O.Arestovyčius patvirtino, kad Chersono srityje apsupti daugiau kaip tūkstantis Rusijos karių prašo „žaliojo koridoriaus“

Ukrainos derybinės grupės narys, prezidento patarėjas M.Podoliakas interviu „Deutsche Welle“ teigė, kad nėra pagrindo kalbėti apie derybų su karą pradėjusia Rusija atnaujinimą. 

Kalbėdamas jis pabrėžė, kad rusai gyvena „kitame pasaulyje“:

„Tai iliuzinis didžiosios šalies pasaulis. Tačiau tiesa yra ta, kad Rusija nėra didi, o tik maža, bevertė šalis, kurios intelektualinis lygis yra žemas.“

M.Podoliakas pabrėžė, kad derybų atnaujinimas įmanomas, jei Ukrainos kariuomenė pasieks stiprių taktinių laimėjimų rytiniame ir vakariniame sąsiauriuose.

JAV mato „požymių“, kad Ukrainoje kovojančios Rusijos pajėgos „bando prisitaikyti prie HIMARS poveikio“ mūšio lauke, penktadienį žurnalistams sakė aukštas JAV kariuomenės pareigūnas, rašo CNN. 

„Negaliu pasakyti, kokio lygio poveikį jos daro, bet neatrodo, kad jis būtų geras“, – sakė jis.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje jau naudoja JAV raketines sistemas „Himars“

Pareigūnas taip pat pažymėjo, kad pranešimai, jog Rusijos pajėgos sunaikino keturis HIMARS, yra melagingi.

Interviu „The Wall Street Journal“ V.Zelenskis pabrėžė, kad tokios paliaubos, kurios leistų Rusijai išlaikyti nuo vasario mėn. invazijos užgrobtas Ukrainos teritorijas, tik paskatintų dar platesnį konfliktą ir suteiktų Maskvai labai reikalingą galimybę papildyti ir karinį personalą ir ginkluotę kitam etapui.

„Konflikto su Rusijos Federacija įšaldymas reiškia pauzę, kuri suteikia Rusijos Federacijai galimybę pailsėti“, – sakė V.Zelenskis.

„Jie nepasinaudos šia pauze, kad pakeistų savo geopolitiką ar atsisakytų pretenzijų į buvusias sovietines respublikas“, – paaiškino jis.

Vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas V.Zelenskis kalbėjo apie penktadienį pasirašytą susitarimą dėl Ukrainos uostų atblokavimo. Jo teigimu, susitarimas visiškai atitinka šalies interesus. 

„Dabar galime ne tik atnaujinti savo uostų Juodojoje jūroje veiklą, bet ir užtikrinti jiems būtiną apsaugą. Dėl to susitarta su mūsų kariais ir žvalgybos tarnyba. Kariai patikino, kad 100 proc. kontroliuoja mūsų uostų prieigas“, – kalbėjo V.Zelenskis. 

Jo teigimu, bus eksportuojama apie 20 mln. tonų pernykščio grūdų derliaus, bus galima parduoti ir šių metų derlių.

„Jau turime grūdų už maždaug 10 mlrd. dolerių“, – sakė jis.

Be to, pasak V.Zelenskio, susitarimo pasirašymas yra svarbus įrodymas, kad Ukraina yra pajėgi atlaikyti karą su Rusija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Ir visiems aišku, kad iš Rusijos pusės gali būti tam tikrų provokacijų, bandymų diskredituoti Ukrainos ir tarptautines pajėgas. Tačiau mes pasitikime Jungtinėmis Tautomis. Dabar jie ir mūsų tarptautiniai partneriai privalo užtikrinti, kad susitarimų būtų laikomasi“, – kalbėjo jis.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko skelbia, kad Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską. Sužeisti trys žmonės. Jo teigimu, panaudoti kasetiniai šaudmenys.

Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas penktadienį vakare feisbuke pranešė, kad Rusijos kariai paleido tris raketas į žymų Adžiholės švyturį, aukščiausią visoje Ukrainoje. 

„Ironiška, kad jį sukonstravo rusų inžinierius Volodymyras Šuchovas. Dėl ažūrinės metalinės konstrukcijos švyturys buvo itin patrauklus turistams – tuometinė Ukrainos valstybė net išleido į apyvartą pašto ženklą su jo atvaizdu. Be to, jis buvo stabiliausias, tačiau rusų barbariškumas gali sunaikinti bet kokius žmonijos pasiekimus“, – rašo jis.

Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas telegrame pranešė, kad Rusija apšaudė Zaporižios sritį. 

Pirminiais duomenimis, paleista apie 20 raketų, iš kurių daugelis nukrito į Dniepro upę prie Malojekaterinivkos ir Kanivskės kaimų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį pareiškė, jog Kyjivas tiki, kad Jungtinės Tautos, o ne Rusija, užtikrins Stambule pasiekto susitarimo dėl Maskvos invazijos nutraukto grūdų eksporto atblokavimo įgyvendinimą. 

„Ukraina nepasitiki Rusija. Nemanau, kad kas nors turi priežasčių pasitikėti Rusija. Mes pasitikime Jungtinėmis Tautomis, kurios yra šio susitarimo varomoji jėga“, – sakė D.Kuleba per virtualią spaudos konferenciją.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Rusijos karinė intervencija Ukrainoje paralyžiavo maisto produktų gabenimą iš šalies, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kitų javų eksportuotojų, todėl nuogąstaujama, kad pasaulyje, ypač neturtingose šalyse, gali pristigti maisto.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas anksčiau penktadienį pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus  su JT ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo.

Ši sutartis gali padėti sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, keliančią bado pavojų milijonams žmonių.

Lenkija ketina įsigyti iš Pietų Korėjos tankų, savaeigių haubicų ir naikintuvų, penktadienį pranešė vyriausybė, Varšuvai stiprinant gynybą po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

„Ateinančią savaitę pasirašome sutartis“, – per „Twitter“ parašė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Tinklalapis „wPolytice“ citavo M.Blaszczako informaciją, kad Lenkija planuoja pirkti 48 lengvuosius universalius naikintuvus FA-50, 180 tankų „K2 Black Panther“ ir neįvardytą skaičių savaeigių haubicų K9.

