Ukrainos gynybos ministerija paskaičiavo rusų nuostolius Lysyčanske ir Sjevjerodonecke

Baltieji rūmai šią savaitę turėtų paskelbti apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, rašo eurointegration.com.ua. Apie tai per brifingą pareiškė JAV nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby.

Tai bus jau šešioliktas karinės pagalbos Ukrainai paketas. J.Kirby detalizavo, kad į naująjį paketą bus įtrauktos papildomos HIMARS sistemos, „kuriomis ukrainiečiai labai sėkmingai ėmė keisti situaciją mūšio lauke“, o taip pat papildomi sviediniai reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms ir artilerijai.

„Wikipedia“ nuotr./Itin mobili raketinės artilerijos sistema HIMARS

JAV prezidentas Joe Bidenas liepos 8 dieną pasirašė įsaką suteikti Ukrainai karinės pagalbos už 400 milijonų dolerių, į kurią buvo įtrauktos keturios papildomos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS.

Anksčiau Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas tvirtino, kad Ukraina iš JAV ir sąjungininkų gavo 9 HIMARS ar analogiškų kompleksų sistemas, bet kontrpuolimui reikia dar kelių dešimčių tokių sistemų.

Neseniai Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad į Ukrainą buvo pristatytos pirmosios reaktyvinės salvinės ugnies sistemos M270.

Rusijos okupantai patyrė milžiniškų nuostolių per mūšius dėl Lysyčansko ir Sjevjerodonecko Luhansko srityje. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai nukovė apie 11 tūkst. okupantų. Apie tai diskusijoje, kurią organizavo „Atlantic Council“, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Neoficialiais rusų vertinimais, mūšiuose dėl Sjevjerodonecko ir Lysyčansko žuvo apie 10–11 tūkstančių okupantų“, – pareiškė ministras.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Reznikovas

Pasak jo, ukrainiečiai sunaikino apie 2 tūkst. vadinamosios Luhansko liaudies respublikos karių ir apie 8–9 tūkst. Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių. Be to, O.Reznikovo teigimu, per 20 tūkst. Rusijos karių buvo sužeista, o 6,5 tūkst. iš jų patyrė sunkių sužalojimų su galūnių amputacijomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką dėl generalinės prokurorės Irynos Venediktovos atleidimo iš pareigų, praneša UNIAN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irina Venediktova

Sekmadienį V.Zelenskis savo įsakais nušalino I.Venediktovą ir Ukrainos saugumo tarnybos vadovą Ivaną Bakanovą nuo pareigų, o antradienį Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė I.Venediktovos atleidimui ir atleido I.Bakanovą.

V.Zelenskis savo sprendimą anksčiau paaiškino tuo, kad dėl daugybės išdavikų saugumo tarnyboje ir prokuratūroje, kurie pasiliko okupuotose teritorijose ir ėmė dirbti Rusijos naudai, kilo klausimų šių institucijų vadovams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį padėkojo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui už tarpininkavimą derybose dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo ir teigė, kad padaryta tam tikra pažanga.

„Noriu padėkoti jums už jūsų tarpininkavimo pastangas“, – sakė V.Putinas R.T.Erdoganui per susitikimą Teherane.

„Jums tarpininkaujant mes pasistūmėjome į priekį, – kalbėjo V.Putinas. – Dar ne visi klausimai išspręsti, bet jau vien tai, kad vyksta judėjimas, yra gerai.“

Jo komentarus paskelbė Kremlius.

Ukraina yra gyvybiškai svarbi javų, įskaitant kviečius, miežius ir kukurūzus, eksportuotoja ir tiekdavo beveik pusę pasaulio rinkose parduodamo saulėgrąžų aliejaus, bet šių prekių gabenimas buvo sutrikdytas Rusijai vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį.

Grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.

Ukrainos ūkiai yra svarbus grūdų šaltinis pasaulio rinkai, ypač Viduriniams Rytams ir Afrikai, kur maisto labai trūksta.

Rusija ir Ukraina praėjusią savaitę pasiekė reikšmingą pažangą per savo pirmąsias nuo kovo tiesiogines derybas, tardamosi dėl galimybių sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę dėl blokuojamo grūdų eksporto per Juodąją jūrą.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad derybos tapo „vilties spinduliu, jog žmonių kančios ir badas visame pasaulyje bus sumažinti“, bet perspėjo, kad nors jis nusiteikęs optimistiškai, susitarimas „dar nėra visiškai sudarytas“.

Derybas komplikuoja didėjantys įtarimai, kad Rusija mėgina eksportuoti grūdus, pavogtus iš Ukrainos ūkininkų regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskvos pajėgos.

Europos Sąjunga (ES) rengiasi nustatyti savo griežtų sankcijų Maskvai išimtis, pagal kurias bus atšauktas su prekyba maistu ir trąšomis susijusio Rusijos bankų turto įšaldymas, parodė dokumentas, su kuriuo antradienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Valstybės narės „nori aiškiai parodyti, kad sankcijose nenumatyta nieko, kas lėtintų grūdų vežimą iš Rusijos ar Ukrainos“, agentūrai pareiškė vienas ES diplomatas, atsisakęs viešinti savo vardą.

Šis ES pasiūlymas įtrauktas į naujausią bloko sankcijų rinkinį, dėl kurio derasi valstybės narės. Kad jis įsigaliotų, jį turės vienbalsiai patvirtinti visos valstybės narės.

