S.Haidajus: Luhansko sritis dar nėra visiškai kontroliuojama Rusijos

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Trečiadienį per Rusijos raketų smūgį Charkive, antrame pagal dydį Ukrainos mieste, buvo sunaikintas pedagoginis universitetas, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi. 

Pasak V.Zelenskio, buvo sugriautas Charkivo nacionalinio H.S.Skovorodos pedagoginio universiteto pagrindinis pastatas, auditorijos, universiteto muziejus ir mokslinė biblioteka.

Anksčiau trečiadienį Charkivo srities prokuratūra pranešė, kad per universiteto apšaudymą, kuris įvyko apie 1 val. nakties vietos laiku, žuvo sargybinis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas savo naktiniame kreipimesi, sakė, kad trečiadienį gauta Vakarų artilerija „pradėjo veikti labai galingai“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Jos tikslumas yra būtent toks, kokio reikia. Mūsų gynėjai suduoda labai pastebimus smūgius sandėliams ir kitoms okupantų logistikai svarbioms vietoms. O tai gerokai sumažina Rusijos kariuomenės puolamąjį potencialą. Okupantų nuostoliai kas savaitę tik didės, kaip ir sunkumai juos aprūpinti“, – sakė V.Zelenskis.

Rytinė Luhansko sritis dar nėra visiškai užimta Rusijos pajėgų, o gyvenvietėje regiono pakraštyje tebevyksta kovos, trečiadienį sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Pasak S.Haidajaus Rusijos pajėgos patyrė „didžiulių nuostolių“, susijusių su įranga ir personalu. Rusijos pajėgos jau daugiau kaip keturis mėnesius bando perimti Luhansko srities kontrolę.

Jis pridūrė, kad okupuotoje regiono teritorijoje esančios ligoninės yra pilnos sunkiai sužeistų Rusijos karių.

S.Haidajus taip pat sakė manantis, kad Rusijos pajėgos bando rengti puolimą prieš Slovjansko ir Bachmuto miestus Donecko srityje.

Torecke nuo rusų okupantų raketų žuvo trijų asmenų šeima, pranešama vaizdo pranešime, kurį „Telegram“ išplatino Donecko srities karinės-civilinės administracijos pirmininkas Pavlo Kyrylenka.

Pranešime sakoma, kad raketa pataikė į gyvenamąjį rajoną ir visiškai sugriovė namą. Žuvo močiutė, jos dukra ir anūkė.

Žmonės raginami evakuotis.

Pasak P.Kyrylenkos, raketos pataikė į du privačius namus. Be to, dar viena raketa pataikė netoli socialinės įstaigos, tačiau nesprogo.

Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko paragino civilius gyventojus bėgti, nes Rusijos pajėgos bombarduoja regioną. 

„Rusija visą Donecko sritį pavertė pavojingu karštuoju tašku ir civiliams gyventojams, – „Telegram“ pareiškė P.Kyrylenko. – „Raginu visus evakuotis! Evakuacija gelbsti gyvybes!“

Per pastarąją parą per Rusijos apšaudymą regione žuvo mažiausiai septyni civiliai gyventojai. 

Doneckas yra paskutinė likusi rytinė Ukrainos provincija, kurią iš dalies kontroliuoja Kyjivas.

Dnipro srityje rusai kasetiniais šaudmenimis pataikė į civilinį objektą su statybine ir žemės ūkio įranga, sužeisti trys žmonės, pranešė Dnipro srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas.

„Kryvij Riho rajonas šiandien visą dieną buvo apšaudomas. Okupantai smogė Zelenodolskaja, Apostolovskaja, Nivotrudovskaja, Širokovskaja bendruomenėms. Šyrokai nukentėjo nuo „Uragan“ raketų“, – sakė jis.

Regiono tarybos pirmininko teigimu, dėl apšaudymo buvo apgadintas gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir saulės kolektoriai Šyrokuose, kaime nutrauktos dujų ir elektros tiekimo linijos, todėl čia vyksta atstatymo darbai.

Be to, Nivotrudivkos bendruomenės apylinkėse dėl apšaudymo kilo gaisras kviečių lauke,

Per apšaudymą Kryvij Riho rajone aukų ar žuvusiųjų nebuvo.

„Jau vakare okupantai smogė į Pokrovskio bendruomenę Sinelnikovo rajone. Kasetiniais šaudmenimis buvo apšaudytas civilinis objektas, kuriame stovi statybos ir žemės ūkio technika. Pirminiais duomenimis, sužeisti trys civiliai, vienas iš jų – fabriko darbininkas. Tačiau aukų skaičius vis dar nustatinėjamas. Žmonės gydomi dėl sužalojimų“, – sakė M.Lukašukas.

Jis pridūrė, kad sandėliuose kilo gaisras, kuris šiuo metu gesinamas ir nustatinėjamas nuostolių mastas.

Rusų okupuotame Skadovske, Chersono srityje, – sprogimai. Per incidentą vienas žmogus žuvo, o dar keturi buvo sužeisti, praneša leidinys „Suspilne“.

„Vienas žmogus žuvo, keturi buvo sužeisti, tarp jų – vaikas. Gali būti ir daugiau nukentėjusiųjų, bet niekas daugiau neprašė pagalbos“, – sakė Skadovsko miesto tarybos vadovas Aleksandras Jakovlevas.

Pasak jo, sprogimai sugriovė namo stogą, apgadino sieną ir išdaužė langus.

Vietos gyventojų teigimu, trys raketos nuskriejo į šiaurinę miesto pusę, po to pasigirdo keli sprogimai ir ore pasirodė dūmai.
 

Ukrainoje trečiadienį buvo tęsiama civilių evakuacija iš Slovjansko, Rusijos pajėgoms, siekiančioms kontroliuoti visą Donbasą, toliau stengiantis pasiekti šį rytinį miestą.

Rusų pajėgoms stumiantis į vakarus, Slovjanskas pastarosiomis dienomis smarkiai apšaudomas. Antradienį naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip raketos pataikė į šio miesto turgavietę, kuri užsidegė. Dar trys sviediniai pataikė į gretimas gatves.

