukrainoje miesto, kurį vis dar kontroliavo Ukraina, kontrolę. Sekmadienį Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad ji buvo priversta pasitraukti iš kritinio miesto.

Po mūšių apgriauto Lysyčansko vaizdai

+39

„Buvo galimybė ilgiau išlaikyti Lysyčanską, bet kokia kaina? Išlaikyti ten dar dvi savaites? Tada Rusijos kariai būtų padarę proveržį iš Bilohorivkos, Popasnos ir Komišuvakos pusės ir apsupę mūsų karius Lysyčanske, o mes būtume praradę visą grupę“, – pirmadienį CNN sakė Haidajus.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus patvirtino, kad Rusijos pajėgos įsitvirtino Lysyčanske. Jiems pavyko persikelti per Šiaurinio Doneco upę ir užimti Bilohorivką. Zolotarivką taip pat kontroliuoja okupantai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos snaiperio šūvio atstumu priartėjo prie Chersono priemiesčio. Mūšis dėl rusų užimto ​​miesto bus itin sunkus, nes „nė viena pusė nenori nepasiduoti“, praneša „The Economist“, remdamasis neįvardytu Ukrainos karinės žvalgybos darbuotoju.

Žurnalistai taip pat cituoja karį, sakiusį, kad kita savaitė ar dvi bus „dar įdomesnės“. Mūšiai intensyvėja Ukrainai ruošiantis kontratakai iš vakarų, netoli Mykolajivo ir iš šiaurės, ypač Zelenodolsko.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

Tačiau, leidinio autorių pastebėjimais, „tai, kas vyksta dabar, dar neatrodo kaip visavertis kontrpuolimas“.

Pažymima, kad pagrindinis Ukrainos kariuomenės dėmesys, kaip ir anksčiau, yra nukreiptas į bandymą sustabdyti tolygų Rusijos kariuomenės veržimąsi į rytus, kur dieną prieš tai buvo prarastas Lysyčanskas.

Rusijos kariuomenė nuo invazijos į Ukrainą pradžios neteko daugiau nei 36 tūst. savo karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos kariuomenė per tą laiką taip pat neteko 1589 tankų, 3754 šarvuotų kovos mašinų, 804 artilerijos sistemų, 217 lėktuvų, 187 sraigtasparnių. 

„Didžiausius nuostolius priešas patyrė Slavjansko ir Donecko kryptimis. Duomenys tikslinami“, – pabrėžė Generalinis štabas.

Rusijos kariai, užėmę Lysyčansko miestą Luhansko srityje, greičiausiai mes savo pajėgas į Donecko sritį. Taip teigiama britų žvalgybos kasdienėje ataskaitoje. 

„Miestas buvo paskutinis didelis Luhansko srities centras, buvęs Ukrainos kontrolėje. Dabar Rusijos dėmesys beveik neabejotinai bus nukreiptas į Donecko srities, kurios didžioji dalis tebėra kontroliuojama Ukrainos pajėgų, užėmimą“, – sakoma pranešime.
 

Serhijaus Haidajaus „Facebook“ paskyros nuotr./Lysyčanskas

Taip pat pabrėžiama, kad Rusijos invazija ir toliau daro niokojantį poveikį Ukrainos žemės ūkio sektoriui. Karas sukėlė rimtų sutrikimų sėklų ir trąšų tiekimo grandinėse, nuo kurių priklauso Ukrainos ūkininkai.

Rusijos vykdoma Odesos blokada ir toliau rimtai riboja grūdų eksportą iš Ukrainos. Dėl šios priežasties Ukrainos žemės ūkio produktų eksportas 2022 metais greičiausiai nesudarys daugiau nei 35% viso 2021 metų kiekio.

„Pasitraukusi iš Gyvačių salos, esančios prie Juodosios jūros, Rusija klaidingai pareiškė, kad „kamuolys dabar Ukrainos rankose“ gerinant grūdų eksportą. Tiesą sakant, Rusijos kišimasis į Ukrainos žemės ūkio sektorių ir toliau didina pasaulinę maisto krizę“, – sakoma pranešime.