Pirmosios haubicos ir tankai turėtų atvykti jau šių metų pabaigoje, o lėktuvai – ateinančiais metais, pridūrė ministras, bet daugiau detalių apie sutarties sąlygas nepateikė.

„Suvokiame iššūkius Lenkijai, keliamus karo Ukrainoje ir [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino agresyvios politikos... Mūsų tikslas – atgrasyti agresorių ir kiek įmanoma sustiprinti Lenkijos kariuomenę“, – aiškino M.Blaszczakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos kariai

„Remiame Ukrainą, nes ji kaunasi už mus, bet taip pat privalome stiprinti savo pačių gynybos pajėgumus“, – pridūrė ministras.

Anksčiau šiais metais Lenkija pranešė už 1,75 mlrd. eurų įsigysianti 32 daugiafunkcius karinius sraigtasparnius AW149  iš Italijos gamintojos „Leonardo“.

Be to, Varšuva yra užsakiusi 366 amerikietiškus tankus „Abrams“ ir raketų „žemė–oras“.

Ukrainos kariuomenė vykdo intensyvią operaciją šalies pietuose, naikinami priešo sandėliai ir vadavietės, nurodė operacinės vadovybės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk. 

Anot jos, padėtis regione yra įtempta, dinamiškai keičiasi, tačiau kontrolė – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje. 

„Kol kas neatskleisime detalių, tačiau tikrai nustebinsime, koks bus rezultatas“, – N.Humeniuk cituoja „Unian“.

Pasak jos, priešas lieka savo pozicijose, nes ten jaučiasi labiau apsaugotas, o ugnis malšinama per atstumą. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

Kiek anksčiau leidinys „The Insider“ rašė, kad trys Rusijos bataliono taktinės grupės paprašė Ukrainos suteikti „žaliąjį koridorių“. Kontratakos metu Rusijos kariai Chersono kryptimi atsidūrė operatyvinėje apsuptyje netoli Vysokopoljos. 

Ukrainos žvalgybos duomenimis, iš viso trys bataliono taktinės grupės (BTG), įskaitant specialiųjų pajėgų kuopą ir tankų grupę, yra apsuptos netoli Vysokopoljos. Net jei grupės nepilnai sukomplektuotos, karinio personalo skaičius gali viršyti 1 000. Šaltinių ginkluotosiose pajėgose ir žvalgybos tarnyboje teigimu, apsuptyje gali būti apie 2 000 karių. 

Plačiau šia tema skaitykite: „The Insider“: netoli Chersono į apsuptį pateko daugiau nei 1000 Rusijos karių

„Europolas glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos pareigūnais, kad sumažintų ginklų kontrabandos į Europos Sąjungą grėsmę. Visiškai pasitikime jais, nes jie įgyvendina naujas šių šaunamųjų ginklų stebėjimo ir sekimo priemones“, – teigiama Europolo pranešime.

Kiek anksčiau „Der Spiegel“ rašė, kad Europolas nurodė turintis duomenų apie ginklų kontrabandą iš Ukrainos. 

Europolo atstovas spaudai Janas Op Gen Oorthas Hagoje agentūrai „Deutsche Presse-Agentur“ patvirtino, kad pasitaikė atvejų, kai juodojoje rinkoje prekiaujama šaunamaisiais ginklais ir karine įranga.

Pasak jo, ES valstybių narių tyrėjai taip pat gavo duomenų apie prekybą sunkiaisiais kariniais ginklais: „Yra pavojus, kad jie gali patekti į organizuoto nusikalstamumo ar teroristų rankas“, – sakė atstovas spaudai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Penktadienį paskelbtame pranešime Europolas įspėjo, kad dėl šaunamųjų ginklų ir sprogmenų platinimo Ukrainoje gali padaugėti šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, kuriais į ES neteisėtai prekiaujama nustatytais kontrabandos keliais arba internetinėmis platformomis. Pasibaigus konfliktui ši grėsmė gali būti dar didesnė.

Ketvirtadienį Kyjivas pranešė, kad sukūrė šalių partnerių ginklų stebėjimo ir kontrolės sistemą. 

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį pareiškė, kad buvo sukurtos sąlygos „artimiausiomis dienomis“ atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos, ir pažadėjo, kad Maskva nepasinaudos Ukrainos uostų išminavimu.

„Šiandien turime visas sąlygas ir visus sprendinius, kad šis procesas prasidėtų artimiausiomis dienomis“, – sakė S.Šoigu, Stambule pasirašęs svarbų susitarimą su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu Stambule pasirašė susitarimą dėl Ukrainos uostų atblokavimo

„Kalbame ne vien apie žemės ūkio produktų eksporto iš Ukrainos uostų pradžią, bet taip pat, be abejo, darbą dėl žemės ūkio produktų, trąšų [gabenimo] iš Rusijos uostų“, – pridūrė jis.

Ministras pridūrė, kad Rusija oficialiai pasižadėjo nepasinaudoti Ukrainos uostų išminavimu.

„Prisiėmėme šį įsipareigojimą, – sakė jis, turėdamas galvoje penktadienio susitarimą. – Dar daugiau, ten nurodoma labai konkreti data, tikslus laikotarpis, per kurį visa tai turi būti atlikta.“

Turkija pasirengusi padėti Ukrainai išminuoti jos uostus pagal svarbų susitarimą dėl eksportuojamų grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, penktadienį pareiškė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausiasis patarėjas.

Susitarime, kurį Rusija ir Ukraina pasirašė Stambule su Turkijos ir Jungtinių Tautų pareigūnais, numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus. Ukraina įrengė minų laukus, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus Rusjos amfibinio puolimo.   

Tačiau viename iš susitarimo punktų teigiama, kad „jei prireiktų išminavimo“, būtų galima prašyti „kitos šalies išminuotojų pagalbos“.

R.T.Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas sakė, kad Turkija pasirengusi padėti. 

„Prireikus išminavimu galėtų užsiimti trečioji šalis. Mes, Turkija, esame pasirengę pasiūlyti savo pagalbą“, – sakė jis Turkijos televizijai NTV.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame, kaip teigiama, užfiksuota Ukrainos pajėgų operacija prieš priešo pozicijas netoli Zaporižios atominės elektrinės.