Meras Vadymas Liachas sakė, kad Slovjanske dar yra maždaug 23 tūkst. žmonių, bet tvirtino, kad rusai negalėjo apsupti „gerai įtvirtinto“ miesto.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Karas Ukrainoje. Slovjanskas

„Evakuacija tęsiasi. Kiekvieną dieną išvežame žmonių. [Dar] lieka maždaug 23 tūkst. gyventojų. Daug evakuojamų žmonių buvo autobusais nuvežti į Dniprą toliau vakaruose“, – sakė jis.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus tvirtino, kad ukrainiečių pajėgos sulaiko rusų pajėgas prie Luhansko ir Donecko sričių sienų.

Per pastarąsias 24 valandas nuo rusų apšaudymo Ukrainoje žuvo mažiausiai aštuoni civiliai, o dar 25 buvo sužeisti, trečiadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai. Prorusiški separatistai sakė, kad per Ukrainos pajėgų atakas žuvo keturi civiliai.

Ukrainos prezidentūra nurodė, kad daugiausiai civilių žuvo Donecko srityje.

Tuo metu Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas trečiadienį lankėsi Kyjive, kur išreiškė Dublino solidarumą ir aptarė, kaip Airija gali padėti patenkinti Ukrainos poreikius.

„Airijos žmonės palaiko Ukrainą ir jos žmones Rusijos amoralaus ir neišprovokuoto karo... akivaizdoje, – sakė jis. – Bombardavimai ir atakos prieš civilius yra ne kas kita kaip karo nusikaltimai.“

M.Martinas taip pat sakė, kad Airija remia Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė priešo puolimą Charkivo ir Slovjansko kryptimis. Puolimai baigėsi nesėkmingai: priešas patyrė nuostolių ir pasitraukė, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo spaudos centras savo tradiciniame vakariniame pranešime apie padėtį fronte.

„Charkivo kryptimi priešas laiko Vakarų karinės apygardos karių grupuotę. Priešas artilerijos ugnimi apšaudė Sosnovkos, Dementjevkos, Novojės, Piatomniko, Cirkūnų, Petrovkos ir Mospanovo gyvenviečių rajonus. Oro antskrydžiai buvo vykdomi netoli Rubižnės. Mūsų kariai sėkmingai atrėmė priešo puolimo veiksmus Kozačios Lopan–Sosnovko kryptimi“, – pranešė Generalinis štabas.

Pranešama, kad Slovjansko apylinkėse Rusijos pajėgos bandė pagerinti savo taktines pozicijas ir sudaryti sąlygas puolimui į miestą iš Iziumo pusės. Okupantai iš artilerijos ir MLRS apšaudė Dibrovnės, Krasnopolio, Husarovkos, Barvinkovkos, Karnauhovkos ir Velikos Kamyševachos rajonus.

Skelbiama, kad rusai bandė veržtis Dolgenkojės-Mazanivkos kryptimi, tačiau puolimas buvo nesėkmingas. Ukrainos pajėgos sėkmingai atsilaikė, o rusai su nuostoliais pasitraukė.

Nuo vasario mėn. prasidėjusio karo iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 8,79 mln. žmonių, pranešė JT pabėgėlių agentūra (UNHCR). 

Savo interneto svetainėje ji taip pat įspėjo, kad pastarosiomis savaitėmis visoje šalyje paaštrėjusios kovos privertė milijonus žmonių palikti savo namus. 

„Konflikto Ukrainoje eskalavimas sukėlė civilių aukų ir sunaikino civilinę infrastruktūrą, todėl žmonės buvo priversti palikti savo namus ieškodami saugumo, apsaugos ir pagalbos“, – teigė ji.

Daugiausiai Ukrainos pabėgėlių atvyko į Lenkiją – 1 207 650 žmonių kirto šios šalies sieną.

Ukrainos kariuomenė panaikino šauktiniams taikomą apribojimą, pagal kurį jie turėjo gauti leidimą, jei norėjo išvykti iš savo registruotos gyvenamosios vietos, skelbia „Deutche Welle“.

Įsakymas buvo atšauktas praėjus dienai po jo paskelbimo, po plataus masto kritikos, dėl kurios prieš šią priemonę pasisakė ir Prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pagal šį potvarkį 18-60 metų vyrams, norintiems išvykti iš rajono, kuriame jie yra registruoti, reikėjo gauti vietos karo prievolės tarnybos leidimą. Daugelis ukrainiečių negyvena savo registracijos vietoje. 

V.Zelenskis sakė, kad šis sprendimas sukėlė „nesupratimą“ ir „pasipiktinimą“ Ukrainos visuomenėje, ir pažadėjo, kad „išsiaiškins“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad netrukus bus pristatyta daugiau ginklų Rytų Europos sąjungininkams, kurie savo ruožtu siųs ginklus Ukrainai, skelbia „Deutsche Welle“.

Vyriausybė „dabar sukonkretino šiuos susitarimus su keliomis valstybėmis tiek, kad jie bus tiesiogiai susiję su siuntomis“, – sakė jis Vokietijos parlamente.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Olafas Scholzas

Pagal šį susitarimą Rytų Europos partnerės siųs Ukrainai lengvai valdomus sovietinių laikų ginklus ir gaus ginklų siuntas savo atsargoms papildyti. 

„Investavome daug energijos, kad tai iš tikrųjų įvyktų“, – sakė O.Scholzas, pridurdamas, kad tiekimai įvyks artimiausiomis savaitėmis.

Karo trukmė ir tai, kada ukrainiečiai grįš į tėvynę, priklauso nuo kelių veiksnių, Kyjive vykusiame bendrame brifinge su Airijos ministru pirmininku Mykolu Martinu sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Unian“.