Per praėjusią parą Rusijos okupantai nužudė 9 Donecko srities civilius gyventojus, tarp žuvusiųjų – du vaikai. Apie tai pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Rusija žudo civilius! Liepos 3 dieną rusai nužudė 9 Donecko srities civilius: šešis Slovjanske ir po vieną Avdijivkoje, Bachmute ir Zaicevėje. Tarp žuvusiųjų buvo du vaikai – Slovjanske ir Zaicevėje. Dar 25 žmonės buvo sužeisti,“ – sakė jis.

Kartu P.Kyrylenka pabrėžė, kad dabar neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje.

Donecko telegram kanaluose paskelbta daug vaizdo įrašų, kuriuose matyti galingo sprogimo Snižnės mieste, esančiame apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos teritorijoje, padariniai. Filmuotoje medžiagoje matyti virš vietovės kylantys dūmai.

Pasak vieno „Twitter“ eksperto, kuris renka duomenis apie karą iš atvirų šaltinių, gali būti, kad dega Rusijos amunicijos sandėlis. Taip pat pranešama apie galingus sprogimus dar dviejuose netoli esančiuose miestuose – Toreze ir Charcyzske.

Snižnė yra gana toli nuo fronto linijos, netoli Donecko, arčiau sienos su Rusijos Rostovo sritimi.

Šis miestas žinomas tuo, kad, tarptautinių tyrėjų teigimu, būtent čia 2014 m. Rusijos „Buk“ raketa numušė „Malaysia Airlines“ civilinio skrydžio MH17 lėktuvą, skridusį iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą.

Iš Bulgarijos sekmadienį išskrido du Rusijos lėktuvai su dešimtimis Rusijos diplomatinio personalo narių ir jų šeimų nariais, vykstant masiniam diplomatų išsiuntimui, dėl kurio padidėjo įtampa tarp šių istoriškai artimų šalių, sakė vienas Rusijos diplomatas.

Plačiau skaitykite čia.

Charkivo kryptimi Rusijos karių grupuotė, remiama karinės aviacijos, sutelkia pastangas, kad suvaržytų Ukrainos karių veiksmus ir neleistų jiems pereiti į puolimą, rašoma Ukrainos ginkuotųjų pajėgų generalinio štabo rytiniame pranešime. Pranešama, kad Prudjankos gyvenvietės kryptimi Ukrainos kariai nuslopino priešo puolimo bandymą.

Iš Kursko srities teritorijos Siverskio kryptimi Rusijos pajėgos panaudojo artileriją ir kariuomenės aviacijos sraigtasparnius, kad įveiktų gynybos pajėgų pozicijas Sumų srities Vasylivsko, Bilopilijos, Bachivsko ir Vovkivkos gyvenviečių rajonuose, teigiama pranešime.

Pranešama, kad siekdami sutrikdyti gynybos pajėgų valdymo ir ryšių sistemą, rusai aktyviai naudoja radioelektroninės kovos kompleksus.

„Slovjansko kryptimi priešo daliniai, vykdydami šturmo operacijas, bando įtvirtinti Bohorodychnės, Mazanivka ir Dolyna gyvenviečių kontrolę. Kovos tęsiasi.

Priešas pergrupuoja karius, kad galėtų atnaujinti puolimą. Tuo tikslu iš Iziumo miesto rajono Snižkivkos gyvenvietės kryptimi buvo perkelta bataliono taktinė grupė ir dislokuoti papildomi statinių artilerijos daliniai.

Donecko kryptimi pagrindinės priešo grupuočių pastangos sutelktos į laipsnišką gynybos pajėgų dalinių išstūmimą Siversko–Fedorivkos–Bachmuto linijoje“, – rašoma ataskaitoje.

Skelbiama, kad Kramatorsko kryptimi, atlikęs artilerijos parengimą, priešas stūmėsi Doneco upe, yra įsitvirtinęs Lysyčansko ir Bilohorivkos gyvenviečių rajonuose.