Dronu nufilmuotoje medžiagoje matyti, kaip smogiama į priešo tvirtoves ir įrangą, įskaitant priešlėktuvinius pabūklus ir raketas BM-21 „Grad“.

Žvalgybos teigimu, atakos metu žuvo 3 ir buvo sužeista 12 žmonių, o kilusio gaisro okupantams ilgai nepavyko užgesinti. 

VIDEO: ❗ Українські військові ювелірно відпрацювали по позиціях російських окупантів біля Запорізької АЕС.

❗ Українські військові ювелірно відпрацювали по позиціях російських окупантів біля Запорізької АЕС.

Rusija neteisėtai išveža ukrainietišką plieną iš Rusijos okupuoto Mariupolio. Apie tai interviu BBC pranešė per atakas sugriautą gamyklą „Azovstal“ valdančios bendrovės „Metinvest“ generalinis direktorius Jurijus Ryženkovas.

„Scanpix“/AP nuotr./„Azovstal“ gamykla

Pasak J.Ryženkovo, bendra iš įmonių ir uostų pavogto plieno vertė siekia 600 mln. dolerių. Jis pažymėjo, kad kalbama ne tik apie ukrainietišką plieną, bet ir apie Europos klientams jau parduotus gaminius, kurių bendrovė nespėjo fiziškai pristatyti prieš prasidedant karui.

Pasak J.Ryženkovo, vogti produktai parduodami Rusijos vidaus rinkoje, taip pat siunčiami į Afriką ir Aziją. „Metinvest“ fiksuoja vagystes ir ruošiasi pateikti ieškinį, sakė jis.

Rusijos gynybos ministerija neatsakė į BBC prašymą pakomentuoti J.Ryženkovo pareiškimus.

Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Ukrainos pasieniečiai neleidžia Dnipro srities teritorinės gynybos vadovui Henadijui Korbanui įvažiuoti į Ukrainą, praneša radijo stotis „Svoboda“.

VIDEO: Геннадия Корбана не пускают в Украину из-за «приостановления гражданства»

Геннадия Корбана не пускают в Украину из-за «приостановления гражданства»

Anksčiau buvo pranešta, kad Volodymyro Zelenskio dekretu H.Korbano pilietybė buvo atimta. Tame pačiame dekrete tariamai minimas oligarchas Ihoris Kolomoiskis ir kiti asmenys. Ukrainos valdžios institucijos oficialiai nepatvirtino prezidento dekreto autentiškumo.

Rusijos tyrėjai penktadienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš besilaukiančią vieno Sibiro miesto tarybos narę, kuri yra viena iš paskutiniųjų kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygių, dar neišvykusių iš šalies ir nepasiųstų už grotų.

Tyrimų komitetas pranešė, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą Helgos Pirogovos atžvilgiu dėl esą melagingos informacijos apie kariuomenę paskleidimo.

Helga Pirogova

H.Pirogova yra trečiojo pagal dydį Rusijos miesto Novosibirsko tarybos narė, nepriklausanti jokiai frakcijai.

33 metų politikei, pasisakančiai prieš Rusijos karinę invaziją Ukrainoje, gresia iki trejų metų nelaisvės, jei bus pripažinta kalta.

H.Pirogovos bendražygiai sako, kad moteris laukiasi ketvirtą mėnesį.

Ketvirtadienį ji buvo trumpam sulaikyta.

Tyrėjai kaltina H.Pirogovą liepos viduryje paskelbus „melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę, kai ji socialiniame tinkle „Twitter“ pakomentavo pranešimą apie Ukrainoje žuvusių karių laidotuves.

Ji rašė, jog norėtų „atgaivinti“ karius, kad šie būtų nubausti už savo vaidmenį invazijoje, o tada galėtų „vėl atgulti į kapus“.

Vėliau H.Pirogova ištrynė savo žinutę tviteryje, pavadinusi ją „pernelyg emocinga“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos infrastruktūros ministras O.Kubrakovas Stambule pasirašytą susitarimą dėl grūdų apibūdino kaip „didelę paramą Ukrainos ekonomikai“.

Savo „Facebook“ žinutėje, paskelbtoje praėjus kelioms minutėms po susitarimo pasirašymo, O.Kubrakovas patvirtino susitarimo detales, kurias anksčiau išdėstė aukštas JT pareigūnas.

Bus įsteigtas Jungtinis koordinavimo centras, o „Turkija iš visų šalių atstovų sudarys tikrinimo grupes, kurios užtikrins krovinių ir darbuotojų, vykstančių į Ukrainos uostus arba išvykstančių iš jų, tikrinimą. Patikrinimas išimties tvarka bus vykdomas uostuose“, – sakė jis.

„Ukrainos uostų kontrolė visiškai lieka Ukrainos pusei“, – pridūrė jis, sakydamas, kad susitarimas taikomas tik laivams, eksportuojantiems grūdus ir susijusius maisto produktus.

„Dokumentas galioja 120 dienų nuo pasirašymo dienos ir gali būti pratęstas tokiam pačiam laikotarpiui, nebent viena iš šalių paskelbtų apie ketinimą jį nutraukti“, – pažymėjo A.Kubrakovas.

Jis sakė, kad susitarimas taip pat paskatins Ukrainos ūkininkus sėti kitais metais. 

„Šis sandoris suteikia mums galimybių, tačiau mes nenustojame dirbti kurdami alternatyvius logistikos maršrutus ir esame pasirengę bet kokiam scenarijui“, – sakė jis.

ES penktadienį atsargiai pasveikino Rusijos ir Ukrainos susitarimus su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, galinčio palengvinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, dėl kurios milijonams žmonių gresia badas.

„Šiandienos Stambulo susitarimas yra žingsnis teisinga kryptimi, – per „Twitter“ parašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. – Raginame jį skubiai įgyvendinti.“.

Didžiosios Britanijos žvalgybos vadovas Richardas Moore'as interviu CNN pareiškė, kad Rusija Ukrainoje „netrukus išsikvėps“.

„Per kelias ateinančias savaites rusams bus vis sunkiau tiekti darbo jėgą, medžiagas. Jiems teks padaryti pertrauką, ir tai suteiks ukrainiečiams galimybę smogti atsakomąjį smūgį“, – sakė MI6 vadovas R.Moore'as.