„Tai ne visai konfliktas ir nebe karinis konfliktas – atviras Rusijos Federacijos teroristinis veiksmas. Ir net sunku tai vadinti karu, atsižvelgiant į pasekmes... ką šie žmonės ar ne žmonės, Rusijos Federacijos kariškiai padarė mūsų valstybės civiliams. Man atrodo, kad šis karas truks ilgai ir kada RF supras, ką ji padarė. Kada ji pagaliau tai supras ir pradės palikti mūsų teritoriją“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Kadangi pirmasis yra labai humaniškas momentas, aš nelabai tikiu, kad jie gali tai suprasti patys. Antrasis – visas pasaulis spaudžia Rusiją ir stumia ją iš mūsų žemės. Esame mūšio lauke. Visas pasaulis taiko sankcijas, padeda mums, greitai tiekia ginklus, stiprina mus ir visa tai daro kartu. Taigi atsakymas į šį klausimą priklauso nuo mūsų visų, kaip greitai tai padarysime ir kaip greitai priversime Rusiją galvoti apie taiką. Manome, kad jie net nepradėjo apie tai galvoti. Jie dar nejaučia rimtų sankcijų pasekmių, bet tikrai pajus, tačiau jas apeina, nes, deja, vis dar yra sąjungininkų, kurie padeda Rusijos Federacijai ar jos verslui“, – aiškino V.Zelenskis.

Be to, pasak prezidento, tai priklauso ir nuo situacijos mūsų šalyje, įskaitant raketų smūgius.

„Kad ir kaip vyktų karas mūšio lauke, prioritetas vis tiek yra, galbūt aš labai įkyriai sakau, bet vis tiek prioritetas yra dangaus saugumas. Ir niekas nebesitiki vieno ar kito orlaivio, tačiau visi tikimės ir turime patvirtinimą, kol kas teorinį, tačiau tikimės, kad į Ukrainą atvyks galinga priešlėktuvinės gynybos sistema. Tai svarbu. Nes tai leis moterims ir vaikams grįžti namo“, – paaiškino prezidentas.

Be to, pridūrė prezidentas, tai priklauso ir nuo ukrainiečių, nes „daugybė žmonių supranta, kad nieko geresnio už namus nebus, todėl ir grįžta“.

Laikinai okupuotame Chersone kilo didžiulis gaisras. Skelbiama, kad buvo sunaikinti rusų okupantų sandėliai.

Apie tai pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas.

„Chersone, geležinkelio stoties rajone, sunaikinti rašistų sandėliai“, – sakoma pranešime.

Pasak jo, informacija apie sandėlių sunaikinimą bus paskelbta vėliau.

Rusijos įmonės bus priverstos tiekti karui reikalingas prekes ir paslaugas ginkluotosioms pajėgoms, o kai kurių įmonių darbuotojai turės dirbti viršvalandžius, kad jas pagamintų, teigiama dviejuose šalies parlamento patvirtintuose įstatymuose, skelbia „Deutsche Welle“.

Įstatymų projektai leis vyriausybei įvesti „specialias ekonomines priemones“ per tai, ką Kremlius vadina „specialia karine operacija“ Ukrainoje.

„Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vykdomų operacijų už Rusijos ribų, taip pat ir Ukrainos teritorijoje, kontekste reikia remontuoti ginklus, karinę įrangą ir aprūpinti ginkluotąsias pajėgas materialinėmis ir techninėmis priemonėmis“, – teigiama vieno iš įstatymų projektų aiškinamajame rašte.

Įstatymų projektai buvo skubiai priimti parlamente, ir buvo tikimasi, kad prezidentas Vladimiras Putinas juos pasirašys.

Pranešama apie smarkų apšaudymą Mykolajivo regione pietų Ukrainoje.

Regiono gubernatorius Vitalijus Kimas sakė, kad vienas žmogus žuvo vakar po pietų Zasiljos kaime, o dar vienas – naktį Nečajaus kaime.

Trečiadienį anksti ryte keliuose Mykolajivo rajonuose buvo pranešama apie apšaudymą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Rusijai neturėtų būti leista pasinaudoti šią savaitę vyksiančiu G20 ministrų susitikimu kaip platforma, atsižvelgiant į jos karą Ukrainoje.

„Mes visi suinteresuoti užtikrinti, kad būtų gerbiama ir laikomasi tarptautinės teisės. Tai yra bendras vardiklis“, – pareiškime sakė A.Baerbock.

„Ir tai taip pat yra priežastis, dėl kurios mes paprasčiausiai nestovėsime nuošalyje ir neleisime Rusijai pasinaudoti susitikimu kaip platforma“, – pridūrė ji.

Rusijos parlamentas trečiadienį sugriežtino įstatymus dėl valstybės išdavimo bei šnipinėjimo ir įvedė ilgas įkalinimo bausmes už raginimus veikti prieš nacionalinį saugumą.

„Šie pakeitimai yra adekvatus ir savalaikis atsakas į iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria mūsų šalis“, – sakė įtakingas įstatymų leidėjas Vasilijus Piskariovas žemųjų parlamento rūmų paskelbtame pareiškime.

Už viešus raginimus veikti prieš Rusijos saugumą nuo šiol bus skiriamos įkalinimo iki septynerių metų bausmės.

Teisėsaugininkai konfiskavo ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perdavė sraigtasparnį ir lėktuvą, kuriais naudojosi liaudies deputato Viktoro Medvedčuko, kuris dabar įtariamas išdavyste, šeima, praneša Ukrainos generalinė prokuratūra.

Kadras iš vaizdo medžiagos/Viktoras Medvedčukas

Vykdydami baudžiamąjį procesą [...] departamento pareigūnai ir Nacionalinės policijos Pagrindinio tyrimų departamento tyrėjai konfiskavo Viktoro Medvedčuko šeimos naudotą sraigtasparnį ir lėktuvą, rašoma pranešime.

Taip pat pažymima, kad anksčiau buvo areštuotas kompleksas „Medvežhya Dubrava“ ir kitas turtas, kurio galutinė naudos gavėja yra liaudies deputato žmona Oksana Marčenka.

V.Medvedčukas buvo sulaikytas balandžio 12 d. Dabar jis yra suimtas.

Tyrimo duomenimis, liaudies deputatas padėjo Rusijos vadovybei vykdyti ardomąją veiklą prieš Ukrainą. Jam gresia 15 metų nelaisvės.