„Bachmuto kryptimi priešas suintensyvino mūsų karių pozicijų apšaudymą iš statinės ir raketinės artilerijos palei sąlyčio liniją. Jis surengė masines raketų atakas Pokrovske, Berestovėje, Spirne ir Vuhlehirsko TPP rajone.

Priešas, remiamas artilerijos, nesėkmingai vykdo puolamuosius veiksmus Vasylivkos, Berestovės, Spirnės, Klynovės ir Mayorsko gyvenviečių rajonuose“, – rašoma pranešime.

Anot generalinio štabo, Avdijivkos ir Kurachivkos kryptimis rusai vykdė puolimus Pobiedos ir Maryinkos gyvenviečių kryptimi. Priešo atakos lėktuvai sudavė raketinius smūgius Avdijivkos ir Marijinkos rytinio pakraščio vietovėse.

Pranešama, kad Novopavlivkos ir Zaporižios kryptimis rusai vykdo sistemingą ugnies puolimą, siekdamas suvaržyti gynybos pajėgų dalinius ir neleisti jiems persikelti į kitas kryptis.

„Pietų Buho ir Tavrijsko kryptimis pagrindinės agresoriaus pastangos sutelktos į bandymą atgauti prarastas pozicijas Ivanivkos, Potiomkinės ir Mirnės gyvenviečių rajonuose ir neleisti mūsų kariams vykdyti kontrpuolimo veiksmų Chersono ir Mykolajivo srityse. Priešas gerina pozicijų Novovoskresensko rajone inžinerinę įrangą“, – rašoma generalinio štabo ataskaitoje.

Joje teigiama, kad teikiant kariuomenei logistinę paramą, iš laikinai okupuoto Krymo į geležinkelio stotį „Kalančak“ (Myrne, Chersono srityje) buvo perkelta 17 vagonų su amunicija.

Pranešama, kad Juodosios jūros vandenyse raketinės ginkluotės panaudojimui yra parengti trys jūrinių „Kalibr“ tipo sparnuotųjų raketų nešėjai.

„Ukrainos aviacijos ir raketinės artilerijos daliniai toliau sėkmingai ugnimi niokoja rusų okupantų amunicijos sandėlius ir gyvosios jėgos bei karinės technikos sankaupas“, – rašo štabas.

Rusijos pajėgos tikriausiai apsaugojo Luhansko srities sieną, nors Ukrainos pasipriešinimo židiniai gali išlikti Lysyčanske ir jo apylinkėse, skelbia JAV Karo studijų institutas.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad Rusijos pajėgos užėmė Luhansko sritį liepos 3 d., užėmusios Lysyčanską ir gyvenvietes prie Luhansko srities administracinės sienos. Ukrainos generalinis štabas taip pat paskelbė, kad Ukrainos pajėgos pasitraukė iš Lysychansko, kad išvengtų personalo nuostolių. Nepaisant S.Šoigu pranešimo, anot Karo studijų instituto, Rusijos pajėgos liepos 3 d. greičiausiai nevisiškai išvalė Lysyčanską ir Luhansko sritį. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos pajėgos vis dar kovoja Lysyčansko teritorijoje, kad įveiktų likusias apsuptas Ukrainos pajėgas, tačiau Ukrainos pasitraukimas reiškia, kad Rusijos pajėgos beveik neabejotinai gana greitai užbaigs savo išvalymo operacijas, rašo analitikai.

Anot instituto, toliau Rusijos pajėgos tikriausiai žengs į Siverską, nors vietoj jo arba tuo pačiu metu jos gali surengti svarbesnes atakas prieš Bachmutą arba Slovjanską. Ukrainos pajėgos greičiausiai toliau tęs kovinį atsitraukimą link E40 greitkelio, kuris eina nuo Slovjansko per Bachmutą link Debalcevės. Neaišku, ar šiuo metu jos nuspręs gintis aplink Siverską.