Bankai, kurie dėl ES sankcijų jau yra įtraukti į „juodąjį“ sąrašą, galės pasinaudoti tokia nukrypti leidžiančia nuostata, jeigu, kaip numatyta plano projekte, „tokios lėšos ar ekonominiai ištekliai yra reikalingi žemės ūkio ir maisto produktų, įskaitant kviečius ir trąšas, pirkimui, importui ar vežimui“.

Toks pasiūlymas svarstomas tuo metu, kai Briuselis ginasi nuo Maskvos kaltinimų neva pasaulinę maisto krizę kursto Vakarų sankcijos, o ne Kremliaus invazija į Ukrainą.

Vienas ES diplomatas pareiškė, kad noras leisti išimtį dėl maisto yra „visiškai suprantamas“.

Prekių gabenimas Juodąja jūra pastaruoju metu buvo blokuotas – ir dėl Rusijos karinių laivų, ir dėl minų, kurias padėjo Kyjivas siekdamas užkirsti kelią galimam puolimui iš jūros.

Dėl maisto trūkumo padidėjo bado rizika dešimtims milijonų žmonių skurdesnėse šalyse, visų pirma Afrikoje, kurios lyderiai jau pasiskundė ES dėl bankams nustatytų sankcijų.

Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę pareiškė nedraudžiančios žemės ūkio įrangos pardavimo Rusijai ar prekybos tokiomis žemės ūkio prekėmis, kaip trąšos.

Nuo vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, ES Maskvai paskelbė jau šešis sankcijų paketus.

ES pasiuntiniai dėl naujųjų priemonių turėtų apsispręsti trečiadienio ryte įvyksiančiame susitikime, o jų sprendimas bus paskelbtas vėliau trečiadienį arba ketvirtadienį.

Laikinai užimtame Mariupolyje ir miesto pakraštyje yra keturi filtravimo centrai, kuriuose rusai laiko daugiau nei 10 tūkst. žmonių, pranešė Mariupolio meras Vadymas Bojčenka.

„Tiek Mariupolio mieste, tiek už miesto yra filtravimo centrai, visą tą laiką dirbo keturi. Ir, deja, jie sugavo daugiau nei 10 tūkst. vietos gyventojų“, – kalbėjo meras.

Jo teigimu, daug valstybės tarnautojų ir savivaldybės darbuotojų yra laikomi nelaisvėje. Filtravimo centruose gydytojų nėra, todėl mariupoliečiai medicinos pagalbos nesulaukia.

Jis pridūrė, kad viename iš centrų šiuo metu laikomi beveik 2 tūkst. vyrų.

Jo nuomone, tai susiję su būsima mobilizacija: „Suprantame, kodėl jie taip daro. Jie paskelbė, kad kažkada rugsėjį išdalins popieriukus, vadinamus Rusijos Federacijos pasais, o tada bus nedelsiant įteiktas bilietas į frontą“.

Rusijos kariuomenį vėl apšaudė Donecko srityje esantį Slovjanską, pranešama apie sužeistuosius. Apie tai paskelbė Slovjansko meras Vadymas Liachas. 

„Bendrijos vadovo teigimu, pasigirdo keturi sprogimai. Apgadinti privatūs namai. Po griuvėsiais liko žmonės. Yra sužeistų“, – paskelbė V.Liachas. 

Pirminiais duomenimis, žuvusiųjų nėra. Duomenys apie nukentėjusiuosius ir sunaikinimo mastą tikslinami.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad ES gali leisti Rusijos bankams, kuriems taikomos sankcijos, neįšaldyti lėšų, reikalingų prekybai maisto produktais ir trąšomis. Agentūros duomenimis, kalbama apie VTB, „Sovcombank“, „Otkritie“, „Promsvyazbank“, „Rossiya Bank“, „Novikombank“ ir „Sberbank“ aktyvus.

Naujienų agentūra „Reuters“ ir keli kiti Europos leidiniai pranešė, kokios bus naujos ES sankcijos Rusijai. Asmeninės sankcijos bus taikomos Maskvos merui Sergejui Sobjaninui, „Rostec“ vadovui Sergejui Čemezovui, UGMK direktoriui Andrejui Kozicinui, Maskvos karą Ukrainoje remiantiems aktoriams Sergejui Bezrukovui ir Vladimirui Maškovui.

Be to, į sankcijų sąrašą įtraukti asmenys, „kuriuos Rusijos valdžia paskyrė vadovauti okupuotiems Ukrainos miestams“, rašo „Nastojaščeje vremia“.

Baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ ir vaikų judėjimo „Junarmija“ nariams bus uždrausta įvažiuoti į ES.

Vis dar svarstoma, ar uždrausti laivybos ir ginklų gamybos įmonių iš Rusijos veiklą, taip pat apribojimai bankui „Sberbank“.

Naujajame dokumentų rinkinyje nėra jokių sankcijų energetikos srityje.

Rusija ir Ukraina Zaporižios regione apsikeitė žuvusiųjų kūnais pagal formulę „45 už 45“. Apie tai agentūrai „RIA Novosti“ pranešė regiono okupacinės administracijos narys Volodymyras Rogovas.

Informaciją apie mainus patvirtino Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija. „Įvyko dar viena žuvusių kariškių kūnų pervežimo operacija, Ukraina grąžino 45 savo gynėjų kūnus“, – sakoma ministerijos pranešime.