Ukrainos Jungtinė pajėgų operatyvinė grupė paneigė Rusijos propagandos paskleistą informaciją apie neva sunaikintą amerikietišką HIMARS sistemą. 

„Šis pranešimas neatitinka tikrovės ir yra tik klastotė. JAV partnerių teikiamos reaktyvinės sistemos HIMARS nuolat atakuoja strategiškai svarbias priešo vietas, dėl to okupacinės pajėgos patiria didžiulius įrangos, žmonių ir saugumo nuostolius“, – rašoma pranešime. 

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje jau naudoja JAV raketines sistemas „Himars“

Tikėtina, kad Rusija bandys surengti puolimą Slovjansko link, sakė miesto karinės administracijos vadovas Vadimas Liachas ir pridūrė, kad Ukrainos pajėgos šiuo metu sulaiko Maskvos kariuomenę prie Doneco upės.

„Tikriausiai jie [puola Slovjanską]. Tikriausiai todėl ir padažnėjo gaunami smūgiai, – trečiadienį sakė V.Liachas. – Manau, kad kai tik priešas galės vykdyti puolamąsias operacijas, jis pradės naikinti infrastruktūrą ir patį miestą.“

Pasak jo, fronto linija dabar yra palei Doneco upę – „natūralią kliūtį“, kurios Rusijai nepavyko įveikti. Jis pridūrė, kad prie Slovjansko ir Kramatorsko pastatyta daug įtvirtinimų, todėl Ukrainos kariai „4 mėnesius galėtų sulaikyti priešą“. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Karas Ukrainoje. Slovjanskas

Kol kas Rusijos pajėgos prie Doneco upės laikosi jau mėnesį ir, jo nuomone, „taip bus ir toliau“. Tačiau, deja, civiliai gyventojai bus apšaudomi vis dažniau.

Jo teigimu, kad situacija miesto viduje yra „įtempta“, atsižvelgiant į pastarąsias kelias savaites suintensyvėjusį apšaudymą, per kurį keli žmonės žuvo ir buvo sužeisti.

„Kritinė infrastruktūra veikia, tačiau jau daugiau nei mėnesį nėra centralizuoto vandens tiekimo“, – sakė jis.

„Taip pat yra problemų dėl elektros energijos, maždaug trečdalis gyventojų periodiškai lieka be elektros. Mes ją atstatome, bet priešas ją vėl sunaikina“.

Rusija neigia, kad Turkija prie savo krantų sulaikė laivą „Žibek Žoly“, kuris, tikėtina, gabena iš Ukrainos pavogtus grūdus. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksejus Zaicevas šiandien žurnalistams sakė, kad laivui „atliekamos standartinės procedūros“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos krovininis laivas, sustabdytas prie Turkijos krantų

Turkijos muitinės pareigūnai ėmėsi veiksmų po to, kai Kyjivas pareiškė, kad laivas neteisėtai gabena 7 tūkst. tonų grūdų iš Rusijos okupuoto Berdiansko, Ukrainos uosto šalies pietryčiuose.

Karasu pareigūnai sakė, kad laivas laukia už uosto ribų, kol bus atliktas tyrimas dėl krovinio kilmės.

Taip pat skaitykite ČIA.

Bepilotis karinis orlaivis „Bayraktar“ Ukrainai bus perduotas nedelsiant, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Trečiadienį Ukrainai skirtas dronas, pavadintas Vanago vardu, pristatomas visuomenei Aviacijos bazėje Šiauliuose.

„Galime (...) garantuoti, kad šis ginklas, visa ginkluotė bus pristatyta į Ukrainą nedelsiant. Tikslios valandos nepasakysiu, bet ginkluotė iškeliaus praktiškai po viešos apžiūros“, – spaudos konferencijoje bazėje sakė ministras.

Pasak jo, ketvirtadienį Vyriausybė patvirtins „Bayraktar“ perdavimą Ukrainai.

Drono „Bayraktar“ pristatymas KOP Aviacijos bazėje Šiauliuose

+34

Lėktuvas iš gamintojų Turkijoje į Lietuvą pargabentas pirmadienį. 

Krašto apsaugos ministerija už žmonių suaukotas lėšas orlaiviui pirko ginkluotę. Bepilotį Lietuvai nemokamai perdavė Turkijos įmonė „Baykar“.

„Mes ne tik nupirkome „Bayraktar“. Mes parodėme pasauliui, ką gali susitelkusi maža nacija“, – sakė „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Drono „Bayraktar“ pristatymas KOP Aviacijos bazėje Šiauliuose

Pasak Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Petro Beštos, bepilotis „padės Ukrainos gynėjams jų kovoje už Europos laisvę“.

„Lietuva ne tik ryžtingai parodė lyderystę, bet tapo standartų laužytoja. Kas daug kam atrodė neįmanoma, paaiškėjo, kad yra įmanoma lietuviams unikalios strategijos ir valdžios bei valstybės institucijų sinergijos dėka“, – sakė diplomatas.

„Tik kūrybiški sprendimai ir iniciatyvos gali padėti mums laimėti prieš visą žmoniją paskelbtą karą ir užtikrinti saugumą šiais neramiais laikais“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje.

Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas lankosi Kyjive, kur susitiks su šalies vyriausybe, taip parodydamas savo šalies ir ES paramą.

„Vizito metu jis tarsis su Ukrainos valdžios institucijomis, kaip Airija ir ES gali paremti dabartinius ir būsimus šalies poreikius“, – sakoma trečiadienį paskelbtame pranešime.

Jis taip pat apsikalkė labiausiai dėl Rusijos pradėto karo nukentėjusiose Kyjivo srities gyvenvietėse – Irpinėje, Borodjankoje, Bučoje.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas trečiadienį užsiminė apie branduolinio karo galimybę, jei Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) imtųsi bausti Maskvą dėl įtariamų nusikaltimų Ukrainoje.

„Mintis bausti šalį, turinčią didžiausią branduolinį arsenalą, pati savaime yra absurdiška ir potencialiai kelia grėsmę žmonijos egzistavimui“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pareiškė D.Medvedevas, artimas prezidento V.Putino sąjungininkas.