Jungtinės karalystės Vyriausybės nuotr./Richardas Moore'as

„(Putinas) Ukrainoje patyrė strateginę nesėkmę“, o pajėgos prarado 15 000 gyvybių, sakė R.Moore'as, pridurdamas, kad tai „tikriausiai konservatyvus vertinimas“.

Tačiau R.Moore'as sakė, kad ukrainiečių moralei labai svarbu pademonstruoti savo gebėjimą smogti atsakomąjį smūgį.

„Tai bus svarbus priminimas likusiai Europai, kad šią kampaniją ukrainiečiai gali laimėti. Nes netrukus prasidės gana sunki žiema“.

„Artėja žiema, ir akivaizdu, kad tokioje atmosferoje, kai daromas spaudimas dujų tiekimui ir visa kita, mūsų laukia sunkus metas“, – pridūrė Moore'as.

Kremlius penktadienį sakė, jog „labai svarbu“ atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos, Kyjivui ir Maskvai rengiantis pasirašyti susitarimą dėl pasaulinės maisto krizės švelninimo.

„Labai svarbu atblokuoti trąšų, maisto produktų ir grūdų tiekimą pasaulio rinkoms“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Ukrainos grūdų kiekis gana mažas, bet vis tiek labai svarbu, kad šie grūdai patektų į pasaulio rinkas“, – pridūrė jis.

Vėliau penktadienį Kyjivas ir Maskva Stambule turi pasirašyti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra atnaujinimo, nors Rusijos pajėgos toliau intensyviai apšaudo Rytų Ukrainą.

Pirmajam svarbiam kariaujančių šalių susitarimui tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija.

D.Peskovas sakė, kad Stambule Rusijai atstovaus gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Jis patvirtino, kad planuojama pasirašyti susitarimą, bet plačiau komentuoti atsisakė.

„Jei tai įvyks, tuomet bus paaiškinimai“, – sakė jis.

Šią savaitę lankydamasis Teherane Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Vakarai privalo panaikinti Rusijos grūdų eksporto suvaržymus, jei nori, kad Maskva palengvintų Ukrainos grūdų eksportą.

Rusijos karinė invazija Ukrainoje trukdo išgabenti iš vienos didžiausių eksportuotojų kviečius ir kitus grūdus, tad baiminamasi, kad visame pasaulyje gali pradėti trūksti maisto.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas atskleidė Stambulo susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto detales.

„Dėl Stambulo susitarimo „dėl Ukrainos grūdų eksporto“. Preliminariai. Ukraina nepasirašo jokių dokumentų su Rusija. Mes pasirašome sutartį su Turkija ir JT ir prisiimame įsipareigojimus. Rusija pasirašo veidrodinį susitarimą su Turkija ir JT “, – sakė jis.

Be to, anot M.Podoliako, nebus vykdoma transporto palyda Rusijos laivais ir Rusijos atstovų buvimo Ukrainos uostuose, visi laivų patikrinimai, esant tokiam poreikiui, bus atliekami jungtinėmis grupėmis Turkijos vandenyse.

„Scanpix“/AP nuotr./Mychailas Podoliakas

„Provokacijų atveju nedelsiant karinis atsakas“, – pridūrė jis.

Pasak M.Podoliako, bet kokios būtinos krovininių laivų inspekcijos „bus atliekamos jungtinių grupių“ Turkijos vandenyse.

Ukrainiečių delegacija penktadienį atvyko į Stambulą pasirašyti sutarties, turinčios atblokuoti milijonus tonų grūdų, įstrigusių Ukrainos uostuose nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Šalies delegacija, vadovaujama Ukrainos infrastruktūros ministro Oleksandro Kubrakovo, atvyko į Stambulą derybų, kad būtų išspręstas grūdų klausimas“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos infrastruktūros ministerija.

Taip pat buvo paskelbta nuotrauka, kurioje ukrainiečių delegatai matyti susitinkantys su JT vadovu Antonio Guterresu.

„Generalinis sekretorius dar kartą išreiškė palaikymą Ukrainos uostų atblokavimui ir patikino, jog Jungtinėms Tautoms saugumas yra neginčijamas prioritetas“, – nurodė ministerija.

Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir kurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.

Rusai laikinai okupuotose teritorijose bando pritraukti ukrainiečių jaunimą į naujai kuriamas prorusiškas organizacijas, skelbia Ukrainos žvalgyba.

„Okupacinės administracijos laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose stengiasi Ukrainos jaunimui įskiepyti prorusišką pasaulėžiūrą.

Vadinamasis „karinis-patriotinis auklėjimas“ tapo vienu pagrindinių šios politikos elementų.

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

Šiuo tikslu aktyviai kuriasi „visuomeninės organizacijos“, tokios kaip „jaunieji Chersono srities statybininkai“, „Chersono jaunimas“, - rašo Ukrainos žvalgyba. 

Pasak jos, Ukrainos jaunimo dalyvavimas juose darosi vis labiau priverstinis.

Tuo pačiu metu vyresnioji regiono karta dalyvauja naujai sukurtose organizacijose „Chersono regiono motinų sąjunga“, „Chersono regiono veteranų organizacija“.

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sako nežinantis apie pasisakymus žiniasklaidoje dėl būtinybės prisijungti prie Rusijos nepripažintą Uždniestrę.

„Mačiau žiniasklaidos pranešimus, bet nežinau, su kuo tai susiję, su kokiais procesais. Negaliu nieko pasakyti“, – kalbėjo D.Peskovas.

Anksčiau penktadienį Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto narys Dmitrijus Belykas pareiškė, kad nepripažintos Uždniestrės noras prisijungti prie Rusijos turėtų būti vertinamas rimtai. Anksčiau tą patį paskelbė vadinamoji „UŽdniestrės URM“.

Rusijos Teisingumo ministerija siekia uždaryti Žydų agentūros – Izraelio organizacijos, kuri rūpinasi žydų repatriacija ir įkurdinimu – padalinį Rusijoje, ketvirtadienį informavo Maskvos teismas.

„Teismas gavo iš Teisingumo ministerijos pagrindinio departamento administracinį skundą prašant išformuoti... organizaciją „Parama ryšiams su žydų diaspora, Žydų agentūra „Sokhnut“, – sakė Maskvos Basmano rajono teismo atstovė Jekaterina Buravcova. Ją citavo rusų naujienų agentūros.