Kitos instituto įžvalgos: 

• Rusijos pajėgos pradėjo puolimus į šiaurės rytus nuo Bachmuto ir į šiaurę nuo Slovjansko, tačiau naujų teritorinių laimėjimų neužsitikrino.
• Rusijos pajėgos vykdė intensyvias artilerijos atakas vakarinėje pietinės ašies dalyje, tikėtina, siekdamos sutrikdyti Ukrainos kontrpuolimus.
• Kremlius ir toliau sudarė sąlygas galimai Rusijos aneksijai įgaliotose respublikose.
• Pranešama, kad liepos 2 d. Ukrainos partizanai netoli Melitopolio nuvarė nuo bėgių Rusijos šarvuotąjį traukinį, vežusį šaudmenis.

Rusijos okupantams iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių apšaudant Donecko srities Slovjansko ir Kramatorsko miestus žuvo šeima su vaiku.

Taikiniais tapo gyvenamieji namai, garažų kooperatyvas, filtravimo stotis ir sodininkų bendrija, sakė Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Ivanas Bakanovas.

Pasak jo, rusai miestus apšaudė draudžiamais kasetiniais šaudmenimis. Buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį (karo įstatymų ir papročių pažeidimas).

„Tarp žuvusiųjų yra šeima su 12 metų vaiku. Į taikinių sąrašą įtraukti gyvenamieji namai, sodininkų bendrija, filtravimo stotis, garažų kooperatyvas... Tai vėlgi tik civiliniai objektai, į kuriuos okupantai šaudė kasetiniais šaudmenimis...“, – sakė specialiosios tarnybos vadovas.

Sekmadienį rusai apšaudė Kramatorską ir Slovjanską. Per Slovjansko apšaudymą žuvo šeši žmonės, įskaitant vieną vaiką, ir 19 buvo sužeista. Kramatorske buvo sužeista moteris.
 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė du rusų amunicijos sandėlius Mykolajivo srityje.

Raketų ir oro smūgiai buvo vykdomi prieš priešo sandėlius Mykolajivo srities Snigirevsko ir Baštanskio rajonuose, pranešė operatyvinė vadovybė „Pietūs“.

„...Patvirtinta, kad vienas sandėlis panaikintas, o likusių rezultatai baigiami tikslinti...“, – pažymima pareiškime.

Nuo karo pradžios Ukraina susigrąžino daugiau kaip 400 žuvusiųjų kūnus, pranešė Ukrainos premjero pavaduotoja ir Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

„Jau turime daugiau nei 400 grąžintų kūnų... tačiau to tikrai nepakanka, nes žinome, kad yra daug daugiau kūnų... Rusija nenori rodyti savo piliečiams masinio kūnų perkėlimo. Jie supranta, kokį sprogimą tai sukels, todėl tai daro beveik slaptai, be reklamos ir stengiasi neperduoti mums kūnų“, – sakė ji.

I.Vereščiuk taip pat pranešė, kad šiuo metu ir ateityje kyla problemų dėl kūnų grąžinimo.

„Identifikavimą ir genetinę ekspertizę atliekame pagal Europos protokolus. Rusija iš principo nepritaria Europos protokolams, nes yra ordos ir viduramžių valstybėje, jie turi savo protokolus. Ir tai bus didelė problema ateityje, nes jų turimos žinios, genetika, tiksliai nesutaps, ir mes galime net nematyti kūnų, kuriuos jie mums perduos, sąrašuose. Tai yra problema, bet mes taip pat galvojame, kaip ją išspręsti“, – sakė Reintegracijos ministerijos vadovė.

Ji pažymėjo, kad tikslaus grąžintinų kūnų skaičiaus dar negalima suskaičiuoti, nes žmonių ieškoma ir randama tarp gyvų kalinių ir net kitose šalyse, į kurias jiems pavyko pabėgti iš Rusijos.

Todėl ministrė paragino žmones, ieškančius savo giminaičių, atlikti DNR testą ir taip paspartinti paieškos procesą.