D.Medvedevas, kuris 2008–2012 metais pavadavo V.Putiną prezidento poste, dabar yra Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Jis apkaltino Jungtines Valstijas norint patraukti Maskvą į tarptautinius tribunolus, nors Vašingtonui niekada nereikėjo atsakyti už savo paties karus, D.Medvedevo teigimu, visame pasaulyje nusinešusius 20 mln. gyvybių.

„Visa Amerikos istorija... yra kruvini naikinimo karai“, – pareiškė 56 metų D.Medvedevas.

V.Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, D.Medvedevas reguliariai socialinėje žiniasklaidoje užsipuola Vakarus ir Maskvos kritikus.

Praėjusį mėnesį tuos, kas „nekenčia“ Rusijos, jis pavadino „išsigimėliais“ ir pažadėjo daryti „viską, kad jie išnyktų“.

Ukrainos žvalgybos pranešime teigiama, kad okupuotose Zaporižios srities teritorijose Rusijos kariai masiškai girtauja, dėl to fiksuota daug drausmės pažeidimų ir nuskaltimų. 

„Dažnai pasitaikė atvejų, kai buvo apleistos tarnybos vietos, nesaugioje padėtyje buvo pasilikta karinėse pozicijose, buvo pažeistos šautuvų naudojimo taisyklės, nesaugioje padėtyje įvyko nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukentėjo kariai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

Rusijos federalinės gvardijos kariuomenės komendantūros viršininką į šią situaciją įstūmė vadinamoji Michailovo bendruomenės “karinė ir civilinė administracija„, kuriai vadovauja vietos rinkimų dalyvis Ivanas Suško (prieš karą jis buvo profesionalus Kalėdų senelis ir irklavimo laidų vedėjas). Prevenciškai buvo įvestas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus (įskaitant alų) Rusijos kariškiams Michailovo ir Rozdolsko bendruomenių teritorijose“, – rašoma pranešime. 

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka „Telegram“ kanale informavo, kad raketomis apšaudytas Torecko miestas. 

Remiantis pranešimu, raketos pataikė į du privačius pastatus, žinoma viena auka, po griuvėsiais įstrigo trys žmonės, vyksta gelbėjimo operacija. 

„Kita raketa pataikė į socialinį objektą, bet nesprogo“, – rašo P.Kyrylenka. 

Mariupolio miesto meras Vadimas Boičenko teigia, kad miesto atstatymas kainuos daugiau kaip 14 mlrd. dolerių ir tam prireiktų 7-10 metų. 

Anot mero, kuris cituojamas Mariupolio rados telegram puslapyje, per karą sugriauti arba apgadinti 1356 dideli pastatai, sunaikinta apie 40 proc. nuosavų namų. Daugelio jų atkurti neįmanoma, todėl reikėtų statyti naujus. 

Anksčiau ekspertai apskaičiavo, kad infrastruktūros atnaujinimo išlaidos 220 tūkst. žmonių apgyvendinimui šioje vietoje sieks apie 14 mlrd. dolerių. Likutinė vertė bus nurodyta įvertinus nugriautus pastatus po deokupacijos. Europos investicijų bankas ir stambios Ukrainos įmonės jau pranešė apie savo norą prisidėti prie rekonstrukcijos, teigiama pranešime.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mariupolis

„Bendradarbiaujame su įvairiais ekspertais iš Antrojo pasaulinio karo metu sunaikintų vietų. Tai Gdanskas, Varšuva, Drezdenas ir Roterdamas. Tiriame jų statybos patirtį. Tikimės, kad maršalo plane visai šaliai bus numatytas atskiras skyrius, skirtas Mariupoliui. Esu dėkingas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, Europos Komisijos pirmininkei Ursuli von der Leyen ir Tarptautiniam valiutos fondui už nuolatinį dėmesį mūsų miestui. Tikiu, kad kartu mes padarysime Mariupolį gražesnį“, – teigė meras.

Ką rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai mano apie karą Ukrainoje? Varšuvos universitete vykusioje konferencijoje sociologai pristatė savo tyrimų rezultatus, kuriuos apžvelgia Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“.

Liepos 2 d., Varšuvos universiteto konferencijoje „Vis dar be taikos“ Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos sociologai pristatė viešosios nuomonės tyrimo apie karą Ukrainoje rezultatus. Paskelbti duomenys parodė, kad trys ketvirtadaliai ukrainiečių ragino rusus „atverti akis“, tačiau beveik tiek pat Rusijos Federacijos gyventojų pritarė Rusijos kariuomenės veiksmams Ukrainoje. Kartu dauguma baltarusių neigiamai vertina galimą Rusijos kariuomenės įvedimą į kaimyninę šalį.

Plačiau skaitykite - „Sociologai: pusė rusų baiminasi, kad V.Putinas paspaus raudoną mygtuką“

Per rusų vykdomą Ukrainos rytinės Donecko srities apšaudymą pastarąją parą žuvo penki civiliai, o dar 21 buvo sužeistas, sakė srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Per susirašinėjimo platformą „Telegram“ P.Kyrylenka trečiadienį ryte pranešė, kad žuvo du žmonės Avdijivkoje ir po vieną žmogų Slovjanske, Krasnohorivkoje ir Kurachovėje.

Rusija pastarosiomis dienomis intensyvina puolimą Donecko srityje.

Antradienį P.Kyrylenka paragino daugiau kaip 350 tūkst. srities gyventojų evakuotis ir sakė, kad tai būtina siekiant apsaugoti gyvybes ir sudaryti geresnes sąlygas ukrainiečių kariuomenei ginti miestus nuo rusų puolimo.

Charkivo srities prokuratūros nuotr./Karas Ukrainoje. Charkivas

Rusijos pajėgos praėjusią naktį taip pat raketomis smogė antram pagal dydį Ukrainos miestui Charkivui, trečiadienį per „Telegram“ paskelbė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

Pasak jo, taikytasi į tris miesto rajonus, sugriautas universiteto pastatas ir administracinis pastatas, sužeisti trys žmonės, tarp jų mažas vaikas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos patvirtino informaciją, kad naktį virs Mykolajivo srities buvo numuštos dvi Rusijos raketos „Kalibr“. Raketos buvo paleistos iš Rusijos povandeninio laivo Juodojoje jūroje, teigiama pranešime.