Atstovė teigė, kad prašymas pateiktas po teisinių pažeidimų, bet daugiau detalių nenurodė, sakoma „Interfax“ pranešime.

Pasak atstovės, teisėjas nurodė, kad preliminarus posėdis dėl pateikto reikalavimo bus surengtas liepos 28 dieną.

Po šio pareiškimo Izraelis paskelbė, kad kitą savaitę nusiųs į Rusiją delegaciją „užtikrinti Žydų agentūros veiklos Rusijoje tęstinumo“, sakoma premjero Yairo Lapido biuro pranešime.

Nurodoma, kad delegacijoje bus premjero biuro, Užsienio reikalų, Teisingumo ir Integracijos ministerijų atstovų.

„Žydų bendruomenė Rusijoje yra labai susijusi su Izraeliu. Jos svarba iškyla per kiekvieną diplomatinę diskusiją su Rusijos vadovybe“, – sakoma Y.Lapido pareiškime.

„Toliau veiksime diplomatiniais kanalais, kad svarbi Žydų agentūros veikla nenutrūktų“, – pridūrė jis.

Vienas Izraelio pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad delegacija užsiims tik Žydų agentūros klausimu.

Repatriacijos nepaveiks

Praėjusią savaitę Rusijos teisingumo ministerija naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė, kad nuo gegužės 30 iki birželio 27 dienos vykdė pelno nesiekiančios organizacijos „dokumentų patikrinimus“, tačiau daugiau informacijos apie jų rezultatus nepateikė.

1929 metais įsteigta agentūra atliko svarbų vaidmenį 1948-aisiais įkuriant Izraelio valstybę.

Ji pradėjo veikti Rusijoje 1989-aisiais, dveji metai iki Sovietų Sąjungos žlugimo, po kurio šimtai tūkstančių žydų iš visos SSRS išvyko į Izraelį.

Daugiau nei milijonas dabartinių Izraelio piliečių yra kilę iš Sovietų Sąjungos.

Pasak Rusijos žydų kongreso vadovo, uždraudus agentūrą Rusijoje, tai nesutrukdys žydams, norintiems emigruoti į Izraelį.

Žydų agentūros uždarymas gali „paspartinti žydų išvykimą iš Rusijos, nes tai akivaizdžiai nedraugiška apraiška Izraelio valstybės ir žydų bendruomenės atžvilgiu“, „RIA Novosti“ sakė Jurijus Kaneris.

Tačiau jis pridūrė, kad agentūros likvidavimas „neturės įtakos“ žydų repatriacijai iš Rusijos, nes Žydų agentūra „tik daro žmonių išvykimą šiek tiek civilizuotesnį“.

„Kol skraido lėktuvai, o Rusijos sienas galima laisvai kirsti, niekas netrukdys repatriacijai“, – sakė J.Kaneris.

Apie ketinimus uždaryti organizaciją paskelbta Izraelio ir Rusijos santykiuose tvyrant įtampai, Maskvai vasarį pradėjus karą Ukrainoje, kurį žydų valstybės vyriausybė pasmerkė.

Tačiau žydų valstybė laikosi atsargios pozicijos, norėdama palaikyti ryšius ir su Ukraina, ir su Rusija.

Praėjusį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Izraelį už tai, kad jis neįvedė sankcijų Rusijai.

Lietuva penktadienį oficialiai pateikė prašymą prisijungti prie Ukrainos bylos prieš Rusiją dėl karo nusikaltimų Tarptautinio Teisingumo Teisme (TTT) Hagoje.

„Lietuva šiandien oficialiai pateikė prašymą įstoti į bylą Tarptautinio Teisingumo Teisme pagal Ukrainos pareiškimą“, – per spaudos konferenciją Teisingumo ministerijoje penktadienį pranešė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Teisingumo ministrė pabrėžė, kad ši byla svarbi tuo ir skiriasi nuo kitų, pradėtų tarptautiniuose teismuose, kad joje atsakomybėn traukiama Rusija kaip valstybė.

„Ši byla ypatingai svarbi todėl, kad mes kalbame apie Rusijos atsakomybę, nebekalbame apie asmenis ir žmones, nebekalbame tik apie Putiną,  kalbame apie Rusija kaip valstybę, kuri akivaizdžiai pažeidė tarptautinės teisės normas“, – pabrėžė ministrė.

Pasak jos, būtent ši byla, Rusiją pripažinus padarius nusikaltimus, leistų Ukrainai reikalauti žalos atlyginimo.

„Svarbiausias rezultatas, kuris labai svarbus pačiai Ukrainai, yra žalos atlyginimas, tą kelia Ukrainos teisingumo ministras visuose tarptautiniuose susitikimuose. Ukrainai reikalingi tie pinigai ne tik šalies atstatymui, bet ir tam, kad galėtų ir toliau kovoti, todėl labai svarbus savalaikis veikimas, kad teisingumas nebūtų pavėluotas“, – kalbėjo E.Dobrowolska.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Evelina Dobrowolska

Viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė pažymėjo, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas yra vienintelė institucija pagal tarptautinę teisę, kuri gali nagrinėti valstybės atsakomybės klausimus.

„Visoms Jungtinių Tautų narėms šio teismo sprendimai yra privalomi, labai svarbu, kad šių  sprendimų nevykdymą svarsto JT Saugumo taryba arba Generalinė asamblėja“, – sakė viceministrė.

„Suprantant, kad Rusija, tikėtina, tų sprendimų nevykdys, jei nepasikeis valdžia Rusijoje, kelias yra paprastas, yra daugiašaliai formatai, dėl žalos atlyginimo, jei jis būtų, irgi būtų rimtas teisinis pagrindas kitiems procesams (įšaldyto turto panaudojimui)“, – teigė G.Grigaitė-Daugirdė.

Tačiau visų pirmą, pasak TM atstovės, reikia, kad teisminė institucija pasakytų, kad Rusija pažeidė tarptautinę teisę, ir privalo atlyginti žalą.

E.Dobrowolska taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo kitų bylų tarptautiniuose teismuose ši skiriasi tuo, kad gali būti išnagrinėta nedalyvaujant Rusijai.