Kaip rašo portalas „Unian“, Luhansko srities karinės administracijos vadovas S.Haidajus per pasitarimą teigė, kad užimta beveik visa Luhansko srities teritorija, tačiau dviejose vietovėse vis dar vyksta kovos. 

„<...> jie (Rusijos kariai) dar nepasiekė Luhansko srities administracinių sienų. Tačiau jie vis dar bando užimti regioną iki galo, be sustojimo apšaudo“, – S.Haidajų cituoja portalas.

Jis taip pat sakė, kad Rusija patiria didžiulius nuostolius, tačiau „net neskaičiuoja, kiek žmonių prarado.“

Pasak S.Haidajaus, kuriuo remiasi „Unian“, regiono gyventojai vargu ar yra pasirengę bet kokiam pasipriešinimui, nes karas tęsiasi jau daugelį metų ir visą tą laiką jie buvo maitinami Rusijos propaganda.

Serhijaus Haidajaus „Facebook“ paskyros nuotr./Lysyčanskas

„Kai kurie žmonės pradeda susivokti. Juos gąsdina ten vykstantys apšaudymai ir sprogimai. Antra, jie nenori eiti į karą kaip patrankų mėsa“, – sakė jis.

Jis taip pat pabrėžė, kad kol kas vienintelis būdas evakuotis iš Luhansko srities yra vykti į kitas šalis per Rusiją.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį sakė, kad Prancūzijos ir Rusijos prezidentų Emmanuelio Macrono ir V.Putino telefoninio pokalbio paskelbimas yra „diplomatinio etiketo“ pažeidimas.

„Diplomatinis etiketas nenumato vienašališko [tokių] įrašų nutekinimo“, – sakė S.Lavrovas, lankydamasis Vietname.

Konfidencialaus skambučio, įvykusio vasario 20-ąją – kelios dienos prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą – detales paskelbė transliuotojas „France 2“, dokumentiniame filme apie tai, kaip Prancūzijos prezidentas sprendžia karo Ukrainoje klausimą.

Šis dokumentinis filmas turi būti parodytas ketvirtadienį. Jame pasakojama, kad minimo pokalbio metu V.Putinas, kuris, kaip paaiškėja, rengiasi žaisti ledo ritulį, pavadino 2014 metų Maidano revoliuciją, Ukrainoje į valdžią iškėlusią provakarietiškus lyderius, perversmu ir apkaltino ukrainiečių prezidentą Volodymyrą Zelenskį atmetant dialogą su prorusiškais Rytų Ukrainos separatistais.

Imago / Scanpix nuotr./Sergejus Lavrovas

Tačiau E.Macronui spaudžiant V.Putinas iš principo sutiko su idėja surengti susitikimą Ženevoje su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Vos po keturių dienų V.Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

S.Lavrovas sakė, kad Rusijai nėra ko gėdytis dėl minimo dviejų lyderių pokalbio.

„Mes iš principo deramės taip, kad mums niekada dėl nieko nereikėtų gėdytis. Mes visuomet sakome, ką galvojame, ir esame pasirengę atsakyti už savo žodžius, paaiškinti savo poziciją“, – sakė jis.

S.Lavrovas į Vietnamą atvyko iš Mongolijos, pakeliui į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą Indonezijos Balio saloje. Po Aziją jis keliauja siekdamas paramos dėl karo Vakarų izoliuojamai Maskvai.

Plačiau šia tema skaitykite: Autentiškas E.Macrono ir V.Putino pokalbis: kaip derasi pasaulio galingieji?

Pasak JK gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o, į JK mokytis atvyko pirmoji Ukrainos karių pamaina.

Šie mokymai yra novatoriškos programos, kuria siekiama apmokyti iki 10 tūkst. ukrainiečių, dalis. Programoje taip pat numatyta 2,3 mlrd. svarų sterlingų vertės karinės pagalbos paketas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Neseniai į Jungtinę Karalystę atvyko pirmoji ukrainiečių karių pamaina. Mokymai vyks kariniuose poligonuose šiaurės rytų, pietvakarių ir pietryčių regionuose. Mokymus vykdys 11-osios saugumo pajėgų paramos brigados kariai.

Šie Ukrainos kariai dalyvaus kursuose, pagrįstuose Jungtinės Karalystės baziniu karių mokymu. Tai ginklų mokymas, pirmosios pagalbos suteikimas mūšio lauke, lauko amatai, patruliavimo taktika ir ginkluotų konfliktų teisės mokymas. Kiekvienas kursas truks kelias savaites“, – teigiama gynybos sekretoriaus pranešime. 

Kyjivo Charkivo srityje esančios aukštosios mokyklos patalpas sunaikino dėl Rusijos atakos kilęs gaisras, pranešama srities karinės administracijos vadovo Oleho Synehubovo „Telegram“ žinutėje.

„Naktį okupantai iš Rusijos Federacijos teritorijos raketomis apšaudė Charkivo Novobavarsko, Kyjivo ir Osnovjansko rajonus. Dieną okupantai apšaudė Iziumo, Charkivo, Čuhujivo ir Bohoduchivo rajonus visame regione. Degė gyvenamieji pastatai, atviros teritorijos ir kviečių laukas“, – nurodė jis.

Pasak pareigūno, per dieną regione buvo sužeisti trys žmonės, tarp jų – vienerių metų ir 11 mėnesių vaikas bei 64 metų vyras.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 36650 asmenų, 150 iš jų - per pastarąją parą.

Remiantis pranešimu, karą pradėjusi Rusija taip pat prarado:

• 1600 (+6) tankų
• 3 789 (+17) šarvuočių (APV)
• 812 (+6) artilerijos sistemų
• 664 (+4) bepiločius orlaivius

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nurodo, kad pastarąją parą didžiausius nuostolius Rusija patyrė prie Slovjansko ir Donecko. 

15min atkreipia dėmesį, kad nėra galimybės patikrinti šią informaciją.

„Mes kovojame su priešu Luhansko ir Donecko sričių pasienyje – okupantai patiria didelių nuostolių, ir jie tai supranta“, sako Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. 

Telegrame jis rašo, kad Rusijos kariai kasdien gauna įsakymus judėti toliau, tačiau ne visada jų laikosi, nes specialiųjų pajėgų nuostoliai labai dideli.

Apie tai žino ir belaisviai, ir tie, kurie bendrauja su Lysyčansko ir Sjevjerodonecko gyventojais, teigia jis. 

„Vien per Lysyčansko šturmą priešas turėjo tūkstančius žuvusiųjų ir sužeistųjų. Taigi jie turi daugiau pajėgų ir įrangos, tačiau Ukrainos kariuomenė yra geriau pasirengusi ir motyvuota. Jei bus daugiau šaudmenų, priešo specialiųjų pajėgų pranašumas bus panaikintas“, – rašo S.Haidajus.

Toliau jis rašo: „Rusai norėjo pasiekti Donecką ir nukirsti kelią Bachmutas-Lysyčanskas, kuris eina per Bilohirivką, tačiau ir vėl neturi ką pasakyti savo vadovybei. Spaudžiant mūsų kariams, priešas buvo priverstas pasitraukti.“

Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos duomenimis, tikėtina, kad Rusija ir toliau stiprina savo kontrolę Lysyčanske ir Luhansko srityje. Į šiaurę ji skyrė didžiąją dalį likusių laisvų Rytų ir Vakarų pajėgų grupių dalinių Iziumo ašiai.

Gynybos ministerijos pranešime rašoma, kad per pastarąją savaitę Rusijos pajėgos, susidūrusios su itin ryžtingu ukrainiečių pasipriešinimu, greičiausiai pasistūmėjo dar 5 km žemyn pagrindiniu keliu E40 nuo Iziumo.

Rusijos pajėgų Rytų ir Vakarų grupės šiuo metu greičiausiai yra maždaug už 16 km į šiaurę nuo Slovjansko miesto, rašoma toliau. Miestui taip pat kyla grėsmė iš Centrinės ir Pietinės pajėgų grupių, todėl yra reali tikimybė, kad mūšis dėl Slovjansko taps kitu svarbiausiu mūšiu kovoje dėl Donbaso.

Kitą dieną po Rusijos prezidento V.Putino paskelbtos pergalės Ukrainos rytinėje Luhansko srityje, jo kariuomenė antradienį intensyvino puolimą kaimyninėje Donecko srityje, kur karinės administracijos vadovas paragino gyventojus masiškai evakuotis.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad evakuoti 350 tūkst. srityje dar esančių gyventojų būtina siekiant apsaugoti gyvybes ir sudaryti geresnes sąlygas ukrainiečių kariuomenei ginti miestus nuo rusų puolimo.

„Visos šalies likimą spręs Donecko sritis“, – srities administraciniame centre Kramatroske, kur taip pat įsikūręs ukrainiečių kariuomenės regioninis štabas, žurnalistams sakė P.Kyrylenka.

Pagrindinis jo patarimas „yra evakuotis“, antradienį vakare ukrainiečių žiniasklaidai sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Lysyčanske

„Šią savaitę nebuvo nė dienos be apšaudymo“, – nurodė pareigūnas.

„Kai bus mažiau žmonių, galėsime labiau sutelkti dėmesį į mūsų priešą ir vykdyti savo pagrindines užduotis“, – sakė P.Kyrylenka. 

P.Kyrylenkos raginimas gyventojams išvykti yra tarp didžiausio masto evakuacijos rekomendacijų šio karo metu. Kaip nurodo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra, pačioje Ukrainoje yra daugiau kaip 7,1 mln, savo namus palikusių ukrainiečių, o dar daugiau kaip 4,8 mln. pabėgėlių nuo karo pradžios vasario 24-ąją išvyko iš šalies.

Pasak P.Kyrylenkos, Rusijos pagrindiniai taikiniai dabar yra Kramatorskas ir 16 km į šiaurę nuo jo esantis Slovjanskas, nes šiuose miestuose yra svarbių infrastruktūros objektų. Apšaudoma „labai chaotiškai“, nesirenkant „konkrečių taikinių“, tik tam, „kad būtų naikinami civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai“, teigė jis.

Didelėje Ukrainos dalyje, įskaitant Kyjivą, aidint oro pavojaus sirenoms, prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vakare sakė toliau siekiantis modernių priešraketinių sistemų.

„Rusijos armija nedaro jokių pertraukų, – sakė jis. – Mūsų užduotis yra laikytis.“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naujausioje apžvalgoje nurodo, kad Rusija tęsia įvairių šalies gyvenviečių bei civilių objektų apšaudymus.

Pranešama, kad Slovjansko sektoriuje priešas stengiasi pagerinti savo dalinių taktines pozicijas. Apšaudymą pradėjo netoli Krasnopilio ir Bohorodičnės, tačiau Ukrainos pajėgos puolimą atrėmė ir išstūmė Rusijos karius atgal prie Dolynos kaimo. Tęsiasi kovos Luhansko srityje.

„Ukraina, pasirengusi suduoti raketų smūgius Ukrainos teritorijoje esantiems taikiniams, jūroje laiko keturis tiksliai valdomų šaudmenų transporterius“, – rašoma pranešime. 

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje jau naudoja JAV raketines sistemas „Himars“

Generalinis štabas nurodė, kad Ukrainos pajėgos atakuoja keliomis strateginėmis kryptimis. Pavyzdžiui, praėjusią dieną Ukrainos oro pajėgų bombonešiai ir atakos lėktuvai sunaikino du amunicijos sandėlius, du rusų užpuolikų būrių įtvirtinimus ir daugiau kaip 10 vienetų priešo įrangos.