„Šioje byloje valstybė gali nedalyvauti, jos dalyvavimas nėra būtinas, teismas gali išnagrinėti bylą nepaisant to, kad Rusija gali atsisakyti dalyvauti ir teikti savo paaiškinimus“, – sakė ministrė.

Viceministrė G.Grigaitė-Daugirdė informavo, kad Hagos teismui pateikta Lietuvos deklaracija suderinta su Ukrainai atstovaujančiais teisininkais.

„Dirbam ranka rankon su jais, kad Lietuva sustiprintų Ukrainos teisės argumentus, kad išreikštų palaikymą ir prisidėtų prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš genocidą aiškinimo ir taikymo“, – sakė G. Grigaitė-Daugirdė.

Viceministrė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos istorijoje šalis pirmą kartą įsitraukia į procesą Tarptautiniame Teisingumo Teisme trečiosios valstybės teisėmis.

„Dar kartą įrodom, kad susitelkę galim padaryti labai daug, kaip ir buvo minėta, turint omenyje, kad į šią bylą ketina prisijungti dar daugiau  valstybių, reikia tikėtis, kad Rusijos atsakomybė bus konstatuota, kad pažeidė tarptautinę teisę, ir užtikrintas žalos atlyginimą“, – kalbėjo G.Grigaitė-Daugirdė.

E.Dobrowolska informavo, kad Lietuva yra trečioji valstybė, kuri oficialiai jungiasi prie bylos, o iš viso ketinimus prisidėti yra išsakiusios 43 Europos bei pasaulio valstybės, taip pat ES, kurios smerkia Rusijos vykdomą karinę agresiją ir jos vykdomus tarptautinius nusikaltimus. 

Ministrės teigimu, šioje byloje Ukraina teigia, kad Rusija negali pateisinti savo karinių veiksmų remdamasi melagingais teiginiais apie Ukrainos valdžios vykdytą genocidą Luhansko ir Donecko srityse, taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Analogišką paraišką ketvirtadienį pateikė Latvija, pranešė jos Užsienio reikalų ministerija. Pranešime sakoma, kad Latvija siekia padėti TTT vykdyti teisingumą ir reiškia nesvyruojančią paramą taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai. 

Kaip skelbė TM, kovo 16 dieną teismas priėmė nutartį, nurodydamas nedelsiant nutraukti Rusijos ar jos tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų karinių vienetų karinius veiksmus. Šio teismo sprendimo nevykdymas yra tarptautinės teisės pažeidimas. 

Rusijos karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui tiria ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas.

Be kita ko, Lietuva tarptautinei bendruomenei yra pasiūliusi svarstyti galimybę įsteigti specialų tribunolą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Nepripažįstamų Rytų Ukrainos prorusiškų separatistinių darinių lyderiai penktadienį paskelbė blokavę „Google“ ir apkaltino JAV technologijų milžinę „smurto prieš rusus“ propagavimu.

„Priėmėme sprendimą blokuoti „Google“ Donecko liaudies respublikos teritorijoje“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas.

Jis apkaltino „Google“ propaguojant „smurtą prieš rusus, ypač Donbaso žmones“.

Kaimyninė „Luhansko liaudies respublika“ „Google“ blokavo ketvirtadienį.

Šie sprendimai priimti jau penkis mėnesius vykstant Rusijos karui Ukrainoje.

Anot D.Pušilino, „Google“ „atvirai“ veikia „pagal savo prižiūrėtojų Amerikos vyriausybėje nurodymus“.

Jis teigė, kad Vakarai ir Ukraina „kuria beprecedentį spaudimą“ DLR „fiziniam ir psichologiniam saugumui“, siekdami „palaužti“ jos žmones.

„Nebegalime to toleruoti, – sakė jis. – Štai kaip elgiamasi su nusikaltėliais bet kurioje visuomenėje: jie izoliuojami nuo žmonių.“

Donecko ir kaimyninė Luhansko sritys kartu sudaro pramoninį Donbaso regioną Ukrainos rytuose.

Nuo 2014 metų šį regioną dalinai kontroliuoja prorusiškos pajėgos, įsitvirtinusios Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Maskva šiais metais inicijuotą puolimą iš dalies pateisina būtinybe apsaugoti abi „respublikas“.

Šiuose prorusiškuose dariniuose informacija griežtai kontroliuojama.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma pareiškė, kad nepripažintos Uždniestrės noras prisijungti prie Rusijos turėtų būti vertinamas rimtai.

Tai savo komentare Kremliaus agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto narys Dmitrijus Belikas.

„Šiandien Uždniestrė yra tas Moldovos anklavas, kuris nenori būti su Rumunija ir tuo pačiu mielai priėmė Rusijos taikos palaikymo kontingentą“, – sakė D.Belikas.

Anksčiau nepripažintos Uždniestrės Užsienio reikalų ministerijos vadovas Vitalijus Ignatjevas interviu Kremliaus žiniasklaidai taip pat pareiškė, kad valdžia ketina siekti nepriklausomybės su vėlesniu prisijungimu prie Rusijos.

„Taigi Uždniestrės pasiūlymas prisijungti prie Rusijos nėra kažkokia miglota ir tolima ateitis, greičiau ši kryptis yra netolimoje ateityje. O kadangi yra rusakalbių žmonių, kurie mums artimi dvasia, tai turėtume rimtai svarstyti šį pasiūlymą“, – sakė jis.

Rusijos kariai, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atakavus Antonivo tiltą, Chersono srityje nori pastatyti pontoninį tiltą, jau atliko kelių Dniepro ruožų tyrimą.

Apie tai „Telegram“ pranešė Chersono regiono tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis.

„Kalbant apie Antonivo tilto projektinę dokumentaciją, kurios jie ką tik pradėjo ieškoti Maskvos archyvuose, ji dar nesurašyta, o be jos nebus galima greitai parengti restauravimo darbų plano, todėl ir rezultatas bus šiaip sau“, – dalijosi J.Sobolevskis.

Rusijos valdžia 2023 m. pradžioje gali pradėti naują didelį puolimą prieš Ukrainą ir, be kita ko, bandyti užimti Odesą bei pietvakarinę šalies pakrantę ir atkirsti Ukrainą nuo Juodosios jūros, pranešė JAV žurnalas „Foreign Policy“. Keturi dabartiniai ir buvę JAV ir Europos pareigūnai leidiniui papasakojo apie naujus Rusijos karinius tikslus.