Rusijos deklaruoti invazijos į Ukrainą tikslai nepasikeitė – ir toliau siekiama pakeisti valdžią Kyjive, naujausioje apžvalgoje teigia Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusio Karo studijų instituto ekspertai. Vakar Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas melagingai pareiškė, kad Rusijos karinė operacija Ukrainoje bus tęsiama tol, kol Rusija pasieks savo tikslus „apsaugoti“ civilius gyventojus nuo „genocido“, „denacifikuos“ ir demilitarizuos Ukrainą bei įpareigos šalį būti „nuolat neutralia tarp Rusijos ir NATO“. Tai beveik tikslus atkartojimas to, ką Kremliaus režimo lyderis Vladimiras Putinas sakė vasario 24-osios dienos kalboje. 

Anot ekspertų, tai aiškiai rodo, kad Kremlius nemano, jog pastarojo meto Rusijos laimėjimai Luhansko srityje yra pakankami, kad būtų pasiekti pradiniai „specialiosios operacijos“ (taip Rusijoje vadinamas karas Ukrainoje) tikslai. Tai taip pat patvirtina Karo studijų instituto ne kartą išsakytą vertinimą, kad Kremliaus teritoriniai tikslai neapsiriboja Donbaso regionu.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Nikolajus Patruševas

N.Patruševo pareiškimas leidžia manyti, kad Rusijos karinė vadovybė ir toliau sieks pažangos už Donecko ir Luhansko sričių ribų ir kad Kremlius ruošiasi užsitęsusiam karui, ketindamas užimti daug didesnes Ukrainos dalis, rašoma apžvalgoje.

Į N.Patruševo pareiškimą reikia atkreipti dėmesį ir dėl to, kokiu metu jis buvo padarytas. Labai mažai tikėtina, kad kalbėdamas viešai jis nukryps nuo oficialios V.Putino linijos. O tai, kad atkartojo iš esmės tuos pačius tikslus, kuriuos režimo lyderis įvardijo prieš pradėdamas karą, nors atrodė, kad jie tapo ribotesni – užsitikrinti Donecko ir Luhansko kontrolę, apie ką pats V.Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai buvo užsiminę po pralaimėjimų Kyjivo srityje – dabar leidžia manyti, kad tokios užuominos neatspindėjo realių pokyčių. Kremliaus tikslai nepasikeitė.

„N.Patruševo pareiškimas gerokai padidina naštą tiems, kurie teigia, kad įmanomos kokios nors kompromisinės paliaubos ar net taika, pagrįsta ribotais papildomais Rusijos teritoriniais laimėjimais, net jei jos būtų priimtinos Ukrainai ar pageidautinos Vakarams“, rašoma apžvalgoje. 

Ekspertai pastebėjo, kad Rusijos nacionalistas ir buvęs kovotojų vadas 2014 m. kare Donbase Igoris Girkinas atsakė į N.Patruševo pareiškimus ir išreiškė bendrą nusivylimą oficialia Kremliaus pozicija dėl operacijų Ukrainoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai okupuotame Chersone

Jis sakė, kad numatytus „denacifikacijos“ ir „demilitarizacijos“ tikslus bus galima pasiekti tik visiškai pralaimėjus Ukrainos kariuomenei ir pasidavus Ukrainos vyriausybei. I.Girkinas pažymėjo, kad Rusijos pergalės prielaida yra „Novorosijos“ – hipotetinės teritorijos, apimančios aštuonias Ukrainos sritis, įskaitant Donecko ir Luhansko sritis bei didžiąją dalį Rytų ir Pietų Ukrainos – užėmimas. Pasak jo, „Novorosijos“ užėmimas yra minimumas ir kad Rusijos tikslai bus įgyvendinti visiškai užėmus „Malorosiją“ – beveik visą Ukrainos teritoriją. I.Girkinas dar kartą atsimuša į Kremliaus liniją, kuri, jo nuomone, yra nepakankama siekiant užtikrinti Rusijos tikslus Ukrainoje, teigiama Karo studijų instituto apžvalgoje. 

Apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) ambasadorius Rusijoje Rodionas Mirošnikas panašiai užsiminė, kad Kremlius dar nepasiekė savo tikslų Ukrainoje, nors ir pasiekė jo deklaruojamos srities ribas, ir pareiškė, kad LLR „valdžia“ vis dar nėra tikra dėl saugumo. Abu pareiškimai rodo, kad Rusijos nacionalistai ir toliau siekia tolesnių teritorinių laimėjimų ir, bent jau I.Girkino atveju, visiško režimo pakeitimo ir didžiosios Ukrainos dalies inkorporavimo į Rusijos sudėtį. N.Patruševo pareiškimas rodo, kad Kremliaus mąstymas gali būti ne taip jau nutolęs nuo šių ekstremistinių nacionalistinių ambicijų, pastebi ekspertai.

Kelios svarbiausios Karo studijų instituto pastabos:

• Rusijos Saugumo tarybos sekretorius N.Patruševas pakartojo pirminius V.Putino operacijų Ukrainoje tikslus, leisdamas suprasti, kad Kremlius ir toliau siekia maksimalistinių tikslų, įskaitant valdžios pakeitimą bei teritorinę plėtrą toli už Donbaso ribų.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas į šiaurės vakarus ir rytus nuo Slovjansko.
• Rusijos pajėgos bando žengti į vakarus nuo Lysyčansko srities link Siversko.
• Tikėtina, kad Rusijos pajėgos bando gauti prieigą prie kaimo kelių į pietryčius nuo Bachmuto, kad galėtų žengti į miestą iš pietų.
• Ukrainos pajėgos surengė ribotą kontrpuolimą į pietvakarius nuo Donecko miesto.
• Rusijos pajėgos tęsė ribotus ir nesėkmingus puolimus Charkivo srities šiaurėje.
• Rusijos valdžios institucijos okupuotose teritorijose vykdo sustiprintas šaukimo į kariuomenę priemones, siekdamos kompensuoti tebesitęsiančius darbo jėgos nuostolius.
• Rusijos valdžios institucijos toliau stiprina okupuotų Ukrainos teritorijų administracinę kontrolę, tikėtina, kad bus sudarytos sąlygos šias teritorijas tiesiogiai prijungti prie Rusijos Federacijos.