„Scanpix“/AP nuotr./Odesa po apšaudymo

„Manoma, kad kitais metais jie (ukrainiečiai) gali susidurti su dar vienu labai rimtu Rusijos puolimu. Turime padaryti viską, ką galime, kad suteiktume jiems ne tik įrangos, bet ir žmonių – naujų žmonių, gerai apmokytų žmonių, kad jie bandytų tai išgyventi“, – su anonimiškumo sąlyga sakė neįvardytas Vakarų pareigūnas,

JAV ir ES pareigūnai mano, kad Kremlius siekia Odesos kaip „pagrindinio strateginio prizo kitame karo etape“.

Rusijos kariuomenė užminavo nemažai kelių Chersono srityje, toliau apšaudo Černihivo, Sumų ir Mykolajivo sritis, o Dniepro srityje priešas smogė mokykloms.

Sumų srityje priešas apšaudė Bilopolio, Šaliginsko ir Znob-Novgorodsko bendruomenes. Apšaudymo naktį neužfiksuota. 

Per pastarąją parą Černihivo srityje užfiksuoti 5 pasienio zonų apšaudymai iš minosvaidžių, raketų sistemų ir artilerijos. Aukų nėra.

Dniepro srityje įsibrovėliai apšaudė Nikopolio, Synelnyko ir Krivyj Riho rajonus. Pirminiais duomenimis, Nikopolyje žuvo vienas žmogus, apgadinta dešimt privačių namų, vietinis vandentiekis ir dujotiekis. Sugriautas geležinkelio kelias.

Zelenodolo bendruomenėje buvo sugriauti du namai. Pokrovsko bendruomenėje priešas smogė sandėliams, dėl kurių du kaimai liko be elektros. Apostolovo mieste okupantai apšaudė tris mokyklas. Iš viso užfiksuoti 7 apšaudymai.

Charkivo srityje priešas naktį apgadino nenaudojamą dviejų aukštų pastatą. Praėjusią parą rusai nuolatos apšaudė Čiuhujevo rajoną. Degė komerciniai pastatai, automobiliai, namai. Aukų nėra.

Vadinamoji Uždniestrės Moldovos Respublika ketina siekti nepriklausomybės ir prisijungimo prie Rusijos.

Tokį pareiškimą padarė Uždniestrės „Užsienio reikalų ministerijos vadovas“ Vitalijus Ignatjevas.

„Uždniestrės vektorius per visus respublikos gyvavimo metus išlieka nepakitęs, o tai atsispindi 2006 m. rugsėjo 17 d. referendumo rezultatuose, kurie aiškiai rodė: nepriklausomybę su vėliau laisvu prisijungimu prie Rusijos Federacijos. Šalies nepriklausomybė yra absoliutus prioritetas“, – sakė jis.

Vaido Mikaičio nuotr./Padniestrė

Britanijos gynybos ministerijos kasdieninėje apžvalgoje teigiama, kad Rusijos kariuomenei trūksta raketų, todėl vis dažniau ji naudoja oro gynybos sistemas antžeminėms atakoms. 

Anksčiau Mokolajivo srities vadovas Vitalijus Kimas sakė, kad Rusijos kariai į infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir sandėlius paleido 7 raketas.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Numuštos rusų raketos liekanos

„Nuo pat invazijos pradžios Rusija beveik neabejotinai dislokavo strategines oro gynybos sistemas S-300 ir S-400, skirtas numušti orlaivius ir raketas dideliais atstumais netoli Ukrainos.

Šie ginklai turi palyginti mažas kovines galvutes, skirtas orlaiviams sunaikinti. Jos gali kelti rimtą pavojų, grėsmes kariams atviruose ir neįtvirtintuose pastatuose, tačiau vargu ar jie sugebės prasiveržti pro stiprias konstrukcijas“, – sakoma pranešime.

Taip pat yra didelė tikimybė, kad šie ginklai nepasieks savo tikslo ir pataikys į civilinę infrastruktūrą, nes raketos nėra pritaikytos tokiam panaudojimui, o jų personalas prastai apmokytos tokioms užduotims atlikti.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per dieną likvidavo dar 150 rusų įsibrovėlių, o nuo plataus masto Rusijos agresijos pradžios žuvusių rusų karių skaičius pasiekė 39 tūkst. žmonių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Didžiausius nuostolius Rusijos kariuomenė patyrė Krivyj Riho ir Bachmuto kryptimis.

Kariuomenės štabas taip pat pranešė, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko 1704 tankų, 3920 šarvuotų kovos mašinų.

HIMARS pakeitė žaidimo taisykles priešakinėse pozicijoje, rašo leidinys „Forbes“. Pasak jo, Ukrainos kariuomenė turi kelias savaites „užliūliuoti“ priešo artileriją, kad galėtų kiek įmanoma labiau apsunkinti jo padėtį ir pradėti kontrpuolimą Chersono srityje, netoli Charkivo ir Zaporižios.

Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje jau naudoja JAV raketines sistemas „Himars“

+2

„Kol Rusija pamažu perkelia savo sandėlius toliau nuo fronto linijos, Ukraina bando susitarti dėl didesnio nuotolio raketų tiekimo. Jų tiekimo atveju šaudmenų sandėlius perkelti už pasiekimo ribų bus beveik neįmanoma.

Rusija turės atsisakyti tam tikrų raketų panaudojimo arba netgi sumažinti fronto liniją“, – rašoma straipsnyje.

Tikėtina, kad Rusija panaudojo daugiau nei pusę savo didelio tikslumo ginkluotės rezervo, teigia JAV Karo studijų instituto analitikai. Jų teigimu, dabartinis Rusijos pajėgų puolimo tempas nedaug skiriasi nuo to, kuris buvo oficialiai paskelbtos operatyvinės pauzės metu.

Pagrindinės analitikų įžvalgos: 

• Dabartinis Rusijos operacijų tempas nedaug skiriasi nuo Rusijos puolamųjų operacijų tempo per oficialią Rusijos operacijų pertrauką, todėl mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos artimiausiomis savaitėmis sugebės užimti reikšmingą teritoriją.
• Tikėtina, kad Rusija panaudojo net 55-60 % savo didelio tikslumo ginkluotės rezervo.
• Rusijos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas į rytus nuo Siversko ir į pietus nuo Bachmuto.
• Rusijos pajėgos surengė nesėkmingą antžeminę ataką į šiaurę nuo Charkivo miesto.
• Rusijos pajėgos surengė ribotą antžeminę ataką Chersono srityje.
• Rusijos pajėgos gali sandėliuoti įrangą Zaporižios atominės elektrinės objektuose, kad apsaugotų ją nuo Ukrainos smūgių.
• Pranešama, kad Rusijos Murmansko srityje formuojamas savanorių batalionas.

Ukrainiečiai, esantys laikinai okupuotose šalies teritorijose, aiškiai supranta, kas vyksta, ir mato paniką Rusijos kariuomenėje. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, kurį cituoja „Unian“.

„Rusijos kariuomenė, kai tik gavome HIMARS, pradėjo panikuoti. Kodėl? Atakuojami logistikos ir amunicijos centrai, taktinių sprendimų priėmimo centrai. Kitaip tariant, visa tai kelia paniką ir žmonės vietoje tai jaučia. Jie supranta, kad viskas bus kitaip“, – aiškino M.Podoliakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailo Podoliakas

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas pažymėjo, kad Rusijos okupantai visiškai neinvestuoja į įmones ir infrastruktūrą laikinai okupuotose teritorijose.

„Propagandos tikslais jie ateina kaip Rusijos statybos ministerijos vadovas Faizulinas, sako – mes čia sukursime vieną, du, tris... Čia statysime daugiabučius namus, pavyzdžiui, atstatysime Mariupolį. Tačiau rusų pinigai ten visai nepatenka. Nes rusai puikiai žino, kad jie negali išlaikyti šių teritorijų. Todėl šiandien jie ten nieko neinvestuoja, o rengia spektaklį“, – sakė M.Podoliakas.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas pabrėžė, kad Ukraina turi susigrąžinti savo teritoriją.

„Tik ginkluotomis priemonėmis. Mums nepadės jokia diplomatija, jokie nauji Minsko formatai. Tai svarbiausia ir tai reikia suprasti. Turime suprasti, kad tik karinėmis priemonėmis įrodysime, jog Rusijos Federacija neturi jokių teisinių ar faktinių priemonių daryti įtaką šioms laikinai okupuotoms teritorijoms“, – pabrėžė M.Podoliakas.

Per penkis invazijos į Ukrainą mėnesius Rusija patyrė didelių nuostolių – tiek žmonių, tiek įrangos, Maskva nebeturi jėgų pasiekti savo tikslų Ukrainoje, teigiama Kanados ginkluotųjų pajėgų analizėje.

„Dėl didelių gyvosios jėgos ir įrangos nuostolių Rusija tikriausiai nebeturi karinių pajėgumų įgyvendinti savo ambicijų Ukrainoje“, – teigiama analizėje.

Rusija priversta mažinti savo strateginius tikslus, pateikdama naują viešą dalinės teritorinės kontrolės, kurią ji pasiekė, pateisinimą, sakoma pranešime.

„Rusija visada turėjo maksimalistinių geografinių ambicijų Ukrainoje. Nesėkmingi Maskvos bandymai užimti Kyjivą ir šiaurės rytinius Černihivo, Sumų ir Charkivo miestus invazijos pradžioje rodo, kad Maskva turi didelių teritorinių ambicijų toli už Donbaso ribų“, – teigiama ataskaitoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka teigia, kad šalies delegacija Turkijoje, kur deramasi dėl sąlygų, kurios užtikrintų Ukrainos grūdų eksportą per Rusijos blokuojamus Juodosios jūros uostus, remia tik tuos sprendimus, kurie užtikrins „Ukrainos rytinių regionų saugumą, tvirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas Juodojoje jūroje ir saugų Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą į pasaulio rinkas.“

„Liepos 22 d. Turkijoje suplanuotos derybos dėl Ukrainos grūdų eksporto atnaujinimo globojant JT. Dėl to gali būti pasirašytas dokumentas, kuriame būtų numatyti šalių įsipareigojimai dėl saugaus eksporto maršrutų Juodojoje jūroje eksploatavimo“, – ministerijos atstovą cituoja „Ukrainska pravda“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

Kaip rašoma portale, tikimasi, kad susitarimas bus pasirašytas 16.30 val. vietos laiku Dolmabahce rūmuose Stambule. Susitikime turėtų dalyvauti Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir į Stambulą atvykęs JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

Tikimasi, kad susitikime taip pat dalyvaus Ukrainos ir Rusijos atstovai, tačiau nenurodoma, kokio lygio, rašo „Ukrainska pravda“. 

Ketvirtadienį vakare Turkijos prezidentūra pranešė, kad Kyjivas ir Maskva pasirašys susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę ir sudaryti sąlygas grūdų gabenimui per Juodąją jūrą.

Vakarų šalys abejoja, ar Rusija laikysis įsipareigojimų

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) palankiai įvertino JT ir Turkijai tarpininkaujant pasiektą "principinį susitarimą" tarp Rusijos ir Ukrainos dėl saugaus ukrainietiškų grūdų gabenimo iš užblokuotų uostų, tačiau daugiausia dėmesio skiria tam, kad "Rusija būtų atsakinga už šio susitarimo įgyvendinimą ir už tai, kad ukrainietiški grūdai galėtų patekti į pasaulio rinkas", ketvirtadienį sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Su diskusijomis susipažinę Europos pareigūnai išreiškė optimizmą dėl susitarimo, tačiau nurodė susirūpinimą dėl jo įgyvendinimo. Pareigūnai teigė, kad mažai tikėtina, jog Rusija be jokių problemų laikysis susitarimo, rašo CNN.

Paklaustas apie šio „principinio susitarimo“ detales, N.Price'as pažymėjo, kad „dar labai anksti“. 

Jau penkis mėnesius trunkantis karas vyksta viename derlingiausių Europos regionų, o Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.  

Iki karo beveik visi grūdai iš regiono paprastai būdavo išgabenami laivais per Juodąją jūrą.

Prasidėjus karui NATO narė Turkija išlaikė gerus darbinius santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina.